Arbata, nereikalaujanti cukraus

Moderatoriai: Mdsts, Neringa, Rapolas, Visi tvarkytojai

ss
Pranešimai: 177
Užsiregistravo: Sek 08 15, 2004, 9:57

Standartinė ss » Pen 11 05, 2004, 22:12

Kovot su energetiniais agresoriais nereikia,tai tik sustiprina energetini rysi.Geriau ismokt apsisaugot nuo tokio(-iu)rysio.Nustatyt zmones su kuriais uzsimezge sis rysys nera sunku:Jei zmogus JUS erzina,sukelia neigiamas emocijas,norisi jam priestaraut,gincytis,vadinasi JIS''siurbia''JUS.Lygiai taip pat mes is kitu,patys to nezinodami
Sie energetiniai smugiai grasinasi sirdies kraujagysliu,nerviniais susirgimais,imuniteto susilpnejimu.Visa tai atsispindi ir emocijose

Galatėja
Pranešimai: 29
Užsiregistravo: Tre 06 16, 2004, 18:15
Miestas: Kaunas

Standartinė Galatėja » Šeš 11 06, 2004, 16:20

O aš kaip tik stengiuos duot mamai dalelę savo energijos, kai jai blogai būna... apsikabinu, pabūnu... mamai geriau :) O ir aš nė kiek ne silpnesnė pasijuntu... Ir su vaiku taip darau... Argi blogai ką pastiprinti?

ss
Pranešimai: 177
Užsiregistravo: Sek 08 15, 2004, 9:57

Standartinė ss » Sek 11 07, 2004, 0:16

Jau seniai zinoma,kad negerai maitinti laukinius gyvunus,nes jie praranda gebejimus patys pasirupinti maistu.
TU Galateja esi geras zmogus ir kaip Zmogus elkis taip,kaip manai esant reikalinga

Gluosnė
Pranešimai: 513
Užsiregistravo: Ket 04 24, 2003, 13:26
Miestas: Kaunas/
Susisiekti:

Standartinė Gluosnė » Sek 11 07, 2004, 14:14

Sutinku su Inge.. Aš irgi būnu vampyrė kartais, pastebėjau. Teko su savim nemažai padirbėti, kad nebesiurbčiau :D
O Galatėja, tavo atvėju nereiškia, kad tu leidiesi nuvampiriauta.. Tu tiesiog myli :) Man nekyla noras mamos apkabinti, nes jaučiu iš jos reikalavimą - kad būčiau dėkinga, nuolanki. Be to, mažai atveju pamenu, kad ji mane būtų vaikystėje apkabinus. Ir žinau, kad nepadėsiu. Galiu valandų valandas būti su ja, guosti, raminti, grįžus namo bliaunu, nes man gaila, kad viskas taip negerai. Bet jai nuo to pagerėja labai trumpam. OTu elgiesi natūraliai, kaip ir turi būti šeimoje.

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Pir 11 08, 2004, 17:01

Savo mamai kai reikia, tai tikrai padedu ir padesiu - ir materialiai, ir kitaip, bet sutinku su Gluosne - daznai reikia but grieztai, nes jei isileisi su ja virkaut "koks tas gyvenimas blogas, kaip viskas blogai, kokia as nelaiminga ir t.t. ir pan.", tai pats imsi taip galvot, o as taip negalvoju ir negalvosiu, nors man ant galvos kuola tashykit, ot :P :wink: :)

ss
Pranešimai: 177
Užsiregistravo: Sek 08 15, 2004, 9:57

Standartinė ss » Šeš 11 13, 2004, 16:26

Nudienos senyvu zmoniu energetiniai resursai isseke...taip ir sukasi ratas

darja
Pranešimai: 2703
Užsiregistravo: Šeš 02 07, 2004, 20:04
Miestas: Vilnius

Standartinė darja » Šeš 11 13, 2004, 17:33

nu jau ne - mano tevelis gyveno iki 76 m., bet jau tikrai nebuvo vampyras, priesingai, jis viska dare, kad tik mums butu geriau, vis bijojo, kad senatveje nebutu mums nasta, karta buvo sieros rugstim akis issidegines, tai draugui sake, kad jei liks aklas - negyvens (nors gal ir but gyvenes), bet dekui dievui, pagijo :)

Irinna
Pranešimai: 100
Užsiregistravo: Tre 05 25, 2005, 9:04
Miestas: utena
Susisiekti:

Standartinė Irinna » Tre 08 24, 2005, 12:39

as po 3 saukstelius deduos cukraus... :oops: ir man tikrai sunku atprasti,nes taip skaniau.... :D

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Tre 08 24, 2005, 15:32

o tu paklausyk mano patarimo - šiandien dėk tris šaukštelius, rytoj ir visą savaitę - du, trečia savaitę - vieną, o paskui visai nereikės. nes arbata su trim šaukšteliais cukraus yra ne kas kita kaip koncentruotas cukraus tirpalas. jei tokią gersi, greitai dantys ims byrėti, o jei ir ne, vis tiek cukraus perteklius sendina organizmą, sukelia, rūgimą, puvimą ir mielių augimą žarnyne (juk žinai, kaip ima rūgti mielinė gira pridėjus į ją cukraus). beje, mielės žarnyne atsiranda iš mūsų suvalgomos duonos ir jos nėra labai sveikos, tai ne tokios mielės, kurios būna tabletėse. gal toliau į kitus nepageidautinus fiziologinius procesus jau nebesigilinsiu.
aš vaikystėje irgi įsiberdavau du šaukštelius cukraus į bet kokį gėrimą - mama taip įpratino, bet ir ji dabar atrodo jau mažiau deda.
mūsų su mama taip pat santykiai sudėtingi nuo pat vaikystės. prisimenu ją kaip įkyrią musę nuolat zyziančią aplink ir viskuo gąsdinančia, man su ja retai būdavo įdomu. ji ir iki šiol nežiūri į mane kaip į asmenybę, tiesiog nesupranta, kad aš esu savarankiškas žmogus, o ne kažkoks jos kūno organas. man l. sunku toleruoti tokius žmones kaip ji, stengiuosi kiek galiu, bet vos tik peržengiu jos namų slenkstį, norisi sprukti. aš tikrai jus visas suprantu dėl "sunkių" mamų - žinau, kad nors ir stengiesi būti žmogiškas, supratingas, bet gyvenant kartu tam reikia nežmoniškų pastangų. mūsų su mama kraujo ryšį sau aiškinu tuo, kad ji yra mano pamoka, o aš jos. jos dejones ir skundus išklausau ramiai, neprisiimdama sau už tai jokios atsakomybės, kitaip užsigraužtum. santykiai yra tokie , kokie yra. gaila, neturiu dukros, nes visada norėjosi patirti normalų, šiltą dukros-mamos ryšį. galiu tik pasidžiaugti, kad mano sūnūs yra man artimi, nes aš su jais būnu natūrali, nieko nevaidinu (pvz. mano mama mėgdavo parodyti kaip ji mane auklėja draugių akivaizdoje), nebijau nei priglausti nei pabarti nei savęs pakritikuoti. kitas dalykas, augindama mane mama vadovavosi knygomis, o aš stengiuosi klausyti savo širdies ..tuk tuk :)

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Ket 08 25, 2005, 14:59

na va pasiguodėm :)

man svarbu bandyti suprasti tą artimą žmogų, išaiškinti sau, kodėl jis elgiasi būtent taip, tada ir žiūri atlaidžiau.. bet vis tiek stebėdama mamą aš mokausi, kaip nereikia elgtis su vaikais ir anūkais. ir išvis geriau gyventi atskirai - kiekvienas turi turėti asmeninę erdvę. šis mano noras išsipildė palyginti visai neseniai. ateis laikas ir tu, miela Basta, išsivaduosi iš savo ekstremalios (turiu omeny padidintą norą globoti ir rūpintis) močiutės globos (+) :D sėkmės judviem.

žinai, o mane pamoko mano sūnus - jis kažkaip kitaip bendrauja su mano mama, labiau ją toleruoja, sugeba įžvelgti daugiau jos gerų savybių, nors kai ji ir jam įkyri, tai pasišnekam apie tai ir pasiguodžiam abudu. džiugu, kad jis jos nesmerkia ir neteisia, nejaučia neapykantos, o man deja, paauglystėje gyvenant su mama šie jausmai jos atžvilgiu nebuvo svetimi :(

ausrytux
Pranešimai: 47
Užsiregistravo: Sek 01 09, 2005, 23:47
Miestas: šiauliai
Susisiekti:

Standartinė ausrytux » Pen 08 26, 2005, 10:55

Dobis rašė:na va pasiguodėm :)

man svarbu bandyti suprasti tą artimą žmogų, išaiškinti sau, kodėl jis elgiasi būtent taip, tada ir žiūri atlaidžiau.. bet vis tiek stebėdama mamą aš mokausi, kaip nereikia elgtis su vaikais ir anūkais. ir išvis geriau gyventi atskirai - kiekvienas turi turėti asmeninę erdvę. šis mano noras išsipildė palyginti visai neseniai. ateis laikas ir tu, miela Basta, išsivaduosi iš savo ekstremalios (turiu omeny padidintą norą globoti ir rūpintis) močiutės globos (+) :D sėkmės judviem.

žinai, o mane pamoko mano sūnus - jis kažkaip kitaip bendrauja su mano mama, labiau ją toleruoja, sugeba įžvelgti daugiau jos gerų savybių, nors kai ji ir jam įkyri, tai pasišnekam apie tai ir pasiguodžiam abudu. džiugu, kad jis jos nesmerkia ir neteisia, nejaučia neapykantos, o man deja, paauglystėje gyvenant su mama šie jausmai jos atžvilgiu nebuvo svetimi :(
deja, as su savo mama irgi nesutariu.. ne tas zodis..

gerai tik tai, akd as is jos mokausi kaip nereikia elgtis su vaikais ir kaip as su savaisiai(jei turesiu) NEIKADA NEIELGSIU (kazkiek panasu i tavo situacija)bet tai neguodzia.. nes turiu gyventi su mama dar.... :cry:
pasaulis didelis

Irinna
Pranešimai: 100
Užsiregistravo: Tre 05 25, 2005, 9:04
Miestas: utena
Susisiekti:

Standartinė Irinna » Pir 08 29, 2005, 13:22

dobi del tos arbatos,pabandziau(kadangi neturiu dideles kantrybes:))ir iskart be cukraus arbotos isgeriau...na pirma arbata is pakelio buvo fu:) antra pasidariau is kinroziu(ne is pakelio o tu kur reikia ibert ir palaikyt keleta min)ir ka,buvo visai nieko, as didziuojuosi savimi :mrgreen: juokauju.bet taip va kai pradejau tai isbandysiu visaas arbatos atsargas namie,o ju yra laabai daug,nes viena teta gavo is vaistines visokiu visokiausiu,ir dave mum.tai va.

o del tevu tai suprantu tave,mano santykiai su mama taip pat galetu buti geresni :roll: bet bandau po truputi jai iteikti jog jau nebesu maza jos mergyte uz kuria reikia viska nuspresti.pvz.neseniai byskuti(na gerai daug...)apsipykom del baznycios.as ten nenoriu eit,o ji vercia,o ka ten?atstovi pora val ir eini namoir del to buko stovejimo tau dievas pades mokykloj mokytis,cia mama taip tikina)ir dar to negana yra netgi griezti aprangos reikalavimai,ilgas sijonas.negalima su trumpom rnankovem but,(aga lauke 30 laipsniu ir stovek su dzemperiu...),skarele ir t.t.zodziu nesamone,si karta nuejau,bet aiskai parodziau savo nepasitenkinima,tad kita kart gal neisiu,tikiuosi ji neims labai i sirdi... :|

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Pir 08 29, 2005, 15:07

šaunuole, Irinna, kad pabandei arbatos be cukraus :D :!: jei ir toliau iškentėsi, greitai pajusi, kad kiekviena arbata turi savo skonį. aš mėgstu kai kurias žalios arbatos rūšis ir įvairių žolelių arbatą. galiu pasidalinti vienos skanios vitamininės arbatos, kuri vadinasi "starorusskij chaj", receptu. į jos sudėtį ieina džiovinti žemuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapai (lygiom dalim) ir šiek tiek šaltalankių lapų bei mėtų lapelių (pagal skonį). beveik visų komponentų galima rasti sode arba miške. pabandykite ir skanaus :!:

o mama be reikalo tave verčia į cerkvę vaikščioti - per prievartą juk nieko nepasieksi. aš būdama 28 metų pati panorėjau krikštytis pravoslaviškai, bet vėliau taip ir neužsikabinau, niekaip negalėjau nueiti išpažinties, rodos, kažkokie vidiniai stabdžiai neleido. dabar suprantu, kodėl.
o tavasis NIEKADA, ausrytux, tai jaunatviškas noras nekartoti tėvų klaidų. visi mes panašiai galvojome, bet praktikoje save pagaunu, kad dažnai ir aš darau tas pačias savo mamos klaidas, tai beveik neišvengiama, juk aš jos duktė - vienintelis išsigelbėjimas - mokėti atsiprašyti kad ir savo vaikų, pripažinti, kad klydai, pakritikuoti save, pasijuokti. svarbu gerbti asmenybę kieno ji bebūtų - vaiko ar mamos(tėvo). nepamirškime, kad ne tik mes asmenybės, bet ir mūsų tėvai, ant kurių pečių guli nemenka buitinių, pragyvenimo, auklėjimo ir kt. rūpesčių našta. pasigilinkim, kaip jie patys augo, ko juos mokė jų tėvai - mūsų seneliai ir galbūt geriau juos ir save suprasime..

Liūtaširdė
Pranešimai: 538
Užsiregistravo: Sek 08 07, 2005, 10:45
Miestas: Alytus

Standartinė Liūtaširdė » Pir 08 29, 2005, 15:14

Mano artimieji (išskyrus mamą)Negali be cukraus gert,o aš kai turėjau skrandžio sutrikimų,tai pripratau,bet su cukrum vistiek geriu...Bet galiu ir be cukraus... :mrgreen:
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...

Liūtaširdė
Pranešimai: 538
Užsiregistravo: Sek 08 07, 2005, 10:45
Miestas: Alytus

Standartinė Liūtaširdė » Ant 08 30, 2005, 10:03

Aš visada saldindavau kavą kol ją gerdavau...O dabar tik tirpią,nes nuo tos pupelių kavos man skrandį skauda... :|
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Ant 08 30, 2005, 11:41

<Negaliu su cukrum gert arbatos, man paprasčiausiai nebeskanu. Jis sugadina subtilų skonį. Nors sako, kad kavą reik saldint, tačiau irgi nesaldinu, nes man taip skaniau, tik kad kavą labai jau retai geriu, tik kai nukrinta spaudimas. >

Basta, besidomėdama homeopatija radau labai įdomų jos pradininko S. Hanemano straipsniuką apie kavą (kava naudojama homeopatijoje kaip vaistas) rusų k., pasiskaitykit ir palyginkite su savo pastebėjimais:
http://www.homeopatica.ru/kofe_v_svoem_ ... aniz.shtml

aš tą padariau ir galutinai įsitikinau, kad kava ne tik nepakelia spaudimo, bet dar labiau jį numuša :mrgreen:

sraige
Vartotojas neaktyvus
Pranešimai: 500
Užsiregistravo: Ant 03 08, 2005, 22:51
Miestas: Alytus

Standartinė sraige » Ant 08 30, 2005, 14:18

Supratau, kodėl dar silpniau pasidaro, kai išgeriu, nors seniai nenaudoju kaip vaisto :P . Ir iš viso nenaudoju.

Liūtaširdė
Pranešimai: 538
Užsiregistravo: Sek 08 07, 2005, 10:45
Miestas: Alytus

Standartinė Liūtaširdė » Ant 08 30, 2005, 20:28

O kas dar pakelia spaudimą,bet geriau už kavą(be tokių spaudimo numušimų... :wink:
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...

Dobis
Pranešimai: 285
Užsiregistravo: Pir 01 26, 2004, 16:42
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobis » Tre 08 31, 2005, 16:13

man geriausiai spaudimą ir apskritai nuotaiką pakelia apsipylimas šaltu vandeniu. prisipili ryte šalto vandens į kibiriuką ir šliūkšt ant kojų ir pečių (dar geriau būtų ir ant galvos užsipilt, kieno plaukai trumpi). anksčiau keldavau nei gyva nei mirus, o kai pradėjau apsipilynėti, tai net noras gyventi atsirado (deja, kartu ir apetitas pakilo :mrgreen: ) :!: :lol:
paskaitykit Ivanovo knygeles, ten apie šalto vandens naudą daug parašyta :idea:

Liūtaširdė
Pranešimai: 538
Užsiregistravo: Sek 08 07, 2005, 10:45
Miestas: Alytus

Standartinė Liūtaširdė » Tre 08 31, 2005, 16:33

Kaip faina,bet nėra kur apsipilt,ogal vonioj? :roll:
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...

Skelbti atsakymą