Augalų asmenybės požymiai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Algirdas
Posts: 7
Joined: Tue 01 14, 2003, 15:56
Location: Gedmintu km.

Augalų asmenybės požymiai

Post by Algirdas »

Sveiki,
turiu vieną malonumą, kuriuo noriu su Jumis pasidalinti. :)
Penktadienį vyko biologijos paskaita. Biologijos dėstytojas toks fainas, atrodo ne labai įdomią, mokslinę medžiagą jis pateikia taip, kad ausis ištempęs klausaisi kiekvienos jo ištartos frazės. Ir, mūsų džiaugsmui, jam ne kaip sekasi tą medžiagą pateikti neįdomiai, jis labai dažnai nuklysta nuo dėstomosios medžiagos į lankas ir pradeda pasakoti apie labai įdomius dalykus. Vienas toks trumpas nukrypimas buvo, apie augalų asmenybės požymius. Aišku, jis kaip mokslo atstovas, apie tokius dalykus atsiliepė menkinančiai. :(

Tą pačią dieną mums buvo paskirtos temos seminarams apie kurias reikės parašyti referatus. Man teko „Mikorizė ir jos reikšmė ekosistemoms“ Aišku, tai gana įdomi tema. Bet „Augalų asmenybės požymiai“ žymiai įdomesnė. Todėl aš priėjau prie dėstytojo ir paklausiau, ar galėčiau pasirinkti šią temą. Jis suabejojo: „Sunki tema... reikia gerai pasiruošt.“ Po trijų-keturių savaičių pristatinėsiu savo temą: „Augalų asmenybės požymiai“ :lol:

Pradėjau rinkti medžiagą: klausinėti draugų, giminaičių šia tema. Visi vis ką nors prisimindavo: Čia viena draugė prisiminė, kaip jos mamai susirgus, kuri visada rūpindavosi naminėmis gėlėmis, gėles teko laistyti dukroms, jos, kaip sakė liejo, rūpinosi taip pat, tik be tokios šilumos, meilės su kuria rūpindavosi mama. Ir gėlės pradėjo vysti. Teta pasakojo, kad palikus mylimą rožę ji pradėjo geibti. ir t.t. Panašių pavyzdžių labai daug. Augalai prisiriša prie savo šeimininko.

Yra tekę girdėti apie daromus mokslinius bandymus su medžiais. Prie medžio prijungdavo jutiklius, kurie fiksuodavo, kažkokias vibracijas. Priėjus žmogui su kirviu ir su įsitikinimu pjauti medį, medžio virpesiai labai stipriai sukildavo, priėjus žmogui su kirviu, bet be noro kirsti. Galėdavo ir užsimoti imituodamas kirtimą, bet medžio neapgausi. Medis jokių vibracijų neskleisdavo. Augalai skaito mintis, jausmus. Tai tikras asmenybės požymis.

Iš kelių skirtingų šaltinių teko girdėti, kad jei vienus augalus, vienos kultūros lauką užpuldavo parazitai, tai kiti tos pačios rūšies augalai pradėdavo gaminti tam tikras medžiagas, kurios atbaidydavo parazitus, ir tie augalai nenukentėdavo. Augalai sugeba perduoti informaciją- bendrauti vienas su kitu. Ar gi tai ne asmenybės požymis?

Tai vat. Prašymas ir malonumas Jums. :) Aišku Jūs irgi gyvenime pastebėjote (gal pasakojo draugai), kokių įdomių augalų požymių. Prašau, rašykite viską. Bet koks menkniekis man padės rašant referatą. Gal kartais skaitę kokios literatūros, ar radę internete kažką šia ar panašia tema. Pasidalinkite, rekomenduokite. Kokių dar asmenybės požymių turi augalai?
Man jie patinka. Jie geri, šilti. Prie jų labai malonu prisiglausti. Pasidalinkite ir savo jausmais.
Gal kas šiaip turi kokių originalių įdėjų apie augalus?

O gal yra kritikos? Gal augalai neturi jokių asmenybės požymių? Rašykite. Pasistengsiu juos paneigti? Pasipraktikuosiu. Juk man reikės atremti, kursiokų, dėstytojo kritiką (kurios jie tikrai turės ir nebijos pateikti) šia tema.
Visiems ačiū :D

P.S. Jei ką gero parašysiu, būtinai įdėsiu užbaigtą refetą į šį skyrelį. :wink:
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Man buvo taip.Kartą nuėjau prie pušies, pati jaučiausi ne kaip, todėl nusprendžiau paprašyti pas medį stiprybės. Pasakiau koks jis stiprus, nuostabus,gyvybingas,didingas, kad ir aš noriu būti tokia kaip jis. Kurį laiką juo gėrėjausi,liečiau, kalbėjausi, dėkojau,jaučiau stiprų ryšį.Mane jis visada pakraudavo savo nenusakomai džiaugsminga energija. Vėliau kiek paėjus,atsisukau ir aiktelėjau. Medis tiesiog švytėjo, savo švytėjimu skyrėsi nuo kitų. Jų žalumas buvo tiesiog blausus,palyginus su juo.Man tai buvo įspūdinga.  :yy:
J

Post by J »

Anastasijos idėjomis gyvenu jau seniai. Labai norėjau turėyi Meilės erdvę, todėl nusprendžiau ją kurti ten, kur esu. Vien todėl namuose auginu daug gėlių.
Šį pavasarį nusprendžiau papuošti draugės namus gėlėmis. Labai norėjau padovanoti fikusą. Manasis turi tris šakeles. Žinojau, kad pamerkus fikuso šakelę, ji išleidžia šaknis. Atsinešiau gėlę į virtuvę, pasikalbėjau - pasidžiaugiau jo grožiu, padėkojau už jo pastangas, paprašiau vienos šakelės. Jau stojausi nuo kėdės, kad pasiimčiau peilį, kai mane užplūdo klaiki baimė - peilio baimė - rodos mane turėjo pjauti. :shock:
Atsisukau į gėlę, ilgai atsiprašinėjau, prašiau paaukoti dalį savęs, įtikinėjau, kad tai vardan tikrai gero žmogaus.
Nupjauta šakelė jau leidžia šakneles... :D
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: pas mus darbe augo toji didziule begonija - gal karaliskaja ar kaip ten ja vadina, tai viena grazia diena ji eme ir su visu vazonu vos neuzvirto man ant galvos, apsilauze, suduzo puodyne, tai kokia savaite ar dvi ji stovejo tokia nabage, pradejo vyst - ne mano ji buvo, bet eme ir pagailo man jos, tai atsinesiau is namu puoda, is misko zemes ir persodinau - atrode, jau neatsigaus, bet atsigavo, pradejo leist lapelius - maziukus, nes zeme buvo prasta, as ja vis paglostydavau, pasikalbedavau, tuoj ir prazydo, paaukodama ziedams keleta lapeliu, lapai tiesiog blizgejo, ir vis zydedavo, nors pries tai niekad nezydejo... Tik kad vargsyte beveik neturi zemes, o as vis neprisuruosiu persodint, bet garbes zodis - prizadu tuoj persodint... :wink: Va, o dar redaktore atnese is darbo gele, persodinta, pritresta, bet visai nuskurusia, tai pradejau ja rupintis, sudziuvusius lapelius rankiot, gyvu vandenuku laistyt - akyse atgijo, pradejo naujas sakeles leisti, redaktore stebisi - matai, matyt jai erdves reikejo :wink: Ir isvis kai as darbe pradejau gelem rupintis, jas kalbinti, pradejo jos augt, zydet, visos tarsi atgijo :wink:
O viena gele dar vaikysteje tai tikraja to zodzio prasme is numirusiu prikeliau - dar budama vaikas atradau tokia metro didumo visiskai nugeltusia citrina, man jos taip pagailo, parsinesiau namo - mama varo lauk su ta dziusna, kokius cia stabarus, sako, parsinesei, vos issiprasiau, kad leistu tamsiam koridoriui pastatyti, pasodinau, nezinodama, kaip ja gydyti, ant zemes trauklapiu pridejau :) , ir ka jus manot - atgijo, sulapojo, suvesejo - aisku, cia ne trauklapiai, o didziulis mano noras ir meile padejo, isaugo i grazu, veshlu citrinmedi, tada jau mama graziausioj vietoj pastete, viska :wink: Betgi durnas daiktas - po keleriu metu labai uzsinorejau, kad mano citrina vaisius augintu, prisiskaiciau knygoj, kad reikia ten sakeles geneti, tai paemus nupjoviau ir laukiau, kol isleis nauja stieba, kuri galeciau formuoti - aisku butu isleidus, bet neapsikentus tuscio vazono, man nematant, mama isnese ja ziema i balkona - tipo ka cia laikysi negyvas saknis... Dar ir dabar prisimenu ta citrinmedi - mano vaikystes medi...
(o siaip tai prie musu namu auga gluosnis, kuri is sakeles issiauginau - pasodinau, kai man buvo 10 metu, tai dabar didziuuuuulis medis isaugo - kai man liudna ar kas ne taip, nueinu, pasikalbu ir palengveja, ir siaip miske su medeliais pasikalbu, tai net nuotaika pakyla - ir visai be jokiu Anastasiju, o tiesiog intuityviai, is vidaus tai kyla... :wink: )
kamala
Posts: 101
Joined: Wed 11 27, 2002, 12:21
Location: Klaipeda

Post by kamala »

Augalai turi charakterius
Pav. azuolas-galiunas in charakteris stiprus, kad augtu reikia tvirtos zemes, pas mane smelis tai azuolai menki
Pusis kaip ir kedras jan charakteris, lengva, auksta, netvirta, auga smelyje, lengva zeme jai tinka prie charakterio
Taip jei skiri in ir jan busenas tai gerai matosi kaip prie atitinkamos zemes grupuojasi augalai, kai jan nori kalniuko, in augalai lomelese, pakalnese auga, atitinkamai prie medziu ir grybai ir zoles pagal charakteri derinasi
Agnė
Posts: 402
Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17

Post by Agnė »

Prieš rašydamas darbą visų pirma išsiaiškink, kas yra asmenybė ir kokie jos požymiai. Na, kaip juos apibrėžia psichologai, filosofai. Tai suteiks tavo darbui griaučius. Šiaip per google paiešką pabandžiau užeiti į "plants feel". Daug medžiagos. Manau, šis kelias (vienas iš galimų) gali nukreipti į susijusius takelius, proskynas, brydes, klampynes. Yra kas veikti. Ir sėkmės :)
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

na, tavo darbui sitai tikrai netiks, bet siaip... idomu...
mano Bendrafolkis isgelbejo nuo mirties Silagėle, ir atidave man pasoditi pas save sodyboj. as labai rupestingai ieskojau jai vietos, pasodinau ir isvaziavau i kauna atgal. Grizau po keliu dienu vakare ir susapnavau sapna, kad matau savo silagele visiskai nuvytusia ir sudziuvusia... ryte, pries joga kazkaip uzsukau paziuret, kaip ji gyvuoja... o ji_ ligiai tokia, kaip sapnavau... vistos ja iskuite, nugulejo... tokia vargse leisgyve... O vakare dar sveika buvo...
Atrodo, lyg nakti ji butu mane saukusi prasydama pagalbos. Sutapimas? :?
Vileine
Posts: 193
Joined: Fri 04 08, 2005, 9:34
Location: Kaunas

Post by Vileine »

Turiu toki sena paveldeta kaktusa(jau 18 metu senelis). Tas kaktusas man kazkodel atrodo labai zmogiskas - toks ismintingas pagyvenes vyriskis. Kitos geles, kaip geles, o prie jo prisilietus (ji galima liesti, ne visai spygliuotas) jauti tokia meile. Kartais galvoju, kad tai vis fantazijos. Bet ne - tai labai ryskus jausmas. Ir aplamai, pastebejau, kad geles jaucia zmogaus nuotaika. Jei man reikia paramos ir dvasinio pastiprinimo, jos suzysta net visai ne tuo laiku, kaip priprate. Lyg noretu paskatinti, uzjausti. Va ir dabar, vienas kaktusas apsipyles ziedais, atrodo, stengiasi, nori pradziuginti.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:) nu, ir as tai pastebejau - ta gele, kur darbe isgelbejau, kai man budavo sunku, vis zydeti imdavo, visai ne laiku, is paskutiniu jegu - paaukodama net keleta lapeliu, nes zeme buvo prasta, bet dabar persodinau i gera, bet tadien buvau suirzus ir neycia nulauziau lapus - taip gaila, bet tikiu, atsigaus... O namie kaktusas plokstenis visad prazysta mano gimtadieniui - tada, kai ji svenciu ir simet buvo tik vienas ziedas, nes buvo 31 gimtadienis... :wink:
Alyta
Posts: 319
Joined: Sun 02 06, 2005, 13:29
Location: zeme

Post by Alyta »

Karta pasodinau pamiskej kruma,tiksliau jo viena sakele, ir duobe kasiau rankom,nes kastuvo neturejau,o sakele buvau atvezes is miesto.Man jo uogos patinka ir sodindamas galvojau kaip greit as noriu ju paragaut.Ta vieta aplankiau po 2 metu.Sakele teturejo viena lapa,kas man pasirode keista po dvieju metu augimo ir viena keke uogu,dar neprinokusiu.Palaikiau delne uogas ir lapeli,pasidziaugiau,kad prigijo ir nuejom.
Veliau tais metais perskaiciau Megre knygas.Su vieno zmogaus uzuomina, man ta sakele asocijavosi su Megre sodinta vysnaite.
Kitais metais dar pavasari nuvaziavau aplankyt,bet sakeles jau nebuvo :roll:
Dabar ta vieta pamiskej lankau dazniau ir medziu daugiau pasodinau.Isliko keistas pripratimas-vis toje vietoje akimis ieskau.Ir tas vaizdas...delne lapelis ir penkiu uogyciu keke.
Gal atrodytu kas cia tokio,bet tada kodel taip skauda?
J

Post by J »

Tikriausiai todėl, kad ji stengėsi TAU, Rūkai, be išskaičiavimo, be naudos sau. Tik Tau vienam... Tavo noras buvo jos gyvenimo tikslas.
Manau, ji buvo laiminga kai laikei rankoje jos viso gyvenimo dovaną.
Gluosnė
Posts: 513
Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
Location: Kaunas/
Contact:

Post by Gluosnė »

Labai grazi tema..

Augalu lastalese, kaip ir musu lastelese, vyksta energiju virsmai. Meile, mintys, svajones-irgi turi energetine israiska. Cia as sausai, tipo, kaip biloge :D Matyt, kaip atsaka i musu jausmus, augalai irgi generuoja panasias energijas.

kai laukiaus dukros buvau uzdaryta namie, nes alpdavau ir todel bijojau eit i gatve viena. Buvo vasara, gyvenom bedrabutyje. Kursiokaii, isvaziuodami sunese man savo geles. Reta kuri gerai atrode :D O as neturejau su kuo bendrauti, tai bendravau su gelem. Mano vyras vis pirsta pasukiodavo prie smilkinio, tai isgirdes. bet geles taip isbujojo, kad sugryze kursiokai ju nepazino. Ir savu daug turejau priauginus. Auginom net saulasare, atsivezta is praktikos. Maitinom musem :D
Ypatinai mylejau taip vadinama "kleveli", vijoklini fikusa. Jis apvijo spinta ir didele dali kambario.
Sunkia sirdim palikau augalus, kai pagulde i ligonine. Gryzau tik po 2 savaiciu. matesi, kad geles buvo palaistytos tik paskutine diena.. :( Bet mano klevelis atrode puikiai. Po jo sakomis pastatem lovele. Ryte prabudus, suklykiau - mano dukra buvo uzklota lapais, o palubyje raizgesi visiskai plikos negyvo vijoklio sakos..

daugiau neuauginau to augalo. taip pat, kaip nebenorejau auginti aviganio, kai savo palaidojau.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

...buna tokiu dalyku - ir as darbe pradejau rupintis gelem, tai jos kad suvesejo, virsininke net is namu apvytusias atnesa, o as atgaivinu, nors nieko tokio nedarau, tik pakalbinu, geresniu vandeniu palieju, kai kurias persodinu - net pagalvoju, kad bus gaila, jei iseisiu kada is darbo - kas jas priziures... O ir atsidekoja jos man, kai buna sunku, jos it susitarusios prazysta graziausiais ziedais... (taip pat ir namie, nors buna visai ne metas joms zydeti - pagalvoju, kokia besalygiska meile augalai ir gyvunai mus myli ir kaip dar mums reikia is ju mokytis...)
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

Perkeliu iš kitos temos:
-----------------------------

Laimis Zmuida
Parašyta: Antr. 2003 04 29, 16:30 Rašyti temą: Augalai jaučia žmogaus šilumą

Sejau kedrus, geriau dygo tie, kuriuos burnoj palaikiau, su kuriais kontakta uzmezgiau...
Siandien vel isdygo balkanines pusys, bet tik tos, kurias burnoj laikiau, sildziau...
Kambariniai augalai irgi auga geriau tie, kurie man patinka, su kuriais as "graziau" bendrauju, kuriuos suprantu...
I Kauno kluba buvo atejes Shalchius, bioenergetikas. Jis neskaite Megre knygu, bet sake, jog susede keli stiprios energetikos zmones praskleide pumpura!

Kuo greiciau tuo patikesim, tuo greiciau pasaulis zydes!

Siulau cia prirasyti daug daug pavyzdziu kada kada augalai pajaute zmogaus siluma, tokiu budu ir patys itikesim ir kitus itikinsim...

Ir siulau susesti ramiai kokia dienele prie augalo ir pabandyti i ji pazvelgti kartu visiems vienu metu taip, jog jis isskleistu zieda...
---------------------------------


Aušrinė
Parašyta: Antr. 2003 04 29, 18:40 Rašyti temą:

Yra tokia kaledine gele, kuri zydi roziniais ziedais tik per kaledas (tik nezinau jos tikslaus pavadinimo). Tai visi labai stebejosi, kai jinai praskleide daugybe ziedu antra karta, jau po kaledu, si pavasari. Turbut jai labai patiko pas mus namuos (Nezinau, gal tos geles zydi ne viena karta per metus, bet tikrai labai dziaugciaus, suzinojus, kad prazydo del musu jai rodomos meilės )
------------------------------------------------------------------


Irena-irocka
Parašyta: Tr. 2003 05 07, 10:12 Rašyti temą:

...Neperseniausiai buvau miske, siaip klaidziojau... einu ziuriu i medzius, eglutes, kvepuoju... prisilieciau prie pusies, apkabinau ja - koks nepakartojamas jausmas ji mane apkabino, mes stovejom ir dziaugemes kaip geri draugai pagaliau susitike... taip lengva, taip viskas paprasta, tobula... daug ji man atidave... ir zinau, kad laukia manes, ZMOGAUS...
--------------------------------------------------------------


bute
Parašyta: Tr. 2003 05 21, 15:06

ŽMOGUS DARŽAS IR SODAS

Auga nelaistomos, per pati karšti, nuo sausru suskeldejusioje žemeje, po dienos kitos, o ka jau bekalbeti po savaites, i darža baugu ir pažiureti - bujoja, veši, keroja piktžoles, o musu taip lepinami naminiai augalai baigia laukiniu žoliu juroje pasiklysti.
Nors kai kas (psichologai) teigia, jog piktžoles - tai musu mastymo atspindys. Jei galvoje sumaištis, netvarkingos mintys laksto kaip pakliuva, kryžiuojasi ir daužosi viena i kita, tai ir musu darže bus tas pats - gausybe ivairiausiu piktžoliu. Piktžoliu kiekiui turi tiesiogine itaka ir informacijos srautas, jo perteklius: radijas, televizorius, "pasauliniu problemu " sprendimas su draugais ir kaimynais. Tuo paciu kartu su musu pakrikusiu mastymu soda ir darža stelbia sulaukeje žolynai.
Štai sodo obelys. Jos velgi parodo jusu buda, o taip pat sveikatos stovi. Obelu kamienai kreivi, gumbuoti, kai kur ištrunije - tai neužilgo sutiksi ir sodo šeimininka su nesveikomis kojomis.
Žmogus nori gauti kuo didesni derliu. Tad jis mežia sode ar darže stora mešlo sluoksni, negailli mineraliniu trašu. Ir gauna dideli derliu. Tik žiurek, kitamet sodas bei daržas pradeda sirgti, šeimininkas vel negaili herbicidu, purškia ivairiais chemikalais, o pasekoje - kenksmingu vabzdžiu ir ligu daugeja, derliai mažeja, augalai ir medžiai serga. Tai tokia materialine gerbuvio kaina sode ir darže. Ar ne tas pats atsitinka ir su žmogumi. Tulas pilietis nuciupo gera šmota iš kitu žmoniu, iš pradžiu jauciasi labai patenkintas. Tik neilgam. Žmogus jaucia nuolatini stresa, sutrinka medžiagu apykaita, visame organizme kaupiasi itampa - štai ir prasideda negalavimai. Nuo vaistu vartojimo juo labiau dideja ligu skaicius.
Augalus reikia trešti, tik ne kažkuo "stipriu ir veiksmingu", o tais paciais augalais,visokiom piktžolem ir varnalešom, supudytom ir išbarstytom ant dirvos. Pamažu sliekai ta žole, lapus, šiaudus pavercia gera traša. Tuomet augalai neserga, o žmones valgys sveikus vaisius ir daržoves.
Taigi, augalams svarbu ne trašos, o šiluma ir laisve, kad visokios piktžoles nestelbtu šaknu, neišgertu paskutinio lašo vandens, neužstotu saules. Ar ne taip jauciasi žmogus tokiame kolektyve, pas toki darbdavi, kur yra geri, šilti santykiai, darbuotojai neužgožia vienas kito. Tada žmogus, kuris dar nepavirto vergu, gali padaryti daug ka, gali nuveikti žymiai daugiau ir geriau, negu tokiame kolektyve, kur gal ir moka gerai, bet niekas neduoda laisves ir iniciatyvos.
Augalai megsta laisve. Mes genime obelis, skabom pomidoru šakeles, formuojam augala taip, kaip mums atrodo geriau bei gražiau. Ir augalas, vietoj to, kad duotu gausu derliu, elgiasi atvirkšciai. Leidžiame jam laisvai augti, bujoti - ir matome, akd musu bereikalingo ir kvailo isikišimo visai nereikejo - obelu šakos linksta nuo vaisiu, pomodorai lenkia stiebus lig žemes.
G.Piligrimas
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

Na o štai ir darbas kuriam ir skirta ši tema. :) Pagaliau. :)

Šaltinis:
PDF
http://ausis.gf.vu.lt/pub/kb/Bio%20bio/ ... zymiai.pdf

HTML http://66.249.93.104/search?q=cache:qKw ... =firefox-a


Augalų asmenybės požymiai

Algirdas Švanys

Vilniaus universiteto
Chemijos fakulteto
Biochemijos specialybės
I kurso studento
Algirdo Švanio
Referatas
Augalų asmenybės požymiai
Dėstytojas K. Beitas
2005 m. gegužė 20 d.
- 1 -
Page 2
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Įvadas
Augalas – gyvas organizmas. Jis kvėpuoja, maitinasi, dauginasi, vykdo medžiagų
apykaitą, šalina bereikalingas medžiagas. Kaip ir žmogus kiekvienas augalas gimsta (sudygsta),
auga ir miršta. Augalai gyvena bendruomenėmis. Tai būdinga tiek vienos rūšies, tiek kelių rūšių
augalams. Bendrijose augalai ne tik konkuruoja tarpusavyje, įtakoja aplinkinių egzistavimą,
prisitaiko, bet ir padeda vieni kitiems. Toks gamtos sudedamųjų bendravimas buvo pastebėtas jau
senų senovėje. Gali būti, kad tai dalinai turėjo įtakos gamtos reiškinių sudvasinimui žmonijos
vaikystės laikais. Iš mus pasiekusių liaudies pasakų, padavimų, tam tikrų išlikusių papročių, o taip
pat iš atskirų atokiai gyvenančių ir civilizacijos mažai paveiktų tautelių tikėjimų mus pasiekia
informacija, kad senovės žmogus neskyrė savo pasaulio nuo kitos aplinkos, suteikdavo žmogiškus
bruožus augalams, gyvūnams, gamtos reiškiniams. Šiuo referatu nebus bandoma įrodinėti
ankstyvosios kultūros žmonijos pasaulėžiūros teisingumo ar klaidingumo, bet remiantis
šiuolaikinio mokslo pasiekimais bandysiu peržvelgti tą augalijos specifiką, kuri leistų daryti
prielaidą apie augalų asmenybės bruožų egzistavimą.
Norint analizuoti augalų asmenybės požymius, visų pirma būtina išsiaiškinti žodžio
„asmenybė“ sampratą. Yra daugybė teorijų, o vieningo apibrėžimo, kas tai yra asmenybė, nėra.
Atskiri autoriai turi savo apibrėžimus ir naudoja juos savo teorijos rėmuose. Bet visi autoriai
terminą „asmenybė“ priskiria išimtinai žmogui apibūdinti. Asmenybės apibrėžimas nėra taikomas
jokiam kitam gyvūnui ar tuo labiau augalui.
Žemiau smulkiu
1
šriftu pateikiu atskirų teorijų apie asmenybę apžvalgą, o šiame darbe
pagrindinai remsiuosi filosofijos terminų žodyne pateiktu asmenybės apibūdinimu: Asmenybė –
žmogus su savo socialiai sąlygotomis ir individualiai išreikštomis intelektinėmis, emocinėmis, ir
valios savybėmis. Mokslinis asmenybės supratimas remiasi marksistiniu žmogaus esmės, kaip
visuomeninių santykių visumos apibrėžimu. Psichologijoje asmenybė – kiekvienas atskiras
žmogus su jam būdingomis individualiomis charakterio, intelekto, emocinėmis sferos ypatybėmis.
Prie psichologinių asmenybės savybių priklauso žmogaus charakteris, temperamentas,
sugebėjimai, taip pat psichinių procesų vyksmo ypatybės. Asmenybė – tai darni visuma žmogaus
vidinių bruožų ir ypatybių, kurios atspindi visus išorinius poveikius.
1
1
Atsakyti į šį atrodo tokį paprastą klausimą, kas yra asmenybė, neįmanoma vienareikšmiškai. Individas tiriamas tam tikrais
atžvilgiais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava – paini požiūrių įvairovė: nėra
vieningo asmenybės apibrėžimo: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą. Jau nuo
1927 metų psichologas G.B. Olportas psichologinėje literatūroje surado net 50 skirtingų asmenybės sąvokos apibrėžimų.
Taip pat ir skirtingi vadovėliai vadovaujasi kurio nors vieno autoriaus požiūriu ir asmenybę aprašo tik tuo tam tikru aspektu.
Galima pateikti keletą ištraukų iš vieno lietuviško vadovėlio. Iš šių ištraukų matyti, kad vadovėlio autoriai laikosi pozicijos, jog
asmenybę sąlygoja tam tikras kokybinis santykis su kitais žmonėmis, su visa visuomene: Asmenybė yra žmogus, kuris pajėgus
suvokti save, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). O kalbant apie žmogaus unikalumą, tik jam
vienam būdingų savybių derinį, vartojama individualumo sąvoka. <…> Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas
procesas. Galima tapti asmenybe, tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pvz.: dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su
aplinka ir deformuojasi savęs suvokimas ir žmogus praranda savimonę). <…> Asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė, o
individualybė – asmenybės kaip veiklos subjekto “giluma“ (B.Ananjevas) <…> Tikroji asmenybė pasireiškia ten ir tada, kai savo
veiksmais sukuria produktą, kurio rezultatas žavi ir visus kitus. Tokius visybiškus rezultatus su visybiškais efektais gali sukurti tik
tokios asmenybės, kuriose sukoncentruota visa, kas socialiai reikšminga žmonijai. Tai pasakytina apie ypač iškilias asmenybes –
Platoną, Niutoną, Spinozą, Bethoveną, Tolstojų, Hemingvėjų. <…> Asmenybė savo esme yra žmogus, sąlygotas visuomenės ir jo
santykių su visuomene. <…> Asmenybė formuojasi bendraudama su kitais žmonėmis, tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti, bet
ir reguliuoja savo elgesį. Žmogus gimsta be veidrodžio rankoje ir be filosofinio apmąstymo “aš esu aš“, todėl pirmiausia jis turi
įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį; tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų.
Kitas vadovėlis apie asmenybę rašo kitaip: Asmenybė, kaip ir intelektas, yra abstrakti sąvoka. Jos neįmanoma pamatyti, apčiuopti
arba tiesiogiai pamatuoti. Tai savita ir pastovi žmogaus mąstysena, jausena ir veiksena. Taigi labiau akcentuojama vidinė
asmenybės struktūra.
- 2 -
Page 3
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Siekiant taikyti asmenybės apibrėžimą augalams, reikia įrodyti, kad augalai
pasižymi ir žmogui būdingomis savybėmis, t.y. mato, jaučia, bendrauja, pasižymi individualiomis
charakterio, intelekto, emocinėmis sferos ypatybėmis; turi charakterį, temperamentą. Šiame darbe
bandysiu pagrįsti augalų asmenybės bruožus, pasireiškiančius per jų emocinės sferos ypatybes,
bendravimo tarpusavyje ir su kitos rūšies gyvūnais bei žmogumi būdus, prielaidos apie kuriuos
buvo padarytos įvairių prietaisų parodymų pagalba.
Net neskaičius papildomos literatūros iškilo daug augalų ir žmonių panašumų.
Pavyzdžiui: Kiekvienas augalas kaip ir žmogus gimsta-sudygsta, auga ir miršta. Augalai
kvėpuoja, maitinasi, dauginasi, vykdo medžiagų apykaitą, šalina nebereikalingas medžiagas.
Augalas – gyvas organizmas. Augalai kaip ir žmonės gyvena bendruomenėse, vienas kita
saugodami ir tuo pačiu konkuruodami. Augalai siekia gerovės, augdami auga šviesos link
(būdingas teigiamas fototaksis). Kaip ir žmogui susižeidus, taip ir augalui jei nulūžta šaka augalas
užsigydo žaizdas.
Pradėjus domėtis giliau apie augalų asmenybės požymius sužinojau tikrai daug labai
įdomių faktų, kurie teigia, kad augalai skaito žmonių mintis, turi savo mintis, emocijas, turi tam
tikrą receptorių sistemą panašią į žmogaus nervų sistemą, geba tarpusavyje bendrauti,
komunikuoti įvairiausiais būdais, gali teikti, priimti iš žmogaus energiją, reaguoja į žmogaus
jausmus, bėdas, grasinimus. Ir kas keisčiausia šie apibendrinimai sekė iš įvairiausių mokslininkų
stebėjimų, eksperimentų. Tai moksliškai pagrįsta. Gali pasirodyti keista, bet iš tiesų augalai turi
labai daug įvairių asmenybės požymių.
Augalas - kaip ir žmogus - visuomeninis individas:
Taip pat kaip ir žmonės, augalai geriau jaučiasi tam tikrų kaimynų draugijoje, netgi
skatina abipusį vešėjimą, o kiti priešingai – mėgsta vienatvę. Tokias augalų pasaulio simpatijas ar
antipatijas specialistai vadina alelopatija - vienų augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos
skystos ar dujinės medžiagos. Patyrę sodininkai seniai pastebėjo teigiamus ryšius tarp kai kurių
augalų ir pasinaudoja žinomais faktais. Pavyzdžiui: rožės ir levandos kaimynystė skatina abipusį
augimą, nasturtė atbaido vyšnių kenkėjus, medetkos šaknys išskiria medžiagas, kurios naikina
flioksą puolančius parazitus.
Augalai rūpinasi savo palikuonimis
Tarp žmonių įprasta, kad kiekvieni tėvai nori savo vaikus išauginti, neeilinėmis
asmenybėmis. Jie savo atžalas globoja, moko, teikia įvairiausią paramą. Pasirodo, kad ir kai
kuriuose augaluose yra labai stipriai išreikštas šis požymis tėviškas instinktas - padėti savo
palikuonims. Pavyzdžiui: lazdynas žaliuose riešutų kevaluose, gamina cheminę medžiagą,
sukeliančią rūgimą. Tokios koncentracijos ji žmogui yra nekenksminga, o nukritusius lazdyno
riešutus apsaugo nuo puvimo. Tačiau būtent dėl šios rūgšties dirvoje pablogėja sąlygos visų kitų
augalų daigams. Jie auga prastai ir būna silpni. Taigi, lazdynas tokiu stebėtinu būdu rūpinasi, kad
tik jo palikuonys turėtų geriausias galimybes vešėti, o svetimi daigai nunyktų. Savo kaimynystėje
jis neleidžia įsikurti nepageidaujamoms augalų, piktžolių ir kitų medžių rūšims. Tokią savisaugą
būtų galima pavadinti savotiška savo vaikų priežiūra.
Cleve Backster tyrinėjimai
1966 m. Cleve Backster vienas iš Amerikos geriausių melo detektorių specialistų atliko
tyrimus su augalais.
Melo detektorius (poligrafas) tai prietaisas, kuris yra prijungiamas prie žmogaus norint
nuspėti meluoja jis ar ne. (Melo detektoriaus naudojamas yra priešingai negu Europoje yra
įteisintas naudojimas teismuose).
- 3 -
Page 4
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
pakitusį po
skirtumą
ur
Dabartinis melo detektorius buvo išrastas daktaro C. Fere. Gydydamas vieną
ligonę jis pastebėjo dėsningus ligonės odos varžos pokyčius, kai ji pradėdavo stebėti ryškias
šviesas, uostydavo aštrų kvapą, išgirsdavo
kamertono skambesį. Keliais metais vėliau
kitas mokslininkas atrado, kad elektrinių
parametrų pokyčius galima stebėti ir be
papildomos srovės. Buvo atrastas taip
vadinamas odos potencialas, kuris kinta
priklausomai nuo išgyvenimų, streso. Šis
potencialų skirtumas gali kisti nuo -10 mV
iki 70 mV. Melo detektoriais matuojami
elektriniai virpesiai, kurie atsiranda pasikeitus, žmogaus kvėpavimo dažniui, kraujo spaudimui,
odos drėgnumui. Ekrininės prakaito liaukos reaguoja į išorinius dirgiklius stresą, išskirdamos
prakaitą. Šios liaukos yra sukoncentruotos žmogaus delnuose, pirštuose bei paduose. Matuojant
odos potencialą vieną elektrodą patartina patalpinti emociniam taške – piršte, o kitą neutraliam
taške šiek tiek žemiau alkūnės.
Poligrafo veikimo principas remiasi žmogaus savybe fiziologiškai atsakyti į gąsdinimą,
grėsmę žmogaus gerovei. Pavyzdžiui, jei žmogus yra kaltinamas žmogžudyste ir jo yra
paklausiama: „ar tu šovei į nužudytąjį tą mirtiną momentą?“ Jei atsakymas yra taip, įtariamasis
išsigąs
būti
pagautas
meluojant,
pasodintas
į
kalinimo įstaigą -
iškyla
pavojus
žmogaus gerovei,
ir elektrodai ant jo
odos
priims
reagavimą,
tencialų
, į
šį
išgąstį. T ėdami
prieš akis aparato
išspausdintas
kreives, ekspertai gali nustatyti ar testuojamas asmuo sako tiesą, ar meluoja
Betyrinėdamas melo detektorius, skaitydamas paskaitas kaip juo naudotis, kartą
atsitiktinai Cleve Backster nusprendė prijungti melo detektoriaus elektrodus prie Dracenos lapo.
Dracena tai tropinis augalas panašus į palmę su pailgais lapai ir tankiomis mažų lapelių kekėmis.
Cleve Backster norėjo pasižiūrėti per kiek laiko vanduo nukeliaus į lapus. Tuo momentu turėtų
sumažėti Dracenos elektrinė varža. Tuo metu, kai Dracenos lapai prisipildytų vandens padidėtų
elektros laidumas ir galvanometro
2
rodyklė turėtų pakilti. Bet rezultatai, buvo visai kitokie, negu
tikėjosi eksperimentatorius, rodyklė, tai leidosi žemyn, čia vėl aukštyn, su labai daug dantytų
virpesių. Šie judesiai, kurie buvo užfiksuoti poligrafe, buvo beveik tokie patys, kaip žmogaus
virpesiai, kai prie poligrafo prijungtas žmogus. Melo detektorius matuoja varžą, elektrinį
potencialą, kuris iš esmės kinta dėl žmogaus emocijų kaitos. Labai panašūs virpesiai užfiksuoti ir
2
Tarptautinių žodžių žodynas:
galvanomètras –(galvano- + gr. metron – matas)-- – silpnõs elektros srovės ir žemos
įtampos matuoklis.
Galvanometras - tai dalis melo detektoriaus, kuri yra prijungta prie žmogaus organizmo, kuri mažai srovei tekant ją
užfiksuoja ir užrašo jos kitimą ant besivyniojančio popieriaus.
- 4 -
Page 5
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
augale. Manau, iš to seka išvada, kad augaluose taip pat pasireiškia kažkas panašaus į
emocijas, mintis.
Kaip jau minėjau, melo detektoriaus galvanometro rodyklė šokteli kada žmogui yra
grasinama jo gyvybę, gerove. Cleve Backster sumanė pagrasinti augalui. Sugalvojo padeginti
lapą, prie kurio yra prijungti elektrodai. Vos tik jo mintyse atsidūrė tas vaizdinys, paveikslas apie
liepsną, ta mintis apie padegimą, tuoj pat ant braižomojo popieriaus užfiksuotas ilgas užlinkimas
aukštyn. Aplink augalą ir melo detektorių niekas nejudėjo. Tuo metu nieko daugiau nebuvo
kambaryje. Manyčiau, aiškus įrodymas augalai gali „skaityti“ žmonių mintis. Cleve Backster
išėjo pasiimti degtukų į kitą kambarį, grįžęs rado dar daugiau didelių „bangų“ schemoje, kurios
greičiausiai kilo dėl Cleve Backster įsitikinimo įvykdyti „gąsdinimą“. Vėliau jis pabandė
patikrinti augalo reagavimą kitaip. Bandė apsimesti, kad bandys padeginti augalą, net uždegdavo
degtuką darydamas apsimestinius judesius. Bet augalas nekreipė į tai dėmesio. Augalai sugeba
atskirti tikrus ir apsimestinius ketinimus. Norint, atrinkti tikrą nuo ne tikro, gavus tam tikrus
duomenis, reikia mokėti juos analizuoti. Augalas ketinimus skiria, reiškia pas jį egzistuoja
kažkoks mastymo aparatas.
Tokie ir panašūs eksperimentai Cleve Backster buvo atliekami su daugiau negu 25
rūšimis augalų (salotomis, česnakai, svogūnai, apelsinai, bananais...) Tyrimų duomenys buvo
labai panašūs. Gal augalai mato gerai ir be akių. Jie reaguoja ne tik į žmogaus grasinimus, bet ir į
keistą šuns elgesį kambaryje. Atliekant bandymus su kiaušiniu, buvo pastebėta, kad augalas
stipriai reaguoja į kiaušinio ląstelių negrįžtamą žūtį. Buvo atliekamas bandymas su voru. Voras
pajutęs pašalinį pavojų pakeitė savo judėjimo kryptį. Tuo pat metu, kambaryje buvo augalas,
prijungtas prie melo detektoriaus, kuris užfiksavo popieriuje kreivės pakitimą. Augalas užfiksavo
voro baimę. Buvo pastebėta, kad augalai daugiausia kreipia dėmesį į judančius objektus. Cleve
Backster mano, kad augalas pajuto voro baimę. Mažiausia ko gali tikėtis augalai, kad kitas
augalas padarys kažką kenksmingo. O žmonės, gyvūnai ir kiti judantys objektai yra mobilūs,
todėl augalai daugiausia dėmesio kreipia į juos.
Cleve Backster taip pat atliko daug eksperimentų, kurie buvo susiję su žmogaus ir
augalo draugyste. Augalai pripranta prie savo šeimininkų ir sudaro su jais tam tikrą ryšį, ir yra
visiškai ne svarbu kur šis žmogus-šeimininkas būtų. Augalas sureaguodavo į žmogaus menką
piršto įsipjovimą jam esant už tūkstančių kilometrų, minioje žmonių. Užrašyti augalų virpesiai,
idealiai sutapdavo su augalo šeimininko emocijomis ir veiksmais. Cleve Backster mano, kad
augalas akimirksniu sureaguodavo į kai kurių ląstelių žūtį jo organizme, tarkim įsipjovus. Ir net
dar daugiau, augalas reaguoja į bakterijų žūtį. Vieną dieną Cleve Backster sugalvojo suvalgyti
puodelį jogurto, pieš valgymą jis jogurtą sumaišė su džemu. Šiame džeme buvo daug
konservantų, kuriuos dedant į jogurtą yra užmušamos jogurto bakterijos. Augalai reaguoja net ir į
bakterijų stresinę būseną, žūtį. Augalai yra tiesiog fantastiškai prisiderinę, įsijautę į juos supančią
aplinką. Viskas su viskuo susiję.
Buvo sugalvota daug šio reiškinio pritaikymo praktikoje. Pavyzdžiui: panaudoti augalo
reagavimą, tam, kad atsidarytų kiemo vartai. Patogu, privažiuoji prie namo, pamąstai apie augalą,
augalas pakeičia savo virpesius, kurie užfiksuojami poligrafu, kuris duoda signalą atsidaryti
vartams. Idėja puiki, nes augalai reaguoja tik į šeimininko „pamąstymus“, vagis vartų neatsidarys.
Vos tik pasirinkau rašyti referatą šia tema, pradėjau klausinėti draugų, kursiokų,
giminaičių apie augalų asmenybės požymius. Beveik visi vis ką nors prisimindavo: Čia viena
draugė prisiminė, kaip jos mamai susirgus, kuri visada rūpindavosi naminėmis gėlėmis, gėles teko
laistyti dukroms, jos, kaip sakė liejo, rūpinosi taip pat, tik be tokios šilumos, meilės su kuria
rūpindavosi mama. Gėlės pradėjo vysti, geibti. Teta pasakojo, kad palikus mylimą rožę, bet
sudarius grynai tokias pat augimo sąlygas, ji pradėjo vysti. Augalai, kaip kad ir ištyrė Cleve
Backster, prisiriša prie savo šeimininko.
- 5 -
Page 6
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Tarp mano apklaustų respondentų atsirado patvirtinančių Cleve Backster
bandymus:
Vienas respondentas pasakojo, kaip pagrasinus jo kambarinei gėlei Kalijai, kad nežydi,
kitais metais ji apsipylė kaip niekada gražiausiais žiedais.
Iš savo asmeninės patirties galiu spręsti, kad augalai reaguoja į grasinimus: Mano
gyvenime buvo pilna nutikimų, kai vaismedžiams pagrasinus, pamąsčius, pagalvojus, kad augalai
duoda per mažai vaisių, yra nevertingi, kad augintumėme, jie išsigąsta ir pradeda duoti žymiai
daugiau vaisių. Vienas iš jų: prisimenu iš savo vaikystės konkretų atvejį: turėjome gražią obelį, bet
jos kamiene „įsiveisė vadinamasis vėžys“, tėtis kaip geras sodininkas šį vėžį išpjovė, vėžys buvo
toks gilus, kad teko išgręžti plačią skylę daugiau negu per kamieno spindulį. Tėtis galvojo, kad
medis neišgyvens. Reikėjo pjauti, bet tuo metu pagailėjo galvodamas, kad kitais metais pjaus.
Kitais medis nors ir su didžiausia skyle kamiene, buvo apsipylęs skaniausias vaisiais.
Respondentai pastebėjo, kad augalas reaguoja ir į geras emocijas, pagyrimus,
bendravimą: Buvo daug pavyzdžių kai, paglosčius ar pagyrus, augalas pradėdavo augti geriau,
vešliau.
Augalų komunikacija
Visuomenėje žmonės bendrauja kalba, mimika, gestais, kai kurie mintimis. Augalai
neturi kalbėjimo organų, negali keisti savo mimikos, neturi raumenų, kurių pagalba, galėtų
gestikuliuoti savo šakomis, lapais. Todėl augalų bendravimas turi būti paremtas kitais principais.
Jis yra primityvesnis, lyginant su žmonių informacijos perdavimo būdais.
Augalai neturi galimybės pabėgti nuo priešų, nes yra įsišakniję žemėje, todėl prisitaikė
pastoviais rūšies fiziologiniais bruožais (spygliuotumas, dilginimas ir kt.), bei sugebėjimu, esant
reikalui, pasigaminti ir išskirti toksiškas medžiagas apsigynimui nuo užplūdusių augalėdžių. Bet
augalui būtina sužinoti, kokiu metu reikia išskirti šias medžiagas, pavojų visada nėra – reikia
komunikuoti.
Sietlo universiteto (JAV Vašingtono valstija) ekologai ir chemikai tyrinėjo miškus,
garsėjusius tuo, kad maždaug kas dešimt metų juos plikai nugriauždavo parazitai. Mokslininkai
stebėjo, kaip nesuskaičiuojama daugybė vabzdžių užpuldavo beržų ir uosių plotus ir surydavo
visus jų lapus. Ir nors šalia dar driekdavosi milžiniški nepaliesti miško plotai su šviežiais lapais ,
kitų medžių jie nepuldavo. Paskui buvo pastebėta, jog šie nepasotinami vabzdžiai išstipdavo –
keisčiausia, kad iš bado. Maždaug po dešimties metų vėl pasirodydavo ištisa jų armija.
Norint paaiškinti šį reiškinį buvo padaryta prielaida, kuri vėliau patvirtinta laboratorinių
tyrimų rezultatais, kad išlikę sveiki medžiai sėkmingai prisitaikė apsiginti nuo vabzdžių. (Žmogus
taip pat kovoja su savo parazitais, ligomis) Jų lapų cheminė sudėtis pakisdavo taip, jog
sumažėdavo jų maistingumas ir pasikeisdavo skonis. Taigi medžiai sugebėdavo pakeisti savo
proteinų sudėtį lapuose, tapti nebevalgomais, nevartotinais ir taip atsikratydavo kenkėjų. Tokiomis
savybėmis pasižymi ne tik beržai ir uosiai, bet ir kiti medžiai, bei augalai. Vienas iš panašių
pavyzdžių lubinai, kurie išskiria nuodingas medžiagas atbaidančias ne tik lapų kenkėjus, vikšrus
skėrius, bet net ir avis, ožkas, kurios juos nugriaužtų plikai.
Dar labiau netikėti rezultatai paaiškėjo atlikus tyrimą, kai ypač ėdrūs vikšrai paleisti ant
bandomųjų medžių. Medžiams pavyko padaryti savo lapus nevirškinamus ir mažiau maistingus.
Kai kaimyniniai medžiai, kuriems negrėsė kenkėjų antpuolis, irgi pakeitė lapų cheminę sudėtį,
mokslininkai spėjo, kad informaciją medžiai tik perduoda šaknimis. Tačiau sureagavus net ir už
100 m augantiems augalams paaiškėjo, kad įspėjamuosius signalus sveikiems medžiams jie gali
siusti ir oru. Blokuojant augalo šaknis aplinkoje signalas vis tiek būdavo pasiųstas ir priimtas.
- 6 -
Page 7
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Augalai kaip atsaką į pavojų gali išskirti tam tikras chemines medžiagas tiek požeminėmis,
tiek antžeminėmis savo dalimis. Šis specifinių medžiagų (ar jų kiekių, koncentracijos) išskyrimas
yra reakcija į priimamą iš aplinkos informaciją, ką galima vadinti tegu ir primityvia kalba.
Atakuojamas augalėdžių, augalas išskiria didelės įvairovės cheminių medžiagų, kurios
esti žymiai didesnėmis koncentracijomis, lyginant su tų medžiagų kiekiu, kada augalas išskiria
nebūdamas pavojuje. Išskirtų medžiagų įvairovė yra labai plati: riebiosios rūgštys, dervos,
terpenai, fenoliai, azoto ir sieros turintys junginiai. Taip pat ši išskirta cheminė medžiaga priklauso
nuo to kokie kenkėjai puola. Augalo cheminėje informacijoje yra užkoduojama, kokios rūšies
kenkėjai puola. Šios medžiagos keliauja įvairiais būdais šakniastiebiais, lakios medžiagos patenka
į antžeminę aplinką ir išnešiojamos pavėjui. Vandenyje tirpstančios keliauja difuziškai radialiai
nuo augalo. Augalų šaknų jungtys ir mikorizė šį medžiagų išnešiojimą, signalų perdavimą dar
sustiprina. Jei augalai išskiria medžiagas kiti augalai turi jas gauti. Yra įrodymų, kad augalai
gauna informaciją iš aplinkos įvairiais būdais. Šiuos signalus jie gauna iš šalia augančių augalų, iš
resursų kuriuos naudoja, cheminius signalus iš kenkėjų. Augalai gauna šias medžiagas, kaip
įspėjamuosius signalus ir pakeičia savo sudėtį, struktūrą, ir pasidaro augalėdžių nevartotini.
Atlikus bandymą, blokuojant cheminių medžiagų, perdavimą, ne tik požeminei, bet ir
antžeminei daliai, signalas būdavo silpniau persiunčiamas, bet persiunčiamas. Reiškia yra ir kitų
įdomių būdų, kuriais augalai gali komunikuoti. Mokslininkas Orvin E. Wagner atrado lėtai
judančias išilgines bangas, jo pavadintas W-bangas (W-wave), kurios juda ksilemoje. (ksilemà
〈gr. xylon – medis〉 – augalų apytakinis audinys, kuriuo vanduo ir jame ištirpusios maisto
medžiagos iš šaknų patenka į kitus organus.) Šios bangos buvo išmatuotos įstačius elektrodus,
sujungtus kondensatoriais, į medžio vidų. Bandymui pasirinktam medžiui su prijungtais
elektrodais buvo suduota kirviu per kamieną ir užregistruotas žymus elektros įtampos pūpsnis.
Tuo pat metu oru nusklido lėtos 96 cm/s įtampos fliuktuacinės bangos, į kurias silpnu elektriniu
atsaku atsakė aplinkiniai medžiai.
Biofotonai
Vokiečių profesorius Fric Albert Popp penktojo dešimtmečio pabaigoje atlikdamas
žmogaus vėžinių auglių tyrimus, norėdamas nusakyti į klausimą, kodėl viena substancija sukelia
vėžinį auglį, o kita nors ir vienodos cheminės sudėties ne. Popas priėjo prie išvados, kad skirtumas
pasireikšdavo tik jas apšvietus. Tik paveiktos ultravioletinių spindulių vienodos biocheminės
struktūros molekulės elgdavosi visiškai skirtingai. Viena substancija sukeldavo vėžį kita ne.
Supratęs, kad tai padės daugiau sužinoti apie ląstelių komunikaciją organizme, Popp nutarė
patyrinėti šviesos poveikį ląstelėms. Kadangi fizikoje mažiausios šviesos dalelės vadinamos
fotonais, tai gyvų ląstelių šviesą jis pavadino biofotonais. Poppo biofotonai tai yra informacijos
nešikliai atsakingi už tai, kad kiekviena augalo ląstelė, lygiai taip pat kaip ir kitose gyvose
būtybėse, tuo pačiu metu –žinotų kas vyksta organizme. To paties tipo Vėžinės ląstelės ir sveikos
– paprastos ląstelės gali būti išskirtos pagal jų skirtingą biofotonų spinduliavimą.
Taip pat Popp nustatė, kad ląstelių skleidžiama šviesa yra panaši į lazerio spindulius.
Kaip žinome lazerio spinduliai naudojami informacijos perdavimui komunikacijų technikoje.
Augalų komunikacijos tyrimai padėjo atsirasti visiškai naujiems moksliniams principams. Pagal
biofotonų teoriją Biofotonų šviesa yra sukaupta ląstelės branduolyje, DNR molekulėje, kuri gali
būti išskirta ir sugerta kitų DNR molekulių, taip galima komunikacija tarp ląstelių organoidų,
pačių ląstelių, audinių, organų, organizmų, ši biofotonų emisija veikia, kaip pagrindinis
komunikacinis tinklas. Morfogenezė
3
, augimas, diferenciacija, regeneracija yra paaiškinami
3
Tarptautinių žodžių žodynas: morfogenèzė 〈morfo- + gr. genesis – kilmė, atsiradimas〉: biol. organizmų organų, sistemų ir kūno
dalių atsiradimas bei raida jų ontogenezės ir filogenezės metu; morfogenezės tyrimai padeda nustatyti organizmų evoliuciją,
paveldimumo dėsningumus;
- 7 -
Page 8
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
struktūrizuojančiu ir reguliuojančiu koherentiniu Biofotonų lauku. Daromos prielaidos, kad
smegenų, nervų sistemos ir net viso organizmo holografinis
4
biofotonų laukas, gali būti atminties
bazė ir nepaprastas sąmonės reiškinys. Šie informacinių bangų laukai, kuriuos siunčia ir priima
žmonės, gyvūnai ir mūsų analizuojami augalai, yra tam tikra „gyvybės šviesa“, spinduliuojanti
kiekvienoje ląstelėje. Jei kiekviena ląstelė spinduliuoja šią šviesą, kiekviena ląstelė (tame tarpe ir
augalų) turi turėti sąmonę, atmintį. Galbūt čia slypi Cleve Backster eksperimentų mokslinis
pagrindimas. Augalai, gyvūnai ir žmogus iš 1 kvadratinio centimetro ploto per vieną sekundę
išskiria daugiau nei 100 biofotonų. Ši šviesa yra pernelyg menka, kad ją būtų galima užfiksuoti
paprasta akimi, bet biofotonus gali užfiksuoti prietaisu Vokiečiu išrastu prietaisu pavadintu foto
multiplikatorium. Dabar šis spinduliavimas ezoterine kalba vadinamas – aura
5
.
Augalai komunikuoja ir per aurą – bioenergijos lauką, kuris būdingas taip pat ir
žmonėms. Kai vienas šalia kito auga keli augalai, jų auros susisiekia ir gali sudaryti energijos
kanalą, kuris abiem augalam gali turėti tiek teigiamą tiek neigiamą poveikį. Pavyzdžiui: jei juka
namuose augs greta persinio ciklameno, šis ilgai neištvers agresyvios palmės energijos ir sunyks.
O tokie augalai, kaip raibuolė ir persinis ciklamenas grupėmis auga geriau negu po vieną. Taip jie
vienas kitą palaiko energija ir sudaro į baldakimą panašią aurą aplink visą savo bendruomenę.
Aromatinis informacijos perdavimas
Augalai geba skleisti, ne tik pavojaus signalus, bet ir perduoti sveiko augalo
informacija, t.y. informaciją-algoritmą, kaip augalui išsigydyti. Šį pastebėjimą puikiai praktikoje
pritaikė biologas dr. Dietrich Giumbel. Jis atrado natūralias augalų apsaugos priemones, kurios
susideda iš tam tikrų eterinių aliejų ir vandens santykiu 1:10 ir net iki 1:100000. Kaip jis teigia,
aromatinės augalų priežiūros principas yra tas, jog panašus veikia panašų ir speciali aliejaus
informacija, net ir labai jį praskiedus, perduodama vandeniui, kuris užpurkštas ant sergančio
augalo, perduoda jam sveiko augalo informaciją. Pavyzdžiui, aromatiniai šaknų aliejai aktyvina
šaknis, lapų aliejai saugo ir stiprina lapus. Žiedų, vaisių ir sėklų aliejai augalui suteikia impulsą
gausiai žydėti ir vesti vaisius.
4
hologrãfija 〈gr. holos – visas + graphō – rašau〉
– objekto erdvinio vaizdo įrašymo ir atgaminimo metodas, pagrįstas šviesos, rentgeno, radijo, korpuskulinių, akustinių ir kitokių
bangų interferencija; vaizdo holografija gaunama, registruojant šių bangų amplitudes, fazes šioms bangoms jautrioje medžiagoje.
5
Tarptautinių žodžių žodynas: áura 〈lot. aura – spindesys, blizgesys; gr. dvelkimas〉: 1. psichol. parapsichologijos sąvoka:
bioenergetinis laukas, supantis žmogaus kūną;
Augalo žmogaus aurą galima pamatyti: siūloma saulei nusileidus nueiti į mišką arba tiesiog prie keleto augančių medžių. Atsistojus
nuo medžių 10-15 m atstumu, reikia sutelkus dėmesį žiūrėti maždaug 1-3 metrus virš jų viršūnių. Užmerkt atmerkt akis. Taip
galima išvysti medžių viršūnėse šviesos vainiką. Šis šviesos vainikas yra bioenergetinis augalo laukas. Fizikos tyrinėjimai leidžia
šį lauką pamatyti panaudojant vadinamąją Kirliano fotografiją.
- 8 -
Page 9
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Jagadis Chandra Bose tyrinėjimai
Nepriklausomai nuo Cleve Backster panašius rezultatus gavo ir indų Mokslininkas
Jagadis Chandra Bose.
Vos pažiūrėjus į artimiausią sodą, turėtume būti vien nustebinti fakto, kad augalai, kaip
ir žmonės, reaguoja į aplinkos pasikeitimus. Jeigu kas ilgesnį laiko tarpą fotografuotume gamtą, o
po to iš šių nuotraukų padarytume filmuką, aiškiai pastebėtume, kad augalai juda, auga. Bet jie
auga taip lėtai, kad mes nepastebime šiaip praėję.
Darydamas bandymus Bose išsirinko du augalus, kurie, dramatiškai, veikliai ir
pastebimai atsako į dirginimus, arba rodo aiškius savitus ritmus. Bandymams mokslininkas
išsirinko jautrų augalą (3 pav.) Mimoza, kuri numeta savo lapus, kada yra dirginama, ir
Desmodium kuris geba atlikti spontaniškus sukamuosius judesius savo šoninių lapų, dėl ritmingo
judėjimo aukštyn ir žemyn.
Darydamas bandymus su šiais ir dar daugybe augalų, Bose priėjo išvadą. Kaip gyvūnai
turi receptorius, kuriais yra priimami dirginimai, laidus-nervus kuriais keliauja elektrinis impulsas,
ir motorinius organus, kurie reaguoja į dirginimą. Taip pat ir augalai. Augaluose dirginimas
pernešamas elektrikai į motorinį organą (Mimozos ir Desmodium atveju į lapsostį). Kelias kuriuo
keliauja elektrinis impulsas yra rėtiniai indai (angl. - phloem). Stiprus elektrinis lapsosčio
dirginimas, sukelia apgaunamąjį mechaninį stimuliavimą, ir Mimoza numeta lapus, be mechaninio
stimuliavimo. Bose apskaičiavo, kad šis elektrotoninis sužadinimas, skirtingais metų lakais gali
sklisti rėtiniais indais nuo 5 iki 400 mm/s.
- 9 -
Page 10
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Yra daugybė kitų duomenų, pagal kuriuos galima teigti, kad augalas asmenybės požymių, bet
šie duomenys remiasi ne moksliniais tyrinėjimais, o žmonių patirtimi, stebėjimais, potyriais,
nuojautomis.
Medžiai donorai, medžiai vampyrai
Seniai pastebėta, kad tarp žmogaus ir medžio yra tam tikras ryšys. Asmenybės
formavimasis neįmanomas be bendravimo. Augalai turi daug asmenybės požymių - jiems taip pat
„nori“ bendrauti. Augalai „privilioja“ žmogų savo teikiama energija. Jau senovėje jogai mokėjo
pasirinkti medžius, kurie buvo teigiamos bioenergijos šaltiniai. Šių dienų inžinerinės biolokacijos
visuomeninės asociacijos, egzistuojančios kai kuriose Europos šalyse, teigia, kad vieni medžiai
žmogui gali suteikti teigiamos energijos, kiti išsiurbti neigiamą energiją. Pirmieji vadinami
medžiais donorais, antrieji - medžiais vampyrais. Iš medžių donorų pagal skleidžiamos energijos
galingumą paminėtini ąžuolai, pušys, beržai, akacijos, šermukšniai, klevai, kaštonai, gluosniai,
liepos.
Skleidžiamos energijos galingumas priklauso ir nuo geografinės platumos. Labai stiprus
donoras yra šermukšnis. Sunkiai sergantiems ligoniams, ypač vyresnio amžiaus, reikėtų prie lovos
pamerkti kelias šermukšnio šakeles. Neigiamos energijos medžių (vampyrų) grupei priskiriamos
eglės, drebulės, tuopos, ievos, alksniai. Teigiama, kad, ilgesnį laiką pabuvę drebulyne, pajusime
galvos skausmą. Nepatariama užmigti po drebule ar tuopa.
Jei žmogus neserga jokia liga, tačiau jaučia protinį ir fizinį nuovargį arba paprasčiausiai
norėtų papildyti energijos atsargas, geriausiai pabūti prie medžių donorų. Sveikam žmogui ilgai
būnant prie medžių vampyrų gali pradėti skaudėti galvą, apimti miegas. Medžiai vampyrai padeda,
kai sergama įvairiomis infekcinėmis ligomis. Esant uždegimams, spazmams jie ištraukia neigiamą
energiją. Sergantiems patariama pirmiausia pabūti prie medžio vampyro, o paskui - prie donoro.
„Bendraujant“ su medžiu rekomenduojamos trys kūno padėtys: pirma - žmogus prie
medžio liečiasi nugara, antra - liečiasi krūtine ir pilvu, trečia - liečiasi delnais (ši padėtis tinka
žmonėms, kurių jautri delnų oda). Pirmoji padėtis labiau tinka vyrams, antroji - moterims.
Prigludus prie medžio reikia įsivaizduoti, kad pamažu su juo susilieji, kad tai malonu. Reikia
pasirinkti tvirtą ir sveiką medį. Vieta, kurioje auga medis, turi būti ekologiškai švari. Pasak R.
Oginskio, ar medis pasiruošęs su žmogumi pasidalinti savo energija, galima patikrinti ir taip. Per
sprindį lygiagrečiai su medžio kamienu išskėstais pirštais laikome dešinę plaštaką (kairiarankiai -
kairę). Jei po keliolikos ar keliasdešimties sekundžių pirštų galai ar delnas pradeda šilti, pajuntame
dilgčiojimą, medis linkęs su mumis bendrauti.
Bendraujant su medžiu būtina mintimis pakilti medžio stiebu, apsižvalgyti, žvilgtelėti į
kosmoso begalybę, pajusti sulčių tekėjimą stiebu, kuo daugiau susilieti su medžiu, jausti, kad esate
vienas organizmas. Tokioje būsenoje galima patirti daug malonių akimirkų - nuo švelnaus saulės
spindulio, lengvo vėjelio iki galingos jėgos, einančios iš žemės, pajautimo. Bendravimo su medžiu
seanso metu grįžta laimės, kaip natūralaus pasaulio būvio, pojūtis.
Kai kurie bioenergetikai teigia, kad pajusti medžių energiją galima ir neprisilietus prie
jų, kai medžiai vienas nuo kito yra per 5-7 metrus, pavyzdžiui, alėjose. Ten medžių biolaukas gana
stiprus. Taigi įsikrauti ar išsikrauti galime ir vaikščiodami alėja.
Kaip žmogui žinoti: jam trūksta energijos ar turi jos perteklių?
Žinoma, geriausiai apie tai pasakys gydantis gydytojas. Pasak bioenergetikų, jeigu esate
apatiškas, vangus, lėtai reaguojate į aplinką, sumažėjęs odos elastingumas, vadinasi jums trūksta
energijos, pats laikas „pabendrauti" su beržu, šermukšniu, kaštonu ar kitu medžiu donoru. Jei
padidėjęs kraujospūdis, kamuoja spazmai, uždegimai, skausmai, geriausia priglusti prie eglės,
- 10 -
Page 11
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
alksnio, tuopos, ievos, drebulės. Veikia ir medžių nuopjovos, lentelės, šakelės, drožiniai.
Mano apklaustų respondentų pasisakymai patvirtina aukščiau
„Turiu toki seną paveldėtą kaktusą (jau 18 metu senelis). Tas kaktusas man kažkodėl
atrodo labai žmogiškas - toks išmintingas pagyvenęs vyriškis. Kitos gėlės, kaip gėlės, o prie jo
prisilietus (ji galima liesti, ne visai spygliuotas) jauti tokia meile. Kartais galvoju, kad tai vis
fantazijos. Bet ne - tai labai ryškus jausmas. Ir apskritai, pastebėjau, kad gėlės jaučia žmogaus
nuotaika. Jei man reikia paramos ir dvasinio pastiprinimo, jos sužysta net visai ne tuo laiku kaip
pripratusios. Lyg norėtų paskatinti, užjausti. Va ir dabar, vienas kaktusas apsipylęs žiedais, atrodo,
stengiasi, nori pradžiuginti.“
„Kartą nuėjau prie pušies, pati jaučiausi ne kaip, todėl nusprendžiau paprašyti medžio
stiprybės. Pasakiau, koks jis stiprus, nuostabus, gyvybingas, didingas, kad ir aš noriu būti tokia
kaip jis. Kurį laiką juo gėrėjausi, liečiau, kalbėjausi, dėkojau, jaučiau stiprų ryšį. Mane jis visada
pakraudavo savo nenusakomai džiaugsminga energija. Vėliau kiek paėjus, atsisukau ir aiktelėjau.
Medis tiesiog švytėjo, savo švytėjimu skyrėsi nuo kitų. Jų žalumas buvo tiesiog blausus, palyginus
su juo. Man tai buvo įspūdinga.“
„Prie mūsų namų auga Gluosnis, kuri iš šakelių išsiauginau - pasodinau, kai man buvo
10 metu, tai dabar didziuuuuulis medis išaugo - kai man liūdna ar kas ne taip, nueinu, pasikalbu ir
palengvėja, ir šiaip miške su medeliais pasikalbu, tai net nuotaika pakyla <...> tiesiog intuityviai is
vidaus tai kyla...“
Iš asmeninės patirties, taip pat galiu paminėti, kad vaikščiojimas mišku, pieva, tarp
augalų labai atpalaiduoja suteikia energijos darbo, padidina organizmo tonusą, suteikia
pasitikėjimo savimi. Prie medžių yra malonu prisiglausti, pabūti, pajusti gamtą.
Augalų asmenybės požymių pavyzdžiai tautosakoje
Kad ir paviršutiniškai patyrinėjus tautosaką, galima rasti labai daug augalų sugyvinimo
pavyzdžių.
Pasakoje „Javų varžybos“ varžosi rugys, kvietys ir aviža, kuris iš jų išbus per žiemą
lauke nesušalęs. Pasakoje „Ąžuolas ir Baravykas“ baravykas grasina peraugsiąs ir išversiąs ąžuolą.
Daugybėje pasakų medžiai, krūmai ypač daug kur pavartotina obelis, geriems personažams leidžia
prabėgti, o neigiamiems užkerta kelią.
Referato aptarimas ir išvados:
Augalai turi daug asmenybės bruožų. Galima teigti, kad jie mato, jaučia, mąsto, turi
charakterį, bendrauja. Augalai tokios pat gyvos būtybės, kaip ir mes žmonės. Jie veši visur aplink
mus. Jie - mūsų draugai.
- 11 -
Page 12
Augalų asmenybės požymiai
Algirdas Švanys
Žodynėlis:
prolonged upward sweep - ilgas užlinkimas aukštyn
threat – gasdinimas
attuned – pripratintas
electromechanical – elektromechaninis
phloem - rėtiniai indai
W-wave – W-banga
Photomultiplier – foto multiplikatorius
Naudotos literatūrossąrašas:
Eva Katarina Hoffmann „Kambarinių augalų energija“, 2000
Valerijos Vaitkevičiūtės „Tarptautinių terminų žodynas“, 2000
Psichologijos žodynas. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
Psichologija studentui. Vadovėlis. - K.: Technologija, 2000.
Filosofijos žodynas
Bose, J. C., The Nervous Mechanisms of Plants
Wagner, OE. . W-Waves and plant communication. 1989
The plants respond: an interview with Cleve Backster“ „The sun“ July 1997
Internete:
http://www.wisegeek.com/what-are-biophotons.htm
http://www.uky.edu/garose/link100.htm
http://www.dpw.wageningen-ur.nl/ento/le ... /pl-pl.htm
http://www.transpersonal.de/mbischof/en ... ookeng.htm
http://healingtools.tripod.com/biophotons.html
http://healingtools.tripod.com/biophotons2.html
ir kiti.
- 12 -
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

O koks iverinimas???/
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

O kas turi vertinti? Tu ir įvertink, Glesumėle. ;)
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
jasmin
Posts: 653
Joined: Thu 05 22, 2003, 17:17

Post by jasmin »

Kad jau kažkas užsiminė... :)

Straipsnis su juokingomis išvadomis.



Blogos naujienos vegetarams - augalai jaučia skausmą

Gaudo tik gyvus

Visi augalai gali judėti. Jie auga, ir toks jų judėjimas žmonėms yra pakankamai įprastas. Augalai greitai judina lapus, pavyzdžiui, saulašarės gaudo muses. Dar viena „aktyvi“ gėlė – Dionaea Muscipula, paprasčiau vadinama Veneros musgaude, kuri sugauna muses greitai suskliausdama lapus. Kitas pavyzdys – Mimosa Pudica, kuri, pajutusi grėsmę, tarsi apsimeta mirusi ir atrodo kaip nuvytusi. Kai pavojus praeina, augalas vėl atsitiesia ir atgauna savo buvusią formą. Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.

Kažkas priverčia augalą taip elgtis. Tas kažkas yra labai subtilus, nes gėlės lapai užsiveria tuomet, kai vabzdys paliečia sensorinį plaukelį spąstų viduje. Dar įdomiau – neužtenka plaukelį paliesti vieną kartą – reikia jį paliesti dukart arba du atskirus siūlelius. Taip augalas apsidraudžia nuo nereikalingo energijos eikvojimo, jei į spąstus įkristų negyva medžiaga. Tokiu būdu augalas sureaguoja tik į gyvus vabzdžius. Sensoriai spąstuose išdėstyti taip, kad vargšas vabzdys būtinai palies plaukelius. Lapai užsidaro ir augalas suvirškina auką. Po dienos ar daugiau spąstai vėl atsiveria ir laukia kitos aukos.

Č.Darvinas buvo susižavėjęs plėšriaisias augalais, ypač jų reakcija į prisilietimą. Jis tikėjo, kad tokia elgsena liudija juos turint centrinę nervų sistemą.

Reaguoja kaip gyvūnai

Tarp 1960 ir 1970 metų mokslininkas Burdonas Sandersonas atliko daug eksperimentų su Veneros musgaude. Pirmasis eksperimentas atsakė į daugelį klausimų. Mokslininkas prijungė prie augalo spąstų elektrodus, tikėdamasis užfiksuoti elektrinį aktyvumą. Jis pastebėjo, kad kiekvieną kartą palietus sensorinį plaukelį, augalas paleisdavo elektrinių impulsų bangą, beveik atitinkantį gyvūnų nervinius impulsus arba veiksmo potencialą, gaminamą gyvūnų neuronuose. Šis eksperimentas buvo atliktas ir su saulašare, ir Mimosa Pudica. Rezultatai buvo panašūs.
Dabar, naudodamiesi modernia technika, augalų fiziologai pradeda daugiau suprasti apie gėlių judėjimą ir reagavimą į aplinką. Buvo patvirtinta, kad Burdono Sandersono aptikti impulsai iš tiesų yra veiksmo potencialai, kilme panašūs į gyvūnų impulsus. Mokslininkai daugiau išsiaiškino ir augalų molekulių bei ląstelių ypatumus, leidžiančius jiems reaguoti į prisilietimą. Yra žinoma daugiau nei tūkstantis skirtingų augalų, kurie reaguoja į prisilietimą.

Pabartas nuvyto

Dar vienas mokslininkas botanikas iš Helvetikos instituto daktaras Bilas Viljamsas atliko ne mažiau įdomų bandymą. Jis pasodino du vienodus augalus visiškai į vienodą dirvą. Vienas augalas buvo nuolat meiliai giriamas ir šnekinamas, o kitas nuolat užgauliojamas ir peikiamas. Rezultatai buvo tiesiog stulbinantys. Girtasis augalas sukrovė didžiulius žiedus ir pranoko visus standartus. Peiktasis augaas niekada nepražydo. Pakartojus šį bandymą su didesniu kiekiu augalų, rezultatai buvo tokie pat. Maža to, keli peiktieji augalai nuvyto.

Vėliau prie gėlių buvo prijungti EKG elektrodai, kurie fiksavo gėlių atsakus į įvairius dirgiklius. Augalai skleidė elektrinius impulsus, kai juos badė adatomis, degino lapus. Impulsai buvo tokie stiprūs, kad net netilpo matavimo skalėje. Įdomu tai, kad į skausmą reagavo ne tik žalojamas augalas, bet ir kiti šalia buvę augalai. Tai akivaizdžiai rodo, kad augalai ne tik jaučia ir kenčia skausmą, bet ir sugeba bendrauti tarpusavyje. Galbūt augalai sąmoningai užaugina skanius vaisius, kad gyvūnai juos ėstų ir platintų sėklas, galbūt gėlės žino, kaip privilioti bites saldžiu ir maistingu nektaru, kad išplatintų savo žiedadulkes? Galbūt augalai yra net protingesni už kai kuriuos gyvūnus?

Kopūstai bijo peilio

Kita mokslininkų grupė atliko tokį ekperimentą. Jie paėmė tris dirvoje augančius kopūstus ir pastatė juos vieną šalia kito per kelis centimetrus. Prie dviejų augalų buvo prijungti elektrodai, sujungti su poligrafinėmis mašinomis. Paskui, be jokio įspėjimo į kambarį įėjo neutraliais drabužiais apsirengęs žmogus. Jis sukapojo trečiąjį kopūstą į gabalus ir išėjo iš kambario. Poligrafinės mašinos užfiksavo stiprią kitų dviejų kopūstų reakciją augalo naikinimo metu ir kurį laiką po to. Kiekvieną kartą į kambarį įėjus tam pačiam vyrui, likę du kopūstui stipriai reaguodavo į jo apsilankymą. Reakcija buvo beveik tokia pat stipri, kaip ir pirmąjį kartą. Augalai atpažino žmogų! Kai į kambarį įeidavo kitas žmogus, jų reakcija nebuvo tokia stipri.

Kitas eksperimentas buvo įvykdytas 1966 metais ir sukėlė dar daugiau prieštaringų minčių. Melo detektoriaus specialistas prijungė augalą prie poligrafo. Tyrėjas pasakojo, kad aparatas užfiksavo stiprius pokyčius net tuomet, kai, stovėdamas šalia augalo, jis galvojo apie jo lapų deginimą. Atrodo, kad augalas jautė žmogaus mintis.

Dalaso (JAV) Beiloro medicinos centro mokslininkai dar kartą įrodė, kad augalai, tarp jų ir daržovės, jaučia skausmą, kai juos skina, pjauna, skuta, kepa, verda ir valgo. „Daržovės ir kiti augalai išskiria didžiulius kiekius hormonų ir cheminių medžiagų, kai patiria kokius nors sužeidimus. Toks atsakas yra adekvatus gyvūnų nervų atsakui. Pažeidus gyvūno organizmą, nervai išskiria didžiulius kiekius endorfino. Negalima neįvertinti šio panašumo.

Saugokime augalus

Kita organizacija PETA (žmonių, kovojančių už etišką elgesį su gyvūnais), kurios didžioji dalis narių yra užkietėję vegetarai, kitaip vadinami veganais, pareiškė priekaištus ir net rašė skundus prieš tokių tyrimų vykdymą. Tai reiškia, kad jie nevalgo jokių gyvulinių produktų, nes juos gaminant nukenčia gyvūnai. PETA advokatai siekia sunaikinti ir įslaptinti tyrimų rezultatus. Kiti mano, kad žala jau padaryta. PETA organizacijos atstovas žiniasklaidai sakė: „Tai mums kenkia. Didelė mūsų organizacijos narių dalis nieko nevalgo nuo pat augalų tyrimo rezultatų paskelbimo dienos. Mūsų advokatai nori paduoti tyrimą vykdžiusią organizaciją į teismą už melagingus gandus. Iki to laiko mes maitinsimės vitaminų papildais ir vandeniu“.

Jeigu argumentai, kad augalai taip pat jaučia skausmą, jus įtikino, siūlome jums pamąstyti. Paruošti gausybę kepsnių, dešrų ir kitų mėsos produktų užtenka nužudyti vieną karvę. Taip skausmas suteikiamas tik vienam organizmui. O ruošiant vieną dubenį žaliųjų salotų, nužudoma daugybė daržovių. Iš kur mes žinome, ar augalai jaučia mažesnį skausmą nei gyvūnai? Galbūt humaniškiau yra valgyti vaistais užmigdytus gyvūnus, nes jie nesikankino mirdami? Jeigu skutama, pjaustoma ir kepama bulvė jaučia skausmą, ar tai ne tas pats kaip suvalgyti mažą ruoniuką?

Kaip priešingybė PETA organizacijai, buvo įkurta ir PETP (žmonės už etišką elgesį su augalais) organizacija. Ji agituoja ir aiškina, kad augalai taip pat jaučia skausmą ir kenčia nuo žmonių rankų.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius

http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?d ... 1103295121
aldute
Posts: 49
Joined: Mon 02 13, 2006, 12:32

Post by aldute »

Labai įdomu. :D

Tik kyla klausimas, ką mums valgyti, o gal tiksliau, kaip mums valgyti, kad augalai nesikankintų? Išeitis juk tikrai yra. Pamenate, kai Anastasija kalbėjo apie kedrų aliejaus gamybą, ji pasakė, kad kedrai turi dovanoti riešutus. Gal čia visa esmė: mylėti augalus, kad jie save mums dovanotų. Yra logikos?
Kristina
Posts: 266
Joined: Wed 12 18, 2002, 3:24
Location: Airija-Lietuva
Contact:

Post by Kristina »

GAL BUS IDOMU?
Discovery kanale yra tokia laida mitu paneigejai, tai jie bande paneigti mita, kad augalai kazkaip reguoja i muzika ar zmogaus kalba. Ekspermentas buvo gan elementarus: 5 siltnamiuose augino zirnius: 1 buvo nuolat tyla, 2 grojo klasikine muzika, 3 grojo metala, 4 ejo irasas, kur moteris graziai kalbasi su augalais, 5 ejo irasas kur moteris keike augalus. Rezultatas buvo netiketas maziausi augalai buvo sitnamy, kur buvo tyla, o akivaizdziai didziausi - kur grojo metalas, kitur augalai buvo gan panasus. Taigi, jie padare isvada, kad, vis del to, augalai kazkaip reguoja i garsus aplinkui. Taigi mito paneigti negalejo :D .
Kazin kokie butu rezultatai , jei su augalais butu kalbejas gyvas zmogus :wink:
Post Reply