gyvenu sode, ir mūsų sklype šie krūmai augo nuo pat jo įsigijimo pradžios, todėl spėju, kad juos užveisė senieji sodo šeimininkai. iš pat pradžių į akis krito nepaprastas jų vislumas ir atsparumas - ten, kur būdavo laisvos vietos, net gryname smėlyje (ypač ten, kur drėgnesnė žemė), iš karto pasirodydavo atžala, panaši į šarkos koja - o dauginasi jie šaknų atžalomis, kurių būna labai daug, ir ilgainiui išvysto tankią požeminių šaknų sistemą (labai negiliai, vos 2 cm). pavasarį vegetaciją jie pradeda anksčiausiai iš visų krūmų, o sparčiai augančios ir plintančios šaknų atžalos ilgainiui sudaro tankias džiungles ir nustelbia kitus augalus. nors juos lengva išrauti, ypač, kai auga smėlyje, bet genėjimas ir atžalų naikinimas nelabai tepadeda. žodžiu, labai agresyvūs krūmai. kaimynai, į kurių sklypą persimetė vislieji šermukšnialapiai, taip pat nejaučia jiems simpatijos. gražiausi yra jų žiedai - balti, pūkuoti, panašūs į lanksvų ir kvapnūs, bet peržydėję paruduoja ir styro kuokštais. lapuose ir žieduose yra kažkokių nuodingų medžiagų, atbaidančių parazitus (čia gal ir gerai). tiems, kurie norėtų auginti šį krūmą, norėčiau patarti, kad lengvose smėlio, priesmėlio dirvose jis labai sparčiai, beveik nekontroliuojamai plinta, ir gali užgožti kitus augalus, ypač nedideliame plote. galbūt jie tiktų apželdinti kokią pakrantę ar griovį, jei žemės yra daug ir dirvožemis kietas. beje, šis krūmas yra atkeliavęs iš Šiaurės Kinijos, Japonijos, Sibiro, taigi nevietinis. čia galite pamatyti, kaip atrodo šermukšnialapiai, tik per daug nesusižavėkite gražiais žiedais
http://ontarioshrubs.com/main/f/falsespirea/
toks juokas suėmė - sakau, jei kam reikia, atvažiuokit pas mus, imkit, raukit, kaskit už dyką 
