Puslapis 23

Parašytas: Ant 03 07, 2006, 12:09
aldute
"Tuopos, drebulės energiją atima, todėl mažai kam patinka jos."


O vis tik yra žmonių, kuriems šie medžiai patinka. :D Vienas jų esu aš. Turiu vieną senutėlę tuopą, kurią labai mėgstu lankyti. Beja, prieš kurį laiką net nežinojau, koks gi tai medis. Jo sidabrinė žaluma visada mane žavėdavo, o kai aš eidavau jo link, jo lapeliai mane iš toli sveikindavavo. Visi vargai vargeliai pasimiršdavo prie jos. Aš jaučiau, myli ji mane. Čia ir yra visa esmė. Būdavo, vos nusivelku iki jos, o grįžtu lyg su sparnais. Patikėkite mano žodžiais, jei mane kas labai įskaudina ar šiaip nežinau ką daryti, kai persipildo taurė, mane išgelbsti tik tuopa :!:

Gal visa esmė mūsų mintyse, kai einame prie medžio? Jokio išankstinio nusistatymo neturi būti, nes pes sekundės dalį jie pajaus.

Man kartą nutiko įdomus įvykis. Nesu linkusi glostyti svetimus šunis, tačiau kartą aplankiau draugę. Jos kieme gulėjo diiidelis šuo. Ji tuoj pradėjo jį liaupsinti ir glostyti. Jos gražių žodžių įkvėpta, nė pati nepajutau kaip ranką ištiesiau. Tad glostau, glostau ir staiga pamačiau,..... o Dievuli, koks jis didelis :!: Įkąs :!: Net iki galo išsigąsti nespėjau. Iki šiol gulėjęs ramut ramutėlis šuo tapo labai jau nemielai piktas. :lol: Tada supratau, įžeidžiau jį savo netyromis mintimis. Ir ko gi reikėjo išsigąsti? Ji didelis tas tiesa, bet jis labai geras, o aš taip netinkamai apie jį ėmiau mąstyti, kabinti etiketę "Didelis ir piktas šuo". Tad kaip gi kitaip jis man tai parodys :?:
Ar taip nebus su medžiais? Gal matome tai, ką norime matyti? Vis ieškome blogio Dievulio pasaulyje.
O bendrauti medžiai labai mėgsta. Ir žmogui padėti stengiasi, tačiau kiekvienas savaip: vienas pasiima, kitas atiduoda. Su meile :wink:

Parašytas: Ant 03 07, 2006, 19:57
darja
:wink: tai ir teisingai darai, aldute, gamtoj visko reikia - nera nei blogu, nei geru medziu, butent kai bloga, kai jautiesi prisikaupes neigiamu emociju, tada ir reikia eiti prie vadinamuju medziu vampyru, nes jie ir sugeria tas musu neigiamas emocijas ir ligas - uztai jiems reikia tik padekoti... :wink:

O del sunu ir kitu gyvunu, tai jau daug kur sakiau, kad su kiekvienu zverimi galima geruoju susikalbeti (aisku, jei jis nera is prigimties idiotas ar pasiutes, bet cia jau isimtys... :? ), o blogiausia yra zmoniu isankstines nuostatos - nekart teko stebeti, kaip zmogus is tolo pamates suni ima rekti ant seimininko, pats iskart nusiteikes agresyviai, tai ir suo taip pat reaguoja... :?

Parašytas: Pen 03 10, 2006, 11:34
aldute
Žinoma, darija. Apie agresiją net yra patarlė. Na, bent jau tik ją vieną aiškiai prisimenu, ir sau ją taikau. :D "Šausi į Žemė šautuvu, ji tau atsakys patranka". Mastas aiškus. O kiekvienas ginasi ir medis , ir šuo... Matyt jiems toks nusiteikimas labai nepatinka. Dar nesupratau kodėl. Bet suprasiu :mrgreen: kai ateis laikas.

Tad nebijokime tuopų. Ir drebulių. :wink:

Parašytas: Pir 05 29, 2006, 0:34
kmalysko
Laimis rašė:Perkeliu iš kitos temos:
---------------------------------------------------------

Dobis
Parašyta: Kv. 2005 03 03, 20:49

beveik visa sia informacija perskaiciau tokioj rusu k. parasytoj knygelej apie medzius. tan raso, kad energijos suteikiantys medziai, juos dar autoriai vadina "dobryje derevja", yra pusis, liepa, berzas, kedras, azuolas, uosis, kastonas, klevas, saltalankis.
O gal galima kaip nors suzhinoti kas tai per knygele? Gal net jos el.variantas yra?
Labai norechiau paskaityti.

Plius dar biski informacijos apie medzhius:
http://ipulsar.net/med/fito/dendro.htm

Parašytas: Tre 07 18, 2007, 15:40
ArturasGeniu
drebulės labai reikalingos kiekvienoje sodyboje, jos užaugina pačių nuostabiausių grybukų, tikrai nepasigailėsite jų pasisodinę. Augdamos šalia berželių ar kitų medžių, tikrai jos niekam nepadarys neigiamo poveikio. Visa žmogaus savijauta priklauso tik nuo jo dvasinio nusistatymo, jei galvosim, kad drebulės mielos ir naudingos, tai tarp jų bųti ir vaikščioti bus malonu, ypač grybaujant...
O kvapnusis topolis labai reikalingas vaistinis augalas, jis vasarą ne tik nuostabai valo orą, bet ir turi daug gydomųjų savybių. Tik jis gali išleisti daug atžalų iš šaknų, tai jam auginti skirtą vietą reikėtų apgalvoti iš anksto, taip pat šaknines atžalas leidžia ir drebulės.

Parašytas: Ket 08 02, 2007, 21:58
Dobė
žinoma, Artūrai, drebulės labai mielos ir auga po jomis raudonviršiai - štai miškelio, kur ribojasi su mano žeme, pakrašty labai daug jaunų drebulyčių. Tuopos irgi savotiškai gražios ir mielos, tik gal mieste jos atrodo gan vaiduokliškai. Beje, topolis turbūt savaime neauga miškuose, ji žmonės sodina, ar aš klystu? Manau topoliai yra Pietų medžiai, nes jų daug mačiau pietvakarių Vokietijoj ir Prancūzijoj, ten dar auga bukai, klevai, šeivamedžiai, platanai ir akacijos - ir daug visokių raudonlapių augalų. Bet drebulėmis apaugę drėgnos pamiškės - labai mielos ir savos :)

Parašytas: Ant 08 14, 2007, 15:45
batuotas katinas
Ten kur miške randat priaugusių jaunų drebulyčių, vyksta karas. Drebulės ir beržai yra šviesiamėgės, greitai augančios rūšys pačios pirmosios užkariaunančios miškų teritorijas... miškininkai su drebulėmis labai kankinasi, nes nenori laukti 200 metų, kol vietoj drebulių šakosis klevai ir ąžuolai.

Kiek prisimenu iš miškininkystės studijų, tai topolį verta sodinti drėgnesnėje vietoje, o drebulę sausesnėje. Visgi geriausia bibliotekoje pasiimti dendrologijos knyga ir ten viską pasiskaityti.

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Pir 08 20, 2007, 12:49
batuotas katinas
Kažkokioj liaudies išmintį skaitinėjau apie labai blogas tuopos ir baltalksnio energetikas. Visgi manes energetikos nedomina. Man šie medžiai brangūs tuo, kad vieninteliai iš visų miško medžių didina dirvožemio humusingumą.

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Pir 08 20, 2007, 21:57
briedis
A tai kodėl vieninteliai? Humusingumą didina kiekviena organinė medžiaga, patekusi ant žemės. O ir kas iš to humusingumo? Su derlingumu tai turi mažai ką bendro. Tiesiog maisto atsargos, prie kurių prisikast augalams labai jau sudėtinga...

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Pen 09 21, 2007, 16:31
Romas
Išsireiškimas "medžiai vampyrai" man kažkodėl nelabai patinka. Labai mažai tikėtina, kad kažkoks medis ims ir nusiurbs jūsų energiją. Nors jeigu taip galvosite, gal taip ir gali įvykti.

Dažnai kokio nors medžio patikimas ar nepatikimas pripaišomas medžio energetikai. Tačiau reikia žiūrėti plačiau. Pavyzdžiui, tuopa atstato kepenis. Ir visi su šiuo trūkumu, patekę į tuopų alėją, kvėpuos, uostys, džiaugsis ir svaigs iš laimės. Man irgi taip buvo. Labai patiko prasiskleidusių tuopų kvapas. Kaip galima gydytis/reguliuotis? Galima gerti topolio pumpurų, lapų, žievės arbatą. Galima valgyti lapus, pumpurus, žievę. Galima laikyti prie odos, ar trinti į odą lapus, pumpurus, žievę ar jų kokias nors vandenines, spiritines ištraukas. Galima uostyti tuopos malkų laužo dūmus (smilkalai). Buvimas šalia medžio tam tikra prasme taip pat yra "valgymas" - pasisavinimas tau reikalingų medžiagų tikriausiai eterinių aliejų pagrindu. Visų šių metodų veikimas yra tas pats. Pasirenkamas žmogui priimtiniausias, veiksmingiausias. (Šiaip būtų įdomu pažiūrėti, kiek laiko reikėtų išstovėti prie medžio, kad poveikis būtų lygus arbatos puodeliui.) Aš gerdavau topolio pumpurų arbatą (džiovintų žiogų arbata - vaikams juokaudavau). Tuopa ir po to liko man miela. Apskritai, kai patiri augalo kokią nors naudingą savybę, tas augalas lieka savas visam likusiam gyvenimui. O tuopa dar turi ir kitų savybių, pvz., priešgrybelinis veikimas.

Medžiai, aišku, turi savo energiją. Kol kas aiškiai išskyriau ąžuolo energiją. Labai stipri. Jeigu neturi energijos, eik prie ąžuolo. Ąžuolas dar yra vieną smulkų negalavimą nuėmęs.

Drebulė. Turi aukso. Stiprina širdį. Bet yra efektyvesnių augalų. Užtai drebuliniai raudonikiai ... . Kas juos labai mėgstą, prisišlamštęs, tikrai širdį pastiprins.

Alksnis. Irgi labai savas. Kokia čia dar bloga energetika. Pavalgai nelabai kokio parduotuvinio maisto, bulkų ir pan., iš karto eini prie alksnio ir suvalgai vieną-du lapus. Pravalai, padedi blužniai susitvarkyti. Įsipjovęs, jeigu nerandi trauklapio, dedi alksnio lapą.
O žiemai prisirenki alksnio pumpurų. Daug jų auga. Negaila.

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Pir 09 24, 2007, 12:15
Romas
Dėl virimo. Visaip būna. Vienus dalykus virti negalima, kitus galima arba reikia. Kiek nagrinėju, nedažnai pasitaiko, kad negalėčiau užpilti kokio nors augalo su verdančiu vandeniu. Užpylus šaltu vandeniu turbūt reikėtų ilgiau palaukti. Tai ne visada privalumas. Šiuo atžvilgiu labiausiai vertinu šaknis. Susipjaustai kokią kiaulpienę ar varnalėšą, sudžiovini ir gali iškarto į burną dėti prireikus. Nebūtina virti ar mirkyti.

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Ket 09 27, 2007, 14:11
ArturasGeniu
Drebules megsta dregnas vietas, gali augti prie pat vandens. Labai tinka greitam sklypelio vietos apželdinimui. Iš šaknu lisdamos atžalos pliačiasi i visas puses. Lietingomis vasaromis priaugina nemažai skaniu grybuku. Ju lapeliai nuostabai šlama net paputus silpnam vejeliui. Rekomenduoju pasodinti tarp ju, šalia berželiu, tai bus galima visa vasara klausytis nuostabaus lapeliu šlamesio. Jei turite šalia bebriuku, tai stenkites medeliu kamienus patikimai apsaugoti, nes bebriukai pirmiausia puola graužti drebules. Ši pavasari nemažai jie mano medeliu "patvarke".

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Pir 10 01, 2007, 21:42
loreta
Romas rašė:Dėl virimo. Visaip būna. Vienus dalykus virti negalima, kitus galima arba reikia. Kiek nagrinėju, nedažnai pasitaiko, kad negalėčiau užpilti kokio nors augalo su verdančiu vandeniu. Užpylus šaltu vandeniu turbūt reikėtų ilgiau palaukti. Tai ne visada privalumas. Šiuo atžvilgiu labiausiai vertinu šaknis. Susipjaustai kokią kiaulpienę ar varnalėšą, sudžiovini ir gali iškarto į burną dėti prireikus. Nebūtina virti ar mirkyti.
Esu girdėjus (jei neapsirinku), kad varnalėšų ir stiebas valgomas, tik reikia žievę nuimti. Gal kas mane patikslintų?
O dėl drebulių, tai pas mane čia (rūkorių mieste), kur visi tabaką augina, drebulėlės ypač reikalingos, kad valytų teršalus, todėl turiu porą augančių, tik šitas klimatas joms nelabai, nes vikšrai visokie tinklais apipina:(

Re: Tuopos, drebulės

Parašytas: Tre 10 03, 2007, 13:04
ArturasGeniu
oro valymui tinka dauguma medelių, tik reiketu juos dažniau palaistyti per sausringas dienas vasara. Greitai auga dar ir beržiukai ir gluosniai. Beržu ir drebuliu lapeliu šnarejimas labai primena upelio čiurlenima, ypač gerai girdisis užsimerkus ir medituojant. Apie varnalešu šakneliu paruošimo budus gerai žino Laimis, jam jos labai patiko...:) Sekmes ir skanaus besimegaujantiems...