Alavijas (Aloe Vera)

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Alavijas (Aloe Vera)

Standartinė Laimis » Šeš 01 21, 2006, 14:47

Mūsų kaunietė Natalija parašė straipsniuką apie alaviją. Štai jis dar neapdorotas (gaila nelieka paryškinimų):
------------------------------------------------

Alavijas. Алоэ древовидное. Aloe arborescens Mill.

Visžalis, daugiametis, labai dažnai auginamas kambariuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas, alavijas yra ateivis iš Afrikos. Lapai dygliuotais kraštais, mėsingi. Savo tėvynėje Afrikoje alavijas savaime auga kaip 4 metrų aukščio medis pusdykuminėse srityse. Kambarį auginamas šis augalas žydi labai retai.
Jo gydomąsias savybes žmonės įvertino gana seniai. Duomenų apie alaviją yra iš Aleksandro Makedoniečio(356-323m.pr.m.erą) laikų. Makedoniečio mokytojas Aristotelis kreipėsi į jį prašydamas užkariauti Sokotros salą, esančią Indijos vandenyne, nes šios salos vietiniai gyventojai augina alaviją, kurio lapai vartojami žaizdoms ir kitoms ligoms gydyti. Aleksandras Makedonietis išpildė savo mokytojo prašymą ir nuo to laiko alavijo auginimas tapo graikų monopolija.
Daugelis žymių medikų ir rašytojų šimtmečiais pranešinėdavo apie gydomąjį alavijo lapų ir gaunamų iš jų sulčių veikimą. Apie šio augalo gydomąsias savybes savo darbuose rašė Dioskoridas, Plinijus, Celsas, Galenas. Daugelis autorių apibūdina alavijo lapus ir sultis kaip vertingą vidurius laisvinantį, žaizdas gydantį, antimikrobinį, priešuždegimini vaistą. Alavijo sultis naikina stafilokokus, streptokokus, dezinterija ir kitas ligas sukeliančius mikrobus. Romėnai augino alaviją savo soduose. Arabai laikė augalą kantrybės simbolių, nes jis labai ilgai nevysta (kantrybė-arabiškai sabr, iš čia kilo jo sulčių pavadinimas-saburas). Iš kinų medicinos traktatų galima padaryti išvadą, kad alavijas buvo plačiai paplitęs Kinijos buityje ir medicinoje.
Žymusis Avicena plačiai naudojo terapeutinį saburo poveikį: su medumi jis dedamas ant sumuštos vietos, su vynų naudojamas slenkant plaukams ir sustabdo jų slinkimą, pašalina tulžies perteklių, padeda nuo galvos skausmo, naudingas gydant opaligę, melancholiją, skausmus skrandyje ir pagydo geltą, sąnarių skausmus.
Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną.
Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą.
Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.
Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams.
Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims.
Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti.
Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną.
Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį.
50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu.
Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius.
Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių.
Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo.
Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą.
Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas.
Viena legenda pasakoja kad alavijas buvo namų amuletas: Egipte ir Artimosiose Rytuose ji kabindavo ant durų ir langų. Mane kad šitas augalas padeda namo ir jo gyventojų klestėjimui, jų ilgaamžiškumui.
Didžiausia jėga alavijas turi kai Saule yra Šaulio ženkle.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Standartinė Laimis » Šeš 01 21, 2006, 14:50

Beje, apie alaviją jau buvo rašyta mūsų laikrašty "Meilės erdvė" Nr. 4. Rašė Edita Milutienė iš Vilniaus. Va čia visas tvarkingas sumaketuotas straipsnis: http://meileserdve.anastasija.lt/4/alavijas.html

O čia jo kopija:

Pakeliui į savo užaugintą maistą ir vaistą
Apie amžinai gyvuojantį alaviją

Alavijo istorija, besitęsianti keletą tūkstantmečių, intriguoja kaip nuotykių romanas. Už savo paslaptingą grožį, elegantiškumą ir legendines savybes šis augalas buvo garbinamas kaip dievybė. Senovės egiptiečiai, tikėjo, jog alavijo "kraujas" suteikia grožį, sveikatą ir nemirtingumą, todėl naudojo augalą faraonų balzamavimui ir paruošimui kelionei į kitą pasaulį. Kinijos imperatoriai į alavijo lapus žiūrėjo kaip į aukščiausiosios dievybės šventuosius nagus. Naujojo pasaulio indėnai alaviją laikė vienu iš 16-os šventų augalų. Afrikoje klajojantys kupranugarių varovai alaviją vadino "dykumų lelija", amerikiečiai - "gydytoju alaviju" arba "nebyliu gydytoju", o rusai - "šimtamečių eliksyru".

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai praskleidžia alavijo gydomųjų savybių šydą, tačiau dar daug paslapčių lieka neįminta.

Aloe Vera, pavadintas taip ir aprašytas K.Linėjaus, Aloe barbadensis, aprašytas Milerio, o taip pat Lamarko Aloe vulgaris, yra vienas ir tas pats augalas. Mileris aprašė ir kitą alavijo rūšį, kuri neturi vaistinių savybių, ir pavadino ją Aloe Vera. Todėl botanikos literatūroje Aloe barbadensis pavadinimas prigijo vaistiniam augalui, o Aloe Vera vadinama bendrai.

Dirbtinėmis sąlygomis alavijas gali pasiekti 60-90 cm aukštį. Jo lapai būna 40-50 cm ilgio ir 6-10 cm pločio prie pagrindo. Natūraliomis sąlygomis augalas būna šiek tiek kuklesnių išmatavimų. Sultims gaminti tinkami ne jaunesni nei 4 m. lapai.

Alavijo lapas padengtas kutikula (apsauginiu sluoksniu), kuri filtruoja vandenį ir orą. Po membrana yra celiuliozinė derma, kurios sudėtyje yra kalcio oksalato kristalai ir periciklinės ląstelės su rausvai gelsvu skysčiu, kuris ir vadinamas alavijo krauju. Šios sultys pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis. Po šiuo trigubu sluoksniu yra bespalvė tąsi masė - gelis, kuris ir suteikia alavijui gydančiųjų savybių. Gelio kokybė labai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir dirvožemio.

Alavijas priklauso lelijinių šeimai, sukulentų tipui (pastariesiems priklauso taip pat ir kaktusai bei kiti mėsingi augalai su minkštimu). Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 300 alavijo rūšių, tačiau ne visos jos pasižymi gydančiomis savybėmis. Rusijoje daug tyrinėjamas ir Aloe arborescens (sumedėjąs alavijas - čia greičiausiai tas, kuris auga ant palangių).

Dėl savo gydančiųjų savybių alavijo preparatai paplito po pasaulį. Tiesa, europiečiai, nemokėdami kitaip išsaugoti, alaviją naudojo sausų miltelių pavidalu. Anksčiau jis padėdavo kaip laisvinanti vidurius priemonė, dabar yra įrodyta, kad gelis, esantis alavijo lapuose, puikiai gydo nudegimus, pjautines, kąstines žaizdas, vabzdžių įgėlimus, egzemas, skrandžio ligas. Daug kas mano, jog gydant hepatitą, astmą, diabetą, ir visą eilę odos problemų, nieko nėra geriau už alaviją. Alavijas - tai universali ir pirmosios pagalbos priemonė.

Visose šalyse, kur šiuolaikinė medicina dar neišstūmė liaudies gydytojų išminties, alavijas yra viena iš pagrindinių natūralių priemonių. Šlovė, tūkstantmečiais supanti alaviją, paskatino ir mokslininkus tyrinėti šio augalo gydančiąsias savybes. Daugumos nuostabai, tyrimai ne tik patvirtino praktiškai pastebėtas savybes, bet ir atrado daugybę naujų kokybių. Amerikiečiai mokslininkai Smit ir Stenhaus 1851 m. išskyrė iš alavijo lapo aloiną (jis yra žievėje, didesniais kiekiais sukelia viduriavimą ir vėmimą). 1912 m. fermeris, kurio ūkyje įvyko gaisras ir nukentėjo daug darbininkų, įsitikinęs alavijo savybe ypatingai greitai gydyti nudegimus (mat moterys tepė vyrų žaizdas alavijo sultimis), pradėjo tepalo nuo nudegimų verslą. 1930 m. Kreston Kolinz ir jo sūnus moksliškai įrodė alavijo poveikį, sergant įvairiomis ligomis, o taip pat sušvelninant radioterapijos pašalinius reiškinius. Šie atradimai paskatino aktyvius alavijo cheminės sudėties tyrimus.

Paskutinįjį praeito tūkstantmečio dešimtmetį alavijo tyrimai labai pasistūmėjo į priekį.

1984 m. grupė mokslininkų, vadovaujama Ivano E.. Danhofo, mokslinės Šiaurės Teksaso laboratorijos direktoriaus, parodė, kad alavijo sulčių naudojimas 6-8 kartus pagreitina naujų ląstelių (fibroblastų) susidarymą traumuotame odos segmente. Šios ląstelės, generuojančios kolageną - baltyminį odos pagrindą, kontroliuoja taip pat odos senėjimo ir raukšlių susidarymo procesus. Minėti tyrimai taip pat parodė, kad alavijo sultyse yra polisacharidų, kurie skatina apsauginio epidermio sluoksnio susidarymą. Amerikietis gydytojas eksperimentiškai įrodė fantastiškas odos drėkinimo savybes. Alavijo sultys, sudarytos iš 95% vandens, į odos ląsteles patenka 3-4 kartus greičiau, nei paprastas vanduo. Kaip vėliau buvo nustatyta, taip yra dėl lignino molekulių, esančių alavijo gelyje.

Japonų gydytojas Fudžita surado alavijuje enzimą bradikinazę, kuri pasižymi žaizdas gydančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Anksčiau šis efektas buvo priskiriamas salicilo rūgščiai.

1985 m. gydytojas Bilas MakAnalėjus išskyrė vieną iš alavijo polisacharidų, kurį jis pavadino "karizinu". Kanadiečiai mokslininkai vėliau surado aktyvų polisacharidą acemananą, kuris virškinimo trakte yra pasisavinamas pinocitozės būdu, taigi į kraują patenka nepakitęs. Acemananas pasižymi labai stipriomis antiseptinėmis savybėmis.

Rusų oftalmologas V.P.Filatovas sakydavo: "Teisus tas, kuris išgydė". Garsus chirurgas, grąžinęs regėjimą tūkstančiams žmonių, atrado, jog nebūtina persodinti pažeistą kataraktos rageną, galima ją paveikti "pakankinto" alavijo sultimis (paveikto aukšta ar žema temperatūra, arba kitomis kenksmingomis sąlygomis). Tiek gyvūninis, tiek augalinis audinys, esant nepalankioms sąlygoms ima gaminti biostimuliatorius, kurie padeda organizmui prisitaikyti. Ypač daug jų gali pasigaminti alavijuje.

Tačiau, alavijas nėra stebuklas. Stebuklas yra žmogaus organizmas, kuris gali susireguliuoti pats, jei tinkamai jam padedama.

Alavijo sultis, kurios spaudžiamos įmonės Forever Living Products užpatentuotu būdu iš JAV atokiuose regionuose, Meksikoje bei Dominikos respublikoje natūraliu būdu išaugintų ir nužievintų Aloe barbadensis (vaistinis alijošius - ne tas, kur ant palangių auga), taip pat galima pavadinti dietiniu maistu dėl to, kad jų sudėtyje yra:

- 20 amino rūgščių (tame tarpe 8 nepakeičiamos, kurių negamina žmogaus organizmas, o pvz. amino rūgštis triptofanas randama pagrinde gyvulinės kilmės produktuose ir tik dviejuose augaluose iš kurių vienas yra alavijas);

- vitaminų (A, B, C, E grupės vitaminų, tame tarpe B12, kuris randamas daugiausiai gyvuliniuose produktuose, žmogaus organizmas negamina, folinės rūgšties, niacino, kt.);

- mineralų (Ca, Mg, Zn, Mn, Fe, Cr, Cu, kt.);

- mono ir polisacharidų (ypatingas yra acemananas, nes jis naikina patologinius mikroorganizmus ir iš virškinamojo trakto į kraują patenka nesuskaidytas pinocitozės būdu);

- saponinų (soap - muilų, kurie valo žarnyną ir visą organizmą);

- fermentų;

- celiuliozės darinių;

- daugybė kt. dalykų, viso 75 ištirtos medžiagos ir 200 surastų.

Dėl sinerginio šių medžiagų efekto, nors rekomenduojama išgerti kelis šaukštus per dieną prieš valgį, alavijo sultys veikia harmonizuojančiai visą organizmą, maitina, valo, gydo, tonizuoja, jaunina jį. Padeda spręsti tokias problemas kaip bronchinė astma, virškinimo sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, odos problemos, nusilpimas, išsekimas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis bei kt.

Alavijo sultys bei iš jų pagaminti gėrimai ir tepalai, yra ypatingos kokybės produktai, todėl nerasite jų ant parduotuvių prekystalių ir vaistinėse, kur galėtų pasimesti tarp daugybės kitų gaminių. Taip pat, ko gero, nepamatysime televizijos reklamų apie alavijo gelio produktus, nes tai yra neefektyvu. Didžiausia pasaulyje kompanija, auginanti Aloe barbadensis savo plantacijose ir spaudžianti iš nužievintų alavijų sultis (gelį) nusprendė, jog geriausia reklama - tai žmogaus žmogui perduota patirtis.

Tikiu, kad tuomet, kai žmonės apsigyvens savo sodybose, pakankamai užsiaugins sau maisto ir vaisto, tačiau kol esame pakeliui ir karts nuo karto naudojame vaistus, atkreipkime dėmesį ir į natūralų gamtos siūlomą augalą - alaviją, kuris gali padėti išspręsti daugybę problemų. Nors tai ne mūsų platumų augalas, tačiau jis veikia savo chemine sudėtimi, kuriai neatsispiria bronchinė astma bei prieš kurį neatsilaiko netgi tokie mikroorganizmai kaip auksinis stafilokokas.

Jei turite klausimų ar komentarų, lauksiu Jūsų laiškų adresu: [email protected], arba skambučių (tel: 8 5 2355 103, mob: 8 670 49647).
Literatūra:

Mark Šveicer (Marc Schweizer). ALOE božestvenoje rastenije. Apophtegme, 1997.

Dr. Peter Atherton (1997). The Essential Aloe Vera.

Forever Living Products video medžiaga.

Daugiau informacijos internete:
http://www.aloevera.narod.ru/
http://www.foreverclub.kiev.ua/
http://www.foreverliving.com/
http://www.flp-europe.com/html1

Edita Milutienė
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Standartinė Laimis » Šeš 01 21, 2006, 14:53

Kas norit Aloe Vera gaminių (kremų, sulčių, želė ir t.t.) kreipkitės į Editą Milutienę Vilniuje arba į Irutę (čia forume) Kaune. Mačiau ji prekiauja. ;) Che

Paveikslėlis
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Alavijas (Aloe Vera)

Standartinė ArturasGeniu » Ket 09 27, 2007, 15:30

ačiū, Laimi, už naudingą informaciją. Reiketu stengtis visiems pagal galimybes auginti ši augaliuką namuose. Naminis alijošius turi labai panašias gydomasias savybes. Aš dar iš savo tevo išmokau ir retkarčiais pasidarau toki maisteli: nuploves alijošiaus lapus, smulkiai supjaustau ir sumaišau su medumi (spygliukus iš kraštu nupjaunu). Nuo sulčiu medus ištirpsta ir pasidaro kartoko skonio sirupelis. Ši produkta reiketu laikyti šaldytuve, kad nesurugtu ( galima laikyti ten ilga laika). Profilaktiškai valgau ir lapus ir sirupeli arbatini šaukšteli, (geriau po valgio). Šis produktelis stiprina organizmo imuniteta, ypač padeda peršalus.

Skelbti atsakymą