Medus

[vaiduze]

tiesiog prisireikė daugiau žinių apie medų. tai ką rasiu įdomesnio- dėsiu čia.
o jei Jūs ką įdomaus žinot, ar gražių nuotraukų turit - pasidalinkit

[vaiduze]

http://www.medus.patiekalai.lt/

NEMIGA_
Liaudies medicinos atstovai tvirtina, kad geriausiai su nemiga kovoja medus. Jeigu žmogui atsigulus sunku užmigti arba trumpam užmigęs jis vėl pabunda ir kiaurą naktį vartosi nuo šono ant šono, jis turi vartoti medų. Jeigu po kiekvienos vakarienės žmogus nepamirš sučiulpti po 1 valgomąjį šaukštą medaus, netrukus pajus, kad vakarais jį apima snaudulys, o atsigulęs nebesikamuos, bet kaipmat kietai užmigs.

NUO KIRMELIU- Nuo kirmėlių vaikams padeda medus su alyvų aliejumi (jei vaikas neviduriuoja). Didesniems vaikams padeda medus, sumaišytas su saulėgrąžų arba moliūgų sėklomis. Medus su sėklomis vartojamas 3 dienas po 1-2 šaukštus.

MEDUS PIRTYJE- Kai pirtyje kūnas ištepamas medumi, žmogus geriau atsigaivina, būna sveikesnis. Tai nepigus malonumas, bet sveikata dar brangesnė.

[vaiduze]

Jis gydo įvairiausias ligas. Lietuvoje žinomas kiaulpienių, dobilų, liepų, aviečių, grikių, rapsų, viržių, mažiau - kaštonų, obelų, saulėgrąžų, facelijų ir kitų augalų monoflorinis medus.

Aviečių medus gydo viršutinių kvėpavimo takų ligas ir stomatitą.
Dobilų medus – moteriškas ligas, hemorojų.
Usnių medų patariama vartoti išsekusiems žmonėms, pagyvenusiems ir vaikams.
Pievų medus gerina žarnyno bei kepenų veiklą, jis yra geras antiseptikas.

Kiaulpienių medus būna aukso geltonumo kartokas, labai kvapnus. Rekomenduojamas nuo skausmo ir kvėpavimo takų uždegimo.

Dobilų (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų) medus šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Šis medus dažniausiai vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip dietinis produktas, nes turi mažai priemaišų.

Liepų medus šviesiai geltonas labai malonaus liepų žiedų kvapo. Mažina uždegimą, švelnina kosulį. Vartojamas nuo slogos, gerklės skausmo, anginos, gerklų uždegimo, bronchito, bronchinės astmos, kepenų bei inkstų ligų (kaip širdį stiprinanti priemonė), nuo nudegimų, taip pat pūliuojančioms žaizdom valyti.

Grikių medus tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, aštraus skonio bei kvapo. Turi gana daug geležies ir baltymų todėl rekomenduojamas nuo mažakraujystės, kraujagyslių trapumo.

Rapsų medus susikristalizavęs tampa beveik baltas ir iš pažiūros primena taukus. Jo kvapas švelnus, vos juntamas.

Viržių medus tamsiai geltonas su rusvu arba rausvoku atspalviu, neryškaus kvapo, kartoko skonio. Labai tirštas. Turi daug mineralinių medžiagų.

Lipčiaus medus - miško medus (ypač mėgiamas Vakarų šalyse). Lietuviai bitininkai nuo seno jį vadina lipčiumi. Jis būna tamsus, nes sunešamas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Lipčiaus meduje daug dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės ir mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Jis turi daug šarminių metalų - kalio ir natrio druskų, mažai vandens ir daug baltymų, todėl yra labai vertingas žmogaus organizmui.

Dažniausiai būna mišrus medus, vadinamas poliflorinis, surinktas iš įvairių augalų žiedų. Taigi turime pievų, laukų, miško žiedų medų. Mišrus medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug medžiagų.

[vaiduze]

Žiedadulkės - tai iš augalų žiedų surinktos vyriškos lytinės ląstelės, kurias bitės vartoja maistui. Bičių duonelė - užkonservuotos bičių fermentais ir medumi žiedadulkės. Nuo žiedadulkių bičių duonelė skiriasi tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K.

Žiedadulkių ir bičių duonelės sudėtis: visaverčiai baltymai (26-40%), amino rūgštys (5-7 kartus daugiau negu jautienoje), nukleino rūgštys ir nukleoproteidai, apie 20% augalinių riebalų, lipidai iš kurių susidaro vitaminas D, apie 2% fosfolipidų, kurie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagyslėse, karotinoidai, kurie virsta vitaminu A, rutinas, didinantis kraujagyslių atsparumą, vitaminai C, B1, B2, B5, B6, PP, E, biotino ir folinė rūgštys. Mineralinės medžiagos: kalis (400 mg/100 g žiedadulkių), fosforas, magnis, geležis, cinkas, kobaltas. Fenoliniai junginiai - flavonoidai ir flavonoliai. Jie mažina cholosterolio kiekį kraujyje ir plečia kraujagysles. Triterpenoidai - skatina protinį ir fizinį darbštumą.

Žiedadulkės ir bičių duonelė vartojami: esant virškinamojo trakto sutrikimams, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, lėtiniams kepenų ir tulžies pūslės uždegimams, lėtiniams prostatitui ir prostatos padidėjimui, klimakterinėms neurozėms ir nervinei depresijai.

Žiedadulkės ir bičių duonelė teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą, stiprina kraują, padeda greičiau atgauti jėgas po sunkių fizinių ir emocinių krūvių, tinka sportininkams ir dirbantiems sunkų fizinį bei protinį darbą.

Vartoti: po 15-20 g kasdien (apie vieną valgomąjį šaukštą), užsigeriant virintu vandeniu arba su medumi.

[vaiduze]

bičių pikis-
žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą bei tinimą (pabrinkimą), padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą.

Votims (furunkulams, karbunkulams ir kt. pūliniams) gydyti bičių pikį pašildydavo iki suminkštėjimo, išplodavo plonu sluoksniu ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą. Jei votis nedidelė, užtenka vienos procedūros. Jei uždegimas išplitęs ir palietęs gilesnius audinius, tvarstis su pikiu dedamas dar du tris kartus kas antrą dieną.
Tam pačiam tikslui ruošdavo ir tepalą, kurį, užteptą ant storos drobulės, pridėdavo ant voties, dar aprišdavo storesniu audiniu. Ir dabar dar kai kur gamina tokį tepalą. Riebalus (aliejų, sviestą ar kiaulės taukus) pakaitina tiek, kad nenusitvilkant galima būtų laikyti pirštą, tada įdeda pikio ir maišo, kol pasidaro vientisa masė. 0,5 l aliejaus arba 400-500 g riebalų imama 100 g bičių pikio. Toks tepalas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.

Natūraliu bičių pikiu taip pat gydytos karpos, nuospaudos, pikio sviestu - tuberkuliozė,
degtinėje ištirpintu pikiu - nesveikos dantenos ir t.t. Bičių pikis naudotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams.
Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti, pikio sakai - smuikų bei labai brangių baldų lakui gaminti. Kaimo žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau išsilaiko nesugesdamas.

*Natūralaus bičių pikio inhaliacijomis efektyviai gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Procedūrai imama 30-50 g pikio, kuris supilamas į sausą mažą arbatinuką. Ant uždengto arbatinuko snapelio užmaunamas čiulptukas bei įstatomas piltuvėlis. Arbatinukas dedamas į puoduką (vandens vonelę) taip, kad 2/3 būtų apsemtas. Puodukui iš kartono iškerpamas dangtis su skyle viduryje - arbatinukui įstatyti; plyšeliai aplink apsaugai nuo karštų garų apkamšomi vata. Kai vanduo užverda (kaitinti ant mažos ugnies) ir sausame arbatinuke ištirpęs pikis ima skleisti malonų kvapą, pradedama inhaliacijos procedūra. Piltuvėlio platųjį galą pridėjus prie burnos, kvėpuojama: pro burną įkvepiama, pro nosį iškvepiama. Taip kvėpuojama po 10-15 min. du kartus per dieną. Inhaliuojamo pikio keisti nereikia bent porą savaičių. Tam pačiam tikslui tinka ir spiritinis pikio tirpalas.
*Spiritiniu pikio tirpalu obstrukcinį bronchitą galima išgydyti išsiverčiant be kitų vaistų. Triskart per dieną, 30 min. prieš valgį, geriama po 30-40 lašų (30 proc. tirpalo) su vandeniu, pienu, medumi ar ant gabaliuko cukraus. Kursas - 1-2 mėnesiai. Toks pat gydymas tinka sergant lėtiniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu.
*Nuo slogos rekomenduojamas 20 proc. aliejinis pikio tirpalas (lašinamas į nosies landas). Sergant faringitu, juo tepama gerklė.
*20 ar 30 proc. spiritinis pikio tirpalas vartojamas nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės. Triskart per dieną, pusvalandį prieš valgį, patariama išgerti po 40-60 šio tirpalo lašų su pienu, arbata (arba užlašinti ant gabaliuko cukraus, medaus). Gydymas tęsiamas 3-4 savaites. Panašiai gydomos tulžies pūslės, jos latakų ir kepenų ligos. Vartojant pikį, pamažu nyksta skausmai, dispepsijos reiškiniai, normalėja virškinimas.
*Pikio spiritiniais tirpalais gydomos grybinės odos ligos (trichofitija ir epidermofitija), pūliuojančios, ilgai negyjančios bei buitinės žaizdos, taip pat trofinės blauzdų opos; pikio tepalais - egzemos, neurodermatitai, odos tuberkuliozė, žvynelinė (psoriazė), nudegimai bei nušalimai.
*Chirurgai siūlo 20 proc. spiritinį pikio tirpalą (po 30-40 lašų su arbata ar pienu 3 kartus per dieną prieš valgį) vartoti kaip biostimuliatorių prieš operacijas, taip pat pooperaciniu periodu, siekiant išvengti komplikacijų arba joms gydyti.
*Pikis - senėjimo priešas. Įrodyta, kad senstama organizme vykstant kenksmingiems oksidacijos procesams, kuriuos gali sustabdyti antioksidantai. Antioksidacinį bičių pikio poveikį nulemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalinių rūgščių - oksideceninė rūgštis.


Kas galima ir ko ne
Tinkamai surinktas bei laikomas pikis yra biologiškai aktyvi medžiaga, stipriai veikianti augalus, mikroorganizmus, gyvūnų ir žmogaus organizmą, todėl būtina paisyti rekomenduojamų dozių. Nevalia namų sąlygomis ruošti bičių pikį kaip vidinį vaistą arba aerozolį. Lengvabūdiška savo nuožiūra paskirtą gydymo kursą pakeisti ar papildyti pikio preparatais, mat jie suderinami ne su visais medikamentais. Pasikliaukime gydytoju. Beje, skirdamas gydymą pikio preparatais ar kitais bičių produktais, kartu jis perspės, jog pirmiausia būtina įsitikinti, ar nesate jiems jautrus.
Kartais, norint atskirti nešvarumus ir priemaišas, pikis plaunamas vandenyje. Būdamas sunkesnis, jis skęsta, o vaškas ir kitos priemaišos iškyla į paviršių. Išdžiovintas pikis lieka švarus, bet jau nevisavertis, nes dalis gydomųjų medžiagų ištirpsta vandenyje. Štai kodėl pikio negalima plauti. Pašalines priemaišas (vašką, negyvas bites, medžio gabaliukus ir kt.) būtina pašalinti mechaniškai - išrinkti.
Kokybiško pikio galima įsigyti specializuotose bitininkystės produktų parduotuvėse. Turguje paprastai jis pardavinėjamas sulydytas į gabalus, todėl jau netekęs dalies gydomųjų savybių.

[vaiduze]

http://www.medus.patiekalai.lt/Bitynas.htm

o cia parasyta darbai, kada ka daryti priziurint bites

[vaiduze]

http://www.bitininkas.lt

virškinamojo trakto ligoms gydyti
galima vartoti ir korių medų, duodant jį gabaliukais kramtyti, čiulpti, o likusį vašką išspjauti. Tokiu būdu žmogaus organizmas be medaus gaus daugiau lakiųjų aromatinių medžiagų, šiek tiek šviežių žiedadulkių, pikio bei vaško priemaišų. Šios medžiagos vaidina svarbų vaidmenį minėtų susirgimų profilaktikai ir ankstyvoms ligos stadijoms gydyti. Profilaktiškai reikėtų suvalgyti per dieną apie 100 g gryno medaus ar su koriais. Šią dozę patartina suvartoti per 3 ar 4 kartus. Geriausia gryną medų ištirpinti šiltame virintame vandenyje arba arbatoje. Ištirpintas medus geriau įsisavinamas. Pavartojus medų 1-2 mėnesius, reikia padaryti pertrauką.

Medus vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimams (faringitui, laringitui, sinusitui, tracheitui, ūmiam bronchitui) gydyti. Medus veikia kaip priešbakterinė kosulį mažinanti priemonė. Jis geriamas su šiltu pienu, arbata, esant reikalui, galima vartoti kartu ir medikamentus. Sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, iš jų ir bronchine astma, 10-20 proc. medaus tirpalą kartu su nedideliu kiekiu spiritinio pikio tirpalu galima vartoti inhaliacijoms. Bet tai atliekama tik poliklinikoje, fizioterapijos kabinete, naudojant specialius inhaliatorius.

Medus teigiamai veikia širdies raumenį ir daugeliu atveju jis gali pakeisti gliukozės tirpalą, leidžiamą į veną. Jis sugeba praplėsti širdies kraujagysles, sergant stenokardija. Praplečia ir kitas kraujagysles, mažindamas kraujo spaudimą, sergant arterine hipertenzija. Medus mažina kraujospūdį inkstų ligų ir nėštumo metu atsiradusiai hipertonijai. Šiam tikslui rekomenduojama vartoti 3 arbatinius šaukštelius medaus, ištirpintus šiltame virintame vandenyje, ir išgerti po valgio 3 kartus per dieną. Gydymo kursas - 3-4 savaitės. Suvartotas medus ne tik mažina kraujospūdį, bet gerina bendrą savijautą ir miegą.

Aterosklerozės sukeltai hipertonijai gydyti rekomenduojama vartoti šį medaus ir kitų priedų mišinį: vieną citriną užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 2-3 min., po to citriną su žieve sutarkuoti, į gautą tyrelę įdėti 6 smulkiai supjaustyto vidutinio dydžio česnako skilteles, 3 šaukštus medaus, įpilti 0,5 litro šalto virinto vandens. Viską gerai išmaišyti ir palaikyti 3 paras vėsioje vietoje, kol susidarys nuosėdos, nuosėdas nukošti. Gautą skystį vartoti po l valgomą šaukštą 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo kursas - 1-2 mėnesiai.

Hipertonijai gydyti efektyvus ir toks mišinys: paimti po vieną stiklinę morkų ir krienų sulčių bei vieną stiklinę medaus. Viską gerai sumaišyti, įpilant vienos citrinos sultis. Vartoti po vieną arbatinį šaukštelį l val. prieš valgį. Gydymą tęsti 1-2 mėnesius.tas stenokardijai gydyti: paimti 100 g šviežių alijošiaus sulčių, 300 g medaus, 500 g smulkiai supjaustytų graikiškų riešutų ir 1-2 citrinų sultis. Viską gerai sumaišyti ir vartoti po l valgomą šaukštą 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.

Medumi gydomos virškinamojo trakto ligos - gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, vidurių užkietėjimas.

Medaus tirpalu galima reguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą ir atstatyti pažeistą skrandžio gleivinę. Esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, ištirpinti l valgomą šaukštą medaus stiklinėje šilto (40-50°C) virinto vandens. Tirpalą išgerti greitai 1,5-2 val. prieš valgį. Esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, tokį pat medaus kiekį reikia ištirpinti kambario temperatūros (apie 20°C) stiklinėje virinto vandens. Tirpalą gerti lėtai 5 min. prieš valgį. Gydymo kursą tęsti nuo 3-4 savaičių iki dviejų mėnesių. Šiuo atveju medus veiks ne tik kaip gydomoji, bet ir kaip dietinė priemonė. Norint pagerinti peristaltiką, esant užkietėjusiems viduriams, kai skrandžio sulčių rūgštingumas yra normalus, medaus tirpalas geriamas po valgio.

Medus yra efektyvus, gydant ūminį ir lėtinį kepenų uždegimus. Šiuo atveju medus didina glikogeno rezervus kepenyse, gerina kepenų fukciją, skatina tulžies nutekėjimą. Vakare išgertas medaus tirpalas gerina miegą ir tinka vartoti nerviškai jautriems asmenims, ypač nemigos metu. Sergant širdies ar klimakterine neuroze, geras efektas būna vartojant medaus vonias. Į šilto vandens vonią reikia įdėti 200 g medaus, gerai išmaišyti ir vonioje išbūti 20-30 min. Medaus vonios veikia raminančiai nervų sistemą, stiprina organizmą, gerina miegą.

Medų kaip antibakterinę priemonę galima užtepti, gydant pūliuojančias žaizdas ir odos nudegimus. Medaus tamponai vartojami ginekologijoje, gydant trichomoninį kolpitą, lėtinius gimdos ir jos priedų uždegimus. Procedūras gali skirti ir jas kontroliuoti tik gydytojas ginekologas.Medaus tirpalu skalaujant burną, gydomi burnos ertmės gleivinės uždegimai.

Medumi gydomos ankstyvos kataraktos formos, ragenos žaizdos bei konjunktyvitas. Šias procedūras gali skirti tik gydytojas okulistas. Jau sukurtas iš medaus vaistinis preparatas, pavadintas Oftalmeliu.

Svarbų vaidmenį medus vaidina, gydant vaikų ligas. Tiek kūdikiai, tiek ir vyresnio amžiaus vaikai, skiriant jiems medų, sparčiau auga, geriau vystosi ne tik fiziškai, bet ir protiškai, sustiprėja jų kraujas (išnyksta mažakraujystės simptomai), geriau virškinamas maistas, pašalinami virškinamojo trakto sutrikimai (dispepsijos grėsmė).

Nusilpusiems vaikams, ypač po persirgtų infekcinių ligų, rekomenduojamas šis receptas: paimti po 100 g medaus, grietinėlės, žąsies taukų ir 100 g kakao miltelių, įpilti 15 g šviežio alijošiaus sulčių, viską gerai sumaišyti ir duoti gerti po vieną valgomą šaukštą 2 kartus per dieną, užgeriant stikline virinto šilto pieno. Taip gydomi vyresnio amžiaus vaikai.

[aldute]

Labai įdomu Vaiduze.

[vaiduze]

o gal kas zinote zmoniu arti klp, kurie daug medaus turertu, man reikia fotografuoti ji
ir koriukus buru saunu nufotografuot, ir avili...