Kaip įdirbti žemę?

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Raimis
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: Ant 10 14, 2003, 19:08
Miestas: Kaunas

Kaip įdirbti žemę?

Standartinė Raimis » Pen 09 29, 2006, 7:48

Sveiki,
Norėčiau pasikonsultuoti dėl žemės dirbimo.
Pavasarį atėjome į sodybą ir radome ariamos žemės laukus. Dalį jų užsėjome žole ir ten dabar pievutė. Dalis buvo skirta bulvėms auginti ir daržui. Bulvės buvo uždengtos šiaudai ir šienu ir jų beveik nereikėjo ravėti. Beje, kolorado vabalai irgi nelabai puolė, nors šalia buvo tradiciniu būdu pasodintos bulvės ir ten jų buvo apsčiai.. . Dabar iškilo klausimas kaip toliau elgtis... Ką daryti su šiaudais ir bulvienojais ? Ar juos palikti dirvoje ? Ar bulvienojus į kompostą sudėti?
Kažkaip nebenorėčiau arti dirvos toliau, bet kaip iį ją įterpti šiaudus ? Reiktų dirvai leisti pailsėti ir užsėti ją kokiais sideratais. Bet kaip juos vėliau įterpti į dirvą , kad jie pagerintų ją.

Dievo karys
Pranešimai: 398
Užsiregistravo: Pir 07 25, 2005, 5:37

Standartinė Dievo karys » Pen 09 29, 2006, 8:50

turiu jus nuvilti Raimi
apie ukininkavima ir zemes ukio pletra cia mazai ka naudingo suzinosite

cia tik vienas patarimas imanomas:
darykite su savo meiles erdve taip kaip jums sirdis kuzda

nuo saves prideciau kad dirvai geriausia yra zmogaus meile

Rolandas
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Ant 01 21, 2003, 3:50
Miestas: kažkur anapus

Standartinė Rolandas » Pen 09 29, 2006, 23:08

Aha, belieka tik pritarti Dievo Kariui. Apie zemes uki (teisinga) mazai cia kas ismano. Vienas is galimu variantu - paskaityti siek tiek Kurdiumova (http://kurdyumov.ru/)

briedis
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: Pen 01 06, 2006, 2:03

Standartinė briedis » Šeš 09 30, 2006, 17:44

Labai įdomi ir svarbi praktinė tema. Šiaudus, kuriuose augo bulvės reikėtų palikti, ir į žemę jų įterpt nereikia- organiką skaidančios bakterijos viską sutvarkys. Dėl bulvienojų tai geriau nerizikuot ir juos kompostuoti. Praktiškai visos bulvės būna užsikrėtę fitoftoroze, taigi palikdami juos dirvos paviršiuj išplatintumėt sukėlėjų sporas.
Ar sėt sideratus ar ne- asmeninis reikalas. Svarbiausia, kad dirvožemis nė dienos nebūtų nuogas. Jį dengti gali arba augalai, arba organinių medžiagų sluoksnis. Jei sėjami sideratai- tai turėtų būt vienmečiai, greitai augantys augalai. Pavasarį, kai į jų vietą reikia ką nors sodinti, jie tiesiog nupjaunami ir paliekami toje pačioje vietoje. Žemė minimaliai įdirbama tik toje vietoje, kur sodinami daigai.
Apskritai čia plati tema, keliais žodžiais nepaaiškinsi.

batuotas katinas
Pranešimai: 157
Užsiregistravo: Pir 01 22, 2007, 17:43

Standartinė batuotas katinas » Ket 01 25, 2007, 20:36

Na as tai kokia garstycia kaip siderata, tai paseciau. Nematodams tai labai nepatiks. Garstycia savo ilgomis saknimis istraukia maisto medziagas i pavirsiu ir dezinfekuoja dirva.

Bulvenoju i bendra komposta tikrai nereikia deti. Jiems gal paskirkite atskira vietele. Uzberkite dar kalkiu ar pelenu ( tik ne is spigliuociu ).

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Ravejimas

Standartinė kamala » Ant 02 27, 2007, 14:56

Ar kas turi jau praktikos auginti darza neravint.
As bandziau taciau nieko gero
Apaugo tokiom piktzolem, kad savo kopustu, saljeru ir ridiku tiesiog neberadau.
Arteja pavasaris , gal kas turi patyrimo, reiks ir vel bandyti :)

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Ant 02 27, 2007, 15:44

Kamala, aš irgi neradau-ridikų, svogūnų, pupų:)
Vienintelės kam patiko augti tarp žolių - braškės:)

briedis
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: Pen 01 06, 2006, 2:03

Standartinė briedis » Ant 02 27, 2007, 19:58

Pievoj neaugs jokia daržovė. Neravint, tai nereiškia, kad viską turi užgožti piktžolės. Jei pakankamai storai mulčiuojama- piktžolių niekada nebūna tiek, kad reiktų ravėti.

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Ant 02 27, 2007, 21:19

Mulčiuoti su kuo? Pirkti-brangiai gaunasi. Rinkti žieveles-baisiai daug darbo. Gal geriau aš jau paravėsiu kartais:)

briedis
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: Pen 01 06, 2006, 2:03

Standartinė briedis » Ant 02 27, 2007, 21:28

Ogi bet kuo- zole, lapais, siaudais, pjuvenomis ir pan. Bet kokiomis augalinemis atliekomis. Parduodamos dažytos žievelės- ne mulčias. Mulčias reikalingas ne dėl grožio, ir ne dėl to, kad piktžolės neaugtų...

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Tre 02 28, 2007, 10:49

Dina, jei po ranka neturi mulčo, tai tada geriau paravėk, arba nukarpyk su žirklėm iki šaknų ir sumesk šalia nukirptas piktoles kaip mulčą (jei viską nuravėsi, tai dirva greit perdžius). o mulčas tai ir nupjauta žolė, visokios augalinės šiukšlės sode. mulčas ne tik stelbia pikžoles, bet apsaugo dirvą nuo perdžiuvimo, po juo veisiasi visokie naudingi gyviai - matomi ir nematomi, pūdamas jis taip pat yra ir trąša. turbūt briedis tai turejo omeny. paskaityt lietratūrso - Kurdiumovą (lietuviškai - Protingas daržas), Fukuoka, Danilčenko (Ekologinis daržas), na ir Anastasijos patarimus (tik gerai įsiskaityk) - tada iš visko ir susidarysi vaizdą.
sekmes:D

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Tre 02 28, 2007, 12:14

Aha, ačiū už patarimus, pabandysiu:)

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Standartinė kamala » Ket 03 01, 2007, 12:24

O tai praktiskai kaip tai atrodytu

Susodinu darzoves pievoje ir aplinkui apibarstau visokiais pernyksciais lapais ir siaudais, ar vis tik ta pieva reiketu sukasti

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 03 01, 2007, 13:04

:wink: nea, pievoje nesodink, sodink normaliai lysvėje, jei turi sukastą nuo seniau, o jei ne - tai pasidaryk - nuimk velėną ir negiliai supurenk kokiu plokščiapjoviu (yra toks Fokino "ploskorezas" žemei negiliai įdirbti). gali primaišyti kokios derlingesnės žemės, ar atnešti purios žemės iš lauko ar miško arba kokių durpių, jei yra netoliese kur kokia pelkutė. na ir suformuoji viena ar kelias lysves, tada pasodini ką nors, o tarpueilius pamulčiuoji - durpėmis, šiaudais, nupjauta, nuravėta žole, žieve, šakelėmis, pernykščiais lapais, net kartonu ir t.t. kiti plėvele mulčiuoja - uždengia, kad pitžolės neaugtų, bet man kažkaip ne prie dūšios. jei nemulčiuosi, tai greitai žemė perdžius, ypač jei smėlėta, piktžolės augančios, dar kaip tik apsaugo dirvą nuo perdžiūvimo ir perkaitimo. turbūt pradžioje, kol daigai gležni, reikia kontroliuoti piktožoles - nukirpti jas iki šaknų žirklėmis, o kai kurias išravėti ir suplėšius mesti čia pat ant lysvės. jei jos tikrai baisiai išbujos ir kils grėsmė daržovėms, tai galima vienąkart jas ir nuravėti, o paskui mulčiuoti, karpyti. žodžiu, aš ir pati taip eksperimentuoju - man pakakdavo tiesiog kartais nukarpyti piktžoles. mulčiuodavau rautoms ir smulkintom dilgelėm, tai kaimynai per karščius laistydavo nesustodami, o aš sau ramiai vaikščiodavau - dirva neperdžiūdavo. kai nuimsi derlių, tuščia lysvę (tik palik visas piktžoles žiemai) reiktų uždegti mulču, kad po juo knibždėtų gyvybė. o pavasarį ruošiant sodinimui, lysvę vėl galima negiliai supurenti - kad ir kastuvu, kauptuku ar šakėmis. dėl piktžolių derlius neturėtų labai nukentėti, jei pradžioje gerai prižiūrėsi ir neleisi joms užgožt kultūrinių augalų, o skonis tik išloš :)

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 03 01, 2007, 13:06

pamiršau parašyt, kad mulčiuojant lysvę, dirva bus nuolat puri nesuplėkusi, tokia ji bus ir pavasari, jei žiemai irgi pamulčiuosi kuom nors :P

Kristina
Pranešimai: 266
Užsiregistravo: Tre 12 18, 2002, 3:24
Miestas: Airija-Lietuva
Susisiekti:

Standartinė Kristina » Ket 03 01, 2007, 14:34

pernai paekspermentavau su darzais :) Vyras nupjove zole ir koki 1 kv m truputi sukase ( jus pameginkt pieva sukast :) ) ten susodinau agurku , burokeliu ir pomidoru daigus ( nors sake, kai pirkau kad agurkai tik i siltnami tinkami) laistem labai mazai gal 2,3 k per sav, visai neravejau, bet buvau gana tankiai viska susodinusi . Per didziuosius karscius agurkai truputi apvyto ,pomodorai ir burokeliai graziausiai augo , mezge vaisius, paskui kai prasidejo liutys agurkai atsigavo pradejo megsti daugiau agurkeliu ,o pomidorai pajuodo ir supuvo :( bet idomiai, augalo jau beveik nera tik stiebas, o pomidoriuka prisirpina :) . Nebuvau dar skaiciusi Kurdiumovo , nezinojau ,dar ir kad pomidorai taip bijo dregmes ( mano pirmas darzas :) ) bet skonis darzoviu buvo nepakartojamas :) ypac agurku . Valgiau tik vienus nes nesinorejo niekuom skonio gadint. Tikrai visiems siulyciau Kurdiumova paskaityt dabar daug kas paaiskejo ka ne taip dariau.
O va mamos sode radau zemuogiu rugpj men , o zole iki keliu :)

kamala
Pranešimai: 101
Užsiregistravo: Tre 11 27, 2002, 12:21
Miestas: Klaipeda

Standartinė kamala » Ket 03 01, 2007, 18:11

Aciu visiems
O gal kas matete Fokino ploskoriezu pirkti Lietuvoje

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Ket 03 01, 2007, 20:25

Taip, ploskorezus pardavinėdavo Vilniaus klube - gal reikia panarsyti forumuose, kazkur net tema apie juos buvo. jei kas zinote, kas konkreciai parduoda ploskorezus, atsiliepkite :)

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Standartinė Dobė » Pir 03 05, 2007, 17:04

kamala rašė:O tai praktiskai kaip tai atrodytu

Susodinu darzoves pievoje ir aplinkui apibarstau visokiais pernyksciais lapais ir siaudais, ar vis tik ta pieva reiketu sukasti
:D va radau temoje Ivairus naudingi patarimai/Ekologiniai preparatai jau senokai ta tema buvo rasyta, tai cituoju:
valdas rašė::)
Kaip sumažinti piktžolių skaičių?
Kad sklype sumažėtų piktžolių, būtina:
1. lysves atitverti bordiūrais (lentos, šiferis, akmuo, metalas ir t.t.). Tai neleis piktžolėms plisti iš tarplysvių į lysves.
2. mulčiuoti lysves storu (5-7 cm) sluoksniu mulčo. Piktžolės blogai auga po mulčo sluoksniu.
3. piktžoles išpjauti plokščiapjoviu. Lysvėse su tankiai išsodintais augalais – piktžoles išrauti ir palikti ant lysvės (jos atliks mulčo vaidmenį).
4. rudenį apdoroti dirvą EM preparatu. Tam būtina po derliaus nuėmimo papjauti piktžoles 1 cm gylyje, kad apnuoginti ir pažeisti jų šaknis. Po to palaistyti lysves EM-1 preparato tirpalu atskiestu santykiu 1:100 arba EM-ištrauka atskiesta 1:10 ir supurenti dirvą purentuvu (plokščiapjoviu ar kauptuku). Veikiant mikroorganizmams pažeistų piktžolių šaknys supūva ir kitąmet jų sudygsta žymiai mažiau. Be to, supuvusios piktžolių šaknys praturtina dirvą humusu ir supurena ją – palieka kanalų ir ertmių sistemą. Tai pagerina kultūrinių augalų maitinimas oru, vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Be to, jų šaknys gali greičiau vystytis.
Naujų lysvių įrengimas pievoje
Pievos dirva turtinga humusu ir turi susiformavusią kanalų ir ertmių sistemą. Kuriant naujas lysves, dirvą įprastai suaria ar perkasa, tuo suardydami nusistovėjusią jos struktūrą. Kad atsikratyti piktžolių ir nepažeisti dirvos struktūros, naudojama tokia agrotechnika. Žemės plotelį skirtą lysvei, atitveriame bordiūru. Gegužės mėnesį žolę suminti ir apibarstyti kompostu. Po to pakloti pakavimo kartoną arba popierių (laikraščiai, žurnalai ir kt. 2-3 sluoksniais). Ant popieriaus užberti apie 10 cm sluoksnį komposto ir užmulčiuoti šiaudais, lapais arba žole (5-6 cm). Pirmais metais į lysvę sodinti stambių augalų daigus (moliūgus, cukinijas, patisonus, pomidorus, paprikas, bulves) tam prakasti mulčą ir kompostą, pradurti popierių, įsodinti daigą ir užberti žeme ar kompostu. Popierius neleidžia piktžolėm augti ir per metus supūna. Sekančiais metais galima auginti bet kokius augalus.
Sėjomaina
Sėjomaina- tai kasmetinis kultūrų, auginamų vienoje lysvėje, kaitaliojimas. Jeigu vienoje vietoje tie patys augalai auga keletą metų, dirvoje pradeda trūkti tam tikrų maisto medžiagų, kurias labiausiai naudoja tie augalai. Be to, dirvoje susikaupia kenksmingos bakterijos (ligų sukėlėjai), kurios labiausiai pažeidžia tuos augalus. Visa tai labai sumažina derlių.
Sėjomainos sudarymui daržo sklypas dalinamas į 3 dalis. Pirmoje dalyje auginamos reiklios kultūros, kurios smarkiai nualina dirvą (kopūstai, porai, agurkai, cukinijos, moliūgai, salierai). Antroje auginamos ankštinės daržovės (žirniai, pupos, pupelės, sojos, lęšiai, lubinai). Trečioje dalyje,- šakniavaisiai (burokėliai, morkos, ridikėliai).
Kiekvienoje dalyje sėjomaina vyksta tokia tvarka: reiklios kultūros; ankštinės; šakniavaisiai; reiklios kultūros + organinės trąšos.
Sėjomainoje su bulvėmis viskas keičiasi tokia tvarka: bulvės; lapinės daržovės; ankštinės; šakniavaisiai. Auginant braškes, sodas dalinamas į 5 sklypelius. Į penktą sklypelį, kuriame augo braškės, penktais metais sodinamos bulvės.
Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Prieš pradedant kovą su ligomis ir kenkėjais būtina žinoti, kad natūraliose sąlygose ligos ir kenkėjai pažeidžia augalus daug mažiau, negu sode. Taip yra todėl, kad gamta sudaro geresnes sąlygas augalams augti ir vystytis. Todėl jų imunitetas būna stipresnis, jie išauga stipresni ir atsparesni ligoms. Tuo tarpu kenkėjai mėgsta nusilpusius augalus. Be to, gamtoje yra naudingų mikroorganizmų, kurie slopina ligų sukėlėjus. Taip pat naudingų vabzdžių,-kenkėjų priešų.
Sodų sklypeliuose naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, o tai sukelia ir neigiamas pasekmes. Pesticidai sunaikina ne tik ligas ir kenkėjus, bet ir naudingus mikroorganizmus ir vabzdžius. Sode nebelieka natūralių augalų sargų. Be to, kenkėjai ir ligų sukėlėjai per trumpą laiką (1-2 metus) prisitaiko prie nuodų ir pesticidai praranda efektyvumą. Taip pat verta nepamiršti, kad pesticidai kaupiasi dirvoje ir augaluose, ir tai neįgerą sveikatai.
Išeitis – profilaktika ir maksimalus gamtinių augalų apsaugos metodų nuo ligų ir kenkėjų panaudojimas. Svarbiausia – profilaktika. Sudaryti augalams geresnes augimo ir maitinimosi sąlygas. Tam būtina panaudoti visą biologinės žemdirbystės technologiją ( organinių ir mikrobiologinių trąšų naudojimas, mulčiavimas, dirvos struktūros ir atstatymas ir išsaugojimas, sideratų naudojimas ir kt.). Tai pagerina augalų augimo sąlygas, jie išauga stipresni ir labiau prisitaikę prie aplinkos. Jų lapai pasidaro tankesni, tai apsunkina ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimus. Be to, sode susidaro geros sąlygos vabzdžiams – kenkėjų priešams.
Profilaktika gali būti papildyta ir kitais metodais, kurie padidina augalų apsaugos efektyvumą.
Augalų apsauga nuo ligų. Svarbiausia čia yra dirvoje ir ant augalų esantys mikroorganizmai, kurie slopina ligas sukeliančias bakterijas. Kad jų būtų, reikia įterpti į dirvą organikos, kad susidarytų geros mikroorganizmų vystymosi ir maitinimosi sąlygos, taip pat naudoti EM serijos mikrobiologines trąšas, kuriose yra naudingi, ligų sukėlėjus slopinantys mikroorganizmai.
Be to, būtų gerai pridengti plėvele augalus, labiausiai neatsparius ligoms (pomidorus, agurkus, paprikas ir kt.). Tai daroma dėl to, kad ligas sukeliančių grybų sporos sudygsta vandens lašeliuose. Todėl reikia apsaugoti augalų lapus nuo lietaus ir rasos. Tai padaroma uždengiant lysves plėvelės stogeliu.
Žiemą grybų sporos randasi dirvoje, todėl pavasarį reikia užkirsti joms kelią apsigyventi ant lapų. Geriausiai tai pasiekiama mulčiavimu.
Saugoti augalus nuo kenkėjų, padės kontroliuojamas piktžolių auginimas sklype (vejoje ir takeliuose).
Pirmą,- piktžolėse gyvena naudingi vabzdžiai, kurie yra natūralūs kenkėjų priešai. Didesnę darbo dalį kovojant su kenkėjais atliks jie.
Antrą,- piktžolės yra kenkėjų maistas. Jos atitraukia kenkėjus nuo kultūrinių augalų.
Trečią,- piktžolės, o taip pat kai kurie kultūriniai augalai išskiria medžiagas, kurių negali pakęsti tam tikri kenkėjai. Pavyzdžiui, amarus atbaido česnakai, svogūnai, nasturtos. Šliužai bijo česnakų, petražolių, bazilikų, levandų. O skruzdės nepakenčia mėtų.
Be to, galima pasodinti 10% daugiau daržovių, kad kompensuoti derliaus netektį dėl kenkėjų žalos.
Kovojant prieš ligas ir kenkėjus būtina prisiminti svarbiausią. Problema yra ne ligų ir kenkėjų buvimas, bet naudingų mikroorganizmų ir vabzdžių, nebūvimas. Atminkite, kad serga tik nusilpę augalai. O kenkėjų būna daug tada, kada sklypelyje maža augalų įvairovė, o jų natūralūs priešai yra sunaikinti chemikalais. O silpni augalai, monokultūros ir pesticidai, tai mūsų rankų darbas.
:D
Tai bus ir visa knygelė. Pabaigą apie EM-1 panaudojimą buityje paskelbiau viename pirmesnių pranešimų. Kai turėsiu naujų pranešimų, pagal galimybes šią temą (apie EM) tesiu.
:D

Irute
Pranešimai: 238
Užsiregistravo: Tre 03 26, 2003, 2:58
Miestas: Kaunas

Standartinė Irute » Ant 03 06, 2007, 13:10

Kaune aš ir Laimis turim Fokino plokščiapjovių pardavimui. Vilniuje turėjo Aleksandras, jeigu dar neišpardavė.

Skelbti atsakymą