valdas wrote:
Kaip sumažinti piktžolių skaičių?
Kad sklype sumažėtų piktžolių, būtina:
1. lysves atitverti bordiūrais (lentos, šiferis, akmuo, metalas ir t.t.). Tai neleis piktžolėms plisti iš tarplysvių į lysves.
2. mulčiuoti lysves storu (5-7 cm) sluoksniu mulčo. Piktžolės blogai auga po mulčo sluoksniu.
3. piktžoles išpjauti plokščiapjoviu. Lysvėse su tankiai išsodintais augalais – piktžoles išrauti ir palikti ant lysvės (jos atliks mulčo vaidmenį).
4. rudenį apdoroti dirvą EM preparatu. Tam būtina po derliaus nuėmimo papjauti piktžoles 1 cm gylyje, kad apnuoginti ir pažeisti jų šaknis. Po to palaistyti lysves EM-1 preparato tirpalu atskiestu santykiu 1:100 arba EM-ištrauka atskiesta 1:10 ir supurenti dirvą purentuvu (plokščiapjoviu ar kauptuku). Veikiant mikroorganizmams pažeistų piktžolių šaknys supūva ir kitąmet jų sudygsta žymiai mažiau. Be to, supuvusios piktžolių šaknys praturtina dirvą humusu ir supurena ją – palieka kanalų ir ertmių sistemą. Tai pagerina kultūrinių augalų maitinimas oru, vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Be to, jų šaknys gali greičiau vystytis.
Naujų lysvių įrengimas pievoje
Pievos dirva turtinga humusu ir turi susiformavusią kanalų ir ertmių sistemą. Kuriant naujas lysves, dirvą įprastai suaria ar perkasa, tuo suardydami nusistovėjusią jos struktūrą. Kad atsikratyti piktžolių ir nepažeisti dirvos struktūros, naudojama tokia agrotechnika. Žemės plotelį skirtą lysvei, atitveriame bordiūru. Gegužės mėnesį žolę suminti ir apibarstyti kompostu. Po to pakloti pakavimo kartoną arba popierių (laikraščiai, žurnalai ir kt. 2-3 sluoksniais). Ant popieriaus užberti apie 10 cm sluoksnį komposto ir užmulčiuoti šiaudais, lapais arba žole (5-6 cm). Pirmais metais į lysvę sodinti stambių augalų daigus (moliūgus, cukinijas, patisonus, pomidorus, paprikas, bulves) tam prakasti mulčą ir kompostą, pradurti popierių, įsodinti daigą ir užberti žeme ar kompostu. Popierius neleidžia piktžolėm augti ir per metus supūna. Sekančiais metais galima auginti bet kokius augalus.
Sėjomaina
Sėjomaina- tai kasmetinis kultūrų, auginamų vienoje lysvėje, kaitaliojimas. Jeigu vienoje vietoje tie patys augalai auga keletą metų, dirvoje pradeda trūkti tam tikrų maisto medžiagų, kurias labiausiai naudoja tie augalai. Be to, dirvoje susikaupia kenksmingos bakterijos (ligų sukėlėjai), kurios labiausiai pažeidžia tuos augalus. Visa tai labai sumažina derlių.
Sėjomainos sudarymui daržo sklypas dalinamas į 3 dalis. Pirmoje dalyje auginamos reiklios kultūros, kurios smarkiai nualina dirvą (kopūstai, porai, agurkai, cukinijos, moliūgai, salierai). Antroje auginamos ankštinės daržovės (žirniai, pupos, pupelės, sojos, lęšiai, lubinai). Trečioje dalyje,- šakniavaisiai (burokėliai, morkos, ridikėliai).
Kiekvienoje dalyje sėjomaina vyksta tokia tvarka: reiklios kultūros; ankštinės; šakniavaisiai; reiklios kultūros + organinės trąšos.
Sėjomainoje su bulvėmis viskas keičiasi tokia tvarka: bulvės; lapinės daržovės; ankštinės; šakniavaisiai. Auginant braškes, sodas dalinamas į 5 sklypelius. Į penktą sklypelį, kuriame augo braškės, penktais metais sodinamos bulvės.
Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Prieš pradedant kovą su ligomis ir kenkėjais būtina žinoti, kad natūraliose sąlygose ligos ir kenkėjai pažeidžia augalus daug mažiau, negu sode. Taip yra todėl, kad gamta sudaro geresnes sąlygas augalams augti ir vystytis. Todėl jų imunitetas būna stipresnis, jie išauga stipresni ir atsparesni ligoms. Tuo tarpu kenkėjai mėgsta nusilpusius augalus. Be to, gamtoje yra naudingų mikroorganizmų, kurie slopina ligų sukėlėjus. Taip pat naudingų vabzdžių,-kenkėjų priešų.
Sodų sklypeliuose naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, o tai sukelia ir neigiamas pasekmes. Pesticidai sunaikina ne tik ligas ir kenkėjus, bet ir naudingus mikroorganizmus ir vabzdžius. Sode nebelieka natūralių augalų sargų. Be to, kenkėjai ir ligų sukėlėjai per trumpą laiką (1-2 metus) prisitaiko prie nuodų ir pesticidai praranda efektyvumą. Taip pat verta nepamiršti, kad pesticidai kaupiasi dirvoje ir augaluose, ir tai neįgerą sveikatai.
Išeitis – profilaktika ir maksimalus gamtinių augalų apsaugos metodų nuo ligų ir kenkėjų panaudojimas. Svarbiausia – profilaktika. Sudaryti augalams geresnes augimo ir maitinimosi sąlygas. Tam būtina panaudoti visą biologinės žemdirbystės technologiją ( organinių ir mikrobiologinių trąšų naudojimas, mulčiavimas, dirvos struktūros ir atstatymas ir išsaugojimas, sideratų naudojimas ir kt.). Tai pagerina augalų augimo sąlygas, jie išauga stipresni ir labiau prisitaikę prie aplinkos. Jų lapai pasidaro tankesni, tai apsunkina ligų sukėlėjų ir kenkėjų pažeidimus. Be to, sode susidaro geros sąlygos vabzdžiams – kenkėjų priešams.
Profilaktika gali būti papildyta ir kitais metodais, kurie padidina augalų apsaugos efektyvumą.
Augalų apsauga nuo ligų. Svarbiausia čia yra dirvoje ir ant augalų esantys mikroorganizmai, kurie slopina ligas sukeliančias bakterijas. Kad jų būtų, reikia įterpti į dirvą organikos, kad susidarytų geros mikroorganizmų vystymosi ir maitinimosi sąlygos, taip pat naudoti EM serijos mikrobiologines trąšas, kuriose yra naudingi, ligų sukėlėjus slopinantys mikroorganizmai.
Be to, būtų gerai pridengti plėvele augalus, labiausiai neatsparius ligoms (pomidorus, agurkus, paprikas ir kt.). Tai daroma dėl to, kad ligas sukeliančių grybų sporos sudygsta vandens lašeliuose. Todėl reikia apsaugoti augalų lapus nuo lietaus ir rasos. Tai padaroma uždengiant lysves plėvelės stogeliu.
Žiemą grybų sporos randasi dirvoje, todėl pavasarį reikia užkirsti joms kelią apsigyventi ant lapų. Geriausiai tai pasiekiama mulčiavimu.
Saugoti augalus nuo kenkėjų, padės kontroliuojamas piktžolių auginimas sklype (vejoje ir takeliuose).
Pirmą,- piktžolėse gyvena naudingi vabzdžiai, kurie yra natūralūs kenkėjų priešai. Didesnę darbo dalį kovojant su kenkėjais atliks jie.
Antrą,- piktžolės yra kenkėjų maistas. Jos atitraukia kenkėjus nuo kultūrinių augalų.
Trečią,- piktžolės, o taip pat kai kurie kultūriniai augalai išskiria medžiagas, kurių negali pakęsti tam tikri kenkėjai. Pavyzdžiui, amarus atbaido česnakai, svogūnai, nasturtos. Šliužai bijo česnakų, petražolių, bazilikų, levandų. O skruzdės nepakenčia mėtų.
Be to, galima pasodinti 10% daugiau daržovių, kad kompensuoti derliaus netektį dėl kenkėjų žalos.
Kovojant prieš ligas ir kenkėjus būtina prisiminti svarbiausią. Problema yra ne ligų ir kenkėjų buvimas, bet naudingų mikroorganizmų ir vabzdžių, nebūvimas. Atminkite, kad serga tik nusilpę augalai. O kenkėjų būna daug tada, kada sklypelyje maža augalų įvairovė, o jų natūralūs priešai yra sunaikinti chemikalais. O silpni augalai, monokultūros ir pesticidai, tai mūsų rankų darbas.
Tai bus ir visa knygelė. Pabaigą apie EM-1 panaudojimą buityje paskelbiau viename pirmesnių pranešimų. Kai turėsiu naujų pranešimų, pagal galimybes šią temą (apie EM) tesiu.