Skambantys Kedrai

Tvarkant sodybos aplinką teko iškirsti menkaverčių krūmų, keletą pasiligojusių medelių ir susidarė didelė krūva žabų. Ką su jais daryti, nes nesinori deginti , gadinant žemę ?

Tiesiog supūdyti kompostuojant

pats protingiausias varijantas ir man atrodo kompostuoti dar galima palaukti kol pradzius ir jei turi krosni ar peciu - vietoj malkeliu panaudoti. Po to pelenus i darza..

Raimis wrote:Tvarkant sodybos aplinką teko iškirsti menkaverčių krūmų, keletą pasiligojusių medelių ir susidarė didelė krūva žabų. Ką su jais daryti, nes nesinori deginti , gadinant žemę ?

Nera kitos iseities. Degink ir neklausyk diletantisku patarimu. komposto kruvos yra puiki vieta veistis ligu bakterijoms ir grybams, tad su kompostu paskum uzkresi visa zeme. Neimanoma but visiskai steriliu, nors stengtis reikia.

Smagu, kad myli mikrofauna. Paaukok plota deginimui, o po keliu metu toje vietoje irenk konpostavimo deze.

Tai ar gerai, ar blogai tas komposta? Jame veisiasi ligų bakterijos ir grybai, bet vis tik siūlai įrengti kompostavimo dėžę? Kam, ligoms veist?

Vis tik geriausia išeitis- surasti sode vietos žabų krūvai. Tokiose vietose mėgsta gyventi įvairūs vabzdžiai, tarp jų daug entomofagų(mintančių kitais vabzdžiais- augalų kenkėjais).

briedis wrote:Tai ar gerai, ar blogai tas komposta? Jame veisiasi ligų bakterijos ir grybai, bet vis tik siūlai įrengti kompostavimo dėžę? Kam, ligoms veist?

Kompostas yra idealu. Ypac jei jame idedi ir meslo.... Visgi apsikretusiu augalu, (braskiu) i komposta nemetu, bet deginu. ta pati daryciau is su sumedejusiais augalais.
Dar neprotinga komposta maisyt is medziu ir virtuves atlieku. Vienos puna pusmeti, o kitoms reikia 3-5 metu. Vien del to medziu i komposta mest nesiulau. Reiktu tada tureti kelias kruvas ir rusiuoti. Viena kruva tiks jau kita pavasari kita po dveju metu, o dar kita supus po penkmecio.

Kai pas mane 40 ha., tai galiu sau nebijodamas kur pamiskej det zabus ir net rastus, bei taip veist visokius nykstancius vabzdzius. Grazu. Nepamirskit ten numest azuolo zieves ir kokiu kelmu.

Krapai labai patinka entofagams ir nereikia jokiu medienos kruvu.

esu įsitikinusi, kad kraunant ligotus krūmus į kompostą o pastarajm bręstant tų ligų sukelėjų dauguma žūva, ypač jei dar pagreitini komposto brendimą visokiais savadarbiais fermentuotais raugais iš dilgėlių ir kitokių piktžolių, mielių su cukrumi ar sena uogiene, perpuvusio šieno (jame gyvena šieno lazdelės), kurie skatina naudingų mikroorganizmų skaidančių organiką, dauginimąsį. nepamirškime dar ir sliekų, kurie visus tuos skanėstus perleidžia per save ir apvalo, ir visų matomų ir nematomų vabalėlių, kurie ten knibžda. gal kažkookių ligų sukelėjų ir lieka po to, bet sakykit, ar jų nelika taip pat ir sode ar darže. mano nuomone, kurią susidariau iš daugelio protingų knygų ir stebėdama savo bei kaimynų sodus-daržus, deginimu ligų neišnaikinsi - neefektyvus būdas, dar ir atmosferą teršiantis ir vertingą organiką naikinantis (t.y. žaliąją masę). ligas naikina teisinga mikroorganizmų pusiausvyra, kurios pasiekiama tausojančiai sodininkaujant-daržininkaujant, nesikišant brutaliai į gamtos procesus, o jiems padedant. beje, į kompostą galima įdėti ir vaistažolių - mėtų, čiobrelių, ramunėlių, kurios dezinfekuoja. štai pažangūs sodininkai atrado, kad su ligom kovoti geriausia palaistant augalus grybų sporomis (tuo vandeniu, kuriame mirko valgomų grybų kepurėlės), tada į dirvą patekusi grybiena (tūrėtų būti "gerybiena") sudaro sąjungą su augalų šaknimis, paduoda maisto medžiagas augalams ir taip padeda palaikyti jų sveikatą

Šaunus požiūris. Iš tikrųjų, teisinga mikroorganizmų pusiausvyra yra vienintelis geras "vaistas" nuo ligų. O augalų imuniteto susidarymas nedaug kuo skiriasi nuo mūsų- imunitetas atsiranda tada, kai augalas gauna mažas patogenų dozes. Taigi be tų ligų sukėlėjų neturėsim sveikų augalų.

Tad kiekvienas darykim kaip ismanom. Mokinkimes is savu klaidu

Basta wrote: gamtoje deginimas nereikalingas, jis pasireiskia tik kai isikisa zmogus

Bet cia keistokai pamastete Paskubejote? Jau nuo seno zmones pastebejo UGNIES vieta gamtoje.
Kol esu zmogus, tol esu priverstas kistis i gamta ir taip yra Dievo nulemta. Klausimas tik kaip as i ja kisiuos?

Studijavau, kad po misko gaisro zemes mikrofauna ( kolombolos )isnyksta, bet po to labai greit atsigauna. Keisciausia, kad naudingu organizmu kiekis buna zymiai didesnis nei iki tol buvo. Manoma, jog tai itakoja konkurencijos nebuvimas. Bet tik trumpam laikui, nes ir kolombolos turi savo priesu, kurie ta skaiciu per pusmeti sureguliuoja.

Visad draugausiu su sesute ugnimi! PAX

Dobė wrote: štai pažangūs sodininkai atrado, kad su ligom kovoti geriausia palaistant...

Ir vel tas "pazangus sodininkavimas". O siaube!

batuotas katinas wrote:

Dobė wrote: štai pažangūs sodininkai atrado, kad su ligom kovoti geriausia palaistant...

Ir vel tas "pazangus sodininkavimas". O siaube!

na ir koks gi čia siaubas, man pvz. atrodo, kad toks sodininkavimas yra pažangus, "gudrus", nes netradicinis. o kodėl man nesinori sodininkauti tradiciškai tai visų pirma esu anarchistė, antra, visada imponuoja mažiau fizinio darbo reikalaujantys sprendimai (nekasti, nearti, per daug neravėti), trečia, mėgstu stebėti aplinką ir esu pastabi - taip pati daug ką sau atrandu gamtos pasaulyje ir palyginu su tuo, kaip daroma tradiciškai ir su tuo, kaip siūloma kitaip. iš to pasidarau išvadas apie tai, kaip norėčiau sodininkauti.

taigi va, bandykim darbuotis kas kaip supranta, kaip kam atrodo geriau aš tai nebijau iš savo klaidų mokytis - klaida šiuo atveju laikau tai, kad gali nebūti derliaus. o su ugnimi, mano nuomone, reikia elgtis atsargiai ir pagarbiai - man tai apvalanti šiluma, šviesa, namų židinys ir kartu milžiniška nesuvaldoma jėga. gamtoje natūraliai gaisrai kyla dėl sausrų. žinoma, kad mes būdami žmonės turime šiokią tokią teisę kištis į gamtą, bet ar tas įsikišimas mums yra visada naudingas?

Jei ka, tai as blogai galiu pasakyt ir apie puvimo procesus ( komposta). Kompostas tai jau tikrai nenaturalu.

Vartotojai zmones sumeta didziausius savartynus kiekviename Lietuvos rajone, dvokia, smirda. ju deka prisiveise daug varniniu... Jei ka tai nenaturali ir komposto kruva, kuria supilame savo rankomis.

Visgi tiek degimas, tiek puvimas yra gamtos dalis

jūs visiškai teisus, batuotas katine, komposta krūva, padaryta žmogaus rankomis nėra natūralu. aš vis galvoju, kaip čia gudriau padarius, kad mažiau vargo kompostuojant - natūraliausia būtų visas organines atliekas išmesti tiesiog po vaismedžiais ar ant lysvių - lai pūva pamažu. bet kitavertus, tai ir daržai nėra natūralu - gamtoj niekas lysvėmis ar eilėmis neauga, viskas pramaišiui, tai kū dabar daryt? matyt kažkokio dirbtinumo neišvengsi, visgi žmogui tenka kištis, jei norisi valgyt ne tik dilgėles, pienes, garšvas, o ir salotas, agurkus, pomidorus, špinatus, kaip manot na jei jums atrodo, kad deginti prasminga, tai ir deginkit sau
o pūnantys savartynai tai žmonių sankaupos problema. jei žmonės nebūtų susitelkę miestuose, miesteliuose, jei leistų savo atliekoms supūti kur nors darže, tai argi būtų iškilę tokie savartynų montblanai? na bet atliekos jau kita neišsemiama tema
o per Jonines tai aš labai mėgstu pasėdėti prie laužo, paspoksoti į ugnį

Na va, batuotas katine, esi ūkininkas, o nesupranti, kad komposte nevyksta joks puvimas. Tas procesas, kai mikroorganizmai su sliekais skaido organiką, vadinasi FERMENTACIJA. Joje dalyvauja aerobiniai organizmai, o puvime- anaerobiniai. Anaerobų daugelis- patogenai, puvinių sukėlėjai, daug jų pavojingi ir žmogui. Puvimo metu išsiskiria nuodingos dujos- metanas, sieros vandenilis ir t.t. Dirvoje natūraliai joks puvimo procesas nevyksta, jei jis vyktų- mes uždustume nuo smarvės.

briedis wrote:Na va, batuotas katine, esi ūkininkas, o nesupranti, kad komposte nevyksta joks puvimas. Tas procesas, kai mikroorganizmai su sliekais skaido organiką, vadinasi FERMENTACIJA. Joje dalyvauja aerobiniai organizmai, o puvime- anaerobiniai. Anaerobų daugelis- patogenai, puvinių sukėlėjai, daug jų pavojingi ir žmogui. Puvimo metu išsiskiria nuodingos dujos- metanas, sieros vandenilis ir t.t. Dirvoje natūraliai joks puvimo procesas nevyksta, jei jis vyktų- mes uždustume nuo smarvės.

Netrink makaronų. Dujas žemė išskiria... beja komposte nevyksta gryna 100% fermentacija. Deja joks ūkinikas nesu, bet neišsiduosiu kas esu.

Teisybė, jeigu kompostas negauna pakankamai deguonies- jame vyksta ir puvimo procesas. Norejau pasakyt apie natūralų procesą, kuris vyksta gamtoje be žmogaus įsikišimo. O gal gali paaiškint, kokiu būdu žemė išskiria dujas? Kažkaip pirma karta girdžiu, kad sterili žemė išskirtų kokias nors dujas.

Pvz.: Pagrindinis puslapis / būstas / pereiti prie 3 numerio galima rasti DONATUS parašymą:
"Mano dėstytojas, pusę Klaipėdos apstatęs projektuotojas, sakė, kad radono dujas išskiria ir pati žemė. Tad jei namas be rūsio, dujos patenka tiesiai į kambarius. Bent kažkiek. Tad reikėtų, anot jo, pasirūpinti gera izoliacija.
Mano galva, jei namukas bus beveik be betono ir jame gyvens stiprūs ir sveiki žmonės, mylintys Žemę, tai ir radiacija bus mažesnė ir nedarys jokio poveikio. "
Kompostas nėra strili žemė. Be to kaži ar gamtoje daug tų idealiai sterilių erdvių?

Nesupratau? Ką turite omenį sakydamas "sterili žemė"?