Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderatorius: Visi tvarkytojai

briedis
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: Pen 01 06, 2006, 2:03

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė briedis » Pir 10 15, 2007, 22:58

Nežinau kaip ten su to apendiksu, bet žalią mėsą organizmas puikiausiai virškina, man ji dar skanesnė už virtą ar keptą. Tik namiškiams nelabai patinka :mrgreen:

eituwis
Pranešimai: 53
Užsiregistravo: Ket 10 11, 2007, 15:32

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė eituwis » Pir 10 15, 2007, 23:52

briedis rašė:Nežinau kaip ten su to apendiksu, bet žalią mėsą organizmas puikiausiai virškina, man ji dar skanesnė už virtą ar keptą. Tik namiškiams nelabai patinka :mrgreen:
Gal kaip kam... Nedideliais kiekiais ir aš praktikuodavau, tačiau kai ant karto suvalgiau apie pusę kilogramo, tai išvėmiau :) Gali būt, kad tiesiog buvo per daug :?
Meilė - tai kūryba!
http://zalciolunkis.puslapiai.lt/

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė ArturasGeniu » Ant 10 16, 2007, 8:51

Kadangi proteviai nuolatos budavo gamtoje, tai gaudavo daugiau kosmines energijos, jie buvo mažesnio ugio negu mes, tai jiems ir maisto mažiau reikejo. Manau, kad tundros elniai buvo klajojantys gyvuliukai, tai čiukčiai ir nusikele i šiaure, o musu proteviai atejo jau po ju ir gyveno daugiau seslu gyvenima tarp pelkiu ir naudojo maisteliui vietinius produktus, bet daugiau augalinio pobudžio, nes laukini žveriuką pagauti, patikekite manim, ne taip jau paprasta. Jie tikrai jaučia, užuodžia ir moka išvengti pavojaus. O su lankais ir ietimis miške labai nepamedžiosi, anuomet budavo neižengiami miškai, o medžiai budavo labai gerbiami ir ju niekas neveždavo vagonais i užsieni. Abejoju labai ar proteviams lengvai pavykdavo ir ugni užsikurti su titnagu. Juk tarp pelkiu ir mišku budavo 100 procentu dregme, ypač rytais. Taigis jiems teko vartoti tik žalia maista, ir priklausomai nuo metu laiko. Žiemos metu daugiau gyvulinio, o vasarą - žuvyčiu ir augalinio. Manau, kad proteviai gyvuliuku tikrai nemedžiojo vasarą, kai jie atsivesdavo vaikučius. Jie tikrai mokejo gerbti gamtą iš širdies...:)

Toltik
Pranešimai: 580
Užsiregistravo: Pen 10 28, 2005, 9:56
Miestas: Laisvės oazė
Susisiekti:

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė Toltik » Ant 10 16, 2007, 9:08

Upone:
Tais laikais žmonės dar nemokėjo konservuoti, todėl išlaikyti surinktas gėrybes galima buvo tik džiovintas (neskaitant medaus).
Labai jau skurdus pasirinkimas, tiesa?
Gal ir įmanoma išgyventi ilgas ir gūdžias žiemas šlemščiant žolę, bet kardu tai jau tikrai nepamojuosi :)
Todėl neabejotina, kad ir vietinių gyventojų pagrindinis maistas buvo mėsa ir žuvis.
O miškų ir laukų gėrybės buvo tik "skanumynai" šventiniam stalui stumbro nudobimo proga...
Tai, kad tu klysti Upone :), ir kardu, ir šakėm, ir kastuvu, daug geriau mojuojasi po džiovintų grybų užkandėlės ir nereik laukti kelias ar valandėlę kol apvirškins mėsytę ir praeis snaudulys. Todėl esi visada pasiruošęs nusmeigti kokį piktadarį plėšikautoją :). Čia iš praktikos ne šiaip, kad sugalvojau pasigirti :). Aišku jeigu tu visada valgei mėsą ir virtą maistą, o vat sugalvoji eksperimetą, prisišveiti salotų ir eini šieno pjauti tai rezultatas bus neigiamas, nes tavo organizmas dar neprisitaikęs prie natūralaus maisto ir tokios dietos. Bet jeigu tu visą gyvenimą taip maitiniesi ar bent jau paskutinį pusmetį, tai garantuoju, kad daug geriau (ir stipriau) jausiesi po trijų obuoliukų ar ten kokios saujos džiovintų negu po stumbrienos kepsniuko su bulbių koše :).

Be to kas tau sakė, kad senovės lietuvius žiemą kas nors puldinėjo? Aš tai remiuosi Cezario "Galų karų užrašais" - žiemai jis visus kovos veiksmus nutraukdavo ir uždarydavo savo legionus į žiemos stovyklas. Nors po to kai jau įgudo tai kai kurias kovas pravedė ir žiemos metu, kryžiuočiai taip pat puldavo lietuvius kartais ir žiemą, bet tik iš panašių karinių stovyklų, t.y. įtvirtintų punktų, jokių ten grandiozinių žygių tikrai nevykdė žiemą, nes labai jau sudėtinga su didele armija manevruoti kai viskas užpustyta ir net pašarą arkliams reik savo vežtis, jeigu negauni pakeliui prisigrobti. Spėju kad prieš tūkstantuką ar pusantro germanai dar neturėjo lagerių lietuvių pasieniuose.

Toltik
Pranešimai: 580
Užsiregistravo: Pen 10 28, 2005, 9:56
Miestas: Laisvės oazė
Susisiekti:

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė Toltik » Ant 10 16, 2007, 11:59

Hm :)... Na gerai, truputį surašysiu..
Nežinau kiek iš to naudos, bet bent jau tiek, kad man rašinėti patinka :). Taigi Eituwi remiuosi aš ne pasakom, nors labai norint tai ir jomis būtų galima pasiremti :). Nežinau kam iš vis ramstytis kažkuo, o ne savim, gal tik tam, kad tam tikrai auditorijai atrodytų svariau ir įtikinamiau, bet atsisakau šio tikslo, t.y. būti svariu kitiems. Kas norės tiesos susiras ją pats.

Taigi remiuosi savo asmenine patirtimi +
patirtimi "Малахов Геннадий Петрович" +
patirtimi "Аршавир Тер - "Аванесян" (psiaudonimas)" +
patirtimi "Виктория Бутенко" +
patirtimi "Vilhelm Storost - "Vydūnas" (psiaudonimas)" +
patirtimi "Pol Breg"+
patirtimi "Herbert Shelton"...
vos nepamiršau + "Matsanobu Fukuoko" patirtis ;)

Nesigilinu kiek ir kokių mokslinių traktatų jie išstudijavo, neužtektų kogero man laiko ir kantrybės viską perversti iš naujo, man užtenka pasižiūrėti į rezultatus, taip sakant "pagal darbus vertinkime, ne pagal kalbas".

Dėl prajuokinimų bei baltymų ir fermentų sulyginimo nevertėtų taip greit juoktis ;). Pirmiausia todėl, kad ne viskas kas moksliškai yra priskiriama baltymams yra fermentai. Yra baltymai fermentai ir yra baltymai ne fermentai. Kad mėsoj gausu baltymų ne fermentų tai sutinku, bet kad ten gausu fermentų tai hm.. na gerai, yra žinoma ten ir fermentų ir jų netgi pakanka, kad produktas būtų pilnai suvirškintas. Malachovas aprašo eksperimentą, kada žalia varlė ir apvirta nardinamos į skrandžio sultis ir žalia per kažkiek tai ten laiko suvirškinama visiškai, net kaulai. Su virta prasčiau - lieka daug visiškai nevirškinamų junginių kurie vėliau pradeda rūgti.

Jei užmuši stumbrą ar stirną, mėsos daug. Per kartą nesuvalgysi. Jau po kelių valandų mėsa pradeda irti, paprastai sakant pūti. Kogero vienintelis būdas išlaikyti ilgą laiką daugmaž maistingą variantą tai džiovinti (na dar šaldyti). Bet irimo produktai vistiek kaupiasi. Priedo užmušimo metu, gyvūnas jaučia stresą, į kraują išmetama adrenalinas ir kiti hormonai. Jei gyvūnas pasprunka nuo pavojaus tai adrenalinas suįra ir jį iš organizmo pašalina, bet jeigu užmušamas tai jis suįra ir nepašalinamas, va tau ir toksinai kuriuos gauni vartodamas mėsą, priedo dar puvimo produktai jeigu vartoji ne pirmo šviežumo laimikį (taip sakant po truputį bevirstantį dvėsena).

Nenoriu veltis į gilesnes diskusijas dėl požiūrių nesutapimo.. Tuštokas reikalas. Pasakysiu tik tiek, kad yra hipotezių patvirtintų eksperimentais (nežinau ar pripažinta šiuolaikinio mokslo pasaulio :) ir nerūpi tiesa pasakius ;) ), kad energijos duoda tik tas maistas kuriame yra laisvųjų elektronų. Kiekvienas gyvas organizmas jų turi. Ir kol jų turi tol organizmą gali vadinti gyvu, nes vyksta gyvybinės reakcijos jame. Gyvūnai už augalus aktyvesni, bet gyvūnui žuvus laisvieji elektronai labai greit kažkur dingsta. Ar nustoja vykti cheminės reakcijos virškinimo trakte kur jie gaminami ar nebegauna per kvėpavimą, bet tokie eksperimentų duomenys (na kažkas pasakys :) pasakėlių :), ką gi, kažkam tai pasakėlės, o kažkam ne - tai požiūrių skirtumai :) ). Augalai tuo tarpu ir nuskinti nenustoja kvėpuoti ir nepradeda pūti po kelių valandų, pas juos laisvūjų elektronų kiekis mažėja ir jeigu jų nelieka, jie taip pat kaip ir mėsa pradeda irti (pūti), bet morka gali išstovėti visą žiemą ir neprarasti gyvybingumo, kopūstas taip pat, kokia kerpė ant šakos irgi, kad ir minimaliai, bet kvėpuoti ir spinduliuoti laisvus elektronus.

Ten tie eksperimentatoriai ir daugiau prirašė, bet jau tiksliai nepamenu. Esmė tame, kad suvirškinti galim viską, bet kiek iš to bus naudos organizmui tai dar klausimas. Galim prarasti energiją virškindami ir gauti. Bet čia ilga šnekta. Ir neapsiriboja fermentais bei vitaminais A, B, C, D ir E... Taip pat tai ką vadina vienas mokslininkas E vitaminu dar nereiškia, kad kitas vadina tą patį junginį, apie tai irgi rašoma moksliniuose šaltiniuose. Tai dažnai būna panašios medžiagos, kurios pagal mokslą tinka į vieną grupę, nes turi savyje ten kokia nors angliavandenilių grandinę kuri yra bendra E vitaminui. Tai susitarimo reikalas mokslininkų tarpe, kad jie galėtų šnekėti ir susišnekėti, bet su gyvybe tai mažai ką turi bendro.

Yra dar ir tokia nuomonė, kad tam kad kažką susintetintų organizmas, jis negali imti gatavų baltymų ar fermentų, jis turi juos suskaidyti iki smulkiausių dalelių ir tik tada per naujo iš jų lipdyti mūsų organizmui tinkamas medžiagas ir tame labai daug racijos. Tai kaip teigiama mano studijuotuose šaltiniouse yra patvirtinta eksperimentais. O nesuvirškintais maisto gabalais - baltymais ar riebalais minta pakitusios lastelės, pvz. vėžinės. Jos tarytum gelbsti organizmą nuo netinkamo maisto medžiagų pertekliaus.

Mokslas yra teorijų kratinys, vienos labiau pripažintos kitos mažiau, bet tai ir lieka tik teorijos. Jau šeštą žiemą be mėsos gyvenu ir nei man šalčiau nei ankščiau būdavo nei šilčiau. O šią žiemą dar ir be virto maisto pragyvensiu, va čia eksperimentas vertas žmogaus, o ne kažkokia teorija. Ir ne vieną matęs gyvenantį be mėsos ir mūsų klimato salygom ir nemiršta, o ne vienas dar ir pabadauti sugalvoja, aš taip pat badavau žiemą ir nieko ten stebuklingo. Jo buvo šalčiau, jo atrodė, kad kiaurai pučia vėjas, bet nuo to nei susirgau nei nualpau ir tai buvo daugiau pirmų dienų pojūčiai, vėliau pripranti ir atrodo normalu, žvarbti nustoji. Bet eksperimentai dabartinio mokslo to nepatvirtina, tai ką tada daryti? Gal eiti ir ginčytis su mokslininkais? Galgi manyčiau neverta, nes jie turi savo nuomonę patvirtintą gyvenimo būdu ir eksperimentais, o aš turiu savo, taip pat patvirtinta gyvenimo būdo ir eksperimentų.

Apie šilumos gamybą. Valgai daržovę ar vaisių ar žolytę, na kad ir riešutą ar sėklą. Skrandis suvirškina išskiria šiektiek šilumos (mažiau nei mėsikę, nes lengviau virškint), patenka į dvylikapirštę, ten gauna tulžies (mažiau šilumos nei mėsą virškinant :) ), patenka į plonasias žarnas, ten gauna fermentų (katalizatorių) kokteiliukų (gal ir mažiau šilumos nei mėsikę virškinant, nors nežinau ar tikrai mažiau, bet tarkim), tada patenka į storają žarną kur pradeda darbą mikrobai virškinantys lastelieną, jeigu buvo mėsa tai mikrobams nėr ką veikti, nes celiuliozės nėra mėsoj ir šilumos nėr, nes mikrobai nedirba to ką turėtų, jei atėjo po žalumos virškinimo tai į storają žarną patenka praktiškai daugiausia celiuliozė ir mikrobai iš apendikso ją užpuola ir pradeda intensyviai daugintis ir virškinti celiuliozę, tuo prigamindami daug šilumos ir dar juos pačius po to suvirškina organizmas išskirdamas fermentus ant jų ir taip gauna baltymų iš jų masės, o jie bevirškindami kaip jau sakiau prigamina šilumos ir visokių naudingų papildų. Taip pasakoja kai kurie mokslininkai tyrinėjantys virškinimą. Tai va mikrobai šilumą gamina ilgai ant celiuliozės storojoj žarnoj, o mėsa skrandyje virškinama santykinai trumpiau, tai finale efektyviau valgyt daržoves ir žolę, negu mėsytę. Bet jeigu nori greit sušilti tai tada efektyviau greit užkapoti mėsikės, bet po to ji išstums normalią mikroflorą užkišdama storajį žarnyną pūnančiais produktais, nes neturi celiuliozės (žinoma galima valgyti mėsikę su salotom ;) ).

Perdaug gilūs skirtumai suvokimo, taigi nėra reikalo kolkas diskutuoti. Arba kitaip pasakius :) tingiu :). Kievienas turim savo žiburius ;) svarbu, kad nepasiklystume :).

Na dar ir Bušmenus čia įpainiojai :). Na ok dar apie juos truputuką. Kodėl jie valgo ir kiti tokie kaip jie valgo (australijos aborigenai, amerikos indėnai ir t.t.). Mano asmeniniu požiūriu tai jie yra didžiausi antropologų klaidintojai :), nes jais remiantis ir formuojama žmogaus mėsėdžio etiketė. Pirmiausia reik pasekti kaip išvis žmogus pradėjo valgyti mėsą (bet čia vėl požiūrių skirtumai, nes pagal mokslą žmogus vystėsi vystėsi ir išsivystė, o jo pirmtakai ir dabar karts nuo karto nusidobia kokį kaimyną babuiną ir jį pakramto, tai ir žmogus vadinasi kramtė, o aš su tuo nesutinku, nemanau, kad žmogus vystėsi vystėsi ir visada kramtė mėsikę) ir kodėl pradėjo? Ir čia ne toks jau paprastas klausimas. Primatai mėsikę ragaują daugiau kaip išimtį nei kasdienį racioną, nes ją reik gaudyti, o vaisiai niekur nebėga. Bet čia šiaip pasamprotavimas. Bušmenų istorijos nieks nežino ir nežino ką jie valgė anksčiau, kaip jie atsirado ir t.t. Visa ką žinom tai tik mokslininkų teorijas ir dvasininkų pasakas... Bet čia ilga kalba. Savo nuomonės apie Bušmenus kolkas neturiu galutinės tai ir nerašysiu konkrečiai kodėl jie valgo mėsą. :) sorry.

Na kiti ten teiginai mažareikšmiai man pasirodė, o gal tiesiog jau aptingau ten kapstinėtis.. Žinot gi ta psichinė būklė kai mėsikės nevalgai :), o jei dar virto maisto atsisakai :).. O diskusija verda tik todėl čia taip aktyviai, kad susiduria du iš esmės skirtingi požiūriai :). O kokie gal kas nors kitas imsis parašyti :).

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė ArturasGeniu » Ant 10 16, 2007, 12:37

visą mokslini straipsni parašei Tadai. Istorijoje pasitaike visokio maistelio valgytoju, gal neverta del to labai ginčytis. Visi žinome, kad medžiokles buvo labiau kunigaikščiu ir turtingu feodalu privilegijos, kurie žude stumbrus, elnius ir paskui keldavo puotas. O didžioji žmoniu dalis daugiau valge augalinio maisto ir budavo labai stiprus, sugebejo ikresti visiems atejunams i kaulus, todel, deka ju kalbame ir rašome po šiai dienai lietuviškai. O musu proteviu žemes labai daug kam apetita kele. Gal užmiršome prie valgiaraščio pamineti beržu sula, o medaus kaloringumas- kartą paragaves, negali sustot...:) vitaminu visai dienai ar ilgiau užtektu, be to manau, kad nebudavo kasdiena proteviams valgyti, jie ant pilvo lašiniu neaugindavo, nes reikejo daugiau judeti, pasportuoti, kad maistelio prasimanyti, nes iki "maximos" laiku reiketu ilgokai pagyventi...:)

Toltik
Pranešimai: 580
Užsiregistravo: Pen 10 28, 2005, 9:56
Miestas: Laisvės oazė
Susisiekti:

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė Toltik » Ant 10 16, 2007, 15:37

Na jo :) reik baigti su tais straipsniais. Tema apie tai ką valgė protėviai mūsų, taigi gališka Euroops dalis ir romėnai prieš pora tūkstantukų visai patenkinti :) krimto miežius ir naminių gyvulių produktus, o kai reikdavo tai ir tuos gyvuliukus nukneckindavo (neaišku tiktai kokie tie gyvuliai, kogero tie patys kaip ir dabar, karvės, ožkos, avys, arkliai ir kiauliukai, na ir paukščiai naminiai gal, bet apie juos nieks per daug nedetalizuoja, ten lygtai Cezaris kai persikėlė į Angliją tai stebėjosi, kad jie paukščių daug augina, tai spėju, kad žemyninė Europos dalyje paukščių naminių gal ir neaugino...). Tik va mažai ką tai pasako apie tai kuo mūsų protėviai mito tuo metu, nes jie daug toliau buvo už visą šitą šutvę. Bet žagres lyg ir randa archeologai, tai žemelę dirbo visgi ri sodino ten kažką, nesigamintų gi tų žagrių šeipsau. Vadinasi ir miškus po truputį kapojo, nes miške tai žagrės nereik, miške gali ir taip su ranka pakapstęs bet ką pasodinti, o va pievoje jau sunkuoka velėną pradraskyti, bet su žagre įmanoma (kas nežinont tai žagrė nuo plūgo dabartinio labai skiriasi, plūgui tokiam kokį daba naudoja išvis nedaug metukų, gal tik koks šimtukas ar pusantro, jis apverčia velėną, o žagrė tik padaro griovelį dirvoj ir nesumaišo visko aukštyn kojom).

gerasvejas
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: Pir 04 28, 2008, 16:07

Re: Augalai, kuriuos valgė protėviai mūsų regione.

Standartinė gerasvejas » Pir 04 28, 2008, 17:30

is visko, kas parasyta, aiskeja, kad apie musu proteviu valgytus augalus nedaug tezinome... :roll: bet norint vartoti, tarkim, grybus ir uogas, reikia juos pazinti... dalis juk nuodingi :!: taigi musu proteviai buvo pirmi eksperimentatoriai, degustuotojai, netgi savotiski mokslininkai, tyrinetojai, galbut ziniu apie mityba gaudave ir is kaimyniniu genciu bei priesu... nezinau, kada jie uzsieme zemdirbyste, bet laukiniu grudiniu ir baltymu turinciu augalu, tinkamu maistui, manau, baltu gyvenamuose krastuose musu eros pirmais amziais jau budavo... aisku, butu idomu suzinoti tiksliau...

Skelbti atsakymą