Apie įvairiausius medelius...

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Apie įvairiausius medelius...

Standartinė Ramuma » Ant 10 16, 2007, 12:34

Galbūt bus naudinga kuriant sodybas:
Paprastasis klevas(Acer platanoides)

Šis medelis užauga ligi 30m aukščio. Laja būna tanki, plačiai rutuliška, 8-15(20)m skersmens. Liemuo tiesus, iki 1m storio.
Žydi lapeliams skleidžiantis arba prieš jų skleidimąsi. Vos prinokę sparnavaisiai ima kristi. Atviroje vietoje augantys medeliai pradeda derėti truputėlį anksčiau, negu medelynuose augantys kleviukai; dera kasmet. Paprastasis klevas dauginasi sėkliukėmis ir ataugomis. Sėklutės ne retai būna stratifikuojamos, arba sėjamos iš rudens.
Miškuose patinka augti medynėliuos mišriuose su ąžuoliuko, liepužėlės, eglaitės, uosio ir drebulaitės draugija. Mėgsta jis gerus, drėgnokus priemolio bei priesmėlio dirvožemius. Išvysto klevužis gilų ir platų šaknyną, o auga gana greitai. Šaltukui yra atsparus, paunksminis. Gyvena 150(200) metelių, gali ir ilgiau.

Europinis kukmedis(Taxus baccata)

Kukmedis užauga 10-15(20)m aukščio. Laja medelio dažniausiai daugiaviršūnė. Vaisiai sunoksta žydėjimo metais ir papuošia medelį. Apysėklis yra skonio malonaus ir nenuodingas.
Kukmedžiukas augantis lėtai, o išgyvena jis ligi 1-3 tūkstančių metelių. Mediena jo dažnai vadinama raudonmedžiu. Anksčiau jis buvo labai kertamas, o dabar jau saugomas.
Šis medis mėgsta dirvas, kur derlingos. Nori būt apsagotu nuo vėjo, nes per šaltąsias žiemužes gali nukentėti šakos. Po sauluže jam smagiau, auga ir paunksmėj. Oras teršalų prisungtas būna nebaisus.

Drebulė(Populus tremula)

Drebulėlė 32(35)m aukščio medis, o laja yra ne taisyklinga. Dar lapeliai nuolat epušėlės virpa, vaisiai būna susitelkę žirginėliuos ir prinoksta greitai, mėnesio nereikia.
Dauginas medelis atžalėlėm ir sėklužėm, ne retai ir ataugėlėm. Auga epušaitė priesmėly ar priemoly, netgi ten, kur drėgnas smėlis. Miškuose drebulė mėgsta augti su egle ir ąžuolėliu, uosiu, kleveliu bei liepa. Ją pažeisti gali drebulinės pinties ligos, na, tokia liga, kai pažeidžiama mediena ir ji pūti ima. Jaunas epušėles mėgsta stirnos, o jau paūgėjusių medelių žievę elniai, briedžiai godžiai kremta.

Dviskiautis ginkmedis(Ginkgo biloba)

Ginkmedis užauga ligi 30-40m aukščio, storo liemenio medelis.
Kitose šalyse šis medelis sparčiai auga, čia taip pat neatsilieka. O gyvena jis gana ilgai, būna, tūkstantis metelių ginkmedėliui ne riba. Jam patinka saulės vietos, puri, drėgna žemėlė. Nebaisi jam ir sausra, bet sunki, šlapia dirva kliudo augti ir tvirtėti, aukštį didelį pasiekti. Šis medelis užterštumui atsparus.
Dauginasi sėkliukėmis, būna, žmonės ir šakelėmis tausoja. Žiemos metu sėklelės laikomos smėly, kur drėgna, kad jos nesudžiūtų, o sėjamos pavasarį.
Žmonės kai kurie pridengia jaunus medelius pridengia eglutės šakomis, kad per šaltį būt lengviau, kai užuovėjos nėra.

Pilkasis kėnis(Abies concolor)

Medelis 20-40m aukščio. Sužydi, kai skleidžiasi spygliai, o sėkliukės rudenį sunoksta.
Gyvena jis 300 metų ir daugiau. Jam patinka derlinga žemė, bet jei bus per daug drėgmės, jis pradedės liūdėti, nykti. Kėnis mėgsta saulės šviesą, o paunksnė ne patinka. Šaltis gali ir pakenkt, tad kėniukas auga, kur vėjelis nepasiekia.
Per žiemužę sėklos džiūsta, ten kur sausa, o sodinamos pavasario laukuos, kai širdutėj būna gera.

Sibirinis kėnis(Abies sibirica)

Šis kėniukas auga ligi 20-30m aukščio, iki žemės liemeniu šakotu. Sėkliukės medžio sunoksta rudenėly.
Jis gyvena 200 metukų, o galėtų ir ilgiau... Kėniui sibiriniam patinka derlinga ir puri žemelė, būna ten, kur vandenėlis prateka šalia, o pelkutėj geibsta, skursta. Užterštam orui jautrus, jautruolis toks didžiulis. Ir paunksnėj ne patinka. Atsparus šaltukui, bet tada, kai oras esti pastovus.
Dygsta jis iš sėklų, pavasarinis medeliukas. Patinka, kai šalia ne vienas būna.

Europinis kėnis(Abies alba)

Kėniukas europinis užauga ligi 30-50m aukščio. Laja plati. Sėkliukės sunoksta rudeniop.
Medelis gyvena 300-400 metų ir ilgiau. Jam patinka, kai kėniukui, žemė nuostabi, puri, drėgna. Molio žemėje apskursta, lepūnėlis. Paunksnėj gali augti, bet jam mielesnė saulė. Užterštumui jautrus, ir labai. Šaltukui įvairiai, nuo medelio ir draugų priklauso, kurie auga šalimais.
Iš sėklelių didelis užauga, kai pavasaris, sodina, sėja.
Mėgsta šis medelis būti su kitais, kai šalia kėniukai auga, kaip ir jis.

Balzaminis kėnis(Abies balsamea)

Balzaminis kėnis auga lig 15-25m aukščio. Laja jo tanki. Sėkliukės subręsta rudenėlį.
Auga lėtai. Gyvena iki 150-200 metų, gali ir ilgiau. Jam patinka drėgnas priemolis, puikiai auga molio dirvoj, tačiau skursta ten, kur sausa. Atsparus šaltukui, orui užterštam, stipruolis. Unksmėje, būna, meta šakeles savo, jei nepatinka. Dauginasi medelis sėklužėmis. Sėjama pavasarį. Sunkiai iš daigelio kėniukas užauga, tad reikia prižiūrėti.
Jis bendrauja su eglaitėm, su dygiąja ir baltąja, ir kitais kėniukais.

Paprastasis uosis(Fraxinus excelsior)

Medelis užauga ligi 35-40m aukščio. Laja būna reta.
Augti mėgsta drauge su paprastąja eglute, paprastuoju ąžuolu, mažalape liepuže, juodalksniu bei paprastuoju kleveliu. Patinka uosiui paprastąjam drėgnas, priemolio dirvožemis.
Jis auga greitai, dauginasi ataugomis, kurias uosiukas gali išleisti iki 200 metų. O gyvena medis didis daugiau kaip 300 metukų. Lapai uosio greitai pūvantys, tad jis padeda žemelei sparčiai atsigauti. Jam patinka būti po saule, tik jauni medeliai(iki 20 metų) gali augt pavėsy. Medelio šaknys gilios, tankios. Žiemos šaltukui būna atsparus.

Vienpiestė gudobelė(Crataegus monogyna)

Gudobelė užauga lig 10m aukščio, o liemuo būna plonutis. Vaisiai medelio sunoksta anksti rudenėlį ir išsilaikyti gali beveik per visą žiemužę. Juos patinka lesti varnėnams, strazdams, o žiemužės metu- svirbeliams. Dauginasi medelis sėkliukėmis ir ataugomis. Patinka saulės šviesa. Auga priesmėlio, priemolio dirvose, ne retai šlaituose. Gyvena 200-300 metų. Atspari klimato kaitai. Dažnai auga pamiškėje.

Miškinė obelis(Malus silvestris)

Obelaitė užauga iki 15m aukščio. Liemuo apvalus, trumpas, staiga laibėjantis.
Obuoliukai(vaisiai) prinoksta rudenį. Būna, dera gausiai kas antrus metus. Dauginasi sėklomis ir ataugėlėmis. Gyvena medelis apie 200m, gali ir ilgiau. Atspari klimato kaitai, mėgsta priesmėlio ir priemolio žemelę.
Ne reta pamiškėse, būna ten, kur užterštas oras.
Pasistengsiu ir daugiau...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Ant 10 16, 2007, 12:55

ačiu, butinai paskaitysime, aš tai praktikuoju dabar sodinti grybus auginančius medelius ir šiaip, visokius, naujus, kuriu neturiu, del ivairoves...:)

Dobė
Pranešimai: 675
Užsiregistravo: Pir 09 26, 2005, 8:58
Miestas: Vilnius

Re: Apie tai...

Standartinė Dobė » Ket 10 18, 2007, 19:22

labai šauniai čia mums, Ramumėle, pricitavai :D o gal ir pats jau kai kuriuos medelius iš paminėtųjų augini? aš atrodo daug žinių turėjau apie įvairius augalus (nes tokia aistrą turiu jais domėtis :wink: ), bet štai vis tiek man pravertė Ramumos info, pvz. kad balzaminis kėnis mėgsta sunkesnę žemę, molį, tai pas mane kaip tik tokia žemelė, pagalvosiu, gal ir auginsiu ta kėnį. beje, augo toks prie mano namų, jo kamienas buvo nusėtas pūslelėmis, kurias pradūrus ištrykšdavo lipnūs ir kvapnūs sakai :) aš tik turiu tam tikrų estetinių abejonių , t.y. kaip atrodys gana dekoratyvios išvaizdos spygliuočiai ar neįprastos lapų formos ar spalvos augalai (kėniai, ginkmedžiai, sidabrinės eglės ir pan. ) šalia mūsų palaukėse ir miškuose augančių įprasti medžių ir krūmų ? juk gana dažnai dekoratyvūs augalai suteikia gamtovaizdžiui dirbtinumo, ypač kai jie karpomi. manau, kad juos auginti verta ir įdomu, tik reikia labai subtiliai įkomponuoti į jau esantį gamtovaizdį, kad būtų išlaikyta harmonija. ko gero, ir su introdukuotais augalais tas įmanoma, tik reikia kūrybiškai juos derinti vienus su kitais ir su kita aplinka, o kaip jūs manote :?: :)

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Ket 10 18, 2007, 21:13

Dekoratyvinius medelius juk reikia prižiūrėti, neretai ir patūpčioti aplink juos. Tik daba pamačiau, kiek daug kėniukų čia. Pasistengsiu aprašyti tuos medelius, kur mūsuose nuo seno auga. Ir man jie jaukesni. Man miela, kai žinau, jog medelis pats gali savim pasirūpinti. Va tada ir pabūti prie jo gera, ir savim pasidalinti, net patūpčiojimas kelia ūpą, nuotaikėlę džiugią...

O kėniukai lepūnėliai tokie: tai saulutės daug spindulėlių reikia, tai apšąla. Derėti pradeda kokių 30 metelių sulaukę. O dar neretai ir apipuolami, tad išvaizda graži, lyg ir nebuvus jos, išblėsta ar nuskursta...

O namučiuose mano, sodybėlėje beržulėlis didis auga. Jame žvirbliukai gyventi mėgsta. Dar yra tuopelių, viena jau netoli berželio, stiebias, žinoma dar trūksta jai trupučio. Blindutė auga netoliese nepaprasto kvapnumo, pavasariais bitutėms. Ir epušelės greta josios, lapeliais skambina, kai pavėny nusnūsti ramumėlė susimano, į dangų pažiūrėti, kaip debesėliai plaukia...

berželis karpotasis(~15metrų)
tuopelė juodoji(~12metrų)
blindė(~7metrų)
ir epušėlė(~14-15metrų aukščio)

O auginame, po truputį įvairiausių medelių, miškelį norime sukurti...
Dabar pasodinau į vazonėlius gilutes atsivežtas iš Gimtinės senolių, kur ąžuolėlis dar auga, prosenelio rankom sodintas...

Linkėjimai!
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Ket 10 18, 2007, 22:05

Pasisodinkite lazdynu, kad voverytes ateitu pasmaguriauti...:)

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Ket 10 18, 2007, 23:46

ui, turime lazdynėlių... čia išvardijau tiktai didžiuosius...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Pen 10 19, 2007, 8:31

planuoju užsiveisti buką ir ąžuoliuku raudonlapiu...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Pen 10 19, 2007, 18:39

dar truputėlį...
Duglaso pocūgė(Pseudotsuga manziesii)

Šiaurės Amerikoje gyvenančios pocūgėlės užauga ligi 117m, o Lietuvėlėje truputėlį žemesnės.
Auga sparčiai, ne lėčiau kaip eglė ar pušelė. Gyvena 700 metų, ir ilgiau. Patinka medeliui drėgni priesmėliai. Nepatinka sausos, šlapios vietos. Pocūgėlė šviesos mėgėja ir jautri šaltukams. Užteršto oro nepakelia, silpsta.
Išauga iš sėkliukių, žmonės, būna, skiepija. Ne retai sėklos laikomos sausai per žiemą , o pavasarį pasėjamos.
Kitų rūšių pocūgėlės užauga ligi 40-50 metrų. Dažnai serga „spygliakričiu“.

Kanadinė cūga(Tsuga canadensis)

Medis užauga iki 25-30m aukščio.
Auga ne labai sparčiai, lėtai. Laja tanki, plati. Šakos būna ligi žemės. Linksma augti ne vieniems, nes pavieniui augančių medelių sėklos dažniausiai būna tuščios.
Cūgelės mėgsta derlingus, drėgnus priesmėlius ir priemolius. Unksmėje puikiai auga, ir prieglobstyje nuo vėjų. Orui užterštam nėra itin jautri. Šaltukas gali paliesti spyglius, o sniegas gali aplaužyti jaunus medelius.

Paprastoji eglė(Picea abies)

Eglaitė užauga lig 40-50m aukščio.
Kankorėžiukai sudaryti iš 200 ir daugiau sėklinių žvynų. Bet dengemieji žvynai būna neišsivystę. Sėklutės sunoksta rudenį, kai šildo saulutė. Didžioji dalis jų išsisėja pavasarį, kankorėžiukai nukrenta vasarą. Mėgsta derlingus priesmolius, priemolius, auga ir durpynėliuose, kartais moliuose. Tačiau sausose smėliuose ir pelkutėse eglutė pradeda skursti.
Medelis auga greitai, išskyrus pirmus 10 metų. Gyvena 200-300 metelių.
Šaknys eglaitės paviršutinės, skverbiasi lig 1m, rečiau iki 2m gylio į žemelę. Drėgnose vietose šaknys paviršiuje būna, tad vėjai eglutes išverčia.
Eglynėliuos žemelė parūgštėja.
Nebaisus pavėsis šiam medeliui, ir šalčiui būna atspari, bet pavasario šalnelės jai nemielos. Neatspari užterštumui, miestuose ji skursta. Eglutę žaloja šakninė kempė.

Baltoji eglė(Picea glauca)

Medeliukas užauga lig 15-25(50)m aukščio.
Auga užuovėjoje, kartais nederlinguose smėliuose. Šaltukui atspari, užterštumui atsparesnė nei paprastoji eglutė, bet prašo daugiau saulytės. Gyvena 300 metų. Sėjamos sėkliukės pavasariais.

Dygioji eglė(Picea pungens)

Eglaitėlė iki 30(50)m aukščio.
Auga ji lėtai, gyvena 300-400 metų.
Šiaip šviesos mėgėja, puošni tik saulėtoje vietoje, pavėsy skursta. Auga ir ne labai derlinguose dirvožemiuose, bet jaunoes dygiosios eglaitėlės nori būti prižiūrėtos. Pakenčia užterštą orą. Ir šalčiui atspari.

Engelmano eglė(Picea engelmannii)

Medelis panašus į dygiąją eglę, užauga iki 30-50m aukščio. Laja tanki, kūgiška.
Auga eglutė lėtai, o gyvena apie 400-600 metelių. Sėjinukais reikia kruopščiai rūpintis.
Puikiai jaučiasi vidutinio derlingumo dirvožemėly, bet sausrai yra neatspari. Užterštą orą pakenčia, gali augti paunksmėj, bet puošni tik po saule. Lietuvėlėje neapšąla, tačiau būna nemalonūs pavasario šaltukai.

Serbinė eglė(Picea omorica)

Medis iki 30-45m aukščio, o laja labai siaura.
Kankorėžiai sunkiai pastebimi, nes yra tamsūs ir išauga ne retai viršūnėse. Auga eglaitė ganėtinai greit, o gyvena ligi 300 metų, žinoma gali ilgiau.
Yra jautri sausrai, mėgsta drėgnas vietas. Pakenčia paunksnę. Atvirose vietose šakojasi eglutė ligi žemės, būna atspari šaltukui ir orui užterštam.

Europinis maumedis(Larix decidua)

Maumedėlis ligi 30-50m aukščio, būna iki 1-1,5m skersmens liemenio.
Auga greitai, sparčiau už eglutę ir pušelę. Gyvena apie 600 metų.
Geriausiai auga nuokalnėse, derlinguose priesmėliuose, priemoliuose. Kur drėgmės daugiau, ar sausa, ten medelis skursta. Šaltukui maumedėlis atsparus, užterštumui kantrus, ir jis saulytę mėgsta, paunksnėj lindėti nepratęs. O šaknys jo gerai išsivysčiusios, tad nebaisus ir vėjelis stipresnis.
Šio medelio spygliai gerina puikiai žemelę.
Sėjamos sėkliukės maumedžio pavasarį. Sėkliukės sudygsta per 2-4 savaites.

Japoninis maumedis(Larix leptolepis)

Medelis šis užauga iki 30m aukščio. Liemuo jo tiesus, laja plati.
Gyvena maumedėlis japoninis 300-400 metų. Patinka derlingus priesmėlius ir priemolius. Saulutės gerbėjas.
Vieni medeliai gali augti greičiau, kiti- lėčiau.
Miestuose medeliai skursta nuo užteršto oro.

Paprastasis skirpstas(Ulmus carpinifolia)

Skirpstas užauga lig 30m, būna iki 1m liemens. Laja medelio tanki, ovališka.
Dauginasi sėkliukėmis, ataugėlėmis ir atžalėlėmis. Yra plačiomis paviršinėmis šaknimis, kurias sutvirtina atžalos ir stengiasi apsaugoti žemelę nuo erozijos.
Neatsparus skirpstukas tik guobų marui.

Kalninė guoba(Ulmus glabra)

Guobelė užauga iki 30m aukščio. Laja tanki, būna apie 20m skersmens. Žievė po kurio laiko sueižėja.
Dauginasi sėklomis ir ataugomis. Atspari klimato kaitai, tik nukenčia nuo guobų maro. O taip gyvena 300 metų.

Paprastoji kriaušė(Pyrus communis)

Užauga ji iki 20m aukščio. Liemuo būna apvalus, staiga nulaibėjantis.
Sėkliukės vaisiuje prinoksta rudenio pirmoje pusėje. Kriaušaitė atspari klimatinėms sąlygoms, yra šviesos mėgėja. Patinka stiebtis į dangų priesmėlio ir priemolio žemelėje. Gyvena apie 300 metelių.
Auga pamiškėse, paupiuose nereta, senose sodybose.

Paprastasis kaštonas(Aesculus hippocastanum)

Medeliukas užauga ligi 30m aukščio, 2m skersmens. Laja būna tanki, rutuliška, kokių 10-12m skersmens. Lapeliai į rudenėlį nusidažo gelsva, rudai gelsva spalva.
Kaštonas dera kasmet. Jis mėgsta saulytę. Auga kur priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Atsparus klimato kaitai, stipruolis. Gyvena 200(300) metukų.
Nelinksma būna miestuose, kur oras teršalų prisunktas. Paunksnėje jam labai nemiela.

Raudonasis ąžuolas, šiaurinis(Quercus rubra)

Medis šis 25(40)m aukščio būna. Laja tanki, plati, apie 20m skersmens.
Gilutės rausvai rudos, beveik rutuliškos. Jos pasodintos prinoksta tik kitų metelių rudenėly. Ąžuoliukas raudonasis mėgsta šviesą. Sunkiai auga užpelkėtuose dirvožemėliuose, sausuose smėlynuose. Dauginasi gilutėmis ir ataugėlėmis. O gyvana 300(400) metų.
Jei orai pasikeičia ūmai, nukenčia liemenys- jie kartais skyla.

Paprastasis bukas(Fagus silvatika)

Bukas paprastasis užauga lig 40(50)m aukščio. Lajutė ligi 20m skersmens.
Vaisiai, it, ovališkos dėžutės. Dera medis kas 3-5 metus. Auga lėtai, neskubėdamas. Gyvena apie 300(500) metelių. Unksminis, auga kur drėgni, karbonatingi priemolio bei priesmėlio dirvožemiai. Atsparus bukutis orui užterštam.
Vaisiai valgomi žali, spaudžiami iš jų aliejai.

Mažalapė liepa(Tilia cordata)

Liepužė auga ligi 30m aukščio. Lajutė jos tanki, iki 20m skermens.
Riešutėliai, arba vaisiai prinoksta rudenį ir krenta nuo medelio per žiemužę visą. Dera liepelė kasmet. Dauginasi sėkliukėmis, ataugėlėmis ir atlankomis. Auga ji priesmėlio ir priemolio žemelėj. Nepyksta, nenuliūsta, jei saulutę jai užstoja. Gyvena apie 500(600) metelių, tačiau gali ir ilgiau.
Patinka jai draugauti su ąžuolėliu, kleveliu, uosiu, egle. Žieduose medelio daug nektaro. Pakenčia užterštą orą, jį mielai apvalo. Būna, žmonės persodina, net ir paaugusią, kokių 30-40 metukų ir ji prygyja stipruoliukė, tačiau skausmingai.
Paskutinį kartą redagavo Ramuma Šeš 10 20, 2007, 1:35, redaguota 1 kartą(us).
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

jasmin
Pranešimai: 653
Užsiregistravo: Ket 05 22, 2003, 17:17

Re: Apie tai...

Standartinė jasmin » Šeš 10 20, 2007, 0:42

Ramuma rašė:
Mažalapė liepa(Tilia cordata)

(...) Nepyksta persodinama, net ir paaugusi, būdama 30-40 metukų.
:?: 3-4 metukų?

Šiaip apie liepas pastebėjimai tokie. Sudaiginti jas sunku, nes sudygsta tik per keturis metus, todėl šįkart iš sėklų sodinti jas patingėjom, nebent pribersim sėklų miške ir žiūrėsim, gal kas sudygs. Pasikasėm sodinukų - ataugų. Tai kai ją kasi, tai dažniausiai ji būna nuo šaknų atžala ir taip nelabai gražiai išsikasa, iškasi tokią nulaužtą šaknį. Net keista, iš tikrųjų iš seniau sodintų abi prigijo, o kur kitais metais jau didesnę pasodinom, tai dar truputį vargsta. Na, aišku, ir žemė ten nelabai derlinga. Na, gal iš tikrųjų nepyksta persodinama, nors šaknys tai tokios nelabai gražios būna..

Iš mūsų patirties, tai labiausiai atsparūs, gajūs pasirodė uosiai. :) nepakenkė jiems nei praėjusių metų labai karšta vasara, nei saulę užgožančios didžiulės žolės. O dabar rudenį labai gražiai geltonuoja.

O bukai pasirodė lepūnėliai. :H Reikalauja daugiau dėmesio, reikia jais pasirūpint, pažiūrėt. Sodinom nežmoniškus kiekius, gal 30 :) o kažin ar bent keli išliko. :( tikiuosi, kad išliko. Jei ne, reiks keletą pasisodint ir daugiau pasirūpint. Gal ta vasara tokia karšta pasitaikė ir nepasisekė.

EDITED: nors aš čia šiandien pagalvojau. Ar jau tokie jie lepūnėliai. Sąlygos jiems buvo tikrai sunkios, tačiau šiandien vienoj vietoj kur sodinom pasižiūrėjau ir radau bent vieną išlikusį buką. Galbūt jų yra ir daugiau, nespėjau visko apžiūrėti. Tiesiog reikia jais labiau pasirūpinti.
Paskutinį kartą redagavo jasmin Pir 10 22, 2007, 2:12, redaguota 1 kartą(us).

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Šeš 10 20, 2007, 2:13

Teisybę parašėte, nedera taip elgtis su medžiais...

Pataisiau truputėlį...

Malonūs Jūsų pastebėjimai apie medelius. Įdėmiai perskaičiau visa ir širdelėn priglaudžiau. Apmintysiu. Ačiū.

Ir dar... Bukai iš ataugėlių išauginti išgyvena tik apie 60 metelių.

O mes turime vieną pušelę namuosna, kuri vadinas Himalajine pušim(Pinus wallichiana). Ją auginame, jei tik nesuklysiu aštuntus metus. Pirmuosius kelius metus sunku buvo pušaitei apsiprasti: neaugi, rodėsi, nelinksma tokia, ir ypač tada, kai rudenėlis ar žiemužė pasitaikydavo šiltučiai, nelabai patiko kaita klimato mūsuose tokia. O dabar gražuolė, tik šuniukas vienas mūsų, būdavo pakeldavo kojelę, tai apskurdo. Darbar jau linksmutė, išprendėm problemėlę tokią nedidutę.
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Ant 10 23, 2007, 13:48

sostineje, platinant gatve buvo persodintos keli metrai šalia nuo senos vietos apie 20-25 metu liepos su dideliu šaknu- žemes gabalu ir prigijo gana gerai, žaliavo ir šakeles paaugo. Tai buvo prie autobuso stoteles, tai važiuojant i darbą galejo ilgą laiką stebeti šiuos procesus. Džiaugiausi, kad ju visai nenupjove bet išsaugojo. vargu ar kitas medis tokio amžiaus pakeltu tokias kančias. nebent gluosniu šeimos atstovas arba obelis. Tevas pasakojo, kad derančias, sprindžio skersmens obelis yra teke persodinti, pervežti i kitą vietą ir jos prigijo ir net žydejo pavasari. Ačiu Ramumai už kantrybę, pildant ši sąrašą ir sekmes visiems sodinantiems...

Toltik
Pranešimai: 580
Užsiregistravo: Pen 10 28, 2005, 9:56
Miestas: Laisvės oazė
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Toltik » Ant 10 23, 2007, 15:56

Mano tėvukas pernai pavasarį sugalvojo persodinti didžiulę obelį, pats sakė kad jei kokie 7 gal metai, bet aš tai manau, kad jau visi 10 bus, nors ką gali žinoti, jis ją iškasė ir parsivežė 25 km, po to pasodino žiemai darželyje, o pavasarį persodino į galutinę augimo vietą. Man teko ją nunešti iš darželio į sodinvietę :shock: :shock: :shock: ant peties užsimetęs vos patempiau, teko kelis kartus perkelti nuo vieno peties ant kito ir labai norėjau kuo greičiau pasiekti galutinį tašką paskyrimo :)))...
Po to buvo iškasta metro gylio ir skersmens duobė (šaknys tokio pločio buvo) ir ką jūs sau manot? Ta obelis peržydėjo pavasarį ir dar rudenį sunokino kelis obuolius. Senojoj savo vietoj ji jau deranti buvo. Jos persodinus mano patarimu nieks nekarpė ir nebandė ten dirbtinai formuoti, žiedai kurių buvo per daug patys nubyrėjo neužsimęsgę, o kad ir užsimesgė vistiek vaisiai nesubrendo ir nukrito. Šį rudenį ji jau visa visa aplipusi obuoliukais rudeniniais ir jokių problemų su ja nėra.. Bet vienas "bet" yra :), ji buvo pirkta medelyne, tai reiškia, kad jos šaknys garantuotai buvo dirbtinai formuotos, be to persodinta ji buvo jau kokį ketvirtą kartą, tai irgi šaknų formavimas, ji buvo prisitaikiusi prie to kad ją karts nuo kart persodina ir suformavusi šaknų sistemą mažame tūryje, tam kad galėtų apsirūpinti eilinio persodinimo metu ir išgyenti, vot tak ta būna ;)  :yy: visiems harmonijos Ommmmmmmm....

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Tre 10 24, 2007, 7:09

Truputėlį pailsau, tad darbelių susmasčiau... Pušeles dvi sodinau, su mamule, taip smagiau... Ir eglaitę vieną tokią, bus draugijos drebuliukėms... O dabar pupas mažutes gliaudau...

Atsiprašau, Bastute, kad nebeprisijungiau...
Visiems Linkėjimai!
Paveikslėlis

dar šiek tiek užveizėjau, "džiaugsmas dingo" mano, man, plepučiui... kaip ten vadinasi, chat'as... na, bet kaip nors... nesuspirgėsiu...

Apie Saulutę šiek tiek...
Saulutės „ištroškę“:

dygioji eglutė, pilkasis kėniukas, daugelis maumedėlių, juodoji, paprastoji, veimutinė pušelės, daugelis beržulių, tridygė gledičija, gluosniukai, sidabrinis klevas, juodasis, pilkasis riešutmedžiai, dauguma tuopelių, paprastasis uosis, baltažiedis vikmedis(robinija, akacija kitaip), rūgštusis žagreniukas.

Gyventi įpranta jie unksmėj:

kanadinė cūgelė, paprastoji, serbinė eglelės, europinis, sibirinis kėniai, europinis kukmedėlis, sibirinė pušaitėlė, tujos, paprastasis bukas, „guobiniukai“, paprastoji ievužėlė, paprastasis, platanalapis, trakinis kleviukai, didžialapė, mažalapė, paprastoji liepužėlės, paprastasis skroblinukas.
ir aš dar pridėsiu, kaip Toltik... kad Šeimose visose laimė rastų vietos, ir kad Meilė Jose sužydėtų... Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Tre 10 24, 2007, 13:00

labas,
ačiu už palinkejimus. Labai mielas ir jaukus kadagys. Man taip norisi ju kuo daugiau uzsiauginti. Jis lepus persodinimui, reikia labai saugoti šakneles, kad kuo mažiau apdžiutu. Labai miela ir jauku tarp paugejusiu kadugiu pavaikščioti. Jie labai puošia aplinką, nenusileisdami visiems atvežtiniams augalams. O vasarą kvepia iki apsvaigimo nuo deguonies pertekliaus.
Sekmes visiems sodinantiems...:)

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Tre 10 24, 2007, 14:43

Ir mes auginame kadagėlį, jau septinti meteliai, rodos. Prižiūrėti reikia, kad nenušaltų, kolei dar mažylis esti. Vėliau sustiprėja gražuoliukas. Motutė mano, uždengdavo šakelėmis eglučių, tai "neperšaldavo", nesusirgdavo. O stiebias lėtai. Vasarėlė jau ateina, žiūri, mažiulis auga... Vasarėlė baigiasi, o jis, šmaikštuoliukas- nė krust aukštėliau... O šiaip dailus, nebūna labai reiklus, nėra toks didis lepūnėlis. Dėmesio neprašo įnoringai.
Paprastasis kadagys(Juniperus communis)

Dvinamis medelis, kartais užaugantis ligi 15m aukščio. Lajutė tanki, įvairių formų; šakelių viršūnės svyrančios. Kankorėžiukai rutuliški, atrodantys, it, uogos. Jie prinoksta antrųjų metų rudenėlį, ir laikosi per žiemužę, ligi paukštukai apsilankę nulesa, nukrato. Dygsta sunkiai, nenoriai taip.
Ir auga kadagiukas lėtai. O išplitęs yra nederlingo smėlio žemelėje, kur sausa, nes nelabai patinka didelė drėgmė. Nederlinguose smėlynėliuose pagausina ženkliai organinių medžiagų. Šaknys medelio paviršinės, bet sausros nebijo. Saulutės didžiulis mėgėjas. Būna atsparus atklydusiems šaltukams, tačiau orui užterštam jautrus. Šaknys kadagiuko sudaro mikorizę, na, bendrauja jis su grybais, kitaip sakant. Tad nederėtų nupurtyti žemelės nuo šaknelių, kad lengviau prigytų.
Neretai jis auga tarp pušelių, kur yra upeliai ir ežerėliai smėlėtais krantais.

Paprastoji ieva(Padus avium)

Ievužė(mano dukterytės vardas toks, man patinka, gražus) užauga lig 10-17m aukščio.
Vaisiai jos- rūgščios uogelės juodos su kauliuku. Patinka uogos: varnėniukams, strazdeliams, svilikams bei kitiems paukščiukams. Dera medelis kasmet. Žiedai stipraus kvapo, tad nešti į namus nepatartina, gali galvelė imti svaigt, negera truputėlį pasidaryti. O dauginasi ievutė sėkliukėmis, ataugomis, atžalomis ir atlankomis. Yra atspari klimato kaitai. Jai patinka derlingi, drėgnoki priemolio dirvožemiai. Gyvena 60-80 metelių.
Lietuvoje- gausi, auga grioviuose, pamiškėse ir upių šlaituose, kuriuose ji stabdo eroziją.
O čia knygutė apie medelius: siųsti
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie tai...

Standartinė ArturasGeniu » Ket 10 25, 2007, 11:22

aciu, nuostabi knygele, paskaičius, net norisi šokti prie kastuvo ir pulti sodinti medelius. Labai malonu, kad surandate laiko musu žinioms praturtinti... Labai pageidautume informacijos apie medeliu ir krumu dauginimą iš sumedejusiu šakeliu, šaknu ataugomis ar atlankomis. Pvz. kaip gluosniai, nes labai patogu, neturint seklu tokiu augaliuku užsiveisti. Šiemet pabandžiau iš šakeliu gluosnio, vazoneliuose per vasarą užsiauginti sodinuku, tai dauguma gerai prigijo ir bandysiu juos išsodinti i pastovias ju augimui paruoštas vietas. Kas tris žingsnius sodinu pastovius medelius, o i viduri planuoju isodinti gluosnius ar krumelius, kurie saugos kitus nuo stirnu ir kiškiu, o paaugę bus retinami ir genimi del kurenimo ar tolimesnio apželdinimo.
sekmes visiems sodinantiems...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie tai...

Standartinė Ramuma » Šeš 10 27, 2007, 12:50

šiek tiek...
Iš sėkliukių išaugę medeliai būna stipresni, gyvybingesni, paveldi savybes, labiau geba prisitaikyti prie aplinkos, jos pokyčių. Šaknų atžalomis dauginasi tokie medeliukai, kaip: drebuliukė(epušėlė), baltalksnis, baltažiedis vikmedukas(robinija, akacija), daugelis tuopelių ir rūgštusis žagreniukas, bei vyšnios, slyvutės. Drebuliukių, tuopų atžalėlės per metus užaugti gali po 2-3 metrus. Tačiau yra vienas bet... Tokių medelių lapų spalva identiška, kaip čia išsireiškus, tokia pat, kaip pagrindinio medelio iš kurio atžalėlės išauga. Taip nenutinka, jei sodinama iš sėkliukių, nes tuomet, kiekvienas medelis įgyja savitą lapų spalvą, ir laiką, kada jis sulapoja ar pakeičia lajos spalvą.
Jei būna pažeidžiamos šaknelės, atžalas išleidžia gluosniukai, kriaušės, siauralapiai žilakrūmiai. O iš atžalėlių išaugę medeliai būna, tarytumei klonai motininio medžio, jie paveldi jo savybes, trumpiau ir sunkiau auga... Šakų atžalomis plinta ievužė. Iš kelmo ataugų išauga juodalksniukai... Apie skiepijimus nė nenoriu rašyti... Atsiprašau.

Sparčiausiai auga: tuopos, drebuliukė, baltasis ir trapusis gluosniukai, karpotasis beržulis, uosialapis klevas, akacija baltažiedė. Iš spygliuočių, maumedėlis greičiausiai, net ir už eglutę ar pušelę jis spartesnis...
atsiprašau, jei su klaidelėmis... t.y. nerišliai parašiau... pasistengsiu pataisyti, jei bus ne gerai... Paveikslėlis
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Apie įvairiausius medelius...

Standartinė Ramuma » Šeš 10 27, 2007, 22:36

tikrai geriau... ačiū, Bastute...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie įvairiausius medelius...

Standartinė ArturasGeniu » Ant 10 30, 2007, 16:39

ar turite kokios informacijos apie graikišku riešutmedžiu auginimą ? Kažkaip teko girdeti iš aplinkui auginančiuju, kad jauni daigai bijo šalčio ir šalnu. Rekomenduoja pasaugoti pirmus kelis metus nuo pasejimo ar pasodinimo.

ArturasGeniu
Pranešimai: 112
Užsiregistravo: Tre 07 18, 2007, 13:45
Miestas: Geniu km.

Re: Apie įvairiausius medelius...

Standartinė ArturasGeniu » Ket 11 08, 2007, 14:24

Jei turite pakankamai žemes, rekomenduoju auginti greitai augančius gluosnius. Jie tinka malkoms ir gerai žemelę patręšia. Labai lengva juos padauginti, megsta dregnesni dirvožemi. Galima butu ir gyvatvorę užsiauginti ar iš metugliu - vyteliu pinti rankdarbius...:)

Skelbti atsakymą