Vaistingieji augalai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Vaistingieji augalai

Post by glesum »

Netyčia teko parašyti referata... tai gal pagalvojau bus kam įdomu:



Šiuolaikinėje visuomenėje nors ir karaliauja medicina tačiiau vis daugiau pasigirsta nusiskundimų ja ir žmonės ima jieškoti netradicinių, arba tradicinių, tačiau primirčtų gydimosi būdų. Vienas populiariausiu – liaudies medicina. Ši medicinos sritis atėjo dar iš senovės laikų. Ji paremta vaistingų augalų vartojimu. Pasižymi tuo, kad beveik neturi šalutinio poveikio, tačiau rezultatas pasiekiamas ne iš kart.
Lietuvoje sutinkama apie 500 vaistingųjų augalų. Vartojamos visos augalo dalys, tačiau labai svarbu surinkti jas tam tinkamu metu ir tinkamai apdoroti.
Dažniausiai vartojamos augalo dalys ir jų rinkimui palankiausias laikas

Augalo dalis Rinkimo laikas Džiovinimo būdas

lapai( folia) Augalui pradėjus žydėti, giedrą dieną. Negalima suspausti. Tamsoje.
žolė(herba)(tai augalo stiebas su lapais ir žiedais, arba visas augalas), Augalui pradėjus žydėti., giedrą dieną. Paskleidus ant popieriaus, ar audinio. Tamsoje.
žiedai( flores) ir žiedynai Pradėjus žydėti. Negalima spausti, kaitinti, Paskleidus ant popieriaus, ar audinio. Tamsoje.
pumpurai(gemmae) Anksti pavasarį, kol dar neišsprogę. Vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Vaisiai(fruktus) Giedrą dieną, anksi ryte arba vėlai vakare. Sultingi vaisiai apvytinami saulėje ir džiovinami krosnyje ar džiovykloje 70-90C temperatūroje.
Žievė Anksti pavasarį, kol dar nepradėję brinkti pumpurai. Lauke, saulėtoje vietoje ar džiovykloje
Šaknys(radices) ir šakniastiebiai(rhizomata) Vėlai rudenį,kai sunyksta antžeminės augalo dalys arba anksti pavasarį, kopl neatžėlę jauni ūgliai. Apvytinamos šaknys, pašalinamos pridėtinių šaknų , stiebų , lapų liekanos. Nekaupiantys eterinių aliejų – sulėtoje, kaupiantys juos – pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, ar lauke 50Ctemperatūroje.

Reikėtų paminėti jog rinkti augalus galima tik ekologiškai švariose vietose ir nenustinti daugiau nei trečdalio renkamos medžiagos. Kitaip augalas gali žšti.
Norint vartoti vaistinguosius augalus reikia gerai juos pažinti ir žinoti koks augalas kokių veikliųjų medžiagų turi. Joms priklauso: lipidai, vitaminai, alkaloidai, rauginės medžiagos.
Kiekvienoje žaliavoje yra įvairišų biologišai aktyių medžiagų, dėl to ji gali būi artojama gydyti kelioms ligoms.
Augalinės vaistinės žaliavos suskirstymas pagal jos gydomajį pobūdį:




Negalavimas augalai Augalo dalis
Nervų sistemos sutrikimai Apinys Spurgai
aguona Dėžutės
Durnaropė Lapai
Drignė lapai
Palemonas Šaknys , stiebai
Pipirmėtė Lapai
sukatžolė Žolė
valerijonas Šaknys, šakniastiebiai.
Kvėpavimo takų ligos Čiobrelis Žolė
Debesylas Šaknys
Galis Lapai
Našlaitė Žolė
Pušis Pumpurai
Raktažolė Lapai, šaknys, šakniastiebiai
šalpusnis Lapai, žiedai
Kraujavimą stabdantys Arnika Graižai, šaknys
Dilgėlė Lapai
Putinas Žievė
Rūgtis gyvatžolė Šaknys, šakniastiebiai
Sidabražolė Šaknys, šakniastiebiai
Žvaginė Žolė
Širdies ir kraujagyslišų ligos Adonis Žolė
Gudobelė Žiedai, vaisiai
Tvernikas Žolė
Rusmenė Lapai
Pakalnutė Žolė
Pipirmėtė žolė
Kraujospūdį mažinantys Aronija Uogos
Gudobelė Žiedai, vaisiai
Pastarnokas Sėklos
Pūkelis Žolė
Skrandžio ligos Ajeras Šakniastiebiai
Alavijas Lapai
Avietė Vaisiai
Bulvė Vaisius
Debesylas Šaknys, šakniastiebiai
Smilt. Gyslotis Sėklos
Siaur. Plač. Gysločiai Lapai
Jonažolė žolė
Juodgrybis Grybas
Kmynas Vaisiai
Linas Sėklos
Melisa Žolė
Ramunė Žiedai
Raudonėlis Žolė
Širdažolė Žolė
Šaltalankis vaisiai
Apetitą gerinantys Ajaras Šaknistiebiai
Česnaklas Svogūnas
Garstyčia Sėklos
Kalendra Vaisiai
Kiaulpienė Šaknys
Krienas Šaknys
Vidurius laisvinantys Smilt. Gyslotis Sėklos
Rabarbaras Šaknys
Rūgštynė Šaknys
Šunobelė Vaisiai
Viduriavimą stabdantys ieva Vaisiai, žievė
Kraujalakė Šaknys, šakniastiebiai
Mėlynė vaisiai
Rūgtis gyvatžolė,Takažolė Šakniastiebiaižolė
Antiparazitiniai,Kirmėles naikinantys, spermatocidiniai Bitkrėslė Žiedai
Čėmerys Šaknys,Šakniastiebiai
Lūgnė šakniastiebiai
Moliūgas Sėklos
papartis šakniastiebiai
Inkstų ir šlapimo takų ligas gydantys Asiūklis Žolė
Barkūnas Žolė
Karp. Beržas Lapai
Plauk. Beržas Pumpurai
Bruknė Vaisiai
Kadagys Vaisiai
Lakišius Žolė
Meškauogė Lapai
Petražolė Lapai, šaknys
Rugiagėlė Žiedai
Šeivamedis Žiedai, vaisiai
Varnalėša šaknys
Kepenų ligas gydantys Ajeras Šakniastiebiai
Garstyčia Sėklos
Kalendra Vaisiai
katpėdė žiedynai

Kiaulpienė Šaknys
Kraujažolė Žiedai, lapai
Krienas Šaknys
Kukurūzas Purkos
Medetka Žiedai
Šermukšnis Vaisiai
Odos ligos Alavijas Lapai
Arnika Graižai, šaknys
Ąžuolas Žievė
Barkūnas Žolė
Karklavijas Lapai
Pūkelis žolė
Saulėgraža Žiedai
Svogūnas Svogūnas
Ugniažolė Žolė
Tuopa Pumpurai
veronika žolė
Vitaminingieji augalai Dilgėlė Lapai
Erškėtis Vaisiai
Morka Šakniavaisiai
Obelis Vaisiai
Juod. Serbentas Vaisiai
Šaltalankis Vaisiai
Šermukšnis Vaisiai
žemuogė Vaisiai
Prakaitavimą skatinantys Avietė Vaisiai, žolė
Gluosnis Žievė
Liepa Žiedai
Varnalėša Šaknys
varputis šakniastiebiai

Iš vaistinės žaliavos gaminami nuovirai, užpilai, tinktųros, ekstraktai, sultys.


Naudota literatūra:

Kaunienė V., Kaunas E., Vastingieji augalai, K,Varpas 1991
Ž. Jankovskaja, Diena be tabletės., spindulys.


Buvau sudarius lenteles... bet va kas isejo... :| jei kam idomu, kripkites, atsiusiu kokiam administratoriui ir sis ies iskaitoma varianta.... :| :|
V
Posts: 220
Joined: Wed 01 08, 2003, 19:57
Location: Kaunas

Post by V »

Gydantis kokiomis zolelemis, o butent tai geriant ju arbatas, zoleles reikia uzplikyti verdanciu vandeniu ir palikti pritraukti 1 val. Maziau netinka - nespejamos isisavinti gydomosios savybes. Ilgiau nei 2 valandas irgi netinka, nes gydomosios savybes grizta atgal i zoleles. Gerti gydomasias zoleliu arbatas reikia 20 min pries valgi arba iskart po valgio - cia priklauso nuo ligos.
Jei reikia labai skubios ir stiprios pagalbos is zoleliu, jos uzpilamos degtine ir laikomos berods savaite, nukosiama ir geriama po arbatini sauksteli pries arba po valgio tris kartus dienoje.
O kokias zoleles kam rinktis, manau pradzioje geriau konsultuotis su specialistais :)
Beje, Laimi, ar paskambinai Zanai, kurios telefona daviau? :)
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

As nesu vien teoretike... :lol: pati jau pusmeti zolelemis gydausi....
ir siaip kai kaime gyveni geru receptu prisigaugai...

pvz. nudegus reikia prisilauzyti jaunu liepu sakeliu, isvirti nuovira ir deti ant pusliu... l;abai padeda...
Jei naramiai gyveni, gerk metu ar melisos arbata... laaaaabai skanu... na turiu ir daugiau receptu.... bet... :D 8)
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

:P
Gripą gydo:
saldusis apelsinas, pelkinis žinginys, vingiris, pelikinis gailis, storalapė bergenija, rusiškasis saliavas, dilgėlė, avietės, liepa, šalpusnis, svogūnas, termopsis, česnakas, kelminis papartis, vynas.

Slogą gydo:
pelikinis gailis, tramažolė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji rasakila, česnakas, vaistinė dirvuolė, kaštonų žievės nuoviras.

Atsikosėjimą lengvina:
kulkšnė, pelkinis gailis, veronika, alavijas, astrai, vyšnios, grikis, debesylas, bartkūnas, raudonėlis, šventagaršvė, figos, putokšlė, dobilai, europinė pipirlapė, didžiažiedė tūbė, dilgėlė, svogūnas, avietė, plautė, šalpusnis, kadagys, vaistinis putoklis, kiaulpienė, paprastoji raktažolė, gyslotis, varputis, ridikai, mėlynasis palemonas, plikasis saldymedis, krapas, pankolis, ferula, krienas, čiobrelis, pievinis palėžirnis, trispalvė našlaitė, šilkmedis, eukaliptas, svarainiai, abrikosai, liepa, serbentai.
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

:P
Gripą gydo:
saldusis apelsinas, pelkinis žinginys, vingiris, pelikinis gailis, storalapė bergenija, rusiškasis saliavas, dilgėlė, avietės, liepa, šalpusnis, svogūnas, termopsis, česnakas, kelminis papartis, vynas.

Slogą gydo:
pelikinis gailis, tramažolė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji rasakila, česnakas, vaistinė dirvuolė, kaštonų žievės nuoviras.

Atsikosėjimą lengvina:
kulkšnė, pelkinis gailis, veronika, alavijas, astrai, vyšnios, grikis, debesylas, bartkūnas, raudonėlis, šventagaršvė, figos, putokšlė, dobilai, europinė pipirlapė, didžiažiedė tūbė, dilgėlė, svogūnas, avietė, plautė, šalpusnis, kadagys, vaistinis putoklis, kiaulpienė, paprastoji raktažolė, gyslotis, varputis, ridikai, mėlynasis palemonas, plikasis saldymedis, krapas, pankolis, ferula, krienas, čiobrelis, pievinis palėžirnis, trispalvė našlaitė, šilkmedis, eukaliptas, svarainiai, abrikosai, liepa, serbentai.
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

:P
Būčiau labai dėkinga, jei kas parašytų kuo daugiau apie kaulažolę. Ir nuotraukos praverstų.
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
Nerija
Posts: 24
Joined: Wed 10 30, 2002, 11:18
Location: Kaunas
Contact:

Sidabrakrūmio (sidabražolės) arbata

Post by Nerija »

Sidabrakrūmio biologiškai aktyvūs polifenolių junginiai šalina iš organizmo radionuklidus, turi antioksidacinių savybių, saugo nuo vėžio, alergijų. Jie veikia, kaip vitaminas P. Šio augalo gydomasias savybes pastebėjo Rytų šalių gyventojai. Ištraukas, vandeninius užpilus Tibeto ir Indų medicina rekomenduoja skrandžio ligoms gydyti. Sidabrakrūmio arbata Rytų Sibiro senbūviai vartoja kaip uždegimus slopinančią, kraujavimą stabdančią priemonę.
Gyvenimas yra grazus!
Renata
Posts: 264
Joined: Tue 01 14, 2003, 10:40
Location: Vilnius
Contact:

Post by Renata »

Atsakymas Ingridai. Jei neklystu, kaulazoles tikras vardas yra TAUKE.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Bele kam gydyt, kipshiuk, tai geriausia alus ar naminuke plius gera kaimiska pirtele su gerom berzinem vantom :roll: :wink:
o net vaistazoles bele kaip nuo bele ko vartot negalima, ypac perdozuot - kas per daug, tas nesveika :wink:

Mano viena teta, nabage, turi didele liga - ieskot ligu ir nuo ju gydytis (nors shito ji pati nepripazista ir mano esant didziule ligone, bet, pasak vieno jau mirusio dedes, dar visus pergyvens, tfu tfu tfu, kaip sakant). Tai karta toji mano tetule pamate mano mama geriant nuo kazko vaistus, iskart prishoko ir klausia: "kas cia per vaistai?" Mama pasake, tai ji: "Ir man tokiu reikia, labai geri, matyt...", nors jai ju visai is tikruju nereikejo...

Taigi, kaip sakoma, bukim sveiki ir druti kaip ridikai - as va sian atidariau basom vaiksciojimo sezona, nes apsiziurejau, kad pernykstes basutes visos suplysusios, tai iki miskelio nuslepsejau su baseino slepetem , o paskui basa - puikumelis, as iki pat spalio men., kol gyvenu sode basa vaikstau, nros rytais ir pasale buna - is principo - taupau batus, todel visa ta laika net sloga nekimba, nors kiti mieste nekurenamuose kambariuose sala, o man sode, kur jokio peciaus nera, o sienos plonytes, medines, nesalta, kriokliuose iki spalio vidurio maudaus. Ech, pasiilgau gi as kriokliu - nuvaziuociau, jauciu iskart ilisciau :P :wink: :roll:

PS o vaistazoles, net ir bele kam gydyt, geriausiai veikia, kai pats savo rankelem prisirenki ir pievutei ar medeliui uz visa ta geri dar nuosirdziai padekoji :wink: As va pavasari geriau geriau visokius vitaminus ir vis tiek buvau apspangus, o kai pradejau dilgelytes kas ryta prisirinkus ir karstu vandeniuku uzplikius valgyt - ne vitaminu nereikejo - iskart atsigavau - nu i tavo sveikata, kipshiuk :wink: :P
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Zinai, kipsheli, reikia paciam ieskoti "savo zolytes" - ne, ne tos, kur jaunimelis ruko :wink: , o tos, kuri butent tau reikalinga, bet turi ja susirasti pats - paziurek, kaip daro sunys ar katinai, kai suserga ar ka ne to sueda - ogi uosto uosto pievoj ir susiranda butent tai, kas jam jam reikalinga... :wink: ir apskritai, tai gali buti ir ne zolyte, o saltinelio vanduo, maudymasis juroje ar kriokliuose, vaiskciojimas basom ar net vaistai kokie nors, kuriais tu is tikruju TIKI ir kurie tau PADEDA - svarbiausia tikejimas, reikia tiesiog patiketi, kad butent tai tau pades, tai ir pades, net geriant vaistus reikia paemus dezute kokius 3 kartus itaigiai pakartoti, kad jie man pades ir is tikruju pades, ir net maziau ju reikes nei geriant nelabai tikint... pati isitikinau :roll: :wink: Ir dar reikia ismokt isiklausyt i gamta ir i save, tada ir pajusi, ko tau is tikruju reikia (nors kitakart imi zmogus ir per tuos rupescius ir uzmirsti save, bet vadinasi, taip reikia, nes kai per daug savim imi rupintis, tai irgi nieko gero... :wink: ). Nu bukim visi sveiki ir laimingi :!: :wink:
Vija
Posts: 46
Joined: Fri 05 07, 2004, 20:04

Post by Vija »

Įprasta apie sveikatą galvoti tik tuomet kai susergi. Kažkada mėgau laikraštį "Домашний доктор", nors lyg tai niekuo ir nesirgau, bet man pastoviai šaldavo kojos ir rankos, žiemą, vasarą būdavo šaltos ir pačiai būdavo šalta. Prieš kokius 4 metus gegužės mėnesį prisiskyniau dilgėlių, užpyliau su degtine, parą palaikiau ant palangės, paskui tamsoje 10d. ir nukošus supyliau į butelį, apmoviau kojinę, kad būtų tamsu. Kiekvieną rytą tik atsikėlus, gurkšteldavau savo trauktinės, kuri buvo pastatyta prie lovos, ir pradėdavau dieną. Taip sąžiningai ir išgurkšnojau visą butelį. Koks rezultatas?
Nuo to laiko man nei rankos nei kojos nebešąla :lol:
Dina
Posts: 311
Joined: Sun 02 08, 2004, 21:30

Post by Dina »

Vija, kazi ar be degtines butu toks pat efektas? Labai as jau nenoriu jos:))
Man pussesere pasake nebloga receptuka organizmui stiprinti ziema, kai mazai vitaminu. Reik sumaisyt lygiom dalim: citrinu sultys+obuoliu+burokeliu+morku+obuoliu+granatu+spanguoliu+medus+ brendis ar konjakas. Laikyt saldytuve.Gert po 3 saukstus per diena. Mes darem be brendzio, tiesa,tada laikosi sultys trumpiau, bet efektas tikrai nuostabus!!
Tik man liko toks klausimas neaiskus-visoje literaturoje apie sultis rasoma, kad geriausios jos yra iskart isspaustos, tai kaip jos ten islaiko tas naudingas medziagas savaitemis stovedamos saldytuve????
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Zinot, o as vienam zurnale, kuris dar neisleistas :wink: , perskaiciau vienos tokios aiskiareges nuostabu recepta, kuris stiprina skydliauke, o ji yraq tiltas tarp proto ir sirdies... :wink: O stresai, kuriu dabar nelabai isvengsi, jai labai kenkia, taigi stiprindami ja, pasirodo, iveikiame ir stresus. Tas pratimas vadinasi

ISGERTI DANGAUS... :roll: :wink:

Labai paprasta: atsistokite prie lango ir isvaizduokite, kaip dangaus zydryne per akis liejasi i jusu kuna. Kodel taip gerai jauciames prie juros ar kalnuose? Surus vanduo, tyras oras irgi padeda apsivalyti, bet didziausias gydytojas - aukstas melynas dangus.

Beje, toji aiskiarege dar sako, kad geri ir protingi zmones, negalintys saves realizuoti, besiblaskantys tarp jausmu ir proto, turetu pasitikrinti skydliauke... :roll:

Na, bukit visi sveiki :wink:
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Žalioje žolėje miegu aš
ir mano žvaigždės....
Švelni nakties ramybė
skvarbi ir gaivi mus sujungia...
Mane ir mano žemę
gilią ir ramią...

Ilsiuosi....

Vis įkvėpiu dangų --
Mano amžinybės sargą...
ir pati ja tampu...

2003 11 25
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

Gal kas žino žoles, vartojamas esant problemų su prostata.
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
bute
Posts: 72
Joined: Tue 02 04, 2003, 14:46
Location: Taurage
Contact:

Post by bute »

Del prostatos mano tėtis geria baltaziedes dilgeles (nepamenu kaip vadinasi), kuri nedilgina arbatele. 8)
Enigma
Posts: 8
Joined: Thu 03 31, 2005, 16:26
Location: Vilnius

Post by Enigma »

Sveiki gyvi,
turiu ir aš tokią problemėlę - man nuolat šąla rankos :? .
Mieloji Vija, gal galėtum pasidalinti tavo nurodytos "dilgėlių degtinės" detalesniu receptėliu, kiek imti dilgėlių ir kiek degtinės ? Ir po kiek kiekvieną dieną gerti :?:
Aš visai atsitiktinai peržiūrinėdama įvairias temas radau beveik prieš metus Vijos įdėtą žinutę apie rankų/kojų šąlimą ir jo panaikinimą. Tik topt į galvą, kad ir dabar jau gegužės mėnuo artėja ir man jau būtų pats laikas atsikratyti to nemalonaus pojūčio :wink: .
Tikėk tuo, ko dar nėra, tam, kad būtų.
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Radau įdomios medžiagos apie rasakilą.
Kol aplinka nebuvo užteršta taip, kol apie rūgščius lietus ar rūgščią rasą niekas nežinojo, iš rasakilos lapų šiaudeliu susiurbtą rasą alchemikai vartojo įvairiems darbams. Tikriausiai visi žino, kad rasakilos lapeliuose rytais rasos lašai virsta tikrais žėruoliukais,. Iš to ir daug pasakų apie jas. Labai vertino rasą ir vaistų gamybai, nes ji nedaug tesiskyrė nuo distiliuoto vandens. Rasakila šiek tiek praplečia širdies kraujagysles ir pagerina širdies raumenų mitybą,šiek tiek didina kraujo spaudimą ir kiek pažvalina. Padeda nuo nervinio ar alerginio viduriavimo.Bet gali pakenkti jei viduriavimas infekcinis.
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Vis mastau, ka noreciau veikti savo sodyboj, kad dar ir pinigeliu netruktu... tai va toki staripsniuka radau. cia tik istrauka. Bet butu galima pletoti... tik su issilavinimu problemos.. bet kol dar esam naujai riimtos nares i ES, reikia naudotis galimybe... kaip sake A, priversti istema tarnauti kilniems tikslams :)

http://ml.lms.lt/index.php?option=com_c ... iew&id=580
2003 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą Dėl netradicinių žemės ūkio šakų plėtros. Sprendime pabrėžiama vaistinių augalų auginimo svarba ir perspektyvumas, vaistinės augalinės žaliavos perdirbimo ir reklamos dalykai. Seimo sprendime duodami nurodymai Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijoms. Žemės ūkio ministerija įpareigojama remti vaistinių augalų augintojus, o Švietimo ir mokslo ministerija - rengti šių sričių specialistus. Dabar tokių vaistažolininkystės specialistų Lietuvoje nerengiama, o Europos Sąjungoje, JAV ir kitose valstybėse vaistažolininkystė yra labai atsakingas bei svarbus verslas. Pridursime, Lietuvai labai tinkantis verslas, nes dar yra pakankamai ekologiškai švarių, pramonės neužterštų vietovių. Daugeliui kaimo žmonių tai galėtų būti ir labai naudingas pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas. Organinė žemdirbystė (autorius, sekdamas mūsų žemdirbystės mokslo autoritetais, šią sąvoką vartoja vietoje jau pradėtos vartoti nelabai vykusios ekologinės žemdirbystės sąvokos) - tai ir gyvenimo filosofija, nes žmogus, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių, prieskoninių augalų grupės vadovė dr. Ona Ragažinskienė, pirmiausia turi būti labai sąžiningas. Jei užsibrėžė diegti organinės žemdirbystės principus, tai turi atsisakyti herbicidų, pesticidų, mineralinių trąšų ir kitų chemijos priemonių. Kalbant apie vaistinę žolininkystę, vienas dalykas - agrarinė dalis, o antra - farmacinė, pradedanti ruošti vaistinę žaliavą. Labai atsakingas ir išmanymo reikalaujantis dalykas, tad apie jokį grįžimą į ‘raganų˙ laikus negali būti nė kalbos. Agronomijos specialistai turi išmanyti vaistinių augalų auginimo reikalus, o vaistinei augalinei žaliavai ruošti reikia vaistininko išsilavinimo.
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

"Kas bendrauja su gėlėmis, nedraugauja su vaistine", - sako Juzefa Fleminienė.

Citata iš "Tarybinė moteris" 1976 m. kažkelintas numeris. puslapis 2. :)
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
Post Reply