Valgomi augalai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Čiužučių pinigėliai

Image

Dirvinė čiužutė ( Thlaspi arvense L.) – bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos piktžolė, paplitusi visoje Lietuvoje. Tai vienmetė, 15-20 cm aukščio, gelsvai žalia žolė. Jos stiebas status, briaunuotas ir šakotas, lapai ištisiniai, stambiai dantyti, apatiniai susiaurėję į lapkotį, viršutiniai – bekočiai. Žiedai dvilyčiai, smulkūs, balti, susitelkę žiedynuose. Žydi balandžio – liepos mėn. Vaisiai – suplotos ankštarėlės, panašios į smulkias monetas, todėl liaudyje čiužutė kartais vadinama pinigėliais. Ankštarėlėse būna po 5-7 juodai rudas sėklas, o visas augalas jų subrandina net iki 2 tūkstančių.

Čiužutė auga laukuose, daržuose, pakelėse, šiukšlynuose, dažniausiai tai dirbamų laukų piktžolė, todėl nėra mėgstama. Bet išrovę neskubėkite išmesti, nes čiužutėse yra daug askorbino rūgšties (lapuose randama iki 470, sėklose – iki 440, šaknyse – iki 317 mg%), eterinio garstyčių aliejaus, mineralinių medžiagų, o sėklose – apie 28% maistui tinkamo aliejaus.

Maistui vartojami jauni lapai ir sėklos, kurios renkamos visai sunokusios. Gerai išdžiovintos sėklos sandariuose induose kaip prieskonis tinka vartoti keletą metų. Jos aštroko skonio ir česnakų aromato, todėl gali pakeisti česnakus. Čiužutės sėklų dedama į dešras, skilandžius ir kitus mėsos patiekalus. Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms, padažams gaminti ir savo kaloringumu prilygsta kopūstams.

Vaistams žydėjimo metu renkama čiužutės žolė. Iš jos gaminami preparatai turi kraują stabdančių, šlapimą ir prakaitą varančių, atsikosėjimą lengvinančių, baktericidinių, priešuždegiminių ir žaizdas gydančių savybių.
Liaudies medicinoje čiužutės sėklų tyrele tepamos žaizdos ir nudegimai, o žolės antpilas geriamas sergant kai kuriomis skrandžio ligomis, mažakraujyste, pervargus, gydant nuo impotencijos.

Kęstutis OBELEVIČIUS
VDU Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo darbuotojas
© rojaussodai.lt, 2005-03-29


Šaltinis: http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=494
Dobė
Posts: 675
Joined: Mon 09 26, 2005, 8:58
Location: Vilnius

Post by Dobė »

vakar valgiau prinokusių stambių sodo gudobelių vaisių - kaip skanu, mniam... toks neįprastas, nenusibodęs natūralus skonis, dar truputi pasalusios buvo :lol:
labai mėgstu visokias retesnes uogas ragauti, jei koks augalelis dar ir uogų valgomų duoda, tai knieti įsigyti. va neseniai įsigijau baltajį šilkmedį, gal kas ragavote jo uogų ar patys auginate? o gal kam teko žilakrūmio uogų ragauti? turiu du mažyčius žilakrūmius dar nederančius. dar girdėjau apie tokia geltonžiedę sedulą (rusiškai "kizil"), kurios uogos irgi valgomos, tik dar niekur nemačiau. reiks pasidairyt kokioj sodininkų mugėj kitąmet.
beje, dabar ir aronijos, raugerškio uogas metas ragauti, tuoj ir šermukšniai prieis :D
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

Perkeliu iš kitos temos čia:
-----------------------------------------

Darja
Parašyta: Kv. 2004 07 08, 16:56 Rašyti temą: Visokie "nevalgomi" augalai:)
---
Taigi kaip žadėjau, perrašysiu biškį apie visokius "nevalgomus" daiktus. Pradėsiu apie banaliausią - žliuges :

"Žliugės karjera medicinoje ir kulinarijoje prasidėjo praeito amžiaus antroje pusėje, kai Vierichofeno vienuolyno Vokietijoje kapelionas Sebastijonas Knaipas ėmė propaguoti sveiką gyvenseną bei vegetarišką maistą, o visas ligas bandė gydyti šaltais dušais ir vaikščiojimo basomis rasota žole (iš savo patirties žinau, kad tai puikus vaistas, tik kulnai suskirsta... - darja ). Dabar mes Knaipą pavadintume ekstrasensu, nes jis bematant įsigijo neregėtą populiarumą, minios plaukė iš visos Europos ieškoti sveikatos į Vierichofeną (ot žopliai, kiba pas juos rasotos žolės ir šalto vandens nebuvo...-d. ), kuris tuoj tapo madingu kurortu... Knaipas gydė ne tik šaltais dušais, bet ir žolelėmis (a, nu čia jau aiškiau - d. ), ir būtent jis nuolat propagavo žliugę kaip raminantį ir palengvinantį atsikosėjimą vaistą, ypač sergant kvėpavimo takų uždegimais.
Sebastijonas Knaipas pats žliugės neatrado. Ji jau nuo seno buvo valstiečių vartojama - ir ne tik vokiečių - ne tik penėti vištoms ir kiaulėms , bet ir žmonių maistui. Žliugės deda į sriubas ir troškinius, primaišo į mišraines. Ją galima valgyti ir žalią, jei tik patinka skonis. Galų gale ne taip jau svarbu, patinka ar ne (na čia jau aš nesutinku... - d. ).
Pratinkitės!

Žliugių salotos

Gerą saują žliugių ir 12 svogūno laiškų susmulkinkite, pasūdę sumaišykite su dviem šaukštais grietinės ir padabinkite supjaustytu griežinėliais virtu kiaušiniu bei smulkintais krapais (elemantaru, bet aš pati dar nebandžiau, tikuosi - valgoma, skanaus... )"

Pagal A. ir V. Čepaičius
----------------------------------------------------

Darja

Ai, tingiu perrašinėt visų tų litanijų apie augalo naudingumą ir istoriją (gal kada vėliau, nors neprižadu... ), geriau jau perrašysiu salotas, kurias pati išbandžiau - tikrai skanios (ir nenusinuodysit - pati valgiau... ):

Nasturtų salotos

Gūžį salotų (na tų, mum įprastų ), gerai nuplovę, padalinkite į lapus, sumaišykite su šešiais smulkiai supjaustytais nasturtos lapais. Sumaišykite indelyje du šaukštus aliejaus su dviem šaukštais 6 proc. acto ir pašlakstykite šituo užpilu salotas (aš tai salotų lapus suplėšydavau, nes labai jau nepatogu man valgyti tuos "cielus", o tuos nasturtų lapus tai reikia labai smulkiai susmulkyti, nes skonis stiprus ). Salotas, jei norite, papuoškite keliais nasturtų žiedais, skanaus

Na, dar paminėsiu, kad "patiekalai iš mums įprastų nasturtų turi gydomųjų savybių, ypač esant medžiagų apykaitos sutrikimams senatvėje; jos naudingos ir sergantiems ateroskleroze. Neveltui italai tvirtina, kad Romos kardinolai kasdien valgo nasturtų salotas...

Jei aplink mūsų namus augtų vien tik nasturtos, mums nebūtų pavojaus susirgti skorbutu - mat jų lapuose ir žieduose yra net dukart daugiau vitamino C nei juoduosiuose serbentuose. Naujojoje Zelandijoje iš žalių nasturtų lapų net gaminamas vitamino C ekstraktas. Nasturtose taip pat daug fitoncidų (šito žodžio nesuprantu... ) ir provitamino - karotino."

Pagal tuos pačius Čepaičius
---------------------------------------------------

Renata
----
Kiek man teko skaityt apie nasturtas, Vatikano dvasininkai,tikriausiai, valgo kitokias nasturtas, nei pas mus auga. Tiksliau - ju saknis. Mat juose yra medziagu, mazinanciu organizme testosterono kieki ir tuo paciu slopinanciu lytini poptrauki.(Sitom saknelem Romoje "serdavo"vergus ir, ypac, kareivius...) Celibatas - ne sposai , kodel prie jo neprisiderinus skaniu patiekalu pagalba
Mums iprastu nasturtu vaisius, kol seklos neprinokusios, galima marinuoti. Neragavau, bet turetu buti savotiskai skanu...
--------------------------------------------------------------------------------

Darja
---
nu shitu nasturtu savybiu tai as nezinojau ir to jums nelinkejau (nors kartais ir to reikia, kaip ten Anastsija pasakojo apie senoves vestuves: tam vyrukui pries jungtuves juk senele dave isgert kazkokiu zoleliu antpilo, kad "neperdegtu" iki ryto... ), o aplink tas nasturtas, jei idomu, kita diena dar perrasysiu, kaip ten ju seklas marinuot ir pan. Kaip sakoma, viskas su saiku nekenkia...
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
eituwis
Posts: 53
Joined: Thu 10 11, 2007, 15:32

Re: Valgomi augalai

Post by eituwis »

Laukinių augalų mėgėjams - laikinių valgomų augalų sąrašas. Neįtraukiau Lietuvoje natūraliai neaugančių ir kultūrinių augalų bei daugumos vaisinių augalų, uogų, nes ir taip aišku ;)

Prieš augalo pavadinimą raidelės reiškia, kad valgomos augalo dalys:
S - sėklos
L - lapeliai ir (arba) stiebai, antžeminė dalis
Š - šaknys, šakniastiebiai
V - vaisiai, žiedai


S Aguona Daržinė - sėklos - prieskoniams, aliejui
L Agurklė Vaistinė - lapai maišomi į mišraines
Š Ajeras Balinis - šakniastiebis tinka prieskoniams
V Apynys Paprastasis - Jjauni ūgliai - troškiniams, spurgai prieskoniams
V Aronija Juodavaisė - uogos plačiai vartojamos maistui
V,Š Asiūklis Dirvinis - ant šakniastiebio susidarantys "riešutėliai" ir jauni pumpurai
V,L Avietė Paprastoji - uogos plačiai vartojamos maistui, lapeliai ir žiedynai skinami augalui žydint arbatai ir vaistams
V,L Ąžuolas - lapai tinka raugams, gilės kavai, miltams
L Balanda Baltoji, Panaminė ir kt. - lapai maistingi, valgomi kaip salotos
L Balandūnė Daržinė, iešmalapė ir kt. - lapai maistingi, valgomi kaip salotos
Š,L Raugerškis Paprastasis - uogos - rūgščios, valgomos, spaudžiamos sultys. Jauni lapai tinka salotoms
L Beržas - jauni lapeliai kaip sriubos priedas, arbatai. Vitamininga sula geriama ir rauginama
Š Bėžis Skėtinis - šakniastiebis tinka miltams
L Bitkrėslė - lapai - prieskoniams
V,L Bruknė - lapeliai - arbatai, uogos plačiai vartojamos maistui
Š Builis Krūminis - jauni lapai salotoms, šaknys troškiniams
S Čeriukas Pelkinis - sėklos tinka prieskoniams, panašiai į garstyčias košelei gaminti
L Česnakūnė Vaistinė - augalas vartojamas prieskoniams kaip svogūnas
V,L Čiobrelis Keturbriaunis, paprastasis - antžeminė dalis prieskoniams, arbatai, vaistams
S,L Dilgėlė - lapai plačiai vartojami maistui
V,L Dobilas Raudonasis - jauni lapeliai salotoms, iš džiovintų sutrupintų žiedų kepama duona
L Dobilas Baltasis - jauni lapeliai salotoms, troškiniams
Drebulė - luobas tinkamas maistui, bet retai vartojamas dėl neįprasto skonio
L,V Erškėtis - lapai - arbatai, žiedai - arbatai, uogienei, vaisiai - arbatai, maistui, vaistams
S Garstukas - sėklos tinka aliejui bei prieskoniams
L Garšva Paprastoji - jauni lapai ir stiebai salotoms bei troškiniams
Š,L Gaurometis Siauralapis - jauni lapai salotoms, arbatai, šakniastiebis valgomas žalias bei virtas, malami miltai, jauni stiebai troškinimui
V Gervuogė Paprastoji, stačioji - uogos plačiai vartojamos maistui
L Gyslotis Paprastasis - lapai verdami arba troškinami
Š Gyvatžolė - šakniagumbiai miltams, košei
V,L Gudobelė - lapai arbatai, vaisiai maistui
Š Gumbenė - šakniagumbiai kepami, troškinami
V Kadagys - uogos maistui, prieskoniams, girai gaminti
V Kaštonas - prinokę vaisiai džiovinami ir malami duonai ir kt.
L Katilėlis Pakrūminis (Campanula rapunculoides), dilgialapis ir plačialapis - jauni lapeliai salotoms, troškiniams
L Kerpena Islandinė - džiovinta ir susmulkinta naudojama kaip miltai įv. Kepiniams
V Kiauliauogė paprastoji - uogos valgomos
Š,L Kiaulpienė paprastoji - lapai troškiniams, salotoms. Šaknis kavai, troškiniams ir kt patiekalams.
V,L Kietis paprastais - jauni lapeliai ir stiebai arba žiedynai prieskoniams
L Klevas - sula gėrimui, jauni daigai ir pumpurai maistui
L Kraujalakė Vaistinė - lapai
L Kraujažolė - lapai prieskoniams salotoms pagardinti
Š Lūgnė - šakniastiebiai kepami, troškinami, malami miltai
Š,L Meldas - šakniastiebiai miltams, stiebai kepami
V,L Mėlynė - vaisiai maistui, lapeliai arbatai
L,Š Mėta - šakniastiebiai bei lapeliai prieskoniams
L Naktižiedė - žolė salotoms
Š Nakviša dvimetė - šaknys kepamos, salotoms
L Nasturtė - lapeliai ir žiedai salotoms
Š Nendrė - šaknys kepamos, salotoms
Š Notra pelkinė - šaknų sustorėjimas miltams
L Notrelė Baltažiedė, raudonžiedė - jauni lapeliai salotoms
Š Papliauška Strėlialapė - šoninių ataugų gumbeliai krakmolingi
Š,L Pienė Dirvinė, daržinė - jauni lapai ir stiebeliai salotoms, troškiniams. Šaknis kavai
L Pipirnė Sėjamoji - jaunoje žolėje gausu vit C
Š Pupalaiškis Trilapis - Iš šakniastiebių malami miltai badmečiu. Prieš tai ilgai mirkant ir plaunant vandeniu.
Pušis Paprastoji - iš pušies luobo (minkštas sluoksnis po žieve) miltai "pelų duonai" arba valgomas vienas
Š Pūtelis pievinis - šaknys virtos tinkamos maistui, paskrudintos kavai
L Raktažolė Pavasarinė - lapeliai salotoms
L Rasakila Pievinė - jauni lapai salotoms
V Raugerškis - Uogos valgomos, gerai malšina troškulį
L Rūgštynė Valgomoji - lapeliai ir jauni stiebeliai plačiai vartojami
L Saulutė Daugiametė - jauni lapeliai salotoms
Š Sidabražolė Žąsinė - šakniastiebiai troškiniams, sriuboms
S,Š,L Šventgaršvė - jauni stiebai košei, lapeliai salotoms, sėklos ir šaknys vaistams bei prieskoniams
V Spanguolė - uogos valgomos žalios ir plačiai vartojamos maistui
L Stoklė Baltijinė - valgoma žalia ir virta
L Sultenė Salotinė - labai geras salotinis augalas
L Barborytė Paprastoji - tinka saltoms
L Šalpusnis Ankstyvasis - jauni lapai salotoms
V Šaltalankis Dygliuotasis - uogos valgomos
V,L Šeivamedis Raudonuogis, juodauogis - lapai vartojami prieskoniams bei vaistams. Uogos vaistams ir maistui
V,L Šermukšnis Paprastasis - lapai - arbatai, lapai plačiai maistui ir vaistams
Š Šertvė Paprastoji - šakniastiebis valgomas, saldaus skonio
Š,L Šilokas didysis (Vilkpupė) - lapai žali, šaknys toškinamos
Š,L Švendras Plačialapis - šakniastiebis ir jaunos atžalos valgomi virti
L Švitriešis pavasarinis - jauni lapai pavasarį salotoms. Vėliau pasidaro nuodingi
S Takažolė - badmečiu iš sėklų buvo malami miltai ir kepama duona
L Taukė Vaistinė - jauni lapai salotoms, troškiniams
V Tekšė - uogos plačiai vartojamos maistui
L Tramažolė Šliaužiančioji - jauni lapeliai prieskonis salotoms
L Uosis Paprastasis - arbatai lapai renkami vasaros pradžioje
L Usnis Dirvinė, pelkinė - jauni stiebai ir lapai salotoms
V Vaivoras - uogos valgomos
Š,L Varnalėša - jauni stiebai valgomi žali arba virti
V Varnauogė Juodoji - uogos valgomos
Š Varputis Paprastasis - šakniastiebiai renkami rudenį arba pavasarį ir gaminami miltai, šakniastiebiai vartojami ir švieži
L Veronika Šaltininė - lapeliai tinka arbatai ir maistui
Š,L Vingiorykštė pelkinė - šakniagumbiai, ir jauni lapeliai žali bei troškinti
V,L Viržis Šilinis - žiedynai arbatai
V,L Žemuogė Paprastoji - vaisiai plačiai vartojami maistui, lapeliai arbatai
Š Žinginys Pelkinis - šakniastiebiai renkami rudenį arba pavasarį ir vartojami virti ar troškinti, o iš džiovintų malami miltai
L Žliūgė Daržinė - žolė pjaunama prieš žydėjimą ir vartojama salotoms, bei sriuboms
L Žvaginė Trikertė - antžeminė dalis valgoma kol jauna
Meilė - tai kūryba!
http://zalciolunkis.puslapiai.lt/
Post Reply