Varnalėša

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Jei pateiksi savo penkerių metų patirtį ir ji mane įtikins , kad jau galiu atsisakyti savų metodų _ su dėkingumu perimsiu.
Kęstuti, ne taip mane suprantate. Aš jokiu būdu nesistengiu jūsų atversti į "doros kelią" ir priversti auginti augalus pagal gamtinės žemdirbystės technologijas. Mano patirtis maža. Jūs išauginate viską. Nėra ko lygintis.

Tačiau iš savo menkos patirties aš matau, kad apie sėklų išrausimą jūs sakėte netiesą. Sėjau pupas, pupeles, žirnius, pastarnokus, morkas, ridikus, kaliaropes, pankolius, saulėgrąžas ir kitus augalus iš sėklų po šienu ir kurmiai nei vienais metais jų neiškniso, kaip kad jūs baiminatės ir kitus gasdinate.

Girdėjau, kad pas briedį kurmiai padarė žalos agurkams. Na, dėl agurkų tikiu, nes tai specifinė kultūra. Bet visos kitos kultūros gali būti sėjamos, mulčiuojamos storu 15-20 cm sluoksniu ir kurmiai joms nepakenks.

Tai va tiek kiek matau savo darže, tiek galiu ir pasakyti.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

:h: Laimi,
nejaugi tik dviem sakiniais gali apibūdinti savo penkerių metų darbo rezultaus :?: Lyg ir mažoka...
Apie kurmius išsakiau nuomonę todėl , kad aš darydamas lysves naujoje vietoje , pievą užkloju 15_20cm storio mulču , kurį sąlyginai vadinu "kompostu". Taigi , nuėmęs tą mulčo sluoksnį randu kuo puikiausiai "suartą" žemę ir tai ne ko kito , o kurmių dėka. Štai todėl ir pasakiau , "galima ir nesėti" , nes joks daigas neatlaikys tokio knaisiojimo.
Tarp dirvos ir mulčo pati geriausia vieta sliekams , o sliekai pagrindinis kurmių maistas. Jei tavo valdose kurmių dar nėra , tai patikėk _ atsiras. Jie turi nuostabią "uoslę" tokioms vietoms. Štai tuomet ir prisiminsi mano žodžius.

Antra problema _ karkvabaliai.Ten kur yra storas mulčo sluoksnis jie deda kiaušinėlius ir keturis metus toje vietoje vystosi jų lervos , o jos graužia viską. Net bulvės būna pusiau sugraužtos. Kaip gamtinė žemdirbystė įveikia šią problemą :?:
Beje , jie vabalai _ skraiduoliai ir smėlio dirvos jiems labiau patinka nei mano moliai. Žodžiu , ateity gali sulaukti ir šių "svečių".
Taip pat kurmiai mėgsta ir grambuolių _ karkvabalių lervas.
Šituos reiškinius aš pavadinau "problema" , o ne "gąsdinimu".

Ten kur gausu "maisto" _ visuomet suaktyvėja veikla. Gamtoje stabilios "pusiausvyros" nėra. Tai visą laiką be perstojo kintantis procesas. Jei vienais metais mums jis bus parankus , tai nereiškia , kad taip bus amžinai , žmogaus gyvenimas reikalauja stabilumo. Mums visai nepatiks , jei nederliaus metais Gamta mums pasakys: "ką gi , ponai , šįmet 50% jūsiškių privalo išmirti...".

Gamtinė žemdirbystė _ pastovus ir nenutrūkstantis procesas. Visi gyvi organizmai juda ,kruta ir dirba be perstojo , pradedant bakerijomis , grybais ir baigiant stambiais žinduoliais tame tarpe ir mes pasirinkę tokį žemdirbystės būdą. Naivu būtų tikėtis , kad "nereiks vargti daržuose". Būdami to proceso dalyviais ir suiteresuota puse mes norom nenorom turėsim taip pat DIRBTI.
Aplaidumas , neatidumas , kontrolės nebuvimas grės badmečio metais. Manau , prisimeni ir paties M. Fukuokos "dienotvarkę".
Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro _ laukuose.

Kodėl žmonija pasirinko tokį kelią , kuris atvedė mus į dabartinę padėtį :?:
Ogi todėl , kad daug lengviau išmokti vieną amatą , įsisavinti vieną specifinę specialybę ir mainų dėka užtikrinti savo gerovę , nei pažinti , įvaldyti ir kontroliuoti visą Gamtoje vykstantį procesą. Tam dar mūsų "momenėliai" perminkšti...
Nepakanka mums net to fakto , kad taip elgdamiesi mes sunaikinsime patys save. "Ai , dar mano amžiui pakaks ...".

Kodėl taip stringa visos geros mintys ir idėjos :?:
Pamąstyk , kas būtų , jeigu staiga visame pasaulyje atsisakytų trąšų , chemikalų , žemės dirbimo technikos. :?: Kur dingtų tie žmonės , kurie dabar triūsia gamyklose , šachtose , kontorose ir t.t. :?: Kaip jiems IŠGYVENT , jei jie nieko apart savo įsisavintos profesijos nemoka :?: Išmirt :?: O gal kas iš mūsų apsiims įdarbinti juos savo giminės sodybose :?:

Gamtinė žemdirbystė , Anastasijos idėjos ir daugybė kitų minčių , gali tik palaipsniui , tyliai ir kantriai dirbti Žemės gerovei , nes staigus šuolis neįmanomas be "placdarmo" , be pagrindo. Teorija be praktikos neveiksminga.

Tad linkiu visiems šio forumo dalyviams aktyviau bendrauti , dalintis patirtimi , nesibaidyti argumentuotos kritikos , taikiai diskutuoti visais klausimais. :H
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:nejaugi tik dviem sakiniais gali apibūdinti savo penkerių metų darbo rezultaus :?: Lyg ir mažoka...
Galiu ir daugiau. O kas jus konkrečiai domina?
Apie kurmius išsakiau nuomonę todėl , kad aš darydamas lysves naujoje vietoje , pievą užkloju 15_20cm storio mulču , kurį sąlyginai vadinu "kompostu". Taigi , nuėmęs tą mulčo sluoksnį randu kuo puikiausiai "suartą" žemę ir tai ne ko kito , o kurmių dėka. Štai todėl ir pasakiau , "galima ir nesėti" , nes joks daigas neatlaikys tokio knaisiojimo.
Tai jūsų sėklos ten nesudygo ar kas atsitiko? Nes pas mane kurmių kur beatkelčiau, ten priknaisiota. Visur tuneliai. Bet aš ir sėju, ir sodinu, ir augalai užauga. O jums neužaugo ten ar jūs ten nesėjote?
Tarp dirvos ir mulčo pati geriausia vieta sliekams , o sliekai pagrindinis kurmių maistas. Jei tavo valdose kurmių dar nėra , tai patikėk _ atsiras. Jie turi nuostabią "uoslę" tokioms vietoms. Štai tuomet ir prisiminsi mano žodžius.
Tai pilna pas mane kurmių. Kiekvienoje lysvėje išarta. Na ir kas? Puikiai auga augalai.
Antra problema _ karkvabaliai.Ten kur yra storas mulčo sluoksnis jie deda kiaušinėlius ir keturis metus toje vietoje vystosi jų lervos , o jos graužia viską. Net bulvės būna pusiau sugraužtos. Kaip gamtinė žemdirbystė įveikia šią problemą :?:
Tai štai pirmais metais aš irgi pastebėjau, kad padaugėjo lervų. Visur kur tik pajudindavau jų rasdavau labai daug. Antraisiais metais jų jau neberadau, nes atėjo kurmiai. Trečiais ketvirtais kurmis irgi gyveno, todėl jokių problemų čia nėra.
Ten kur gausu "maisto" _ visuomet suaktyvėja veikla. Gamtoje stabilios "pusiausvyros" nėra. Tai visą laiką be perstojo kintantis procesas. Jei vienais metais mums jis bus parankus , tai nereiškia , kad taip bus amžinai , žmogaus gyvenimas reikalauja stabilumo. Mums visai nepatiks , jei nederliaus metais Gamta mums pasakys: "ką gi , ponai , šįmet 50% jūsiškių privalo išmirti...".
Jei teisingai supratau, tai norite pasakyti, kad pas jus tradicinėje žemdirbystėje stabilus derlius ir visada nejaučiate trūkumo, o gamtinėje žemdirbystėje kažkodėl tas trūkumas turėtų atsirasti? Taip sakot?
Gamtinė žemdirbystė _ pastovus ir nenutrūkstantis procesas. Visi gyvi organizmai juda ,kruta ir dirba be perstojo , pradedant bakerijomis , grybais ir baigiant stambiais žinduoliais tame tarpe ir mes pasirinkę tokį žemdirbystės būdą. Naivu būtų tikėtis , kad "nereiks vargti daržuose". Būdami to proceso dalyviais ir suiteresuota puse mes norom nenorom turėsim taip pat DIRBTI.
Aplaidumas , neatidumas , kontrolės nebuvimas grės badmečio metais. Manau , prisimeni ir paties M. Fukuokos "dienotvarkę".
Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro _ laukuose.
Mano mama buvo atvažiavus ir išsiprašė, kad padarytume porą lysvelių jai. Mes padarėme kaip ji ir norėjo - dvi tradicines lysves, t.y. sukasėm žemę ir auginom ten svogūnus. Palyginus su tuo kasimu gamtinė žemdirbystė yra vieni niekai. Darbo kiekio žymiai mažiau reikia.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

:h: Laimi.
O :!: Dabar tikrai ačiū :!: Nors manęs galutinai neįtikino tavo žodžiai dėl kurmių ir grambuolių , tačiau jau bent viltis įsižiebė , kad galima ir su ta problema susidoroti.
Įdirbti naujai žemę _ tikrai sunku , bet kai ji jau kelis metus iš eilės buvo "kultūrinta" , tolesnis jos dirbimas rūpesčių nekelia.
Mano manymu , svarbiausia yra užsitikrinti , kad pastoviai turėtume duonos.
Kalinio dienos davinys _ 200gr duonos. Per metus jam jos reikia 70kg.
Mano vid. stabilus (patikrintas per eilę metų) derlius _ 2kg grūdų iš 1kv.metro t.y. 20 tonų iš ha , kuomet respublikos ūkiuose šis rodiklis _ 7t/ha , kur naudojami ir pesticidai , ir ch. trąšos.Mano poreikiams pakanka 50kv metrų ploto gerai įdirbtos žemės , o tai visiškas niekis.
Kol kas aš dar niekur neradau duomenų , koks javų derlingumas Lietuvoje naudojantis "gamtine žemdirbyste" , tačiau turiu progą pats tuom įsitikinti. Jei pameni , minėjau , kad mano sūnus iškirto seną sodą ketindamas toje žemėje ūkininkauti , bet jis tapo invalidu ir tokie darbai jau ne jo jėgoms. Taigi apie 1,5ha žemės galiu panaudoti eksperimentams. Gamtinė žemdirbystė nereikalauja žemės dirbimo , o likę kelmai ir šaknys be galingos melioratorių kelmarovių pagelbos iš lauko nepasišalins.
Žodžiu , dabar man reikia surinkti informaciją , kad žinočiau nuo ko pradėti. Taigi , jei sulauksiu "gamtinės žemdirbystės" šalininkų pagelbos , mano užduotis gali palengvėti , o jei ne , tai bandysiu pats.

Dabar ten 100metų nejudinta žemė apaugusi kiečiais , gervuogėmis , usnimis , didžiuliais kupstais šunažolės , viksvų ir t.t.
Kokį pirmą žingsnį žengti :?:

:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Taigi apie 1,5ha žemės galiu panaudoti eksperimentams. Gamtinė žemdirbystė nereikalauja žemės dirbimo , o likę kelmai ir šaknys be galingos melioratorių kelmarovių pagelbos iš lauko nepasišalins.
Žodžiu , dabar man reikia surinkti informaciją , kad žinočiau nuo ko pradėti. Taigi , jei sulauksiu "gamtinės žemdirbystės" šalininkų pagelbos , mano užduotis gali palengvėti , o jei ne , tai bandysiu pats.

Dabar ten 100metų nejudinta žemė apaugusi kiečiais , gervuogėmis , usnimis , didžiuliais kupstais šunažolės , viksvų ir t.t.
Kokį pirmą žingsnį žengti :?:
Aš gyvenime nesu auginęs grūdų, taigi patarti nieko negaliu, nes praktikos turiu nulį. :)

Nebent galiu teorinius pasamprotavimus pateikti. Tik sakau - čia teorija, prašom nekritikuoti, nes čia tik teorija.

Pavasarį galima sugrėboti stagarus ir padengti jais dalį sklypo. Vasarą šienauti neuždengtą sklypo dalį ir dėti šieną išdžiovintą vėlgi ant tos pačios uždengtos sklypo dalies. Rudenį jau bus galima sėti žiemkenčius. Juos reikia išvolioti molio tyrelėje. Išdžiovinti. Tokiu atveju išmėtytų grūdų nesuvalgys paukščiai, pelės ir kiti gyviai. Rugsėjį reikia išmėtyti taip paruoštus rugius po lauką, o kai jie sudygs žolę gražiai nušienauti. Tada rugiai augs ir žolės nespės paskui juos. Iki žiemos rugiai paūgės, pavasarį dar paūgės ir pralenks žoles.

Pavasarį galima bus jau sėti ir vasarinius javus į tą nupuvusią sklypo dalį.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

Nekritikuoju , tačiau pateiksiu savo praktines žinias.
Rugių jokiu būdu negalima nušienauti _ jiems iš karto galas. Seni ūkininkai pastebėję , kad dėl užsitęsiusio šilto rudens rugiai pernelyg peraugo , kad žiemos metu neiššustų , pašąlus nuganydavo.
Žalia žolė sukrauta apie 20cm sluoksniu geriau išpūdo velėną nei sausas šienas. Tai kam jį džiovinti :?:
Tokios žolės , kaip kiečiai , builiai , dilgėlės , varnalėšos , o juo labiau gervuogės , pro tokį sluoksnį nesunkiai prasikala ir užbujoja dar labiau. Reiškia , reikės sukrauti dar storiau , o to kiekio , kurį nušienausiu , užteks tik nežymiai sklypo daliai.

Dabar kitas klausimas: ar grūdus išsėjus ant tos paklotės jau nereikia pridengti :?:
Jei rugiai nesudygsta ir neiškrūmyja iki užšąlant derliaus nebus. Kaip manai , jei sėklos gulės paviršiuje , o orai bus giedri , ar jos sudygs :?:

Gerai. Tarkim viskas gerai , rugiai sudygo , iškrūmijo , bet sėjant "ranka" jie sukrenta labai netolygiai. Tik seni žemdirbiai įgudę sėjos darbuose , pakenčiamai išberia sėklą.
Kodėl man tai rūpi :?:
Tikriausiai ir pats esi pastebėjęs , kad tankiai sudygę augalai vienas kitą stelbia. Ir visai nesvarbu ar tai bus naudojant "gamtinę žemdirbystę" , ar tradicinę. Mano derliai tokie aukšti todėl , kad aš kiekvienam grūdeliui "duodu" optimalią mitybos erdvę. Tai kaip tolygiai išsėti sėklą ant paklotės :?: Jei to nepadarysiu aš automatiškai netenku didelės derliaus dalies.

S. Jasionis perspėja , kad paklotės negalima suminti. Tai reiškia , kad be lysvių darymo vistiek neapsieisiu.
Didesnį plotą užsėjus vienos rūšies augalais gaunasi "monokultūra" , kas ne tik jo nuomone bet ir mano yra negerai.
Tradicinėj žemdirbystėj aš galiu kur kas labiau "sumaišyti"įvairias kultūras , parinkdamas labiausiai tinkamus "kaimynus" , o kaip tai padaryti "gamtinės žemdirbystės" sąlygomis.

Beje , S. Jasionis teigia , kad "prie motininio augalo geriau auga ir jo sėklos". Tik nenurodo kur gamtoje jis tokį fenomeną matė.
Jei jo teiginys būtų pagrįstas , tai Kauno ąžuolyne būtų įvairaus amžiaus ąžuoliukų.

Noriu tau pateikti dar keletą savo pastebėjimų.
Gamtinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta paklotėje , kuri būna gana menka , ypač ten kur prikrenta mažai lapų ar nudžiūvusių žolių , taigi tenka ją dirbtinai "storinti" _ DIRBTI prinešant iš kitur.
Tradicinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta ARMENY. Kuo labiau armuo "prisotintas" organikos - tuo našesnis. Jo storis leidžia tokioje dirvoje auginti didesnę įvairovę augalų. Taigi ir čia reikia DIRBTI. Skirtumas nedidelis.

Žmogus iš prigimties yra "tinginys" , taigi mūsų protėviai nebuvo kitokie. Tai kodėl jie pasirinko žemės dirbimą :?:
Turėjo būti priežąstis.
Manau , kad jiems iki gyvo kaulo įgryso ne tik klajoti , bet ir valgyti karčias , sumedėjusias ar aštrių gastronominių savybių turinčius augalus bei jų dalis. Juk ir pats supranti , kad dirbamoj žemėj visuomet yra daugiau šansų užauginti skanias , sultingas ir lengvai sukramtomas daržoves bei gauti stambesnius grūdus. Vienas esminis trūkumas _ kultūriniai augalai turi daug mažiau biologiškai aktyvių medžiagų t.y. mažiau "vaistingi". Tai suprantu "netgi" aš.

Ką aš darau , kad kompensuočiau tą trūkumą :?:
Ogi renku laukinius vaistingus augalus ir juos vartoju ne tik tuomet , jei sunegaluoju , bet pastoviai "profilaktiškai" verdu arbatas , gaminu tinktūras ir ištraukas. Taigi, aš valgau skanų , sveiką ir maistingą maistą ir tų vaistažolių dėka užtikrinu savo organizmo normalią veiklą. Paprasta ir efektyvu.
Pasitraukęs iš mainų sistemos aš be vargo aprūpinu save viskuom kas būtina , nes ant mano sprando nesėdi keli tuzinai sistemos dykaduonių.
Kol nesu gerai pasiruošęs "gamtinei žemdirbystei" , aš taip ir toliau gyvensiu , o jei bandymai duos apčiuopiamą rezultatą , galėsiu ir kitaip gyventi.

Tokia nuomonė yra todėl , kad jeigu "gamtinė žemdirbystė" pareikalaus didesnio žemės ploto , normaliai egzistencijai užtikrinti , aš jo negaliu tikėtis dėl tos priežąsties , kad Žemėje katastrofiškai didėja gyventojų skaičius ir visiems tos žemės greitu laiku neužteks. Niekas nenorės užleisti savo žemės mano anūkams ar jų vaikams. Man tikiuosi dar užteks , tačiau jų ateitis labai miglota.
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Rugių jokiu būdu negalima nušienauti _ jiems iš karto galas. Seni ūkininkai pastebėję , kad dėl užsitęsiusio šilto rudens rugiai pernelyg peraugo , kad žiemos metu neiššustų , pašąlus nuganydavo.
Žalia žolė sukrauta apie 20cm sluoksniu geriau išpūdo velėną nei sausas šienas. Tai kam jį džiovinti :?:
Tokios žolės , kaip kiečiai , builiai , dilgėlės , varnalėšos , o juo labiau gervuogės , pro tokį sluoksnį nesunkiai prasikala ir užbujoja dar labiau. Reiškia , reikės sukrauti dar storiau , o to kiekio , kurį nušienausiu , užteks tik nežymiai sklypo daliai.
Ne rugius reikia nušienauti. Reikia nušienauti žolę, kai rugiai sudygsta ir išleidžia mažus - 2 cm daigelius. Šienaujant tie rugių daigeliai nenusišienauja. Nusišienauja tik žolė, kuri tuo metu būna ilgesnė. Po tokio šienavimo rugių daigeliai pralenkia kitas žoles, kurios ką tik buvo nušienautos.

Žalia žolė geriau nupūdo, bet juk mums reikia ne geresnio nupūdymo, bet, kad aplinka būtų sveikesnė, neužteršta. Žaliai žolei pūnant išsiskiria patogenai, o pūnant šienui gaunasi sveikas dirvožemis, dirvos kokybė gerėja.

Kiečių, builių, dilgėlių, varnalėšų pro tokį sluoksnį prasikala nedaug. Galima jas išrauti. Sukrauti storiau nereikia, reikia nuolatos papildyti sluoksnį ir palaikyti apie 15-20 cm. Mes buvome sukrovę daugiau, tai pastebėjau, kad drėgmės nėra po tokiu sluoksniu, o juk drėgmė ir reikalinga, kad vyktų kompostavimasis. Su dideliu sluoksniu tik nudusinsite, piktžoles, o su optimaliu sluoksniu dar ir žemės kokybę pagerinsite, atstatysite dirvos struktūrą.
Dabar kitas klausimas: ar grūdus išsėjus ant tos paklotės jau nereikia pridengti :?:
Jei rugiai nesudygsta ir neiškrūmyja iki užšąlant derliaus nebus. Kaip manai , jei sėklos gulės paviršiuje , o orai bus giedri , ar jos sudygs :?:
Kai rugiai sudygs ir nušienausite žolę virš jų, tai tą žolę ir palikite gulėti ten kur ji ir nukrito. Tai ir bus rugių sėklų pridengimas, nors ir nedidelis. Be to, juk rugių sėklos bus apvoliotos moliu. Manau turėtų sudygti, nes taip darė Jonas Kačerauskas. Jam sudygo. Jums irgi turėtų sudygti.
Gerai. Tarkim viskas gerai , rugiai sudygo , iškrūmijo , bet sėjant "ranka" jie sukrenta labai netolygiai. Tik seni žemdirbiai įgudę sėjos darbuose , pakenčiamai išberia sėklą.
Kodėl man tai rūpi :?:
Tikriausiai ir pats esi pastebėjęs , kad tankiai sudygę augalai vienas kitą stelbia. Ir visai nesvarbu ar tai bus naudojant "gamtinę žemdirbystę" , ar tradicinę. Mano derliai tokie aukšti todėl , kad aš kiekvienam grūdeliui "duodu" optimalią mitybos erdvę. Tai kaip tolygiai išsėti sėklą ant paklotės :?: Jei to nepadarysiu aš automatiškai netenku didelės derliaus dalies.
Na, tai nemėtykite sėklų taip kaip aš siūliau. Jas išdėliokite paklotėje taip, kaip išdėliodavote savo sėklas iki dabar.
S. Jasionis perspėja , kad paklotės negalima suminti. Tai reiškia , kad be lysvių darymo vistiek neapsieisiu.
S. Jasionis kalba labiau apie daugiametes kultūras. Javai - nelabai tinkama kultūra gamtinei žemdirbystei. Juk jų neužklosi 20 cm sluoksniu. Na, nebent sėjant kiekvieną grūdą atskirai kaip jūs darote ir išaugus iki 30 cm uždengti juos storu sluoksniu. Deja, man neteko girdėti, kad kas taip darytų. Daug vargo turbūt ir mažai naudos. Todėl javai sėjami ir auginami truputį kitokia technologija. Mulčio čia jau nėra. Dirvoje vyksta kitokie procesai.

Apskritai javai yra velnio išmislas. Žmogus jų neturėtų auginti. Būtent su javų auginimu ir žemdirbyste prasidėjo žmonijos degradacija.
Didesnį plotą užsėjus vienos rūšies augalais gaunasi "monokultūra" , kas ne tik jo nuomone bet ir mano yra negerai.
Tradicinėj žemdirbystėj aš galiu kur kas labiau "sumaišyti"įvairias kultūras , parinkdamas labiausiai tinkamus "kaimynus" , o kaip tai padaryti "gamtinės žemdirbystės" sąlygomis.
Čia skirtumo nėra. Maišykite augalus gamtinėje žemdirbystėje, kaip ir maišote pas save.
Gamtinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta paklotėje , kuri būna gana menka , ypač ten kur prikrenta mažai lapų ar nudžiūvusių žolių , taigi tenka ją dirbtinai "storinti" _ DIRBTI prinešant iš kitur.
Tradicinėje žemdirbystėje aktyviausi procesai vyksta ARMENY. Kuo labiau armuo "prisotintas" organikos - tuo našesnis. Jo storis leidžia tokioje dirvoje auginti didesnę įvairovę augalų. Taigi ir čia reikia DIRBTI. Skirtumas nedidelis.
Taip, dirbti reikia. Bet gamtinėje žemdirbystėje dirbti reikia mažiau. Priedo gaunamas pliusas - žemės kokybė gerėja, maiste daugiau naudingų medžiagų.
Žmogus iš prigimties yra "tinginys" , taigi mūsų protėviai nebuvo kitokie. Tai kodėl jie pasirinko žemės dirbimą :?:
Turėjo būti priežąstis.
Manau , kad jiems iki gyvo kaulo įgryso ne tik klajoti , bet ir valgyti karčias , sumedėjusias ar aštrių gastronominių savybių turinčius augalus bei jų dalis. Juk ir pats supranti , kad dirbamoj žemėj visuomet yra daugiau šansų užauginti skanias , sultingas ir lengvai sukramtomas daržoves bei gauti stambesnius grūdus. Vienas esminis trūkumas _ kultūriniai augalai turi daug mažiau biologiškai aktyvių medžiagų t.y. mažiau "vaistingi". Tai suprantu "netgi" aš.
Žemės dirbimo mūsų protėviai nepasirinko. Jiems tai buvo primesta. Žemdirbystė atsiranda kartu su vergove. Dirbamoje žemėje užauginti skanesnes, kvapesnes daržoves nėra jokių šansų, nes suarus dirvą ar ją sukasus suardoma jos struktūra, nebegyvena grybai, kurie ir gamina bioaktyvias medžiagas. Todėl suartoje dirvoje gaunami neskanūs, nekvapnūs vaisiakūniai. Norint kvapnių reikia žemės neliesti.
Ką aš darau , kad kompensuočiau tą trūkumą :?:
Ogi renku laukinius vaistingus augalus ir juos vartoju ne tik tuomet , jei sunegaluoju , bet pastoviai "profilaktiškai" verdu arbatas , gaminu tinktūras ir ištraukas. Taigi, aš valgau skanų , sveiką ir maistingą maistą ir tų vaistažolių dėka užtikrinu savo organizmo normalią veiklą. Paprasta ir efektyvu.
Na, jeigu paskaitysite Anastasiją, tai ji siūlo geresnį variantą. Ji siūlo valgyti iš karto sveikus, vitaminingus produktus, kad nereikėtų jokių kitų papildomų vaistažolių. Juk kam valgyti prastesnius nešviežius produktus ir paskui kompensuoti trūkumą, jei galima iš karto valgyti gerus produktus ir nereikės nieko kompensuoti?

Kitas dalykas - bereikalingas vaistažolių vartojimas. Nėra taip, kad nesergantis išgeria vaistų nuo gripo profilaktiškai ir paskui neserga gripu. Vaistai nuo gripo padeda tik tada kai jau gripas YRA. Virdamas vaistažolių arbatas ir gamindamas ištraukas jūs gaunate daugiau vitaminų, mikroelementų. Tačiau ar daugiau visada yra GERAI? Ne. Vitamino C ar kito vitamino perteklius organizme gali pakenkti. Iš kur sužinoti kiek ir ko mums reikia? Anastasija siūlo išsivalyti savo organizmą ir tada organizmas jau pats žinos kokios žolelės jums dabar reikia, o kokios nereikia. Organizmas turi parinkti atitinkamą augalo kiekį, o ne žmogus savo protu. Kai žmogus "profilaktiškai" parenka vaistažoles, tai jis parenka protu, o organizmas galbūt to visai nenori.

Trečias dalykas - pripratimas. Kaip priprantama prie vaistų, teršalų, taip priprantama prie bet kokio produkto. Jei žmogus vartoja vaistažoles, tai prie jų pripranta ir kai suserga ir jam reikia tos pačios vaistažolės, tai ji jam neveikia arba veikia ne taip gerai, nes jis prie jos pripratęs.
Tokia nuomonė yra todėl , kad jeigu "gamtinė žemdirbystė" pareikalaus didesnio žemės ploto , normaliai egzistencijai užtikrinti
Intensyvios gamtinės žemdirbystės atstovai gauna didžiausius derlius pasaulyje iš ploto vieneto. Jei jums rūpi į kuo mažesnį plotą sukišti kuo daugiau augalų ir gauti didesnį derlių, tai siūlau paskaityti Kuznecovą. Jis gauna labai didelius derlius.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

:h: Laimi,
manau , kad patarimais sotus nebūsiu. Pasiutusiai skiriasi mūsų suvokimas. Bus geriau , jei aš nekreipdamas dėmesio į įvairiausias rekomendacijas vadovausiuos savo nuojauta ir protu. Iki šiol man sekėsi susidoroti su savo užduotimis.
Dėkoju už tavo pastangas.
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

Taip, sutinku. Darykite taip, kaip jums atrodo geriausiai.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

[quote="Laimis"]

Na, jeigu paskaitysite Anastasiją, tai ji siūlo geresnį variantą. Ji siūlo valgyti iš karto sveikus, vitaminingus produktus, kad nereikėtų jokių kitų papildomų vaistažolių. Juk kam valgyti prastesnius nešviežius produktus ir paskui kompensuoti trūkumą, jei galima iš karto valgyti gerus produktus ir nereikės nieko kompensuoti?

Kitas dalykas - bereikalingas vaistažolių vartojimas. Nėra taip, kad nesergantis išgeria vaistų nuo gripo profilaktiškai ir paskui neserga gripu. Vaistai nuo gripo padeda tik tada kai jau gripas YRA. Virdamas vaistažolių arbatas ir gamindamas ištraukas jūs gaunate daugiau vitaminų, mikroelementų. Tačiau ar daugiau visada yra GERAI? Ne. Vitamino C ar kito vitamino perteklius organizme gali pakenkti. Iš kur sužinoti kiek ir ko mums reikia? Anastasija siūlo išsivalyti savo organizmą ir tada organizmas jau pats žinos kokios žolelės jums dabar reikia, o kokios nereikia. Organizmas turi parinkti atitinkamą augalo kiekį, o ne žmogus savo protu. Kai žmogus "profilaktiškai" parenka vaistažoles, tai jis parenka protu, o organizmas galbūt to visai nenori.

Trečias dalykas - pripratimas. Kaip priprantama prie vaistų, teršalų, taip priprantama prie bet kokio produkto. Jei žmogus
vartoja vaistažoles, tai prie jų pripranta ir kai suserga ir jam reikia tos pačios vaistažolės, tai ji jam neveikia arba veikia ne taip gerai, nes jis prie jos pripratęs.

:h: Laimi,
šiuo klausimu tau dar reikia "praplėsti akiratį".
Jei savo darže augintum laukinius augalus maistui , aš sutikčiau su tavo teiginiu , kad juose bus visko ko reikia žmogaus organizmui , tačiau tu juk augini kultūrinius.
Vitaminai ir mikroelementai _ tai nėra biologiškai aktyvios medžiagos.
Biologiškai aktyviomis vadinami enzimai , eteriniai aliejai , organiniai junginiai glikozidai , saponinai , alkaloidai ir t.t.
Visų šitų medžiagų kultūriniuse augaluose randama ne daugiau kaip 20%. Tai iš kur manai gauti tuos trūkstamus 80%? Iš vaistinėse parduodamų maisto papildų?
Savo arbatėlių mišinius sudarau atsižvelgdamas ne tik į biologiškai aktyvių medžiagų sudėtį juose , bet ir į metų laiką , mėnulio fazes , augalų surinkimo laiką (rinkti dieną , naktį ,ryte ar vakare) ir nepamirštu savo horoskopo.
Prie vaistažolių , skirtingai nuo cheminių vaistų _ nepriprantama , jei tai nėra psichotropinių savybių turintys augalai: aguonos , kanapės. Todėl , jei bent truputį nusimanai apie vaistažoles , "lengvus" nekoncentruotus mišinukus gali sėkmingai vartoti profilaktiškai ir nebus jokio šalutinio poveikio.
Jei kūno lastelėms nieko netrūksta _ jos ir "nesirgs". Taip kad baimintis , jog "organizmas pripras" _ nėra jokio pagrindo.

O nusinuodyti galima ir daržovėmis. :D
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

Gerai, praplėskime mano akiratį. :)
kestutis670 wrote:Vitaminai ir mikroelementai _ tai nėra biologiškai aktyvios medžiagos.
Biologiškai aktyviomis vadinami enzimai , eteriniai aliejai , organiniai junginiai glikozidai , saponinai , alkaloidai ir t.t.
Na aš neišmanau šios srities, tačiau va pasidomėjau ir žmonės rašo, jog vitaminai ir mikroelementai yra biologiškai aktyvios medžiagos. Va pasiskaitykite:
http://lt.wikipedia.org/wiki/L%C4%97tin ... atstatymui
http://www.inkospor.lt/metodika_files/page0003.htm
http://www.vaistai.lt/index.php?option= ... das=8f1191

Na, o man visai nesvarbu kaip tuos dalykus pavadinsime. Jei norite, tai vadinkime taip, kaip jūs norite. Man jokio skirtumo nėra. Ir pasakysiu kodėl. Nes joks gydytojas, mokslininkas, astrologas ar liaudies mediciną išmanantis žmogus - vaistažolininkas, nepasakys ko mano kūnui šiuo metu reikia.

Ko mano kūnui reikia žino tik mano organizmas. Tik jis gali atrinkti kokios žolelės man reikia.

Anastasija pateikia tokį receptą. Išsivalai savo organizmą ir pasidedi ant stalo prieš save šviežių vietoje išaugintų daržovių. Ir paragauji. Ir tada tavo kūnas atsirenka ko jam trūksta. Tai ir valgai tavo organizmui labiausiai patinkančias. O kitų nevalgai. Po trijų dienų organizmas pasikeičia ir vėl reikia išsidėlioti įvairiausių daržovių ir vėl tegu kūnas atsirenka ko jam reikia. Gal tai jau bus visai kiti produktai.

Tai aš manau, kad toks variantas kai kūnas atsirenka yra geriausias. Jūs manote kitaip. Na, tai manykite. Niekas gi nedraudžia. :)
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
reda246
Posts: 63
Joined: Sat 02 11, 2006, 21:01
Location: Sukiniai
Contact:

Re: Varnalėša

Post by reda246 »

Pilnai Laimiui pritariu. :) Niekas kitas negali zinoti apie mano kuna, tik jis pats.
Jau Grįžtam ?... Grįžtam
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

:h: Sveiki.
Na, juk aš ir aprašinėjau kaip SAU sudarinėju arbatų mišinukus , o ne tau ar kam kitam. Ir visai teisingai pastebėjote , kad kiekvieno iš mūsų kūnas , "pats atsirenka " ko jam reikia.
Būna , kad iš 30 _ 40 rūšių vaistažolių , kai kurių taip ir nepanaudoju , nes nereikėjo (jų "neatsirinko").
Lietuvoje renkamos apie 100 vaistažolių rūšių , o aš kaip matai tiek jų nesurenku , nes ir rinkdamas "atsirinkinėju" vadovaudamasis kūno "patarimais".
Jei prieš porą dešimtmečių aš buvau gana dažnas svečias vaistinėse , tai dabar jau seniai pamiršau kelią į jas...
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Būna , kad iš 30 _ 40 rūšių vaistažolių , kai kurių taip ir nepanaudoju , nes nereikėjo (jų "neatsirinko").
Lietuvoje renkamos apie 100 vaistažolių rūšių , o aš kaip matai tiek jų nesurenku , nes ir rinkdamas "atsirinkinėju" vadovaudamasis kūno "patarimais".
O kaip vyksta tie jūsų "atsirinkimo" procesai? Pirma, kaip atsirenkate pavasarį ir vasarą kokias iš 100 vaistažolių surinkti žiemai? Ir antra, kaip iš surinktų 30-40 rūšių vaistažolių rudenį ir žiemą atrenkate kurių dabar reikia, o kurių nereikia jūsų organizmui?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

Laimis wrote:
O kaip vyksta tie jūsų "atsirinkimo" procesai? Pirma, kaip atsirenkate pavasarį ir vasarą kokias iš 100 vaistažolių surinkti žiemai? Ir antra, kaip iš surinktų 30-40 rūšių vaistažolių rudenį ir žiemą atrenkate kurių dabar reikia, o kurių nereikia jūsų organizmui?
:h:
Visa tai "pasako" intuicija ir ta erdvė , kurioje gyvenu. Kadangi esu gerokai atitrūkęs nuo įprastinio jūsų pasaulio , tai ir santykis tarp manęs ir mane supančios aplinkos visiškai kitoks.
Kuomet gyvensi savo susikurtoj erdvėj tokie klausimai tikrai nebekils. Tu tiesiog "žinosi" ko tau reikia ir kaip tai pasiekti.
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Visa tai "pasako" intuicija ir ta erdvė, kurioje gyvenu.
Kęstuti, iš to ką sakote, tai aš suprantu, kad vadovaujatės protu, intuicija, horoskopiniais apskaičiavimais, tikėjimu ar dar kuo nors, bet ne savo organizmu. Eidamas po pievą vasarą jūs, jūsų protas ir intuicija, juk negali žinoti ko jūsų kūnui reikės gruodžio mėnesio 16 dieną. Tą galės pasakyti tik jūsų organizmas būtent tą 16 dieną. Todėl tinkamai atrinkti tų 30 žolių iš šimto negalite.

Antrasis atrinkimas būtų geras, jeigu tarkime gruodžio 16 dieną išsivalote savo organizmą ir pasidarote tas visas 30 arbatų atskirai ir išgeriate atskirai po vieną. Tada organizmas atsirinktų kuri jum tinkama arbata ir tą arbatą reikėtų gerti tris dienas. Po to vėl daryti tas 30 arbatų ir vėl duoti kūnui atsirinkti. Jeigu taip darote, tada tikrai atrenka ne jūsų protas, o jūsų organizmas. Bet kadangi nedavėt tiesaus atsakymo, tai darau spėjimą, kad taip nedarote. :)

Jūs tik neįsižeiskite. Aš taip pat nedarau. Vaistažoles irgi geriu neatrinkinėdamas savo kūnu. Tiesiog dėl mikroelementų įvairovės ir pan. Būtų žymiai geriau, jei atrinkinėčiau, bet to nedarau. Bet užtat ir nesakau, kad kompensuoju vaistažolėmis savo nedavalgytą kultūriniais augalais trūkumą.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

:h: Laimi,
tai kur kas sudėtingiau , nei tau atrodo. Savo išvadas pateikei vadovaudamasis grynai racionalaus proto išvadomis. Man taip pat sudėtinga žodžiais perteikti savo veiksmus. Rašydamas aš bandau "pritempti" iki protui suprantamo lygio , tačiau tai nevisuomet pavyksta. Pvz. žodžiai "matymas", "žinojimas" iš racionalaus proto pozicijų bus vertinamas kaip "regėjimo" funkcija ir žinių turėjimu , o dabar man pasakyk , kurioje vietoje yra tavo burna ? Tu tiesiog "žinai" ir nesuki sau galvos klausimu:"o kodėl ne pilve?" ir juodžiausią naktį pataikysi pirštu į ją , o ne kur nors į pažąstį :D . Taip? Bet dabar paprašyk , kad kas nors tave pamaitintų patamsyje. Kaip manai ar neprikrės košės tau į užantį? Na , o aš drąsiai galiu teigti , jei tai daryčiau aš _ nei vienas trupinėlis nenubyrėtų ten kur nereikia , nes aš "žinosiu" kur tavo burna. "Matysiu" ją.
Nors XXI amž. žmogui pratusiam vadovautis protu tokie dalykai nesuvokiami , tačiau tai taip pat realu kaip ir matyti , jausti liečiant ir t.t.
Ezoterijoj tokie reiškiniai vadinami "magija" , o magija yra ne kas kita kaip gebėjimas valios pastangomis pakeisti sąmonės būseną.
Tad štai tie mano vaistažolių atsirinkimai būtent ir vyksta "pakitusios" sąmonės būsenoje. Protui nesuvokiama , tačiau pakitusios sąmonės būsenoje visai nesudėtinga žinoti "kokia vaistažolė man bus tinkama gruodžio 16".
Realiai , gyvenime būna , kad tuo metu pvz. kai ruošiu sau arbatėlę būnu nukreipęs dėmesį kur nors kitur ir pasiruošęs ją gerti "susigriebiu" , kad gal ji "ne tokia"?. Tuomet gelbsti virgulė , kuri visuomet man po ranka. Yra tekę išpilti lauk jau paruoštą arbatą , nes per išsiblaškymą paruošiau ne tokią.
Jūsų gyvenime kur kas daugiau tokio išsiblaškymo , nei manąjame , nes aš ko gero didesnę paros dalį būnu "pakitusios sąmonės" būsenoje nei "normalioje". Neretai tenka "pagalvoti" : kur aš? :D .Tačiau per ilgus metus "treniruočių" atrandi tam tikrus dirgiklius , kurie pakankamai greit sugrąžina į realybę.
Toks pat "žinojimas ar matymas" būna ir dirbant įvairius darbus ir visai nesvarbu ką rašo protingi vyrai savo mokslų traktatuose _ aš paprasčiausiai "žinau" , kad tai man netinka. Būna , kad bandau tą "žinojimą" "įvilkti į žodžių rūbą" ir pateikti pašnekovui , bet dažniausiai lieku nesuprastas. Tai sudėtinga...
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

Na, tai kaip aš ir sakiau - atrenkate pagal virgules, horoskopus, intuiciją, protą, liaudies medicinos patarimus ir kt., o ne pagal savo organizmą.

Žinoma, tai labai gerai, kad atrenkate, nes, pavyzdžiui, aš tai nedarau nei to. :)
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Varnalėša

Post by kestutis670 »

Laimis wrote:Na, tai kaip aš ir sakiau - atrenkate pagal virgules, horoskopus, intuiciją, protą, liaudies medicinos patarimus ir kt., o ne pagal savo organizmą.

Žinoma, tai labai gerai, kad atrenkate, nes, pavyzdžiui, aš tai nedarau nei to. :)
:h: Laimi, su šv.Valentino diena :love:

Žinai , tavo "keista" logika _ tai kur tavo manymu būna mano organizmas "atsirinkimo" metu? :D
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Varnalėša

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Žinai , tavo "keista" logika _ tai kur tavo manymu būna mano organizmas "atsirinkimo" metu?
Atsirinkimo metu jis ne skanauja, o būna šalia ir laiko rankose virgules ar liaudies medicinos receptų knygelę. Arba tiesiog būna, kol protas parenka pagal turimas žinias atitinkamą receptą. Ar ne taip? Jei ne taip, tai papasakokite konkrečiai kaip vyksta tas "atrinkimo procesas".
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
Post Reply