Skambantys Kedrai

Smagu kurti kartu Juk kartu su vaikučiais kuriate ir jūs, kurie tą nuostabią akciją sugalvojot, tiesa?

giles pradeda kristi rugsejo menesi. Dažniausiai oras buna dar šiltas ir po lietučio dalis giliu išleidžia šakneles rudeni. Tokiems giliukams retai pavykst išgyventi, nes atejes žiemos šaltis dažniausiai jas nukanda. Geriausia butu surinkti giliukus, vos jiems nukritus ant žemes, palaikyti jas sausoje vietoje iki pirmo sniego ir po to sukišti i norima sodinti vietą. Tai galima testi iki didžiuju šalčiu, kai gruodas sukausto žeme. Jei nespesite, tai galite suberti visus norimus giliukus ant žemes, užkloti juos lapais, žole ar sniegu, kad pamiegotu ramiai per žiemą ir sodinimo darbus testi pavasari, kai atleis pašalą. Patogiausia butu giliukus susodinti i vazonelius ar plastikinius butelius, su apačioje pradurtomis skylutemis. Per žiemą palaikius lauke, pavasari dar galima neskubeti persodinti, o su lapeliais ir nepažeistomis šaknelemis galesite ąžuoliukus pasodinti visą vasarą norimoje vietoje, tokius ir pervežti patogu ar kam nors padovanoti... Kai kuriuos giliukus, dar kabančius ant šaku, sugriaužia kirmeliukai iš vidaus, todel patarčiau pasodinti šalia du, ar netoliese, o jei sudygs abu, kitą galesite veliau persodinti.
Tesiant dainą: Žemej Lietuvos, ąžuolai žaliuos... norečiau visiems pasiulyti raudonlapio ąžuoliuko giliu. Ju lapeliu nuotraukas, kurias ikele Bastute, galite pamatyti skyrelyje "Apsikeiskime seklomis". Linkiu kiekvienam užsiauginti ąžuoliukus ir ne po vieną...

"Azuolu paunksneje neutralizuojamas elektros laukas, o saules radiacija beveik 90 proc mazesne negu atvirame lauke...", taip teigia zymus Lietuvos ekologijos labaratorijos vadovas R.Pakalnis. Esu kazkur internete skaiciusi, kad azuolai savo saknimis valo salia esanti vandeni.
Taciau salia ju istiesu gera gyventi, aplink musu nama auga 12 broliu milzinu, kai kuriems virs 200m. Is pradziu stovint po jais galva sunkdavosi kaip karusele, tai mes juos kalbindavom, apkabindavom, vardus davem ir taip prisipratinom. Su laiku pastebejau idomu reiskini, jei net ramiausia diena pradedam kazko lauke surmuliuoti ypac kai tenka sudrausminti vaikus, azuolu virsunes pradeda linguoti nuo is nezinia kur atsiradusio vejo suoru, o osimas kaip mat uzgozia visus zodzius. Is pradziu buvo keista, o dabar kai supratome, kad esame susije, tik nusijuokiu ir sakau: gerai jau gerai neburbuliuosiu, ko cia isismarkavot
Tai is tiesu nuostabus medziai -entai, man labai patinka juos taip vadinti (kas mate kina ziedu valdovas) o ir jie neburba kai taip meiliai kreipiuosiu kalbindama juos.

Manau, kad musu ąžuolai energijos poveikiu nenusileidžia kedrams, ir jie turi ryši su aplinkui gyvenančiais žmonemis. Gal net ąžuolas stipresnis už kedrą, kažkaip neteko girdeti, kad sibire augtu ąžuolai. Gal kas nors turite tikros informacijos šiuo klausimu ?

Ech, pasodinau aš gilę prieš metus maždaug ir išaugo gražus Ąžuoliukas, bet kažkas atsitiko ir dar vasarą pradėjo lapus mesti Gal šaknys vazono dugną pasiekė, o gal vanduo netinkamas, nes labai kalkėtas.
Gal kas norit priglaust kas turit sodybas? Manau lauke jis dar atsigautų

eituwis wrote:Gal kas norit priglaust kas turit sodybas? Manau lauke jis dar atsigautų

O iš kokio Tu miesto? Norėtum laikinai duot paaugint? Šiaip gi gali į kokią nors mylimą vietą gamtoj pasodint, kur dažniau ateini. Jei ką, tai mūsų žemė prie Ukmergės, patys iš Kauno. O gal kas kitas apie ąžuolą labai svajoja? nes pas mus medžių daug

Aš kai ant palangių augindavau, tai kartais numesdavo lapus, paskui vėl atsigaudavo. Bet jei matai, kad jau nelabai kas, tai gal tikrai geriau į laisvę paleist.

Aš iš Kauno. Šiaip padovanočiau Ąžuoliuką, kas apsiimtų augint O belekur mieste, tai tikrai nenoriu sodint. Kad nenutryptų nieks ir mašinos neuždusintų...
O tu jasmin gal bandei kokį ant palangės augintą Ąžuoliuką pasodinti lauke? Prigijo?

Ne vieną ažuolą ant palangės auginau (sakykim, iki dešimties ?) ir dabar bandau prisiminti, kuriose tiksliai vietose jie pasodinti ir kaip jiems sekasi ) Labai daug to sodinimo buvo, sunku dabar atsiminti kurie ąžuolai buvo nuo palangės, o kurie daiginti sode. Tačiau bendrai galima sakyti, kad dauguma ąžuolų prigijo, auga, nors sąlygos kai kuriems kliuvo spartietiškos. Nepastebėjau skirtumo, pvz., tarp ąžuolų, kurie išdygo ir augo sode ir tarp, tų kurie išdygo ir pradžioje augo vazonėlyje. Turėtų ir Tavo ąžuolui pasisekti. Aišku, galima šiek tiek ir pasirūpinti juo, tada gal labiau galima tikėtis, kad užsikabins ir išliks.

Labai geras dalykas pasodinus yra apmulčiavimas, t. y. apdėjimas įvairiom žolėm, šienu aplinkui, tik ne ant pat medžio, kad nesušustų. Užpernai metais, kai buvo ta ypač sausa vasara, ant kalno beržai pradėjo gelsti, jau atrodė, kad jiems bus galiukai. Apdėjau šienu ir iš tikrųjų atsigavo, vėl žaluma pasimatė. Tačiau dabar galvoju, kad tą pačią apmulčiavimo funkciją atlieka aplinkui auganti žolė. Jei jai nepavyksta augaliuko nukariauti, tai apsaugo nuo perkaitimo. Tie minėti beržai augo visiškame smėlyje, žemė buvo niekuo neuždengta, todėl ją uždengus rezultatas iš karto matėsi. Tačiau jei augalas auga žolėse, tai žmogus, norėdamas jį apmulčiuoti, pirmiausia nulanksto žoles, o tada užkloja šienu ar žolėm, ar belekuo. Rezultate žemė lieka uždengta, augalas gauna saulės, tačiau kartais jam jos gali būti truputį per daug, jei jis neįpratęs būti saulės atokaitoje. Taip vieną kartą daug jaunų serbentų krūmų "nudeginau", nes prieš tai jie buvo apaugę žolėmis, o mes norėjom, kad būtų gražu, tvarkinga ir nulankstėm visas žoles. Paskui teko dalį žolių atstatyt. Dabar stengiuosi ir pamulčiuot truputį, ir paskui atstatyt šiek tiek žolių į vietą, kad teiktų pavėsio. Kol augalai jauni ir dar persodinti, tai dažnai būna tokių "žaidimų". Na, bet čia jau per daug išsiplėčiau ir nukrypau nuo klausimo.

Dėkoju už išsamią informaciją jasmin Dar liko vienas neaiškumas - kokiu metų laiku geriausiai sodint Ąžuoliukus? Ruduo jaučiu ne pats tinkamiausias metas?!

eituwis wrote:Dėkoju už išsamią informaciją jasmin Dar liko vienas neaiškumas - kokiu metų laiku geriausiai sodint Ąžuoliukus? Ruduo jaučiu ne pats tinkamiausias metas?!

Musuose,subtropineje zonoje, rudeni nukrite nuo medziu giliukai, ziu, ir isleide daigelius. Manyciau, Lietuveleje tas pats, jeigu kiek silti orai issilaiko:)

Žmonės žvelkite į gamtą ir gausite visus atsakymus. Nukrito giliukas nuo ąžuolo galiūno ir ilsisi per žiem po lapais ir sniegu, o kai ištirpsta sniegas ir saulė ima kaitint, išleidžia jis šaknelę į žemės gelmę ir išsprogdina lapelius pirmuosius Ir kėkštai slepia gilę iš rudens, nelaiko jos po sparneliu per žiemą Daryk taip kaip daro ir pati gamta neišgalvokite naujų gudrybių, nes jos tiktai pačius apsunkina ir mus klaidina...

Bet kad manasis ne daigelis, o jau metų laiko medelis, tai čia reikia, ne kad sudygtų, o kad prigytų. Teks pasinaudot Bastos patarimu ir sodint kuo greičiau, kol neatšalo oras...

Jep

augaliukus iš vazonelio galite sodinti visą periodą, kai lauko temperatura yra virš +2C. Svarbiausia, kad šakneles nenušaltu ir nenudžiutu. Kambaryje išaugintas ąžuoliukas be lapu pradejo ilsetis anksčiau, nes yra sutrikęs jo normalaus augimo lauke periodas. Manau kad jis išdygo namu sąlygom anksčiau, nei kiti jo bendraamžiai lauke. Bet jis negali pas mus amžinai žaliuoti, todel numete lapelius ir ilsisi. Kai šiltas oras lauke spalio men, buna, kad sudygsta gyliukai, bet išleistos ju šakneles dažnai nušala ir neišgyveva iki pavasario. Todel rekomenduoju surinktus giliukus palaikyti namie sausoje vietoje ir pasodinti juos i žemę po pirmo sniego. Manau, kad tokiu budu butu daugiau šansu jiems sudygti pavasari. Visiems sekmes sodinantiems...

Žilvinas wrote:Kažkur skaičiau, kad ąžuolo giles reikia sodinti rudenį lauke, kad peržiemotų šaltyje, nes kitaip nesudygs. Kitas variantas - palaikyti šaldytuve, tada galima sodinti pavasary, bet man asmeniškai jis nepatinka. Gamtos geriau neapgaudinėti.

Nemanau. Natūroje mūsiškiai ąžuolai stengiasi sudygt jau iš rudens. Voverės nukanda galiuką, kad gilė nebedygtų ir maisto medžiagos neišsieikvotų. Stratifikacijos reikia kanadiniam, raudonajam ąžuolui. Palaikytos metus namie gilės praranda gyvybingumą ir gali net nebesudygti. Ąžuolas nemėgsta skersvėjų, bet niekas jam neturėtų užstoti dangaus. Miškininkai tai įvardina: "Mėgsta kailinius, bet nenešioja kepurės". Dėl to miškuose matome į plasmasės vamzdelius įmautus ąžuoliukus.

Kodėl ąžuolas džiūna galėčiau pasakyt tik jį apžiūrėjęs natūroje. Dirvos rūgštingumas irgi turi didelę reikšmę. Kalkingoje dirvoje greičiau auga, bet greičiau ir išpūna ( Kauno ąžuolynas). Profai tokiu atveju siūlo imtis chirurginės operacijos - nupjauti viršunę ir taip sužadinti apatinių šakų vitališkumą. Norint, kad ąžuolas būtų "garbus veteranas", nereikėtų nupjauti apatinių šakų ir taip apsunkinti medžiagų apykaitą. Tai tokie mano diletantiški pasidalinimai.

plastmasinius vamzdelius miskininkai uzdeda ant jaunu azuoliuku, kad ju nenugriauztu stirnos ir kiskiai. Pastebejau, kad azuolai gali augti bet kuriame dirvozemyje, net prie pat vandens, ant tvenkinio kranto (puse medzio saknu buvo visa laika apsemtos vandenyje, kita puse iaugusi i kranta). Pagrindine saknis auga labai ilga ir megsta dregme. Kad normaliai augtu, nesirgtu ir vystytusi saku vainikas, jiems reikia pakankamai erves. kai kuriu medziu vainikas buna apie 20 metru, taigis tokiu atstumu reiketu juos auginti, i tarpus prikisant kitu medeliu ar krumu, kol jauni medeliai. Kekstai nunesa ir pasodina giliukus, net kelis kilometrus nuo motininio medzio, megsta paslepti soduose ar prie didesniu berzu salia kamienu. Nukrite ir sudziovinti lapeliai labai kvepia, namie suteikia malonu aromata.

Plasmasinis vamzdelis yra ir kailinėliai saugantys nuo žvėrelių. Bet tai žino visi, o kad ąžuolas mėgsta bendruomenę, ne visi. Gali augti bet kuriame dirvožemyje, bet kieviename augs vis kitaip. Čepkelių pelkės saloje augęs 350 metų ąžuolas buvo idealiai sveikas ir manoma kad tai dėl rūgšties. kalkinėje dirvoje užblokuojamas geležies įsisavinimas ir prasideda puvimas. Po motininiu ąžuolu gilės nesudygsta, nes suaugėlio šakos užstoja dangų, "sudaro kepurę". kėkštai juos platina nunešdami toliau.
Vilniečiai apie ąžuolus gali sužinoti užsukę į ąžuolyną pakeliui į Kernavę. Ten yra stendai skirti ąžuolui. O puikus straipsnis apie ąžuolą išspausdintas ornitologų sąjungos žurnale BALTASIS GANDRAS 2001 NR2 "Viskas apie ąžuolus" Povilas Vitkauskas.
Seni ąžuolai tuo gyvybingesni, kuo daugiau išsaugoję apatinių šakų.

Laimis wrote:Kaip cia yra? Nors klube pasisnekejus daugelis zmoniu savo gimines medziu renka lietuviska azuola, taciau didziausia tema yra skirta butent kedrams. Norisi suzinoti ir apie Azuolus daugiau. Pasistengsiu, kad i kita "Meiles erdves" numeri butu idetas straipsnis, apie azuolus. Toki pageidavima gavau is skaitytoju - rasyti ir apie kitus medzius.

Manau, kad jums reiktų orentuotis ir į druidų mėgiamus augalus. Tie kedrai su Lietuvą mažai ką turi bendro. Jau vien forumo pavadinimas skamba kaip prorusiška organizacija.

šerniukai labai megsta giles. Kaime pasodinau virš 1000 giliu, tai šerniukai beveik visas patvarke. Liko tik puodelio dydžio duobutes kas žingsni išknistos. Aptverti viso hektaro neturejau galimybiu, tai reikes naują partiją sodinti gerai apsaugotoje vietoje, dali bandysiu i plastmasinius buteliukus, o kitus gal reiketu užkasti kibire ir šaltoje vietoje palaikyti iki pavasario, palaukti, kol sudygs ir tada vel bandyti pasodinti, gal pavyks išvengti šernu, kol paaugs daigeliai, o paskui jau ir nebelies ju ?

Gal ir taip kaip mąstai pasiradyk? galima mokytis iš savų klaidų ir galima pasižiūrėti kaip kiti daro. Gal pasidaryti aptvertą mini medelyną. Įdirbtoje žemėje geriau išsivysto medelių šaknys ir augalas smagiau auga. Juk miškininkai gilių į miškus nesodina. Šernų iš ties miškuose per daug.