Kedrai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Post Reply
vitalijus42
Posts: 2
Joined: Fri 05 11, 2012, 15:01

Re: Straipsnis iš laikraščio "Meilės erdvė"

Post by vitalijus42 »

Leonardas wrote:Ką aš manau apie kedriukų auginimą

(kaip užsiauginti kedrą)


Iš internete ir klube pasisakančių žmonių matau, kad trūksta informacijos apie kedriukų auginimą. Bandysiu pasidalinti savo žiniomis su skaitytojais.

Iš kur gauti sėklų

Vilniečiai kedro riešutų gali nusipirkti Kalvarijų turguj. Kaina nuo 16 iki 20 Lt/kg, priklausomai nuo laiko ir pan.
Kauniečiams siūlau “Samsono” parduotuvę ir Jasinskio IĮ. Dėžutė su Anastasijos nuotrauka, savyje slepianti 200gr. riešutų ir vieną kankorėžį su sėklomis, kainuoja apie 8 Lt.
Kitų miestų gyventojams riešutų siūlau ieškoti turgavietėse.
Sėklos geriausiai išsilaiko sakingame kankorėžyje, todėl riešutėlį patartina išimti tik prieš sodinant. Norintiems lietuviškų sėklų, kankorėžius brandina Girionių, Kaniūkų, Utenos, Obelynės, Žagarės parkuose ir šalikelėse augantys kedrai. Tikslias jų vietas žino Kauno klubo nariai. Norinčius prašome kreiptis. Kankorėžiai nemokami!
Labai svarbu kaip ir kada surinkti riešutai. Jokiu būdu negalima kedro medžio daužyti ar purtyti. Jis pats turi atiduoti kankorėžį. Geriausia, kad nukritusį kankorėžį nuo žemės paimtų vaikas arba žmogus, neturintis savyje agresijos, tyrais jausmais ir mintim. Dar būtų gerai, kad ačiū pasakytume kedrui, išauginusiam kankorėžį. Jei rinksime patys - turėsime geros kokybės sėklą. Tiksliai nežinau kaip surinkti riešutai pardavinėjami turgavietėse, bet galima įtarti, jog tokia sėkla prastesnė.
Geresnės kokybės sėklą galima parsisiųsti iš patikimo Anastasijos fondo, kurį įkūrė pats V.Megre. Kaina dar nežinoma. Visus norinčius prisidėti prie bendro sėklų parsisiuntimo prašome jau dabar registruotis Kauno klube.
Įdomu pažymėti, kad čia aprašomu kedru vadinami yra du pušinių šeimos medžiai - sibirinė pušis (pinus sibirica Mayr.) ir kedrinė pušis (pinus cembra L.). Nežinia kurios pušies sėklos pardavinėjamos turgavietėse - riešutėlio forma labai panaši (sibirinės riešutėliai didesni), todėl vėl peršasi mintis, kad geriausia rinkti pačiam. Kalvarijų turgavietėje pernai aptikau dvigubai didesnius riešutėlius nei sibirinės pušies. Pardavėjai sakė, jog jie atvežti iš Altajaus ir vadino juos kedro riešutais, tačiau aš manau, kad tai galėjo būti korėjinės pušies (pinus koraiensis S. et Z.) sėklos. Literatūroje aptikau dar kelis medžius, kuriuos galima pavadinti kedrais, tačiau jie priklauso visai kitoms šeimoms ir veda kitokios formos sėklas. Dėl jų painiava neturėtų kilti.

Sėklų stratifikacija

Šių laikų mokslas prieš sodinant kedrus siūlo sėklas stratifikuoti, t.y. palaikyti jas šaltai. Kedrinės pušies stratifikavimo laikas 30-60 dienų. Sibiro taigoj nukritęs riešutėlis žiemos yra šaldomas kelis mėnesius. Tokiu būdu riešuto kevalas susilpnėja ir branduolėlis gali lengviau prasikalti. Mokslininkai, tai pastebėję, siūlo palaikyti sėklas, sumaišytas su žeme mėnesį ar du šaldytuve, rūsyje arba balkone. Taip turėtų padidėti sėklų daigumas, kuris kedrinės pušies atveju pasiekia 70%, o sibirinės pušies - 85%.

Žemė

Kedras - tai pušis. Todėl tinkamiausia žemė jam yra pušyno žemė. Jei negausite pušyno žemės, tai kedriukai vis tiek išdygs smėlyje ar juodžemyje. Tačiau kedriukui būtų lengviau augti, jei iš pušyno parneštumėt bent saują žemės ir įpiltumėt į vazonėlį. Pušyno žemėj gyvena grybai, kurie padeda kedriukams augti. Mokslininkai šį procesą vadina simbioze.
Dirvožemiui sibirinė pušis nėra reikli. Tinkamiausias jai yra apydrėgnis priesmėlis arba priemolis. Drėgmės perteklių dirvožemyje pakenčia geriau, negu paprastoji pušis, ir dažnai auga užliejamose upių slėniuose ir kimininėse pelkėse, kur neretai išleidžia pridėtines šaknis. Nereikli šilumai, atspari šalčiams, tačiau pavasarinės šalnos kartais nušaldo strobilus. Sausrų nepakenčia, vėjavartai atsparesnė už paprastąją pušį, pakanti ūksmei, jauni medeliai gali augti po motininio medyno lajomis.
Gerai tarpsta derlinguose, drėgnuose dirvožemiuose, kuriuose išvysto stiprią šaknų sistemą ir būna atspari vėjui. Šviesamėgė, tačiau derlingame dirvožemyje pakanti ūksmei.

(Ištrauka iš Dendrologija. Vilnius, Mintis 1973, p.53-54.)

Sodinimas

Sodinti siūlau pagal Anastasijos pateiktą būdą, aprašytą V.Megre pirmojoj knygoj skyrelyje “Sėkla gyduolė”.
Kai jau esate pasirengę sėti, pirmiausiai paimkite vieną ar kelias nemirkytas sėklas į burną ir palaikykite ne trumpiau kaip devynias minutes. Paskui pasidėkite tas sėklas ant delno, uždenkite kitu delnu ir palaikykite taip saujoje 30 sekundžių stovėdami basi toje vietoje, kur sėklas pasėsite. Paskui, atidengę delnus, pakelkite sėklas prie burnos, atsargiai iškvėpkite į jas orą ir 30 sekundžių palaikykite prieš saulę. Tada jau pasodinkite į žemę. Jokiu būdu nelaistykite. Pirmąkart palaistyti galima ne anksčiau kaip po trijų dienų. <...>
Anastasija tvirtino, kad vaisiai, tokiu būdu išauginti iš sėklos ir vartojami žmogaus, kuris juos pats išaugino, geba jį išgydyti absoliučiai nuo visų ligų, žymiai sustabdyti organizmo senėjimą, atpratinti nuo žalingų įpročių, daugeriopai sustiprinti protinę veiklą, suteikti dvasios ramybę.

(Ištrauka iš Megre V. Anastasija. I knyga. Vilnius, Asveja 1998, p.66.)
Kai kurie žmonės mano, kad kedriukų sėklas reikia iš pradžių sudaiginti šlapiame smėlyje ar marlėje, o tik po to pasodinti į žemę. Dėl šito siūlau rimtai pamąstyti. Antrojoje V.Megre knygoje Anastasija pasakoja apie močiutę, kuriai ji savo spinduliuku padėjo suprasti, jog agurkų sėklų drėgnoje marlėje daiginti negalima – jos deformuojasi. Ar tik nėra taip, kad geriausia yra sodinti tiesiai į žemę?
Dar vienas mokslas - alelopatija - moko, jog pasodintos kedrų sėklos išskiria tam tikras medžiagas, kurios yra nuodingos kitiems augalams, tačiau gyvybingos patiems kedrams. Tai - natūralus mechanizmas. Todėl į vazonėlį reikėtų berti bent saują sėklyčių, kad kedriukams būtų lengviau augti.

Auginimas

Anastasija pabrėžia, kad kedriukas yra gyvas. Jis nori priežiūros ir bendravimo. Mylėkite jį ir jis mylės jus. Su kedriuku reikia šnekėtis, liesti jį (bent per pilnatį), siųsti jam geras mintis, šypsotis. Kedriuką būtina laistyti kasdieną, tačiau jokiu būdu negalima perlaistyti! Todėl siūlau kasdien įlašinti tik kelis lašus nuo šlapių rankų, o kai trūksta drėgmės - palieti gausiau.
Gera kedriukui augti ne betoniniame name, o po atviru dangumi, todėl kiek galima dažniau išneškite jį į lauką ar balkoną. Tegu pabendrauja su žvaigždėmis ir kitais augalais. Beje, jei išaugtų kokia žolelė vazonėlyje - neišraukite jos. Jei matysite, kad žolelė jau trukdo kedriukui, vis tiek neraukite jos, o nukirpkite, palikdami šaknis. Šaknys žemei suteikia gyvybės.
Mano paties kedriukai yra 3 dvimečiai ir vienmečiai. Kai kurie žmonės Lietuvoje girdėjau jau turi ir trimečių. Kai kedriukas sulaukia tokio amžiaus ir užauga iki 30 cm. aukščio, jį reikia persodinti į lauką ar mišką. Šito dar nesu išbandęs, todėl nerašysiu.Jei kas žinot daugiau ar tiksliau - pasidalinkit!

Laimis Žmuida
Aciu uz labai naudinga straipsni.
Post Reply