Besidominčių augalais grupė

[Laimis]

Sveiki,

Vilniečiai jau bandė organizuoti atskiras specialias grupeles kurios domėjosi specialiais klausimais. Tokia buvo registracijos grupelė, dar buvo statybos grupelė. Pirmosios rezultatus matome forume.

Dabar ieškau žmonių, kurie nori pasiruošti pavasario sėjai. Aš pats organizuoju "AUGALŲ" grupelę Kaune, galima ir kituose miestuose ir susirašyti internetu. Bet Kauniečiai tai galime išsirinkti vieną dieną ir rinktis drauge, dalintis patirtimi apie augalus, jų sodinimo ir priežiūros būdus, kaupti informaciją, ją vėliau skelbti visiems internete.

Kas nori prisidėti prie grupelės ar daugiau informacijos prašom rašyti asmeninę žinutę arba tiesiog čia, šitoje temoje. Taip noriu augalų grupelės...vai vai..

[Ingrida]

Gera grupė. Labai jau prie širdies.

Tai jau pora klausimėlių turiu. Gal bus žinančių.

"BARŠKUTIS" - kuo daugiau apie jį: paskirtis, paruošimo būdas, naudojamos dalys, daugiametis ar vienmetis, apie galimybę aginti darželyje, lotyniškas pavadinimas ir gal kituose kraštuose yra kitas liaudiškas pavadinimas.

"RASHODNIKAS" - reikia lotyniško pavadinimo. Mat žurnale radau panašų vaizdelį su lotynišku pavadinimu.

[saimhe]

"RASHODNIKAS" - reikia lotyniško pavadinimo.

Per rambler.ru radau kelis variantus:

Asarum europaeum, aprašymas
Nepeta cutaria
Sedum telephium, nuotrauka
Adonis vernalis, aprašymas

[darja]

O tu biologas

Beje, gal kam reikia AGAVOS - pamaciau kaimyne senute metant dvi tokias, dukters is kazkur parveztas, sako neturint vietos, tai susopo sirdele ir parsineshiau i rusi... Zinot joms reikia vietos, nes ju lapai tokie smaili, mesingi, smailus, styrantys i salis kokiu 70 cm diametru - viena didesne, grazi, o kita - dar nedidele, bet uzaugs, mes tai irgi neturim vietos, be to, ir geliu pilna. Kas paimtu - dar primokeciau...

(tik i kita Lietuvos gala tai tikrai neveshiu - patys atvaziuokit, jei norit )

[Feja Ivanovna]

dekavoju uz atsakyma
vajezau, bet gi as turiu ta meiles erdve nusipirkusi, o gal ne ta, bet vis tiek rasiu internete. o dar mane domina tokia tema - norisi kuo greiciau apsodinti savo hektara, bet kol kas deja negalesiu ten dar ilgokai gyventi ir deramai savo sodinuku priziureti (na vis tiek pasodinus reiketu is pradziu laistyti, o jei atvaziuoji epizodiskai, tai gali ir nudziuti, ypac pavasari, kai sausa). be to, yra visokiu zvereliu megstanciu jaunus medelius grauzti, tai kaip to butu galima isvengti - negi visa soda tvora aptverti, kaip kazkur rase tai va, gal kas zinot, ar yra kokiu gudresniu budu to isvengti? pati zinau, kad yra ne tokiu reikliu medeliu, kuriu zvereliai ir kirminai negrauzia ir kuriems nebaisus vejai - maumedziai, eglaites, gal ir puseles. kazkada buvau pasodinusi ant lauko azuoliukus, tai i ju lapus labai greitai kirmelaites isimete ir nupliko vargsiukai, o paskui ir nudziuvo, mat vasara labai sausringa pasitaike. taigi, pasidalinkite savo patirtimi ar patarkite

[Feja Ivanovna]

ačiū tau Laimi širdingai už gerus patarimus.
tiesą sakant, patvirtinai mano "įtarimus" dėl bereikalingo vargo medelius laistant
tuos Anastasijos žodžius apie tai, kad laistomas medis tampa nuo tavęs priklausomas aš labai gerai įsiminiau ir neabejojau, kad taip ir yra. o kas gi miško medžius ar krūmus laisto vis dėlto dar abejojau dėl vaismedžių, ir įsišaknijusi nuomonė, kad bent pradžioje reikia palaistyti, nedavė ramybės. bet dabar išsisklaidė visos abejonės-dvejonės - tik pasodinu medelį, kibirą vandens šliukšt ir maunu nors į Gibraltarą ir įtariu, kad juo toliau važiuoji, juo geriau medelis prigyja, šaknijasi na gerai, nusigrybavau truputį, bet jau dabar sodinsiu drąsiai - vis tiek dauguma prigis, teip juk o tie, kurie prigis tai bus medžių medžiai - stipruoliai ir jokie kenkėjai ar sausros nebus jiems baisūs (labai viliuosi).
o dėl aprišimo stagarais - labai originalus sakyčiau būdas, ir todėl iš karto priimu. o be kiečių kas dar tiktų, gal barščiai?? na gal ir nelabai bet mano žemėje veši visokios aukštos žolės baltais skėtiniais žiedynais - nei tai kiečiai, nei tai garšvos sunkoka ir atpažinti - vaikščiojau vasarą po stagarynus atlasais apsikrovus, visas kojas apsibraižiau, bet dar toli gražu ne visas žoles identifikavau
dar kartelį dėkoju už padrąsinimą,
o tu, Laimi, paminėjai daug įvairių augaliukų pasodinęs, gal dar papasakotum, ar kurie nors jų davė vaisių, o kas tie zuikiakrūmiai - ar ne tokie dekoratyvūs krūmai, kur ir miškuos auga?

[Vėl pasikeičiau...]

bet dabar išsisklaidė visos abejonės-dvejonės - tik pasodinu medelį, kibirą vandens šliukšt ir maunu nors į Gibraltarą.

Siūlyčiau daryti atvirkščiai. Pirmiau į duobę įpilti vandens, jis susigers giliai po šaknimis, o po to ant viršaus pasodinti medelį ir po to nelaistyti. Vanduo tegu būna kuo giliau. Tada šaknys neis į viršų. Iš viršaus laistyt negalima, nebent lietus, bet ir jis ne tiek iš viršaus, kiek į požeminius vandenis nueina jo vanduo.

dėl aprišimo stagarais - labai originalus sakyčiau būdas, ir todėl iš karto priimu. o be kiečių kas dar tiktų, gal barščiai?? na gal ir nelabai bet mano žemėje veši visokios aukštos žolės baltais skėtiniais žiedynais - nei tai kiečiai, nei tai garšvos sunkoka ir atpažinti - vaikščiojau vasarą po stagarynus atlasais apsikrovus, visas kojas apsibraižiau, bet dar toli gražu ne visas žoles identifikavau

Tinka viskas kas šiek tiek kietesnis ir trukdo prieiti prie medelio. Žvereliai tinginiai, jie neliečia medelių, kurie kuo nors aprišti. Tinginiai absoliutūs. Galbūt tie tavo skėtiniai augalai tai builiai, arba barščiai. Galima ir dilgeliu stagarais rišti. Tik manau negalima žolėm rišti kurias valgo stirnos. Taip tik pritrauksit jas, o ne nubaidysit. Šienas ir šiaudai galbūt netinka, bet gal ir tinka. Žinau, kad visi kieti stagarai tinka.

o kas tie zuikiakrūmiai - ar ne tokie dekoratyvūs krūmai, kur ir miškuos auga?

Jo jo, tie patys.


Zuikiakrūmis

[Vėl pasikeičiau...]

o tu, Laimi, paminėjai daug įvairių augaliukų pasodinęs, gal dar papasakotum, ar kurie nors jų davė vaisių

Papasakočiau...

Prieš du metus, kol dar nebuvau žemės gavęs nusprendžiau paidaryti medelyną ir ten išsiauginti medelius ir krūmus iš sėklų, o paskui juos perkelti jau paūgėjusius į žemę. Pririnkau sėklų gal kokį tūkstantį. Iš viso pasodinau 34 rūšis medžių ir krūmų. Mano nuostabai išdygo tik 6 ar 8 rūšys. Kai tik pasodinau, tai sužinojau, kad daugeli kaulavaisių išdygsta tik antraisiais metais. Netgi būna taip, kad ir tie augalai, kurie turi sudygti pirmais metais, vistiek sudygsta antraisiais.

Pvz. gudobelės. Pasodinau gal 4 jų rūšis. Jos sudygo tarp piktžolių tik antraisiais metais. Taip pat erškėtrožės, kauleniai, o su liepom tai išvis tragedija. Sodink nesodinęs, bet nedygsta.

Pirmais metais išdygo abrikosai, svarainiai, uosiai, ąžuolai, pūsleniai, kaštonai, riešutas juodasis, obelys ir kriaušės...

Pirmais metais turėjo išdygti ir graikinis riešutmedis. Bet jam nepatiko tie metai, tai jis išdygo tik antrais metais. Taip būna ir su kedrais. Jei luobelė stipri, tai jie kartais išdygsta po dviejų savaičių, o kartais tik kitą pavasarį, antraisiais metais.

Iš mano pasodintų, tai tik juodieji serbentai davė vaisių.

Juoduosius serbentus dauginau taip: pavasarį nupjoviau šešias šakelias po 10-15 cm. Tokias žaliasnes, nevisiškai sumedėjusias. Pirmametėmis jos vadinasi. Tada visą tą pagaliuką įkiši į žemę. Jau pirmaisiais metais ant vieno iš 5 išgyvenusių krūmelių užderėjo viena uoga, o antraisiais - trys. O kiti krūmeliai keturi nederėjo. Gal jiems mažiau saulės ar ko... Nžn.

Sodinu augalus ir ne tik iš sėklų. Bet sodinu neseniai, radėjau tik prieš 3 metus, taigi vaisių dar nėr. Šiemet pasodinau šermukšnių, trešnių, lazdynų... viso to yra miške. Tikiuosi šiemet bus vaisių. Bent jau šermukšnių.

Hmm..ką čia dar papasakoti? Geriausias patarimas toks: sodinkit viską ir visada ir viskas labai gerai augs. Sodinkit lietuviškus augalus ir išvengsit daug priežiūros problemų ir sutaupysit laiko. Ką dar papasakot?

[Feja Ivanovna]

nuu, Laimi, aš labai nustebau, perskaičiusi, keik daug tu jau visko pasodinai, o dar sakai buvai surinkęs apie 1000 sėklų rūšių kos tu šaunuolis, matyt kad didelis įkvėpimas buvo ir tikriausiai vis dar yra

labai įdomu skaityti tavo patarimus ir patyrimus. sakai, iš viršaus nereikia laistyt? tai gal bent pamulčiuot vertėtų kokiom velėnom, žievėm ar lapais, ką manai

stagarai -YEEES, bus aprišta ir užplombuota

<Hmm..ką čia dar papasakoti? Geriausias patarimas toks: sodinkit viską ir visada ir viskas labai gerai augs. Sodinkit lietuviškus augalus ir išvengsit daug priežiūros problemų ir sutaupysit laiko. Ką dar papasakot?>

pasakok viską, nes visa augalinė patirtis labai įdomi. apie sėklų daiginimą ir aš šį tą pastebėjau - geriausiai man dygo ąžuolai, akacijos ir kaštonai. kedrai sudygo kada panorėję, bet, deja, neišgyveno ilgiau nei tris mėnesius - tiesiog nustodavo augti ir viskas daiginau ir tujas bei maumedžius. maumedžių sudygdavo vos vienas kitas iš daugybės (sėklos iš lietuviškų kankorežių), bet jie labai lepūs, vos gavę daugiau saulės suglemba ir po viskam nors ir saugojau juos, bet užauginti kol kas nepavyko. tujų šiaip nelabai mėgstu, bet Kalvarijų turguj užtaikiau ant tokio dieduko, kuris prekiauja įdomiom sėklom iš Tolimųjų Rytų ir Sibiro (pas jį iš pradžių ir pirkdavau kedro sėklas), tai jis man įsiūlė tokių korėjietiškų svyrančių tujų ir jos man labai gerai sudygo ir pavyko užauginti 6 trimetes tujas - vis tik savos, iš sėklos kuo jos skiriasi nuo įprastų tujų - kol kas dar nematau, gal ir ne korėjietiškos jos, bet vis tiek gražios, nuo saulės pasidaro tokios skaisčiai žalios. nu labai gerai augo man tujos, negaliu joms nieko prikišti
sutinku, kad lietuviškiems augaliukams prigyti yra lengviau.
ale kantrybės su sėklom reikia daug, tai ketinu šįmet pirkti sodinukų - vaismedžių, o pušelių, berželių, ievų, šermukšnių galima ir iš miško persikelt. nors man patiko švediški šermukšniai - tvirtais raibais kamienais, dideliais sidabrinais lapais - tokie linksmi, pasišiaušę
ir tau, Romai, ačiū, kad pasidalinai

[Vėl pasikeičiau...]

, o dar sakai buvai surinkęs apie 1000 sėklų

ne ne. sėklų apie 1000. rūšių tai tik 34 pasodinau. 34 rūšys po 29 sėklas = 1000 sėklų. daba tik paskaičiavau..na, turėjo būt ne tūkstantis o keletas tūkstančių.

sakai, iš viršaus nereikia laistyt? tai gal bent pamulčiuot vertėtų kokiom velėnom, žievėm ar lapais, ką manai

Aš medelius sodinu taip: nuimu velėną, paskui dar šiek tiek pakasu, tada dedu medelį (kartais su gumbu žemių, kartais be jo) į tą duobę ir užkasu paprastom žemėm. Paskui uždedu tą pačią velėną. Sutrombuoju taip, kad atrodo, jog tas medelis visada ten augo. Jokiu sodinimo žymių nelieka. Aplink kamieną ne plika žemė, o žolytė auga, kaip ir visur. Ta velėna iš karto prigyja ir saugo medelį nuo saulės ir dirvos išdžiūvimo.

Jei nėra velėnos, tai aišku jos nereikia atiminėti iš kito žemės paviršiaus, pakanka numulčiuoti kuo nors: šiaudai, žolė, smulkinta mediena, miško spygliai, lapai...

Kas liečia ne medelių, o daržovių laistymą, tai patariu pasiskaityti "Meilės erdvė" Nr.4. Galima rasti čia: http://meileserdve.anastasija.lt/

Straipsnis vadinasi "Protingas laistymas".

pasakok viską, nes visa augalinė patirtis labai įdomi

paprašysiu specialistės (dirba botanikos sode), kad parašytų straipsnį į mūsų laikraštį būtent apie sėklų daiginimą ir daigumą.

Prisiminiau, ką norėjau papasakoti. Apie mulčiavimą. Pirmaisiais metais mano medelyne žemė buvo niekuo neuždengta. Sodinau sėklas į suartą žemę. Į daržo vietą. Na, tiesiog tokią vietą gavau. Žemė jau buvo nuoga. Tai pirmą vasarą aš ravėjau piktžolės 5 kartus. Antrąją vasarą sužinojau, kad galima mulčiuoti ir ravėjau tik 2 kartus. Žodžiu darbo sąnaudos sumažinamos per pusę, o jei dar būčiau akyliau numulčiavęs, tai būtų dar geresnis rezultatas. Be to, mulčia išlieka keliems metams. Na, aišku žiūrint kuo mulčiuoji.

[Feja Ivanovna]

sveiki, mielieji, reikia patarimo:

Masanobu Fukuoka teigia, kad jei nors vieną kokio medelio/krūmo poumpurėlį nupjausi, būsį to medžio/krūmelio vergas. taigi, pasodinau serbentą ir nežinau, ar reikia nupjauti iki pusės šakeles - visi sodininkai taip pataria, kad kitąmet būtų geresnis derlius (Kurdiumovas taip pat pataria vaismedžius ir vaiskrūmius genėti) o jei nepatrumpinsiu šakelių, tai negi visai nederės šiaip aš negodi o tie sodininkai įdomūs žmonės - siekia kuo didesnio derliaus, o kai krūmeliai lūžta nuo uogų, pusė jų ant žemės nubyra, nes arba nespėja uogų suvalgyt ar perdirbt arba išvis nevertina tų uogų (pvz. raudonųjų serbentų), bet kažkodėl augina
patarkite ką nors, kurie daugiau patirties turite. aišku, galiu eksperimentuoti ir pati be jokių patarimų, bet man įdomu, ką kiti galvoja
Basta rašo;
<Neberandu pranešimo, kažkas iš moterų rašė, kad jos žemėje auga nei tai garšvos, nei tai kas, su žiedais, panašiais į garšvų... Exclamation Jei atlase nerado, tai galėjo būti nykstanti rūšis: >
čia aš rašiau labai ačiū, kad šitiek privardinai, man patiko visi pavadinimai, kažkokie užburiantys, ypač "begalis" ir "gurgždis". iš kokio tu čia atlaso juos ištraukei? reikės man atidžiau patikrinti tuos augalus. pelkinė guostė gal atkrenta, nes ten tikrai ne pelkė. o dėl nykstančių piktožolių išsaugojimo, tai - labai pritariu, nes beveik visos piktožlės yra ir vaistažolės ir ne šiaip sau auga ten, kur auga

[Vėl pasikeičiau...]

Masanobu Fukuoka teigia, kad jei nors vieną kokio medelio/krūmo poumpurėlį nupjausi, būsį to medžio/krūmelio vergas. taigi, pasodinau serbentą ir nežinau, ar reikia nupjauti iki pusės šakeles - visi sodininkai taip pataria, kad kitąmet būtų geresnis derlius (Kurdiumovas taip pat pataria vaismedžius ir vaiskrūmius genėti) o jei nepatrumpinsiu šakelių, tai negi visai nederės šiaip aš negodi o tie sodininkai įdomūs žmonės - siekia kuo didesnio derliaus, o kai krūmeliai lūžta nuo uogų, pusė jų ant žemės nubyra, nes arba nespėja uogų suvalgyt ar perdirbt arba išvis nevertina tų uogų (pvz. raudonųjų serbentų), bet kažkodėl augina

Patirties neturiu auginant serbentus. Žinau, tik kad tikrai jų būna per daug ir visų žmonės jų nesurenka ir neperdirba, taip kad didinti derliaus nėra prasmės. Be to didinti derlių galima su mėšlu ar šienu. Mn pasakojo, kad ožkų mėšlu patręšė juoduosius serbentus ir jų uogos pasidarė dvigubai didesnės. Vat jum ir neskausmingas derliaus padidinimas. Ir susirinks didelis derlius lengvai (be didelio darbo) nes uogos didelės, o ne smulkios.

Be to, man skauda krūmus pjaustyti. Aš to nedarysiu. Man kol kas užtenka kiek aš prisirenku serbentų miške. Ten labai mažai yra. Bet man užtenka. Daba dar pasisodinau pas save hektare, tai išvis užteks

Patarimas nepjaustyti. Pritariu Fukuokai Jis kietas. Ir Kurdiumovas man arodo siūlo ne pjaustyti, o lankstyti. Jei nulenktum krūmo šaką, tai ji į viršų duotų daug jaunų atžalų ant kurių ir formuojasi, tas sodininkų mėgstamas gausus derlius. To nebandžiau praktiškai, betmačiau taip gamtoj vykstant. Nulenk šakelę ir manau gausi tokį pat efektą. Pvz, galima prispausti ją su akmenėliu prie žemės...

[Feja Ivanovna]

nu įtikinote mane, kad nereikia pjaustyti. ir gerai - tegu sau auga krūmelis laisvai, be prievartos tik aš nepasakiau, kad tas serbentas yra stiebinis ir todėl, aišku, skiepytas. pas mane prie namų labai vietos mažai, todėl ir pasirinkau nei medelį nei krūmelį tai va, toks stiebas apie 70 cm ir viršuje dvi šakutės. bet nepjausiu, nors palenkti taip pat niekaip neišeis bet laimei kaiminystėje yra ožkų
o ką su avietėm daryt
Basta parašė:
<o tai kas yra kenis? ar baltegle, ar kas? >
prieš pat mano langus augo balzaminis kėnis, bet lapkričio audra jį išvertė iš koto paskui apžiūrėjome ir pamatėm, kad kamienas prie šaknų buvo papuvęs. ir šaknys buvo paviršinės, tokios kaip vištos kojos tam kėniui buvo gal koks 30 metų - spygliukai kaip eglės, tik minkšti, o kamienas lygus su daugybę kvapių sakų puslelių:) ech , gaila man kėnio, būdavo prieini, paspaudi pūslelę ir ištrykšta lipnus skystis - žaizdas užtraukdavo kaip mat.
o balteglė manau yra tokia eglės rūšis. tikriausiai pažįstate sidabrines egles tai balteglės labai į jas panašios, tokios pat pūkuotos, spygliai labai duria, tik jie neturi melsvo ar sidabriško atspalvio ir yra žali su vos balkšvu apnašu. jų tėvynė, rodos Šiaurės Amerika, Kanada. Ką tik pažiūrėjau internete, tikrai - lietuviai kėnį vadina baltegle (lot. Abies), o ta, akurią turėjau omeny yra baltoji eglė (lot. Picea Glauca ).
o atlasą jau pats metas ir man įsigyti atrodo, esu jį turėjusi rankose.

[Dobis]

perėjau per sodus, pasidairiau- vajezau, visur žemė perkasta, juoda, be gyvybės, lysvės irgi juodos "sterilios", braškių daigai vieniši styro nė žolelės aplink - net po serbentų krūmais žolytės nėra - būtų bent lapus pernykščius palikę ak tie sodininkai-darbininkai, kur čia nepakils spaudimas šitaip uoliai besidarbuojant
man daug labiau patinka apleisti sodai, yra toks vienas kaimynystėje aukšta žole apžėlęs, kaimynai juokiasi, aptarinėja, o aš pastebėjau, kad ten metų metais negenėtos obelys puikiai dera tarp dilgėlių ir obuoliai skanūs

[Dina]

O, tai musu sodas kaip tik toks apleistas-nusipirkom ziema,o kai nutirpo sniegas, pasirodo,kad sode turime: pilna pievele visur issimeciusiu braskiu,topoliu jaunuciu pridygusiu:), puseliu mazuciu:) siaip viskas faina, man patinka, kad gyvybes yra, o ne kad iskasta zeme, bet va, dabar galvojam-visur kitur jau auga tokia grazi, zalia zolyte, o pas mus-grebstem grebstem ta sena, ruda zole, bet jauna pro ja neprasimusa:( gal ir neisdygs ji:( o gal veliau isdygs?( gal kas susiduret?