Spygliuočių sodinimas

[Rapolas]

Straipsnis laikraštyje valstietis http://www.valstietis


Laikas sodinti spygliuočius
http://www.valstietis.lt/HTML/Priedai/S ... a_txt5.htm


Spygliuočiai sodybose mėgstami ne tik dėl žiemą vasarą žaliuojančio rūbo, bet ir dėl formų bei pritaikymo želdinių grupėse įvairovės. Lietuvos želdynuose auginama net 400 rūšių, veislių ir dekoratyvinių formų spygliuočių. Jie visur tinka, sodinami pavieniui ar grupelėmis po 3-5, tinka gyvatvorėms, saugo nuo vėjų, triukšmo. Spygliuočių išskiriami fitoncidai sunaikina daugumą ore esančių mikroorganizmų, turi gydomųjų galių.

Skirtingas nei kitų augalų būdas
Daugelio rūšių spygliuočius, skirtingai nei lapuočius, sodinti rekomenduojama vasarai baigiantis ar vėlyvą pavasarį. Eglės geriausiai prigyja pasodintos rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pirmojoje pusėje, kai jos baigusios augti, šakelių galuose susiformavę pumpurai. Pušis, tujas, kadagius geriau sodinti pavasarį, žemei gerai įšilus. Iki gegužės vidurio galima sodinti ir egles.
Į nuolatinę vietą rekomenduojama sodinti 4-8 metų amžiaus spygliuočius. Sodinant svarbu nenupurtyti nuo šaknų žemės. Daugelio spygliuočių šaknys paviršinės, sužėlusios į tankius kuokštus, todėl iškasti numatytus sodmenis reikia gerai palaistyti. Transportuojant šaknis būtina susukti į medžiagos skiautę ar polietileno plėvelę, kad nenubirtų žemės.
Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Duobė, į kurią sodinsime augalą, turi būti didesnė nei šaknų kuokštas. Joje šaknys turi pasiskleisti. Prastoje dirvoje būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Augalo šaknis būtina užžerti derlinga žeme. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Jis turi būti gerai perpuvęs, lygiomis dalimis sumaišytas su lapine ar velėnine kompostine žeme.
Vienąkart gausiai palaistyti nepakanka. Tai reikėtų padaryti kelis kartus. Dar geriau rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).
Pavasarį sodintus kadagius taip pat reikia laistyti ilgiau (apie mėnesį).

Pasirinkite tinkamą rūšį
Kadagys geriau augs žvyringoje, nederlingoje dirvoje, stačiame šlaite, atviroje, saulėtoje vietoje ar prie laiptų, neaukštų terasėlių ir atraminių sienelių. Medžių šešėlyje jis skursta ir greitai praranda savo grožį. Populiarūs yra kazokinis ir kininis kadagiai. Pirmasis ištvermingesnis ir nereiklus. Besidriekiantysis yra Juniperus communis ’Depressa Aurea’. Galime rinktis horizontaliojo ir gulsčiojo kadagių formas.
Daugelis kėnių geriau pakenčia paunksnę, tik dekoratyvinės formos su šviesiai pilkšvais spygliais yra šviesiamėgės, sodintinos atviroje, gerai apšviestoje vietoje. Kukmedžiai, tujos mėgsta drėgnesnes dirvas, bet tujoms kenkia užsistovintis polaidžio vanduo. Puskiparisis mėgsta kalkingą dirvožemį.
Komponavimas aplinkoje
Spygliuočių spalvos varijuoja nuo tamsiai žalios iki salotinės, geltonos su bronziniu ir melsvai pilkų tonų. Atviroje, saulės ryškiai apšviestoje sodybos pusėje vyraujanti geltona spalva vargins akis. Ten įkurdinkime tamsesnių tonų spygliuočius. Šešėlingoje pusėje tamsesnės spalvos augalai savo ruožtu atrodo niūriau; ten tiks geltonesnių atspalvių spygliuočiai.
Mažuose ploteliuose išsiteks koloniškos ir kompaktiškos žemaūgės formos. Pvz., paprastojo kadagio koloniška žemaūgė forma (Juniperus communis ’Compressa’), kuri išauga 1-1,5m aukščio ir tik 0,4-0,5 m skersmens; europinio kukmedžio žemaūgė geltonspyglė forma (Taxus baccata ’Pumila Aurea’), kuri siekia 0,4- 0,6 m aukštį ir tokį pat skersmenį. Pakvieskime į sodybą paprastosios eglės (Picea abies ’Inversa’) mažiausią svyruoklinės formos ar eglės gyvatšakės sodinuką. Tai 3-4 m aukščio ir 2-4 m skersmens medis.
Parkuose, didelėse sodybose prie tvenkinių gali puikuotis aukštos tujos, maumedžiai, cūgos. Prie nedidelių tvenkinėlių tiktų vidutinio aukščio ir žemos tujos, puskiparisiai, kadagiai, pušelės, prie jų gražiai derės akmuo. Jei tvenkinėlis išklotas lanksčia hidroizoliacine danga, kad augalų šaknys jos nepažeistų, reikėtų padaryti požeminį užtvarą (vertikaliai įkasti šiferio, plastiko lakštą ar skardą). Augalus derinkime kaip gėlyne: priekyje - žemiausius, besidriekiančius, o tolimiausiame tvenkinio krante – aukščiausius. Taip augalai neužstos nei vandens, nei vieni kitų.
Spygliuočius galime įkurdinti ir alpinariumuose, ypač žemaūges dekoratyvines formas. Ten tiks kadagiai, tujos, puskiparisiai, eglės. Sparčiai augančius ir aukštesnius augalus reikės karpyti, kad išliktų žemesni.
Tinkamai pasirinkę spygliuočius, galime užsiauginti ir visai žemą, ir 2-5 m aukščio gyvatvorę. Nekarpomoms žemoms gyvatvorėms sodinkime paprastojo kadagio koloniškąją formą, paprastosios eglės nykštukinę, Gregoro, žemaūgę tankiašakę ir lizdinę formas. Tujų pasirinkimas - bene plačiausias: jų daug formų, be to, visas galima karpyti. Daug vakarinės tujos formų yra pusrutulio, pagalvės ar plataus kūgio pavidalo, neaukštos. Tinka ir europinio kukmedžio žemaūgė geltonspyglė forma (Taxus baccata ‘Pumila Aurea’), kuri užauga 0,4-0,6 m aukščio ir tokio pat skersmens. Vidutinio aukščio ar aukštai gyvatvorei sodinkime paprastąją eglę. Nebrangių jos sodinukų galima įsigyti dažname medelyne.

Šiek tiek apie priežiūrą
Gyvatvorei pasodintas egles pirmą kartą rekomenduojama karpyti po 2-3 metų, vasario viduryje ar liepos mėnesį. O štai kadagiai nemėgsta karpymo. Jų gyvatvorės greitai išretėja, ypač apačioje. Kalninės pušys taip pat nepakenčia karpymo.
Dauguma dekoratyvinių spygliuočių – atvežtiniai, taigi pirmomis žiemomis neretai apšąla. Reikėtų nepagailėti specialių atsparumą didinančių trąšų, žiemai lepesnius sodinukus net pridengti. Įsigydami naują augalą pasidomėkime, iš kur jis atkeliavo ir kaip jį prižiūrėti.
Jau sodindami medelį, galime pradėti jį formuoti. Jis neprivalo būti tiesus. 30 laipsnių kampu pasodinta pušelė augs pasvirusi. Taip sodinant, virš dirvos paviršiaus iškilusią šaknų gniužulo dalį būtina apkasti žemėmis ir pridengti medžiagos skiaute ar velėna – laikinai, kol medelis dirvoje paskleis šaknis. Kitoje kamieno pusėje, kad nepažeistume žievės, lietimosi vietose paklokime samanų ar plaušų. Norėdami pušelę ar kitą spygliuotį suformuoti išlinkusiu kamienu, sodinuką sodinkime pasvirusį, jį pririškime prie įstrižai į žemę įkalto kuolelio. Augdamas liaunas kamienas tiesiasi, stiebiasi vertikaliai.
Pasodintus spygliuočius patariama 4-5 metus mulčiuoti, geriausia - susmulkinta žieve ar pjuvenomis. Pomedžius purenti rekomenduojama pavasarį, rudenį - tik mulčiuoti. Purenant apsinuoginusias šaknis dera papildomai užžerti žemių ar durpių mišiniu.

Parengė
dr. Irena LAMSODIENĖ
[/b]

[Dina]

Kaip pusis nezinau, bet dekoratyvinius sygliuocius-tujas, kadugius ir t.t. dabar pats laikas, mociute augino juos, vezdavm pardavineti, tai sodinti geriausias laikas butent mazdaug apie Motinos dienos savaitgali.

[Vėl pasikeičiau...]

Sveiki. Gal galetumete patarti, kaip ir kada geneti paprastas lietuviskas pusis, kad jos neaugtu i virsu daugiau kaip 2 metrus. Aciu

Patarčiau genėti ne pušis, o sąmonę. Medelių genėt negalima, jiems skauda.

Galima įsigyti sodinukų medelynuose kalninės pušies. Nemanau, kad daug kainuos. Kalninė pušis labai panaši į paprastąją pinus silvestris, bet užauga kaip tik kiek tau reikia, t.y. 2-3 metrus.

Aš tai dabar prisrinkau sėklų kalninės pušies ir jau tris metus auginu, tai jos dar mažytės, gal 20 cm užaugę. Ilgai laukti, bet užtat nemokamai ir iš sėklyčių, tai beveik gimtos, beveik paties gimdytos. Pušų sėklelės labai greitai sudygsta. O kalninės pušies sėkeles labai lengva rinkti, nes jos auga ištiestos rankos aukštyje. Ir sėklelių pas kalnines pušis būna labai daug. Galima per valandą prisirikti tūkstančius sėklų, o per 10 metelių išauginti 1000 pušelių, kurios po 10 metų kainuos labai brangiai. Kai taip pažiūri, tai laukti 3 metus vieni niekai.

Dar galimas ir trečias variantas. Kurdiumovas siūlo vaismedžius ne genėti, nes tai jiems kenkia, o formuoti. Formuoti reiškia pririšti šakelę prie kamieno taip, kad ji derėtų. Formavimas atstoja genėjimą. Kurdiumovas nesiūlė formuoti paprastųjų pušų, bet blogiausiu atveju, tai galima pabandyti. Pririšk viršūnę kur nors prie žemės, kad ji augtų į šoną, o ne į viršų ir galbūt ji augs pagal tavo norą.

Bet genėti...oi ne.. visokiems medelias skauda, o pušys viršūnes labai sunkiai užsigydo. Kažkurioj kitoj temoj žmonės skundėsi, kad žvėrių nulaužytom viršūnėm pušelės neišgyvena, taip kad genėti tikrai nepatariu.


Štai kalninė pušis (Pinus montana)

Jomis yra apsodinta Kuršių nerija:

[Vėl pasikeičiau...]

Tiesa, nepasakiau, kur galima įsigyti nemokamų sėklų kalninės pušies. Šiaip jų pilna visur, tik reikia stebėt aplinką. Miškuose jų nėra, bet kiekviename mieste yra. Miestuose kur nors prie tiltų arba šiaip kokie šlaitai yra apželdinti mažomis pušelėmis. Vat ten ir yra kalninė pušis. Jos spyglių spalva neturi tokio sidabrinio atspalvio kaip paprastoji pušis. Kalninės spygliai kiek tamsesni, sodresni. Auginamos jos ir prie ligoninių ir parkuose visokiuose. Jei ką, tai galiu parodyti tiek vilniuj, tiek kaune. Sėklas reikia rinkti žiemą. Galima nuo lapkričio manau.

[Vėl pasikeičiau...]

Aciu uz patarimus. Tik problema yra tokia, kad tos pusys auga po elektros laidais ir jei as nieko nedarysiu, to imsis elektrikai. O jie neziures kaip geriau ir sveikiau medziams.

aaa...nu tada kapok viršūnes. galbūt išliks... arba iškask ir pasodink kalnines,tada dar geriau bus.