Visada, kai darau, tariu zodi, pasirenku ir kt. stebiu savo jausmus. Jei jauciuosi gerai, patogiai - viskas tvarkoj, jei nemalonus pojuciai - darau neteisingai.Dina wrote:Dalinai sutinku. Del pasirinkimo pailseti.
Man idomu kitkas. Kazkaip paskutiniu metu man iskilo klausimas apie puikybe. Atrodo, kad niekad nesizavejau vien krikscionybes idejomis, bet dabar kai ka imu jausti..
Atleisk, Olga, jei suinterpretuosiu ka netaip, bet man atrodo, kad simtaprocentinis prilyginimas saves Auksciausiajam yra puikybe ir savo ego iskelimas. Tu akcentuoji savaja tiesa. Is kur zinai, kad ji teisinga? Tu taip jauti /zinai vidumi? Bet juk as irgi jauciu/zinau vidumi, kad yra kitaip. Kuri is musu teisi, o kuri klysta? Ar gali ismatuoti? Kuo? Savo sirdimi? O kaip manoji? Ar leisi sau galvoti, kad tavoji yra tyresne?
Todel mes kiekvienas ir esam Dievai - nes musu gyvenimas bus toks, kaip mes mastome. Ir taip yra del to, kad mes padaryti по образу и подобию
, o Dievas sukure pasauli savo minciu galia. Nematau nieko blogo buti Dievu, tvarkyti savo gyvenima ir paciam spresti i kuria puse judeti. Nedarysi to pats - padarys kas nors uz tave.
Dievas = meile=laisve=energija=sviesa
Ar taip jau blogai buti Dievu?
Ar Dievas toks jau ispuikes?
O skirtumas tarp taves ir manes gali buti tik vienas - i skirtingas puses judame...
O jei i viena (Anastasijos forume rasome) tai tu kazkoki ne ta transporta pasirinkai, su tokiomis mintymis (as nieko verta, nieko negaliu, yra mirtis, yra kancia, ir t.t.) i ta puse nenuvaziuosi. Esu tuo tikra.
kvailas, kad šitoj "labdaros kavinėj" nesilankytų 
