Sosnovskio barščiai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Sosnovskio barščiai

Post by Uosis »

Įdomūs augalai tie barščiai, bet, kiek suprantu, Lietuvoje labiausiai plinta pavojingasis Sosnovskio barštis. Išauga jis iki 3 metrų aukščio. Plinta savaime.

Informacija apie tai:

Борщевик Сосновского - (Heracleum sosnowskyi).
В средней полосе России в мае начинается цветение Heracleum sosnowskyi, борщевика Сосновского - огромного трехметрового растения, произрастающего обычно по обочинам дорог, оград дачных участков, на лесных полянах и опушках.
Он содержит особые вещества - фурокумарины, которые действуют как фотосенсибилизаторы: при попадании на кожу они делают ее чувствительной к солнцу.
Под воздействием солнечного облучения способен вызывать ожоги кожи, поэтому собирать растение нужно в перчатках. Его свежие пристеблевые и прикорневые листья непригодны в пищу без предварительной кулинарной обработки. Они имеют сильный ароматический запах и горьковатый привкус из-за большого количества эфирных масел и кумаринов.

Palčiau apie barščius skaitykite http://yadflora.hotbox.ru/128.html

O čia ištrauka iš estų aplinkos apsaugos ministerijos tinklapio apie kovą su Sosnovskio barščiais:

Fight against Heracleum sosnowskyi beginning

The Ministry of the Environment invites all people in whose land plants of the invasive hogweed species (mainly Heracleum sosnowskyi) are found, causing risk both to human health and the other species, to start fighting those right away. The beginning of spring is the best time for this purpose as the plants are small and fragile and it is easier to get rid of those. In summer when the plants will have grown up to three metre’s height and may cause cases of skin lesion and burns, fighting with those is much more difficult and less successful.

According to Ms. Liina Eek-Piirsoo, Chief Specialist of the Nature Protection Department, cutting through of the roots is considered to be the most efficient method for getting rid of the hogweed.

"It would be possible to get rid of the Heracleum sosnowskyi in four years if the main root of the plant would be cut through at least twice a year at some 10 cm below the soil surface. The other methods of mechanical damaging - mowing and picking umbels - are less efficient and would need more time (even up to eight years) for getting rid of the local hogweed population. Late mowing is of practically no use as the mowed plant will develop very low umbels already in two weeks and the plant will bear fruits anyway," said Ms. Eek-Piirsoo.

The only thing to be done in the summer season would be the picking of umbels and destroying of those through burning, thus preventing further spreading of the species. The umbels should not be composted as the seeds might then preserve their viability and this would contribute to further spreading of the plant.

O čia šiek tiek istorijos:

Around 40 years ago silage production with Heracleum sosnowskyi, which is closely related to H. mantegazzianum and also originating from the Caucasus was initiated in the Baltic States as well as in other parts of the former Soviet Union. However, due to health problems for the staff during harvesting, the cultivation of the plant ceased around 1980. The sap of the plant is phytophototoxic to humans and produces severe blistering and a rash that can last for several months.
Arunas
Posts: 67
Joined: Sat 04 10, 2004, 22:49
Location: Braziūkai
Contact:

Post by Arunas »

Pasirodo naudos iš tų barščių taip pat galima gauti

Применение:
Растение используют при производстве рассольных сыров Закавказья.
Эфирное масло и сушеная зелень могут найти применение в консервной и пищеконцентратной промышленности.
Борщевик издавна употребляют в качестве приправы к первым блюдам (ботвинье, щам и борщам, молочному супу с картофелем, супам с домашней лапшой, мясом).
Молодые побеги, стебли и листья в небольшом количестве кладут в салат, используют при солении, мариновании, сушении.
Корни борщевика разрушают желчные камни. Корни и плоды включают в состав сложных лекарственных смесей, применяемых при заболеваниях почек, желчнокаменной болезни, а также как гемостатическое средство. Плоды употребляют при желудочно-кишечных и гинекологических заболеваниях, лимфаденитах, сибирской язве, фурункулезе.
В больших дозах борщевик может вызвать отравление.
Кулинарная обработка обеспечивает хорошие вкусовые качества зелени борщевика, гарантирует ее безвредность.
Существует несколько способов предварительной обработки - ошпаривание кипятком, отваривание в соленой воде, вымачивание в рассоле и получасовое отваривание.
Из молодых и нежных листьев и стеблей готовят салаты, начинку для пирожков, отвары, по вкусу напоминающие куриный бульон. На зимний период заготовляют, как правило, только листья - их солят, заквашивают и сушат. Корни борщевика используют в свежем и сушеном виде как пряность.
Изысканное блюдо - обжаренные стебли борщевика. Сначала их обдают кипятком, потом жарят в масле с луком.
Вареные побеги и листья заменяют огородную зелень.
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Aš supratau, kad maistui labiau tinka parastasis - sibirinis barštis, o ne pavojingesnis Sosnovskio barštis. Kaip ten yra iš tikrųjų?
Arunas
Posts: 67
Joined: Sat 04 10, 2004, 22:49
Location: Braziūkai
Contact:

Post by Arunas »

Aš tai nei vieno nevalgyčiau, tam yra burokėliai, rabarbarai, rūgštynės. :lol:
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

O man taip skaniai skamba kažkur perskaitytas receptas: šviežūs barčio koteliai pakepinti su svogūnais :roll:
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Štai ką radau savo archyvuose apie barščius:

Barštis mūsų dabartinėje virtuvėje liko tik sriubos pavadinime... O juk dar prieš kelis šimtmečius barščius ir šaltibarščius mes virėme tik iš barščių! :) Ir ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai slavai, kurie panašiai vadina barštį, ir mūsų kaimynai germanai, kurie barštį vadina irgi kulinariškai - Baerenklau (lokio letena :wink: ). Tai truko, kol barščius išstūmė burokėliai.
Lietuvoje savaime auga trys barščiai - lankinis (Heracleum spondylium L.), sibirinis (H. sibiricum L.) ir siauralapis (H. flavescens Wild.). Tai iki pusantro metro išaugantys dvimečiai ar daugiamečiai salierinių šeimos augalai su dideliais plunksniškais, trupučiuką gauruotais lapais ir puošniais balsvai rausvais smulkių žiedelių skėčiais. Tiesa, pastaruoju metu Lietuvoje paplito dar vienas barštis - atvežtas iš Kaukazo (Heracleum Montegazzianum Somm et Lew.), kurį daugelis augina kaip dekoratyvinį augalą (turbūt visi matėte tą "miližinų krapą", užaugantį iki trijų metrų).

Barštis galingas ne tik forma, bet ir turiniu. Jame botanikai randa iki 212 mg% vitmino C (triskart daugiau negu etaloninėje citrinoje :wink: ), 10% cukraus, 16% baltymų, daug karotino, gliutamino, gausiai mikroelementų - ypač geležies, nikelio, titano, boro... Turbūt todėl pavasarį, kai organizmas kenčia nuoaviatminozės, mūsų protėviai ir virdavo barščius iš laukinių barščių.
Liaudies medicina barščiais gydė nuo virškinimo sutrikimų, aukšto kraujospūdžio, impotencijos :wink: .

(bus daugiau... :wink: )
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Toliau aplink tuos barščius :wink: :

Vienas XVI a. lenkiškas kulinarijos receptas prasideda taip: "Jei nori gerą barščių sriubą išsivirti, nueik gegužės metą ir barščių lapų prisiskinki..." Garsioje rusų XVI a. knygoje "Domostroj" taip pat smulkiai aiškinama, kaip auginti barščius. Pabandykite ir jūs prisiskinti sriubai, salotoms, pyragėliams ar troškiniui barščių, žinoma, jei esate tvirtai įsitikinę, kad skinate iš tikrųjų barštį, o ne nuodingąjį salierinių šeimos atstovą - pavyzdžiui, šunpetrę (Aethusa cynaprium L.), nuokaną (Cicuta virosa L.) ar dėmėtąją maudą (Conium maculatum L.), kurios nuovirą, kaip žinome, kažkada išbandė garsusis Sokratas (kai jam buvo liepta nusinuodyt, o jis, kaip pavyzdingas pilietis, pakluso tautos valiai... - mano past. :shock: )

BARŠČIAI IŠ BARŠČIŲ :wink:

Į dvi stiklines verdančio vandens ar sultinio sudėkite supjaustę 100 g bulvių, petražolės šaknį, pavirkite 15 min. ir pridėkite 100 g susmulkinto barščio lapų, supjaustytą ir pakepintą šaukšte sviesto svogūną ir pavirkite dar 10 min. Pasūdykite ir patiekite į stalą, į kiekvieną lėkštę įdėję pusę virto kiaušinio ir šaukštą grietinės. (Skanaus, tik atsargiai... :wink: )

Iš senos "Mūsų gamtos", pagal A. ir V. Čepaičius
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Įdedu nuorodą apie barščius :) Tekstas labai aiškus ir konkretus, tik rusiškas :) Esmė tokia: gyveno kažkada Sosnovskis ir norejo iš paprasto barščio padaryti kaip geriau. o išėjo kaip visada - nors Sosnovskio barštis išauga iki 3 m aukščio, bet jo sultys pavojingos, pakliuvusios ant odos ir apšvietus saulei atsiranda puslės, nudegimai. Sosnovskis matyt bandė barštį padidinti, kad būtų daugiau pašaro, bet gavosi pavojingas trimetrinis augalas, kurio nei gyvuliai valgo, nei žmonėm jis naudingas, o dar ir pavojingas. Atskirti dievo sukurtą barštį ir žmogaus sukurtą galima pagal aukštį: dievo sukurtieji barščiai užauga tik iki 1.50 metro, o Sosnovskio barščiai auga iki 3 metrų, taigi skirtumas akivaizdus :)

Dievo sukurtas vadinamasis sibirinis barštis yra valgomas ir nuo jo pasirodo ir kilo barščių sriubos pavadinimas, tik gerokai vėliau pradėti naudoti burokėlių lapai :)

Na gerai, vos neužmiršau, kad nuorodą įdėt žadėjau :)

http://yadflora.hotbox.ru/128.html
Yra tik vienas Dievas ir jis yra visur :)
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

O čia tokią informaciją radau paskelbtą Aplinkos ministerijos tinklapyje:

Sosnovskio barštis - pavojingas atėjūnas Spausdinti šį straipsnį

Aplinkos ministerija papildomai informuoja apie būtinybę naikinti pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išplitusį svetimžemį augalą Sosnovskio barštį Heracleum sosnovskyi.

Europoje yra paplitę keliolikos Heracleum genties rūšių bei daugybės porūšių ir varietetų augalai. Lietuvoje natūraliai dar auga sibirinis barštis (H. sibiricum) ir lankinis barštis (H. sphondylium). Pastaraisiais dešimtmečiais išplitęs iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis, visų pirma išsiskiria savo dydžiu: palankiomis sąlygomis šios žolės gali išaugti iki iki 3-5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu pasiekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m.

Sosnovskio barštis turi net keletą bruožų, kurie yra nepalankūs žmogui: visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšę virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą. Suvešėję augalai nustelbia visą kitą augaliją, be to jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas. Todėl pastaraisiais metais gausėjant neprižiūrimų laukų, pakelių ir dykviečių šie augalai nekontroliuojamai išplito beveik visoje mūsų šalies teritorijoje.

Būdamas svetimžemis augalas ir dėl paminėtų neigiamų savybių Sosnovskio barštis Lietuvoje laikomas kol kas vieninteliu naikintinu visais teisėtais būdais augalu. Jau nuo 2001 m. pradžios Sosnovskio barštis yra vienintelė naikintina augalų rūšis įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106). Todėl gyventojai, žemės savininkai, suinteresuotos žinybos, žinodami šio augalo kenksmingumą, turėtų nepamiršti apie būtinybę jį naikinti.

Image
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Atrodo atradau vieną puikų pasiūlymą kaip su barščiais kovoti. Net sunku patikėti, bet siūloma užleisti gyvulius nuėst barščius kaip žolę. Nejau tie chemikalai jų neveikia. Štai tokia fotografija įdėta ir komentras:

Grazing is a very efficient and cheap control method when large fenced areas can be established. (Panaudojimas kaip galnyklos yra labai efektyvus ir pigus kontrolės metodas kai didelės apvertos teritorijos gali būti sukurtos)

Grazing

Grazing by sheep and cattle is a very efficient method if initiated early in the season when the plants are small. In areas with dense stands of Giant hogweed plants, it is recommended to cut the vegetation once to allow establishment of other plant species since the grazers are less likely to be negatively affected by eating Giant hogweed if the diet is mixed. A symptom of poisoning of the grazers is skin eruption around the ears and the mouth. Affected animals must temporarily be removed from the field. Grazing is a cheap method when large fenced areas can be established. It has a positive effect on native plant reestablishment but grazing-tolerant species, such as grasses, may become dominant. The livestock requires daily inspection and access to water and additional supplements of nutrients may be necessary.




[img]http://www.flec.kvl.dk/giant-alien/proj ... /Får08.jpg[/img]
Kaip jūs manot???
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Kiti kovos/kontrolės būdai aprašyti puslapyje http://www.flec.kvl.dk/giant-alien/html/menu.asp?id=161\

Biologinės kontrolės galimybė aprašyta puslapyje http://www.flec.kvl.dk/giant-alien/html/menu.asp?id=63
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

prisiminiau 8 knyga, kur mazasis Vladimiras nezino ozku paskirties.
o tai gal ozkos skirtos suesti visus nuodingus barscius ir kitokias nesamones?
jei skaitete - tai jos eda tai kas joms pavesta iki pat galo, nepalieka nieko :)
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Dobis
Posts: 285
Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
Location: Vilnius

Post by Dobis »

ir aš girdejau, kad oškos jieda ir šlamščia viską, net pačius niskaniausius stagarus ir krūmokšnius, tik kažin koks jų pieno skonis tada būna?

apie paskirtį: kiaulės skirtos dirvai arti, purenti ir tręšti
karvės, avys ir ožkos - pievoms nuganyti ir patręšti, gyvatvorėms apgenėti. be to, visos jos duoda pieno, o avys ir ožkos - vilną.
ot idomu, ar kiaulių pienas skanus, kažkodėl nieko nesu girdėjusi. greičiausiai, protėviai ne kiaules, o šernus artojais įdarbindavo, jie juk puikiai žiemoja ir tvartų jiems nereikia, o kiaulės, tai kaži ar išgyventų miškuose, nebent vėl šernais pavirstų :roll:
dar jaučiai yra stiprūs, juos galima apmokyti visokius sunkius darbus dirbti - kokius akmenis tampyti ar pan.
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Sužinojau dar vieną metodą - apdėti tas valsybinių ir nenaudojamų laukų vietas kur auga barščiai kartonu, o jį po to žolėm ar šienu ir taip uždengus juos, jų sėklos nesudygs ir taip antrus metus padarius, jau daug mažiau trečiaisiais metais liktų gyvybingų sėklų :|
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Sužinojau dar vieną metodą - apdėti tas valsybinių ir nenaudojamų laukų vietas kur auga barščiai kartonu, o jį po to žolėm ar šienu ir taip uždengus juos, jų sėklos nesudygs ir taip antrus metus padarius, jau daug mažiau trečiaisiais metais liktų gyvybingų sėklų :wink:
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

>karvės, avys ir ožkos - pievoms nuganyti ir patręšti, gyvatvorėms apgenėti.

neskaitei 8 knygos vadinasi jei taip rasai :)
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Sveiki,

Siunčiu trumpą barščio aprašymą atsiųstą ekologo iš Marijampolės savivaldybės :)

TRUMPA INTRODUKCIJOS ISTORIJA

1950 m. Sosnovskio barščiai buvo pradėti auginti Biologijos instituto Eksperimentinėje bazėje (Vilnius, Jeruzale).

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje jis rekomenduotas auginti kaip silosinis augalas Švenčionių, Kauno ir Vilniaus rajonuose.

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje tapo populiarus tarp sodininku ir pradėtas auginti kaip dekoratyvinis augalas.

XX a. devintajame dešimtmetyje pradėtas populiarinti kaip medingasis augalas.

Pirmieji augalo invazyvumo požymiai buvo pastebėti XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, kai ėmė plisti iš auginimo vietų.

Iki 1990 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas 17 administraciniu rajonu.

IKI 2005 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas visuose Lietuvos
administraciniuose rajonuose.

BENDROSIOS ŽINIOS APIE SOSNOVSKIO BARŠTĮ
Sosnovskio barštis(Heracleum sosnowskyi)
Salieriniu (Apiaceae) šeima
apie 3m(iki 4,5 m) aukščio•monokarpinis augalas•šaknis iki 10 cm skersmens•stiebas status, apaugęs plaukeliais•lapai trilapiškai plunksniški•
BIOLOGIJOS YPATYBES
Daugiamečiai monokarpiniai augalai –peržydėję ir subrandinę sėklas nunyksta. Iš seklu išaugę individai pirmaisiais metais auga gana lėtai, antraisiais ir trečiaisiais –auga sparčiai, išaugindami tik pamatinius lapus. Ketverių ar penkerių metų amžiaus individai, esant palankioms sąlygoms, pasiekia brandos amžių. Jeigu sąlygos nepalankios, individas brandą gali pasiekti 6–9(kartais 12–13) augimo metais.•Vegetatyviškai nesidaugina, tik atželia iš gyvu šaknų. Dauginasi ir plinta sėklomis. Sėklos paprastai užsimezga po kryžminio apdulkinimo. Žiedus apdulkina įvairių rūšių vabzdžiai. Purkos subręsta ir žiedadulkes ima byrėti beveik vienu metu, todėl susidaro sąlygos ir savaiminiam apsidulkinimui. Gyvybingos sėklos užsimezga ir po savaiminio apsidulkinimo. Taigi net pavieniai individai gali tapti nauju invazijos židiniu.
Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos. Nupjauti individai gali žydėti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vaisiai subręsta ir sėklos išbarstomos nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos (centriniai skėčiai) arba vėliau – iki gruodžio mėnesio (šalutiniai skėčiai).
Vidutiniškai kiekvienas individas subrandina iki 20°000 seklu
Itin stambus individai subrandina daugiau kaip po 100°000 seklu. Maždaug puse visu seklu tenka centriniam skėčiui. Sosnovskio barštis sudaro trumpalaiki seklu banką
Dauguma seklu (apie 95 %) telkiasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje(iki 5cm gylyje).
Rudeni 1m2 plote dirvožemio seklu banke būna iki 12000 gyvu seklu(vidutiniškai 6700 seklu 1m2).
Iki pavasario išlieka vidutiniškai po 2000 gyvybingu seklu 1m2dirvožemyje.
5–10 cm gylyje seklu būna apie 40, o 10–15 cm gylyje – pavienes sėklos.
Subrendusiu ir nuo augalo nukritusiu seklu gemalas būna fiziologiškai nesubrendęs, todėl rudeni sėklos nesudygsta.
Sėklos fiziologiškai subręsta mažiausiai po dviejų mėnesiu +2–+4°C temperatūroje – rudeni ir žiemą.
Pavasari sudygsta dauguma trumpalaiki seklu banką sudarančiu seklu. Vasarą (birželio mėn.) paviršiniame dirvožemio sluoksnyje jame būna likę vidutiniškai po 200 seklu 1m2 seklu.
Jos išlieka ramybes būsenos ir apie 8% išlieka gyvos ilgiau kaip metus.
5% sėklu išgyvena ilgiau kaip dvejus metus.
Maždaug per savaitę, esant +8–+10 °C temperatūrai, sudygsta apie 90 % gyvybingu seklu.

Daigai auga labai tankiai –1m2 jų vidutiniškai būna apie 1600.
Iki rudens išlieka tik apie 2% pavasari sudygusių individų. Vėlesniais metais gamtoje žūva palyginti nedaug individu.
Susidaro labai tankus sąžalynai. Plačiais lapais barščiai uždengia visą žemes paviršiu ir nustelbia visus kitus augalus.

• SĖKLŲ SKLAIDA
Subrendusios sėklos ant augalo išlieka 1–2savaites, retai iki 2mėnesių
Jeigu individas yra 2m aukščio, tai 60–90 %seklų (priklausomai nuo oro sąlygų) aplink motinini augalą nukrinta 4m spinduliu.
Dalis seklu nunešama toliau nuo motininio augalo ir jos tampa populiacijos plėtros šaltiniu.
Vėlai rudenį arba žiemą ant sniego nukritusios sėklos gali būti nunešamos keletą kilometrų ir iš jų išaugę augalai sudaryti naują invazijos židinį.
Vidutinis linijinis barščio plitimo greitis yra 10 m per metus.
Vidutiniškai kas 14 metu barščiu sąžalynu plotas padvigubėja.

KOVOS BŪDAI IR PRIEMONĖS
Herbicidai
Aukštuosius barščius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatu ir triklopiro grupių herbicidai.
Triklopyras nekenkia migliniu šeimos augalams, bet sunaikina dviskilčius augalus.
Plačiausiai naudojamas glifosatas.
Barščius herbicidais apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje, kai lapai pasiekia maždaug 20–30 cm aukšti, bet būna ne aukštesni kaip 40–50 cm aukščio. Jeigu augalai aukštesni, juos būtina nušienauti, o herbicidus purkšti tada, kai atžėlę lapai vėl būna 20–30 cm aukščio.
Jeigu dalis augalu išlieka, maždaug po 30–45 dienu (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadieni) sąžalyną būtina nupurkšti pakartotinai.
Herbicidu dozes, kurias reikia naudoti, paprastai būna nurodytos ant pakuotes. Purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui.
Herbicidu naudoti negalima saugomose teritorijose ir jų kaimynystėje, vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse.
Rankinis ir mechaninis augalu naikinimas
Šaknys kapojamos arba augalai kasami įprastu kastuvu su aštria geležte. Kastuvu šaknys kapojamos ankstyvą pavasari, kai pradeda augti pirmieji lapai, esant reikalui kartojama vasaros viduryje.
Šaknis turėtų būti nukertama maždaug 10 cm gylyje. Ištrauktos šaknys gali būti paliekamos dirvožemio paviršiuje džiūti arba sukraunamos į krūvas, išvežamos ir sunaikinamos.
Rankiniu būdu šalinant stiebus geriausia naudotis pjautuvu iš tvirto metalo ir pritvirtintu prie ilgo koto su rankena.
Arimas gali būti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemone tik žemes ūkio paskirties plotuose.
Veiksmingiausias yra gilusis arimas (iki 24 cm gylio). Į toki gyli patekusios sėklos negali sudygti (joms dygti būtina šviesa).
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

Na kolchozų laikais ieškojo augalo, kuris būtų nereiklus ir užaugintų daug žaliosios masės silosui gaminti. Taip ir buvo įvežtas pas mus tas Sosnovskio barštis.
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

Dobis wrote:ir aš girdejau, kad oškos jieda ir šlamščia viską, net pačius niskaniausius stagarus ir krūmokšnius, tik kažin koks jų pieno skonis tad....
Gerai, jog pasakei, kad girdėjai, nes iš tikro tai NESĄMONĖS... Ožkoms nepatinka monotoniškas maistas kaip kokioms karvėms, bet žolės skonį jos turi puikų. :?

Iš bado ir žmogus šlamščia viską. Esu girdėjęs jog žmogus ėda medžių žievę ir batus :lol:
loreta
Posts: 711
Joined: Thu 10 20, 2005, 2:40
Location: ant kalno

Post by loreta »

Katinėli, kadangi laikome porą Saanen ožkyčių, tai žinau, kad žolė - tai paskutinis augalas, kurį jos ėda. Pirmiausia ožkos nuvalgo krūmų ir medžių lapus, po to nugraužia kamienus. Kas įdomiausia, pastebėjau, kad kai kurie medžiai gražiai atsiaugino žievę, po ožkų "atakų". Žolę ožkos teėda tada, kai visiškas badas.
Post Reply