Lietuvos AUGALAI mano SKLYPUI...

[Vėl pasikeičiau...]

Manau, ši tema svarbi, tik derėtų ją perkelti į AUGALŲ forumą.

Ir dar siūlyčiau Basta, kad ne visi augalai būtų surašyti į šitą temą, nes bus neįmanoma nieko rasti. Galima kiekvienam augalui atidaryti po temą. Pvz. dabar yra parašyta apie "Šermukšnialapę lanksvūnę" atskira tema AUGALŲ forume. Ir lengva surasti ir ten sudėta visa info apie tą augalą. Taip pat yra parašyta daug gražių žodžių apie drebules ir tuopas, tačiau visa tai parašyta temoje "Augalais besidominčių grupė", todėl sunku rasti. Siūlyčiau moderatoriams iškelti informaciją apie tuopas į atskirą temą, nes info pakankamai. Toje temoje, jei kas ras naujos info galės pridėti...

Šiaip tai labai daug info yra internete apie medžius, taip pat yra daug knygų išleista. Gali Basta pasiimti ar į google įvesti ir pasiskaityti. Atrodytų nėra prasmės rašyti čia iš naujo viską. Bet manau yra prasmė. Čia kaip ir su šermukšnialape lanksvūne, nors ji aprašyta visokiose knygose ir internete, bet kai Dobis parašė iš savo patirties, tai visai kitoks santykis su tuo augalu...

Manau, kad jei rašysim patys tų augalų aprašymus, tai mums patiems bus lengviau juos prisiminti, išmokti pavadinimus, sužinoti savybes. Ir svarbu, kad jos bus praktiškai patikrintos. Nes ir Balvočiūtė skundėsi, kad daug augalų apie vaistažoles, vieni nuo kitų nusirašinėja, kada rinkti vaistažoles, o patys dažniausiai nerenka, todėl ir nežino. O iš tikrųjų kai kurių vaistažolių visai kitos datos yra nei nurodoma knygose... Žodžiu, žmonės nusirašinėja, taip leidžiamos knygos, o mes galim iš savo praktikos papasakoti vienas kitam apie savo augalus ir tai bus tikra.

Be to, tai puiki mokomoji priemonė. Niekad nepamiršiu šermukšnialapės lanksvūnės...labai lengvai, bet labai giliai ji įsirėžė į mano atmintį.

Jau dabar yra temos apie ąžuolą, kedrus, šermukšnialapę lanksvūnę... galim ir kitus medžius iš savo patirties aprašyti...

[Dina]

Na,is savo neilgos vienu metu patirties-braskems labai tinka augti pievoje:) kai nusipirkom soda,ten buvo daug braskiu uzzelusiu pievute.palikom viska kaip yra. o kadangi vasara nelabai buvom vilniuj-viskas zele ir toliau sekmingai.ir ka gi-keli keriukai nauju braskiu, kurias pasodinom nedave tokiu skaniu uogu kaip tos, kurios uzaugo zoleje:)
Bet.buvom paseje siek tiek buroku, svogunu, pupu, morku.Cia zoles laimejo.buroku ir svogunu po poros menesiu neradom nei kvapo.o va pupos atsilaike-keletas anksciu yra.taigi taigi.kaip ten su tuo neravejimu tada? kazkiek zoliu matyt reikia israuti:)

[glesum]

O Nastia ir nesakė, kad reikia išrauti visas...
rimtai... manau viskam savas laikas kai jau "gyvensim gamtoje":) , galesim visu neravet, nes susodinsim taip, kad nereiktu to daryt... o kol kas..yra kaip yra...

[Vėl pasikeičiau...]

Gal kas zino budu, kaip medi priverst vesti vaisiu?

Girdėjau labai nehumaniškus būdus, bet sako veikia.

Kai obelys nedera, tai reikia žiemą išlėkti basam po to obelim pasiėmus kuoką ir pagrasinti joms, gal ir pliaukštelėti per kamieną. Tada jos išsigąsta ir duoda daug vaisių.

Žinau, kad panašus dalykas yra senovės lietuvių kultūroje. Vadinasi sodų pažadinimas. Kalėdų dieną einama į sodą jo žadinti, dainuojamos specialiosdainos. Oi sodai sodai leliumoj... ir pan.

Abejais atvejais veiksmas vyksta žiemą, sodai žadinami žiemą.

Dar galima tartis su medžiais, vaikštai pas juos ir kalbi su jais. Kai jie tavim pasitiki, tai duoda vaisiu.

Kitas dalykas yra tręšimas. Bet čia nevisada yra taip, kad kuo daugiau trąšų, tuo daugiau vaisių. Nea.. Žinau atvejų kada tręšti augalai išvis nedera, nors žinau ir atvejų kada tręšimas padėjo. Esmė tame, kad augalas patręštas kartais visą energiją skiria lapams ir stiebui, o ne vaisiams. Vaisius augalas suinteresuotas vesti tik tada kai pats yra ant išnykimo ribos. Vat kai padaužai obelį arba jai pasakai, kad nukirsi ją jei neduos vaisių, tai ir duda tada, nes tikisi bent palikuonių palikti. Jei sausa dirva, skurdžios trąšos, tai irgi augalas nori išgyventi ir duoda daugiau vaisių, nes jaučia savo galą. Gal taip gamtoj sutvarkyta.

Dar man pasakojo Natalija, kaip ji baklažanus augino. Šalia jos kažkokie armėnai ar kas ten atsikraustė ir pasodino baklažanus. Ji irgi pasodino. Skirtumas tas, kad Natalija visai niekuo netręšė, skurdžioj dirvoj pasodino, o armėnai labai tręšė. Rezultatas: pas armėnus augalai tvirti, sulapojo, gaivūs tokie, bet vaisiai mažiukai, o pas Nataliją skurdūs augalai, bet vaisiai užtat dideli. Manau, kad čia tas efektas suveikia - kai augalas negauna trąšų, tai pradeda vesti.

Bet kai jau veda, tai tada reikia patręšti, nes vaisiai būna didesni. Reikia kažkaip balansuoti tarp tręšimo ir netręšimo...

Kitas dalykas yra bitės. Bičių apdulkinti augalai duoda daug daugiau vaisių, nei bičių nelankomi augalai. Yra kažkiek natūralių apdulkintojų, vabalų, bet bitės yra labai gerai ir žymiai veikia.

Trečias dalykas būtų šalnos. Kartais būna taip, kad medeliai neaptverti gyvatvore. Tada jie anksti išsproksta, pražydi, bet nušala žiedai ir visių nebūna...

Na žodžiu tikiu, kad yra dar ir kitų faktorių. Reikia imti konkretų augalą ir žiūrėti kokioj stadijoj jis nepradeda vaisių duoti, gal jam mažam pakenkta, gal nepatręštas, gal šalnos... Žiūri į augaliuką, stebi žiedus, kas juos apdulkina, kas tręšia, kaip jie gyvena ir pats atrandi priežastį kodėl nedera. Kiekvienas augalas skirtingai...

[Renata]

Aš pernai vasaros pabaigoj šaknydinau jazminus - jie visą žiemą stovėjo ant palangės ir lapų nemetė. Lapuočiai lapus meta dėl klimato, o ne dėl kalendoriaus
Manau, jei neišneši į tamsią vėsią patalpą, tai tas uosis žaliuos visą žiemą.
Beje, mano jazmynai akivaizdžiai apsidžiaugė patekę į laisvę Tyras oras ir tikras dangus virš galvos ne tik žmoguje pažadina norą išskleisti sparnus ir lėkti (šiuo atveju - leisti ūglius. Kad tik jie spėtų sumedėti iki žiemos...)

[Dobis]

<Gal kas turit patirties...
Ar uosiukai, augantys ant palanges, ziema numes lapus?
O kaip del kitu medeliu?>

mano patirtis tokia - ant palangės daiginau akacijas, žilakrūmius, kaštonus. bent kiek sumedėjusius ūgliukus iškart išnešdavau į balkoną ant palangės, kad medeliai grūdintusi. vasarą būdavo su lapeliais, o rudenį numesdavo ir likdavo tik stiebelis. pavasarį vėl sužaliuodavo.. auagliukus galima išnesšti tik tada, jei balkonas įstiklintas - tokiame augalai net ir vazonuose nenušąla, o natūraliai grūdinasi. per didelius didelius šalčius (nuo -10 C) naktimis įnešdavau į kambarį, kad nepražūtų, dieną vėl išnešdavau, nes šviečiant saulei ne taip šalta. žodžiu reikia žiūrėti ir greitai reaguoti. aišku žiemą ir rudenį laistyti reikia retai ir tik jei žemė neįšalusi (jei vazone žemė įšala ar paviršuj pasidengia plonu leduku, laistyti nereikia, bet medeliui tikrai nieko blogo nenutks, nors dėl visa ko galima vazonus kuo nors apkloti, bet pas mane ir neužklotuose plastikiniuose išgyvenvo. pvz. galima vazonus įstatyti į lovelius ir žiemai nestorai apkaišyti kokia orui laidžia medžiaga - šienu ar vatinu.
kambaryje medelių per žiemą laikyti nepatarčiau, nes jie labai nemėgsta centralinio šildymo ir išvis jiems bute per karšta

[Vėl pasikeičiau...]

Gal kas turit patirties...
Ar uosiukai, augantys ant palanges, ziema numes lapus?
O kaip del kitu medeliu?

Uosiukus auginu tik atviram grunte, bet turiu panašios įdomios patirties.

Turiu omeny granatų auginimą ir ąžuolų auginimą vazonėliuose.

Pas mane granatas numesdavo lapelius žiemai, o pavasarį vėl atsprogdavo ir sužaliuodavo. O pas mano draugę tik keletą lapelių numetė, tačiau žaliavo visą žiemą. Mačiau ąžuoliukų pas keletą žmonių vazonėliuose. Jie numesdavo lapelius. Bet ąžuoliukai pas mane vazone lapų nenumetė.

Man atrodo vienareikšmiškai pasakyti ar numes lapus ar ne negalima. Nes priklauso ir nuo temperatūros esančios namuose ir nuo drėgmės ir nuo laistymo ir nuo vėdinimo. Pas mane namuose labai šalta, aš dažnai palieku langą atidarytą nakčiai. Net žiemą.

Manau, kad jei susidaro atitinkamos aplinkos sąlygos ir medelis pajaučia rudenį, tada jis ir numeta lapelius, o jei medelis jaučia, kad aplinka jam dar labai gera, tai ir žiemot gali su lapais.