Skambantys Kedrai

gyvenimo prasme-tai pirmiausia ismokti dziaugtis paciam,o tada nesti dziaugsma kitiems.mokek dziaugtis tuo kas yra.juk aplink tiek nuostabiu dalyku!zydi geles,sviecia saule,zaidzia vaikai...

Na nezinau, perskaiciau cia viska ir tik pakartot galu viena minti-kiekvienoje profesijoje galima daryti naudinga zmogui. Juk gerti coca-cola vaikai patys renkasi (na ju tevai), bet taiyra ju gyvenimas. ju sieloms dar neskirta mokytis atrasti toki pasauli kokio ieskome jau mes.

O padaveja ir as dirbau, ir dariau grazu dalyka-is sirdies kiekvienam atejusiam nusisypsodavau taip perduodama i tu atejusiu zmogiuku sirdeles bent dalelyte ramybes ir tyros silumos, juk jos reikia viesiem. Tad va ir geras darbas.
O siuo metu dirbu aukle, dovanoju vaikuciams sviesesni gyvenimo supratima, kita poziuri i gyvenima.
Reikia tik paieskoti ir viska galima atrasti!

ajai kristina, kur tavo optimizmas? juk perskaitei knygas, zinai ko reikia imtis, dziaukis gyvenimu, svajok, negali turet dabar sodybos, puiku, svajok kaip ja irengsi ir tai po kiek laiko butinai issipildys

jei noi dabar tos geresnes aplinkos pasisodint augalu, kambvary bute. daug. keista kaip net vienas augalelis gali pakelti nuotaika, tad nedelsk:) jau dabar pasisodink kedriuka ar koki kita augala.

jei taip liudna gyvent, bandyk kiekvienam gyvenimo mirksny rast ka nors gero. tarkim eini gatve ir nusisypsai kokiai senutei, ir jei ji tau nusisypsos atgal, jau gali isivaizduot padarius gera dabra, nes galbut ji frizus bus gera savo vaikam, tie vaikai dar kam nors ir taiip tu gali but tokios ivikiu grandines pradininke

su darbais sunkiau bet irgi imannoma. juk nieks ir nesake kad bus lenngva! neigiamos mintys tikrai nepades, tik depresija uzeis. o siaip visose profesijose buvo padirbejusi zynio ranka ir sistema, tad tik mes jas galim kaip nors pataisyt. pradet nuo smulkmenu ir daryt gerus dalykus, pamastykit kaip, nagi

Irinna wrote:ajai kristina, kur tavo optimizmas? juk perskaitei knygas, zinai ko reikia imtis, dziaukis gyvenimu, svajok, negali turet dabar sodybos, puiku, svajok kaip ja irengsi ir tai po kiek laiko butinai issipildys

jei noi dabar tos geresnes aplinkos pasisodint augalu, kambvary bute. daug. keista kaip net vienas augalelis gali pakelti nuotaika, tad nedelsk:) jau dabar pasisodink kedriuka ar koki kita augala.

jei taip liudna gyvent, bandyk kiekvienam gyvenimo mirksny rast ka nors gero. tarkim eini gatve ir nusisypsai kokiai senutei, ir jei ji tau nusisypsos atgal, jau gali isivaizduot padarius gera dabra, nes galbut ji frizus bus gera savo vaikam, tie vaikai dar kam nors ir taiip tu gali but tokios ivikiu grandines pradininke
su darbais sunkiau bet irgi imannoma. juk nieks ir nesake kad bus lenngva! neigiamos mintys tikrai nepades, tik depresija uzeis. o siaip visose profesijose buvo padirbejusi zynio ranka ir sistema, tad tik mes jas galim kaip nors pataisyt. pradet nuo smulkmenu ir daryt gerus dalykus, pamastykit kaip, nagi

) oi zinok as labai didele optimiste apie sodyba jau svajoju 8 metus ir vis dar tikiu ir laukiu:) auginu ir geles, ir kedriukus:), ir stengiuosi is visu jegu kiekviename gyvenimo mirksnyje rasti kazka grazus. Kiek galiu ziuriu i dangu toks jis nuostabus kiekvina akimirka:) Ir siaip gyvenimas nuostabus
Kiek daug kas pasikeite nuo to kai pradejau sia tema. Sau padariau isvadu, kad, is tiesu, man gerai ten kur yra mao mylimas zmogus:) Nors vis del to pilnaverti gyvenima matau tik savo sodyboj, butent tokioj kur viska sukursim su vyru, ir tikiu, ir vis laukiu:))

Kaip gerai dziaugiuosi uz tavi

Mes esame labai neapsišvietę ir turime nerealiai mažai informacijos visais klausimais. Už tad ir kyla mums tokio pobūdžio klausimai, kaip išgyvenimas sodybose, kaip gyventi, iš ko gyventi ir pan. Todėl, kol neturime dar sodybų, kol kuriame jas, kaip tik yra puiki proga lavinti save, daug skaityti, mąstyti, modeliuoti, kurti ateities planus... Turime studijuoti apie augalus, sužinoti jų paskirtį, galvoti apie tai ką sodinsime savo žemėje, kaip sodinsime, kaip kas bus išdėstyta mūsų sklype. Tokios mintys suteiks daug jėgų ir ištverti bus žymiai paprasčiau. Juk svajonės yra pati nuostabiausi žmogaus dovana. Kurdami svajones Jus galite prigalvoti visokiausių malonių dalykų, kurios džiugins širdį. Svajokite ir modeliuokite ir pamatysite, kad tapsite stipresni!

Is tikruju, svajones labai padeda. Tiksliau, planai ir vizijos.
Del profesijos labai sutinku su Rozyta - mes bet kur galim skleist geri, sypsotis, geras mintis siusti. O kaip idomu stebeti rezultatus!

Kiekviena diena-tai zingsnis i svajone, mes vis arciau ir arciau. Kai prireikia kazkokio daikto, pagalvoju-ar noreciau ji matyti sodyboje? Daug lengviau patapo sprest tam tikrus materialius dalykus. Ir net padziuginu save isigydama butent tai, ka noreciau nusivezt i sodyba.

Kas turime vaikus, galime daug su jais sneketis apie tai, kokio gyvenimo jie nori, ka svajoja, ka galvoja apie gyvenima savo zemeje, Labai daug geru minciu isgirstu.

Ir zinau, kad sodybos neturejimas daugeliui musu dabar tik pliusas. Turime save paruosti zemei, kitaip nesusidraugausim. Turime dar uzaugti. Tai kiekviena diena kurioje svajone dar neishsipildziusi priimkime kaip nauja augimo diena.