Gyvenviečių kūrimas

Laimė viename hektare, gyvenviečių kūrimas

Moderator: Visi tvarkytojai

Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

Tekstas papildytas

2.Nuomonės įpiršimas. Teisingumo jausmas.

Būna, kad į susitikimą ateina “prašviesėjusieji”, suprantantys žmonijos esmę. Gražiai pasakoja apie Dievą, kelią link jo ir pan. Ir, kaip bebūtų keista, vadina save anastasiečiais, nors pažiūrėjus iš arčiau jų skelbiama informacija labiau panaši ar į indų religiją ar į kažkokią krikščionybės atšaką.
Į klausimą, ar jie skaitė knygas, atsako: Taip! Anastasija pasakė, kad reikia klausytis Krišnos!
Aš gerbiu bet kurią religiją, bet šitoks laisvas knygų traktavimas ir nuomonės piršimas kelia man šypseną, tačiau deja daugelis Megre knygų skaitytojų taip pat turi norą įrodyti, jog “prašviesėjusiųjų” mąstymas klaidingas, o Dievas besąs visiškai kitas. Žodžiu, užsiima tuo pačiu kaip ir atėję guru.
Žinoma, tamsių žmonių prašviesėjimas vyksta labai sunkiai, bet mesijų tai nesustabdo – jie vėl ir vėl ateina į susitikimus, atneša knygas ir iš visų jėgų bando įtraukti į savo tikėjimą.
***
Pažiūrų piršimas tarp anastasiečių sutinkamas labai dažnai, nors atrodo ateina mąstantys ir suprantantys žmonės, bet deja kažkodėl jiems norisi įteikti kitiems savo teisingo gyvenimo matymą. Tas pačias Megre knygas perskaitys šimtas žmonių ir kiekvienas supras savaip.
Susirinko kolektyvas, iš pradžių visi turėjo panašias pažiūras, bet po kiek laiko kai kurie atranda savyje pažiūrų teisingumo maniją, jie stumia savo žinių ir suvokimo modelį ir bando jėga pakeisti visus kitus. Žinoma tokią žmonių grupę sunku pavadinti bendraminčiais, bet noras organizuoti gyvenvietei infrastruktūrą verčia nematyti to, tikintis, kad kai bus žemė viskas susitvarkys. Tiesiog kai kurie žmonės turi tokį įprotį – įrodinėti kitam savo teisingumą. Tai aplinkiniams žmonėms pakankamai nejauku – kiekviename susirinkime nuolatiniai ginčai: “Aš teisus.” “Ne aš – man geriau žinoti.” Ar jums bus gera turėti kaimyną, kuris kiekvienu atveju stengsis jus “atvesti į protą”?
****
Būna, kad susiformuoja iniciatyvinė grupė iš kelių žmonių. Jie tampa draugais. Atsiranda noras surinkti didesnę draugų grupę.
Kandidatais į kaimynus tampa ne bendraminčiai, o “geri žmonės”, kurie perskaitė Megre knygas. Koks rezultatas?
Grupė artėja prie mažo skaičiaus (5-10 žmonių, negali, gi, būti daug draugų – visiems neužteks laiko), vyksta griežta atranka pagal taisyklę “patinka-nepatinka”(žmonių atranka pagal pasaulėžiūrą keičiama į atranką pagal asmenines simpatijas), vyksta aktyvūs veiksmai skirti šitų žmonių “atvedimui į protą” (kad jie taptų bendraminčiais).
****
Taip pat paplitęs fanatizmo reiškinys – netgi neatsižvelgiant į tos pačios Anastasijos žodžius, jog didžiausią dėmesį reikia skirti SUVOKIMUI.
Vis dar sutinkama žmonių, kurie perskaitė Megre knygas ir įsivaizduoja „supratę jų esmę“. Pagrindinė mintis, kurią jie ištraukė iš knygų – visas kitas knygas reikia išmesti ir skaityti tik Anastasiją. Jie suformavo savo individualų požiūrį ir tokį Megre knygų supratimą deklaruoja visiems. Priversti tokius žmones mąstyti neįmanoma – jų sąmonėje statinis vaizdas susimaišęs su savo teisingumo jausmu.
Mano manymu, suvokti – reiškia VYSTYTIS, APMĄSTYTI, PAŽINTI.
Koks gi čia pažinimas jeigu žmonės turi sustabarėjusias pažiūras.

bus daugiau....
Last edited by Stas on Wed 05 11, 2005, 12:45, edited 2 times in total.
Vileine
Posts: 193
Joined: Fri 04 08, 2005, 9:34
Location: Kaunas

Post by Vileine »

Atidžiai viska perskaičiau ir ilgai galvojau. Jus išvardinote eile priežasčių, kurios atveda žmones į klubą, skatina juos imti žemę. Gal nėra taip blogai, jei „kažkas tai ruošiasi kurti sodybą – atėjo ieškoti bendraminčių; kažkas ruošiasi kurti kaimą; kažkas nori tvarkytis ten kur prišiukšlino; kažkas nori užsiimti ekologinėmis programomis – ir todėl atėjo į susirinkimą“... Ar būtina tvirtai apsispręsti, kokia konkreti idėja stumtelėjo žmogų . Gali būti, kad netgi keletas iš jų ir netgi vienu metu. Gal buvę nuomonių skirtumai eigoje išsilygins. Juk mūsų tikslas vienas. Argi ne svarbiausia padaryti mūsų žemę žydinčiu sodu, gyventi meilėje ir taikoje? Bet kokioje veikloje pradžioje iškyla šiokie tokie nesklandumai. Viską galima išspręsti ramiai ir taikiai. Visada bus žmonių, kurie ateis ir išeis. Natūraliai susidėlios kolektyvas. Laikui bėgant viskas įgaus stabilumo.
Aš čia jau nuo pat pradžių seku interneto diskusijas, tačiau klube tebuvau tik vieną kartą, ir save laikyti klubo nariu neturiu jokios teisės. Bet užsirašiau į sąrašą žemei gauti. Atrodytų, gaunasi paradoksas. Nors aš čia jokio paradokso neįžvelgiu. Man tai atrodo vientisa, natūrali minčių realizavimo seka. Tik perskaičiusi Jūsų teiginius, supratau, kaip visa tai gali atrodyti kitiems. Žmonės manęs nepažįsta, ir jiems natūraliai kyla klausimas, koks tikslas ją čia atvedė? Kaip man įrodyti, kad esu viena iš jūsų? Atsidūriau savotiškoje padėtyje.
Bangiuke
Posts: 92
Joined: Fri 04 08, 2005, 17:42

Post by Bangiuke »

:idea: Ar privalu dabar argumentuoti kiekvienam koks musu tikslas veda kurti sodybą. Juk galime kiekvienas surasti keliu i meile, geri, laime. Bet pasidalijus savo svajonemis su bendraminciais tikiu kad tai tik "kelio" i tiksla palengvinimas. Juk kiekviena miela mintis, palaikymas geru zodziu irgi yra jega.
Pritariu Vileine Tau uz nuostabu optimizma, nes nemanau kad turetume gilintis i blogas pasekmes norų igyvendinimui, musu svajoniu isikunijimui.Tegu spinduliuoja tik geri jausmai, kurie ir bus stiprybes saltinis nelengvuose siekiuose. Ir visai nesvarbu kam atrodo, kas ne taip...
As ir nesu klubo nare, bet svajonemis esu JUSU drauge...Ar svarbu kaip atrodysime kitiems, svarbu kad troskimai kurie isakyti Anastasijos sutampa su musiskias ir tikiu kad daugeliui ne tik dabar jie atsirado, kai perskaite V.Megre knyga.
Ir labai keista girdeti kai kalba patys "Anastasieciai" apie "fanatizma". Juk ir Merge knygose daug demesio skirta to zodzio reiksmei...
Manau kad tegu kuo daugiau zmoniu tesiekia sviesiu svajoniu issipildymo ir tegu jiems teuztenka jegu, zemes, draugu ir bendraminciu:)
Dobis
Posts: 285
Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
Location: Vilnius

Post by Dobis »

Mieloji Vileine, aš kaip ir jūs atėjau į klubą norėdama įsirašyti į sąrašą ir su bendraminčiais įsigyti hektarą žemės, būtent su tais, kurie susižavėjo Anastasijos vizija :!: tarp kitko, Megre knygas buvau jau senokai perskaičiusi ir aišku labai norėjau realizuoti svajonę sukurti rojaus kampelį ir laimingai jame gyventi. iš tikrųjų skamba kažkaip paprastai, bet manau tą sukurti yra didelis dalykas, gal net savotiškas žygdarbis :wink: :D klube man tąkart patiko - jautėsi, kad žmonės Anastasijos įkvėpti, nusiteikę kūrybai ir savęs tobulinimui. po to ateidavau gana epizodiškai ir mano lankymosi klube tikslas būdavo - tiesiog atsipalaiduoti, pabūti tarp "gerų" žmonių, aišku ir gaudavau įdomios informacijos. pagaliau nusipirkome žemės su grupele Anastasiečių :lol: nė vieno iš jų artimai nepažinojau, tačiau palaipsniui matau, kad mūsų žemė ir aišku tos šviesios svajonės mus labai sujungia ir pamažu imu domėtis kaimynais, noriu juos pažinti, palaipsniui išsirutulioja kiekvieno mūsų polinkiai ir man asmeniškai norisi įnešti kažkokį apčiuopiamą indėlį į mūsų erdvės kūrimą pagal mano sugebėjimus ir polinkius. mane tas labai džiugina :lol: iš pirmo žvilgsnio matyti, kad aš ir mano kaimynai - visi skirtingi, net ir pagal amžių, nekalbant apie charakterius, polinkius ir žinias, bet dėl to man su jais bendrauti dar įdomiau. noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nesinori giliai kapstyti, koks kieno tikslas ar to hektaro įsivaizdavimas (aišku, mes planuosime bendras komunikacijas, takelius, prūdą, bendro susibūrimo vietas ir t.t.), bet man atrodo, kad ir kokie skirtingi bebūtume, viskas išeis tik į gerą, jei kiekvienas įsiklausydami į savę pradėsime apsodinti, tvarkyti savuosius plotelius - kas anksčiau, kas vėliau - juk kiekvienas gyvename savo ritmu, pagal savo galimybes - ir taip mokysimės tolerancijos - taigi, labai labai palikau tavo požiūrį Vileine :love:
ir tavo, Bangiuke mintys man prie sirdies :lol: :lol: :D
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

3.Abstraktus užduočių formulavimas.

Žmogus gali jums visą valandą įdomiai ir aiškiai dėstyti informaciją, tuo pačiu naudoti apibendrintas sąvokas – o jūs taip ir nesuprasite, kas norima pasakyti ir kas turima omenyje, nes visiškai neaišku kaip ŠITAI atrodys realybėje.
Meilės Erdvė, harmonija su gamta – kokios nuostabios frazės.
Tai gal ne tik deklaruokite, o pasakokite, kaip jūs tai įsivaizduojate. Viską išdėstykite detaliai.
Iš tiesų, tai ne taip paprasta. Akimirksniu nepavyks. Juk dažnai atrodo, kad, regis, žinai ko nori, tačiau kai bandai tai detaliau papasakoti – susvyruoji, nes pats tiksliai neišsiaiškinai.

DĖMESIO! Tai labai dažna klaida.
Ir čia yra pakankamai rimti skirtumai.
NUSPRĘSTI, kad žinai, ir ŽINOTI.
NUSPRĘSTI, kad apmąstei, ir APMĄSTYTI.
NUSPRĘSTI, kad nori, ir NORĖTI visa siela.
Nepainiokit paskutiniojo su žmogaus norais, kuriuos mes per savo gyvenimą dideliais kiekiais pripratom švaistyti į kairę ir į dešinę.
Nuspręsti, kad gyvensi gamtoje ir detaliai ĮSIVAIZDUOTI tai.
Pasakoti, kad “aš noriu, tik va...”, ir NORĖTI, o tai reiškia DARYTI.
Galvoti, kad žinai, kas tai Meilės Erdvė, ir JAUSTI, KURTI ją.
Kalbėti ir galvoti, kad galiu-noriu, ir realiai GALĖTI ir DARYTI.

DĖMESIO! Abstrakcijos sukasi mūsų galvoje, jos ten gerai įsitvirtino.
Jomis gyvenime pripratome save išreikšti.
Pripratom jomis kurti planus.
Pripratom įtikinėti save, kad žinom ko norim.
Pripratom tai įrodinėti kitiems.
Pripratom, kad taip ir turi būti.

Šitie įpročiai padarys jums meškos paslaugą kai jūs kursite gyvenvietę.
Jeigu nenorite suvokti prasmės, DETALIZUOTI – vadinasi kol kas jums nėra ką veikti susitikimuose.
Pažinkite, aukite, tada ir ateis jūsų laikas, o kol kas nekankinkite savęs ir kitų žmonių, nevaikščiokit į susitikimus!

Pavyzdžiui, į klausimą apie detalų sodybos įsivaizdavimą žmonės numoja ranka:
- Tai ką čia mąstyti, ateisim ant žemės – ir ji viską parodys.
- Nereikia piešti dabar sodybos projekto, nes žemė pas kiekvieną bus skirtinga, ateisim į vietą – štai tada ir apsispręsim.
- O kaip aš jums papasakosiu? Tai mano jausmuose.
- Aš žinau, bet paaiškint negaliu.
- Aš dabar neturiu laiko viską detaliai apmąstyti, pas mane šeima, darbas, vaikai. Paimsiu žemę, štai tada ir apmąstysiu.

Jeigu žmogus pasiruošęs tada jis pajus ir supras.
Savaime niekas nieko neparodys.

“Tai mano jausmuose.”
Nepakliūkit į šituos spąstus.
Paklausytumėte kada gyvai charkovietį Sergejų Perelyginą. Aš su grupe žmonių buvau atvažiavęs pas jį į ekskursiją, kai jis ką tik prieš tai buvo gavęs žemės, ir praktiškai dar nieko joje nepasodinęs. Jis taip gražiai su jausmais papasakojo, kas, kur, kada ir kaip jo žemėje augs, kad aš netgi nenorom pradėjau apeidinėti tas vietas, kur buvo suplanuoti augalai, kad neužminčiau ir nieko nesugadinčiau, nors realiai aplinkui buvo tuščias laukas.
Net jeigu viskas glūdi žmogaus jausmuose, bet jis tai aiškiai ir detaliai įsivaizduoja mintyse – jis jums taip jausmais aprašys, kad tą sodybos vaizdą regėsite kaip tikrą!

“Žinau, bet paaiškint negaliu.”
Nėra tokio apibrėžimo – negaliu. Jeigu ŽINAI – GALI.

“Man sunku paaiškinti.”
Taip sako žmonės, kurie nenori galvoti.
Jeigu pats viską supranti – lengvai paaiškinsi.

“Dabar neturiu laiko viską detaliai apmąstyti, turiu rūpintis šeima, darbu, vaikais.”
Sodyba įsivaizduojama bendrais bruožais? Kai tik turėsiu sklypą, ateisiu ant jo – ir tada staigiai dingtelės mintis.
Gavau žemę. Nėra minties dingtelėjimo. Tai todėl, kad aš neturiu laiko būti savo sklype! Štai po mėnesio atsiras laiko. Taigi lauksiu kol atsiras laiko ir mintis dingtelės.
Ką, nėra nei vieno nei kito? Tai gi dar ne laikas! Ne viskas iš karto. Gal suvokimas ateis kitais metais.
Ką ir metai jau praėjo? Na, kur jūs skubate! Minties dingtelėjimas labai sudėtingas dalykas, jis ateis KADA NORS. Reikia dar palaukti. O DABAR juk šeima, darbas, vaikai...

Kai kalbama apie užimtumą tai praktika rodo, kad žmogus nesuradęs laiko šiandien nesuras jo ir rytoj.
Jo veiksmas amžiname KADA NORS, o amžiname DABAR – rimtos problemos.
Bet kokiu atveju – jeigu žmogus norės surasti pasiteisinimą, jis jį sugalvos, ir net tokį didžiulį, kad norėsis patikėti ir užjausti vargšą, dar gal jam ir padėti.
Taigi neužmirškite specialios kepurės – kitaip galit atrasti makaronų už ausų.

Tas pats ir kalbant atskirai apie kiekvieną gyvenimo elementą.
Pavyzdžiui technika gyvenvietei.
Dažniausiai žmonės nenori apgalvoti, kaip viskas bus. Kas iš tiesų reikalinga, o kas ne.
Kažkas tiesiog numos ranka – turėsim žemės ir vietoj išsiaiškinsim.
Kažkas tikėsis griaustinio iš giedro dangaus, kad viskas savaime susitvarkys ir viskas bus gerai.
Ir va tas “gerai” kiekvienam žmoguj savas. Štai todėl ir tampys vienas kitą pirmyn-atgal: “aš teisus, o tu ne”, diktuos daugumos valią – “mes taip nusprendėme” ir pan.
Nenoriu detaliai nagrinėti neišvengiamai atsirandančių tokiu atveju problemų – nekursime neigiamų vaizdinių.
Bet, kaip matote, aš ir netylėjau.
Jeigu nuo problemų nusisuksit, nekreipsit dėmesio, ignoruosit – nesitikėkit: jos niekur nedings.

bus daugiau....
Bangiuke
Posts: 92
Joined: Fri 04 08, 2005, 17:42

Post by Bangiuke »

Stas-ui,

Sutinku kad planavimas butinas, tuo labiau svajones versti realybe ..ir viskas zingsniukas po zingsniuko. Bet mes esam tik ZMONES kuriems dera siekti tos nuostabios kurybos kiekvienam. Bet kas keisciausia mazai kam patinka ta kuryba, ir suprantu juos kad jiems juokingi tie svajotojai, bet Jusu mintys irgi sukasi apie meile augalui, ekologijai, graziai ateiciai. Kodel is Jusu sklinda nepasitenkinimas kitu veikla. Juk kiekvienas darome kaip mokame. Svarbu kad pasiektume rezultata bendra. Lyg tos lasteles vieno kuno.
Deklaruoti savo svajoniu, manau, kad neprivalome niekas. Tuo labiau kai jos mumyse kaip mazutis kudikis uzgimes, ir jas patiket galima ne bet kur ir ne bet kam. ..
Svajoniu detalumas - kazkokia iliuzija. Galimas prioritetu nustatymas, veiklos organizavimas, bet veiksma pilnai nuspet neimanoma. Jis aiskus jau proceso metu. Negalime buti nei vienas pasitikintys savimi 100% nes negali zinoti kaip bus rytoj, o tuo labiau dar veliau. Taigi prasau Dievo kad man suteiktu isminties rasti ta takeli i teisinga kelia, nes be jo mes bejegiai.
Del KLAIDU teiginio galiu pasakyt kad musu zinojimas yra tik salyginis procesas. Nes tik ismintingiausi filosofai neneigia teiginio kad "zinau kad nieko nezinau". Klaidos yra neisvengiamos jokioje veikloje, bet mes turime orientacijas, reakcija kurios mums pagelbsti jas atitaisyti.
Gal gyvenimas ir nesykstejo jums savo norus svaistyti, bet drysiu priminti kad tulas lietuvis yra yra ismokes saikingai savo norus realizuoti del puikios musu salies ekonomines sistemos. Ir daugelis lietuviu yra saunuoliai kad is nieko sugeba nekariauti, mitinguoti, streikuoti, bet suktis kad tik isgyventi ir dar kad tai butu kuo graziau.
O detalizuoti sodybos planavima galima tik tada kai esi praejes jau bent pirmaji etapa isigyjes zeme ir praejes visas instancines proceduras, nors yra galimybes ir kitos. O iki to irgi yra nemazas darbas, kuris jau siandien nepasidaro ir labai judant greitai.
Pats sau priestaraujate, pasakodamas apie charkovieti kuris labai puikiai detalizuoja savo sodyba, bet ji lyg siol tik projektas. Gal tik kalbos tie smulkus detalizavimai. O gal yra sugebanciu ir kitaip sukurti, be dideliu sneku visuomenei.
Del visko yra atsakymai, juos tik reikia pamascius pasiimti, bet tik nurimus savyje ir tada kiti su pasitikejimu Tau bus mieli protingi ir ismintingi. Taigi ir ta technika nera esmine problema sodybu kurime.
O uzdaryt duris galite i susitikimus daugeliui (galima ir konkursa paskelbkite kas yra verti dalyvauti Jusu susitikimuose)
Žvaigždukas
Posts: 378
Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13

Post by Žvaigždukas »

Ačiū, Stasui, kad jis verčia šią informaciją iš rusų kalbos :)

Apmąstyti tokius dalykus neprošalį :)

Kiekvienas matome visa tai iš savo pusės, dėl to ir nuomonių gali būti labai daug. Visi čia paminėti punktai turi ir gerų ir prieštaringų teiginių. Ypač daug prieštaringų minčių, mano manymu, turi 3 punktas :) Bet jei kas turi šitokią nuomonę, kodėl jos neišklausius :)
Bangiuke wrote:
Deklaruoti savo svajoniu, manau, kad neprivalome niekas. Tuo labiau kai jos mumyse kaip mazutis kudikis uzgimes, ir jas patiket galima ne bet kur ir ne bet kam. ..

Bangiuke, visiškai pritariu :)

O dėl vaikščiojimo į susitikimus, manau, kad kiekvienas žmogus turi laisvę ir teisę į juos, jei pritaria Anastasijos idėjoms. O kalbant apie konkrečius veiksmus šioje veikloje, kiekvienam savas laikas :)
Bangiuke
Posts: 92
Joined: Fri 04 08, 2005, 17:42

Post by Bangiuke »

Pritariu kad kiekvienam savas laikas, nes mes visi labai saviti ir orginalus, bet tai ir sudaro visuma. :love:
Bangiuke
Posts: 92
Joined: Fri 04 08, 2005, 17:42

Post by Bangiuke »

Dekui uz naudinga informacija, bet nebesuprantu dabar, ar diskusijas testi, ar nuolankiai vertinti pateikta medziaga? o gal jau galima pateikti detalu plana savo svajoniu???

bet galiu ir nauja tema uzvesti, kad nesimaisyti :D
Dobis
Posts: 285
Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
Location: Vilnius

Post by Dobis »

Sutinku, kad Staso pateiktoje medžiagoje yra racionalaus grūdo, bet taip pat jaučiu ir kažkokį grėsmingą priekaištą tiems "nekonstruktyviems svajotojams", kurie tik KADA NORS... tarsi norima dėl kažko įspėti (žinokit, bus riesta, jei ...), uždrausti, reglamentuoti - aišku, tai mano asmeninis įspūdis. svajokim laisvai ir nepeikim tokių, nestabdykim jų polėkio, o veiklūs ir konkrečius darbus atlikę - taip pat verti pagarbos ir geras pavyzdys "svajotojams" :h: :love:
Žvaigždukas
Posts: 378
Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13

Post by Žvaigždukas »

Taip, Dobis, ir aš sutinku, kad jaučiamas nepritarimas tiems, kurie tik KADA NORS.
Dobis
Posts: 285
Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
Location: Vilnius

Post by Dobis »

noriu pratęsti :D

tenusprendžia kiekvienas savarankiškai kaip tvarkysis savo sklype - ar sodindamas pagal apgalvotą planą ar stichiškai pagal nuotaiką

tepasitaria su kaimynais dėl bendro naudojimo plotų, sueigų vietų ir pan.

tas, kuriam lemta mokytis iš savo klaidų, darys kaip jam atrodo geriau, nors ir klysdamas, o kitas gal kaip tik paklausys patarimo, nenoredamas suklysti

teatsirenka kiekvienas pagal save

tarp visko turi būti pusiausvyra - sakykim vieni daugiau svajoja kaip nors detaliai ar abstrakčiai, skirdami laiko dvasiniam tobulėjimui, alternatyvių ugdymo metodų paieškai, o kiti jau imasi veikti - perka žemę, atsimatuoja sklypus, apgalvoja gyvenvietės projektą, stato namus, sodina augalus ir t.t. pastarieji duoda postūmį vienam kitam "svajotojų" atstovui ir šie jau žengia konkrečius žingsnius - piešia detalų plana, dairosi sklypų, baigia ūkininkų kursus. "svajotojai" taip pat įkvepia veikliuosius, kad šie pernelyg neužsikabintų už materijos ir pan. viskam reikia pribręsti tikrąją šio žodžio prasme :wink: :D
aš pati būtinai nusipiešiu savo sklypo planą, tačiau kitiems to gal ir nereikės..
:lol: :love:
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

4. Bendraminčių paieška pagal principą: perskaičiau Megre knygas, atėjau į susirinkimą, vadinasi – bendramintis.

Daugeliui ši sąvoka apima tik du dalykus: Megre knygų perskaitymą ir norą kurti Giminės Sodybą.
Ir tik vėliau, geriau suvokus, suprantama, kad to mažai.
Nors tai ir vėl gi priklauso nuo tikslo, su kuriuo žmogus atėjo į susitikimą.

Žmogų, kuris atėjo pamaloninti savo sielą aukštos tematikos dvasingais pokalbiais, toks bendraminčio supratimas patenkins.
Tokį, kuris numatęs kurti kaimą, susidarantį iš keleto hektarų sklypo – taip pat.
Su tuo taip pat sutiks ir žmonės, trokštantys į savo sodybą atsinešti visus miesto ir kaimo gyvenimo patogumus.
Tiems, kurie taip ir nesuprato, kam jiems sodyba ir kurie tiesiog pasiėmė žemės - tiems bus vienodai, tiesiog nesvarbu.
Visiems kitiems žmonėms žodžio bendramintis reikšmė labai plati.
Jeigu susirinks žmonės, turintys gana skirtingą pasaulėžiūrą, bus labai sunku ir isigyti žemės, ir įkurti sodybą, nes nuo to, koks bus tavo kaimynas, daug kas priklausys.
Geidžiant vien tik kiekybės ir geros infrastruktūros, bet numojant ranka į kitas problemas, atsiras pasekmės, kurias vėliau bus labai sunku išspręsti. Jų sprendimas neišvengiamai pareikalaus materialinių išlaidų ir taip pat daug energijos ir moralinių pastangų.
****
Bandos jausmas įsišaknijęs mūsų galvose dar nuo kolūkių laikų, nors jo gijos driekiasi per amžius.
Ukrainiečiai turi patarlę: “Tėvas ir diržu švelniau muša.”
Sistema nori nubraukti žmogaus individualumą.
Viskas orientuojama į kiekybę. Vienas žmogus – niekas. Tik masinė veikla yra perspektyvi.
Tai taip giliai įaugę visuomenės pasąmonėje, kad atėję į susitikimą žmonės iškart bando suburti minią.
Pasąmonė šnabžda: man vienam nepavyks sukurti Giminės Sodybos, tačiau jei visi susirinktume, tai viskas būtų, kaip sviestu patepta.
Tai labai dažnai pasitaikanti klaida.
Kolektyvo reikšmė gyvenvietei hipertrofuojasi iki neregėto dydžio.
Todėl nenuostabu, kad žodžio bendramintis žmonės visiškai nesuvokia, kadangi jie įsivaizduoja – mūsų daug ir, vadinasi, viskas pavyks “savaime”.
Dažniausiai taip mąsto pagyvenę žmonės ir rečiau tai sutinkama tarp jaunų žmonių.
****
Ko kam reikia – perskaičiusios knygas žmonių minios, arba bendraminčių kolektyvo? – į šitą klausimą kiekvienas turi atsakyti pats.
Minėtas problemas aš jau esu nagrinėjęs kituose straipsniuose, todėl nesikartosiu.
Temą, kas svarbiau: greičiau įsigyti žemės ar atrasti bendraminčių, bei ar reikia vaikytis žmonių kiekio, siekiant įdiegti gyvenvietės infrastruktūrą – esu nagrinėjęs straipsnyje “Žemė ir žmonės”. Galite pasiskaityti.

Bus daugiau...
Dina
Posts: 311
Joined: Sun 02 08, 2004, 21:30

Post by Dina »

Pasidalinsiu siek tiek savo patirtimi kaip kuriame savo sodybele.Tradicinis 6 su trupuciu sodo sklypuko dydis.Galbut jei butu hektaras,planavimo butu daugiau, bet dabar viskas vyksta labai spontaniskai-parsivezam augaliuku keleta,vaikstom po zeme ir "ieskom" jiems vietos.Ir sprendimas pats ateina.Zinoma,tam tikras numatymas is anksto yra,bet sunku isskirti kiek numatymo, o kiek pajautimo.Turbut nuo kiekvieno zmogaus labiausiai priklauso:labai pasijaute, kad vyriukas (mano biciulis) siule plana nubraizyt, o merginos (mes su sese) rememes tiesiog jausmu kur ka sodinti.Kol kas viskas puikiai eina. Ir dar-mano asmenine maza pajautimo patirtis: atsiveziau kruva augaleliu pasodint, visiems suradau vietas, pasodinau, tik niekaip nerandu vietos sausmedziui, vaikstau vaikstau, galvoju galvoju, ir niekaip o niekaip, galiausiai oh, radau-tegul vejasi i sena slyva, pasodinu ir ziuriu-ogi salia naujai pasodintojo jau auga dar vienas buvusiu seimininku pasodintas sausmedis! :o Pakuzda vidus ka daryti, tik neskubeti reikia...Jausma ir prota derinti:)
Dobis
Posts: 285
Joined: Mon 01 26, 2004, 16:42
Location: Vilnius

Post by Dobis »

Taip taip, Dina, aš įsivaizduoju, kad viskas taip ir turi vykti. nes pati vieta, reljefas, tos vietos nuotaika pakužda kur kokį augalą geriau pasodinti. o ir persodinti galima visada. mano draugai gyveno sodo sklype ir persodindavo pačiame vidurvasarį didžiausias obelis ir vyšnias - ir sėkmingai :!: :lol: jei sklypas didesnis, aišku, jį mintimis sunkiau aprėpti, tada gal ir planelį ar kokį menišką piešinėlį galima papaišyti, pafantazuoti, o įsigijus sklypą - jį pakoreguoti, ai visaip galima, kaip kam patinka ir tinka.
tiems, kurie nori jau dabar gyenti ir žiemoti savo hektaruose, va tiems reikia gerokai pasukti galvas ir labai ūkiškai viską apgalvoti, nes išbėgus iš miesto į laukus - tikrai ne juokas. tada jau ne metas - "bandyti jėgas ir ištvermę", nes ir namas turi būti šiltas ir maistas po ranka ir daugybė visokių dalykų - šiuo atveju tikrai reikia viską apgalvoti iki detalių, kad paskui nebūtum užkluptas problemų ir nenusiviltum. Megre apie tokį žmogų ir pasakojo per Rygos konferenciją, kuris puolė į hektarą "be galvos", o paskui priekaištavo Megre, kad jam niekas neišėjo. mes gi atsakingi žmonės esame, ir suprantame, ypač tie, kurie jau turi šeimas ir vaikus, kad norint gyventi savo erdvėje, reikia išspręsti daug svarbių dalykų. užtai ir nepuolame stačia galva.
o dėl bendraminčių - manau, ir Stasas būtinai susiras daugiau bendraminčių, kurie būtent taip kaip jis suvokia gyvenviečių kūrimą ir pasiryš įkurti gyvenvietę, kuri turbut bus tiesiog pavyzdinė :wink: :lol:
patarimai tikrai naudingi, ir tie, kuriems jie reikalingi, jais tikrai pasinaudos. :h:
Žvaigždukas
Posts: 378
Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13

Post by Žvaigždukas »

Taip, Megre knygos yra tik gairės, tik parodo kuriuo keliu eiti. Mes patys turime jausti didžiulę atsakomybę tiek už save, tiek už kitus.
Bangiuke
Posts: 92
Joined: Fri 04 08, 2005, 17:42

Post by Bangiuke »

Basta wrote:
Bangiukė
Taigi prasau Dievo kad man suteiktu isminties rasti ta takeli i teisinga kelia, nes be jo mes bejegiai.
Skamba tikrai bejėgiškai :wink:
sutinku kad kiekvienas gyvena pagal savus principus ir isitikinimus, bet tai nereiskia kad tai yra blogiausia. Kai kada pripazinus savo bejegiskuma, o mano supratimu nepakylant per daug i puikybe, galima ne mazai atlikti darbuku. Ir jega butent tada atsikleidzia, kai suvoki kad neimanoma buti visko isminciumi ... Tuomert ir atsiranda savo laiku ir savo vietoje nuosirdus patarimai, ar situacijos palankios. :D Juk nera blogo, kad neiseitu i gera. :h:
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

5. Formalių nuostatų, priėmimo taisyklių nustatymas.

Manęs dažnai klausinėja – ar reikalingi nuostatai, ar galima be jų suburti žmones.
Vienareikšmiškai atsakyti į šitą klausimą neįmanoma.
Jie naudingesni tik rašant, nes jūs truputį daugiau suvoksite, kas jums svarbu. Be to nuostatai atsijos žmones, kurių pažiūros skirtingos – taip jūs sumažinsite savo ir jų laiko sąnaudas.
Tačiau viskas priklausis nuo to, kokią rolę turės atlikti nuostatai.
Jeigu jie sukurti siekiant atsijoti daugumą ir, kad iš bendros masės išskirtų kandidatus, tinkančius į gyvenvietę, ir kad vėliau, pasikalbėjus su jais, būtų išsiaiškinta, ar jie bendraminčiai - tai jų naudingumas neabejotinas.
Jeigu nuostatai tarnaus kaip atrankos į gyvenvietę kriterijus, tai, nufiltravus žmonių su skirtingom pažiūrom daugumą, jie pritrauks žmones, kuriuos šitie nuostatai patenkina.
Vėliau pasirodys, jog pažiūros, vis tik, kardinaliai skirtingos, tiesiog dabar jos nematomos. Tai ilgainiui tampa pagaliais ratuose: įsidėmėkite – visus rimtesnius pažiūrų skirtumus, kurie neatsispindėjo nuostatuose arba buvo paminėti paviršutiniškai, kiekvienas gali traktuoti savaip.
Pavyzdžiui: jūsų buvo 5, jus suformulavote nuostatus ir lengvai suburėte dar 25 žmones. Kolektyvas jau suformuotas, o pagrindiniai skirtumai ką tik “išlindo”. Štai tada jau sunku ką nors pakeisti.
Žinoma, nuostatus galima labiau detalizuoti, bet su jais nesutiks daugelis žmonių – vadinasi jums gali nepavykti susitarti juos pakeisti.
Po kiek laiko jūs susidraugausite ir todėl nenorėsite gadinti santykių, tad be abejo numosite ranką. Bet problemos, net jei jų stengsitės nematyti arba tikėsitės “gal kaip nors”, niekur nedings, priešingai, laikui bėgant jos augs ir didės.
Atsidursite ten, kur ir pradėjote. Ir blogai, jeigu taip atsitiks, kai žemė jau bus įsigyta. Reikės kurti ir savo sodybą, ir gyvenvietę tuo pačiu. Čia ir prasidės linksmumas. Tampysite vienas kitą: statyti stulpus ar nestatyti, reikalingas medicinos punktas ar nereikalingas ir t.t. O sodybose kiekvienas tvarkysis taip, kaip užsimanys, dažnai savo veiksmais atnešdamas žalos kaimynams: triukšmaus, kenks ekologiškai, finansiškai, morališkai. Tarp kitko paskutinis faktorius pats svarbiausias. Su kokiomis mintimis pradėjote kurti sodybą, tokiais jausmais ir bus pripildyta erdvė.
Tad pagalvokite apie galimas pasekmes ir į nuostatus nedėkite daug pastangų, jie neišspręs jūsų problemų. Problemas reikia spręsti galvoje, o ne užsidengti nuo jų popieriumi.
Juridinis sandoris (kuris griežtai reglamentuos kas galima, o ko – ne) taip pat neišgelbės situacijos: baugindamas toli nenueisi, žmonės į tai numos ranka, o vėliau vis viena jus apgaus. Ką nors įrodyti bus sunku, o metų metais bylinėtis niekas, manau, nenorėtų.
Tas pats ir su priėmimo į grupę taisyklėmis.
Pavyzdžiui jus sugalvojate atitinkamas taisykles, pagal kurias suburiama grupė.
Jūsų manymu taisyklės atspindi žmogų.
Ką jūs jose beparašytume – nors ir pačius rimčiausius kriterijus, vis tiek tai bus dar vienas kertinis akmuo, kurį jus patys sau ir pasidėjote.
Žmogus, praėjęs sukurtus barjerus, atsipalaiduoja, nusiramina. Jo mintyse užsifiksuoja: jeigu jau praėjau – vadinasi aš jau pilnavertis kolektyvo narys ir su mano gyvenvietės vizija kiti turi skaitytis. Praeis dar kiek laiko, žmonių bus vis daugiau, visi vienas prie kito pripras. Ir kai tada išryškės aiškūs skirtingi požiūriai – šitos problemos jūs nebegalėsite išspręsti.
Kodėl?
Atsakymas paprastas. Jeigu nebuvo vieno vaizdinio iš pradžių, nebus jo ir vėliau.
Priėmimo taisyklės pačios savaime neišspręs problemos.
Jeigu nesugebėjote sukurti vizijos, kai jūsų buvo vienas, du, trys ar penki žmonės, tai tikrai jos nebus kai jūsų bus jau 30.

Bus daugiau...
Last edited by Stas on Thu 05 19, 2005, 14:01, edited 1 time in total.
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

6. Lyderio egzistavimas kolektyve.

Išskirsiu dvi lyderiavimo problemas.
1.Totalitarizmas.
Išbandymą „varinėmis triūbomis“ išlaiko ne kiekvienas ir tai turi atitinkamas pasekmes.
Lyderis formuoja kolektyvą pagal savo kriterijus; paskirsto darbus, o svarbiausia, valdo grupės interesus.
Žinoma, nuo tikslo iškėlimo priklausys KOKIA kryptimi eis kolektyvas.
Tikiuosi suprantate koks bus rezultatas?
Kaip manote, ar dažnai taip atsitinka gyvenime?
Pakankamai retai. Kaip taisyklė, žmonės greitai pajunta hipertrofuotą lyderio vidinį norą viską valdyti ir tokia grupė išsilaiko neilgai.
Dėja, nedaugelis tai supranta. Iš to seka antra lyderiavimo problema. Ji labai dažna.

2.Žmonės linkę matyti tai, ko bijo ir tai, ką matyti nori.
Žvelgdami į kiekvieną lyderį jie mato pirmąją problemą.
Dauguma mato todėl, kad nori matyti. Kita dalis mato todėl, kad bijo ir dėl savo baimės pasąmonėje yra nusiteikę ją matyti.
Dažnai grupę suburia žmogus su ryškiais lyderio bruožais.
Jis turi tam ryžto ir vidinių jėgų.
Nors jis niekuo ypatingu iš kitų neišsiskiria.
Jis nežiūri į žmones iš aukšto, tiesiog taip atsitinka, jog toks žmogus labiau suvokia esmę ir todėl geriau viską supranta ir įsivaizduoja.
Ir viskas.
Kai formuojama grupė, visada atsiranda žmonių, kurie papuola į ją, tačiau jų netenkina lyderio pažiūros, jo mintys ir t.t.
Šiaip, jei tik yra noras, labai lengva atrasti žmoguje tai, kas netenkina. O vaizduotė sukurs tai, ko trūksta.
Tokie žmonės, bendraudami su kitais, įpirš jiems savo požiūrį į lyderį: įsivaizduojamus jo trūkumus, neva klaidingą mąstymą, neteisingus veiksmus.
Iš pažiūros nekalti žmonės skatina kitus nepasitikėti, ieškoti blogio.
Dažnai jie ir patys nežino ką daro. Juk taip gyvenime priprato. Ir mes juk visus nuolatos kritikuojam ir žmonėse ieškom kaip įsivaizduojate ko? – žinoma trūkumų.
Geras pavyzdys - politikai. Nesvarbu, ką jie daro – didžioji žmonių dalis laiko juos blogais.
Tas pats vyksta ir žmonių, kartu besiruošiančių kurti gyvenvietę, grupėje.
Susirenka ir tie, kurių pažiūros iš tiesų artimos lyderio pažiūroms, ir tokie, kurie su juo sutinka paviršutiniškai, tik žodžiais. Paskutinių, žinoma, ženkliai daugiau.
Išoriškai jie prisitaiko prie lyderio pažiūrų. Ir elgiasi taip todėl, kad taip yra paprasčiau įsigyti žemės. Iš pavydo ir dėl kitų charakterio ypatybių daugelis bando viską pakreipti savaip.
Atvirai neišsakydami savo nepasitenkinimo, dažnai patyliukais (t.y. už lyderio nugaros), jie imasi jį apkalbinėti: tai jis per daug vadovauja, tai neteisingai kalba, padarė neteisingą sprendimą, o štai jei darytų kitaip – viskas būtų greičiau.
Laikui bėgant vidinis nepasitenkinimas tik didėja, problemos nepasimiršta. Gavus žemės tarp pseudobendraminčių prasideda nauja ginčų ir konfliktų virtinė.
Koks gaunamas rezultatas atspėti nesunku.
Kaip matote – problema ne koks yra lyderis, o kokia žmonių pasaulėžiūra.
Tik tada, kai lyderis yra pranašesnis už jį supančius žmones – jis gali juos kontroliuoti ir tai priveda prie totalitarizmo.
Jeigu lyderis nežymiai skiriasi nuo kitų, ir tik kiek ryškesnės yra kai kurios jo savybės, lyderiavimo problema neegzistuoja – žmonės išsigalvoja ją patys.
Tačiau jei ir egzistuoja grupėje stiprus lyderis, tai tikras bendramintis problemos nesusigalvos! (jis neturi jokio tikslo taip mąstyti - jo troškimai ir norai tokie patys!)
Taigi grįžtame prie to paties - gyvenvietę turi kurti bendraminčiai.

bus daugiau...[/b]
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

7. Atsakomybės vengimas.

Tarp žmonių egzistuoja noras vengti atsakomybės ir palikti ją iniciatyvinei grupei. Dažnai žmonės gražiai dėsto mintis, bet iš esmės jie neprisiima atsakomybės, nenori veikti ir keisti savo gyvenimo įpročių.
Todėl viskas apsiriboja tuo, jog žmogus vaikščiodamas į susirinkimus ir nuolat mokėdamas piniginius įnašus galvoja, kad jis jau pilnavertis kolektyvo narys.

Aš uždirbsiu pinigus, o kažkas kitas pastatys man namą, dar kitas atves vandentiekį, trečias paklos man grindis, ketvirtas dar ką nors ir t.t.
Žodžiu, aš privalau uždirbti pinigus, o kiti padaryti tai, ko man reikia. Štai tokia ta vartotojiška sistema.
****
Žmogus nededa pastangų, kad pasiektų tikslą, jis tiesiog mėgsta viską kritikuoti: valdžią, iniciatyvinę grupę, žmoną (vyrą), višininką.
Visur ir visada kaltas kažkas kitas. Ne aš. Aš čia niekuo dėtas.
Aš paprastas sistemos žmogus – ko jūs prie manes pristojot???
Aš juk ateinu, aš uždirbų pinigus, aš juk noriu statyti Giminės Sodybą.
Ko dar reikia?

Žmonės pasyvūs. Jie atpranta patys galvoti.
Laukia sprendimų iš kitų. Laukia, kad juos kiti nukreiptų, spręstų problemas, patartų, darytų už juos. O jie jau tik dalyvaus moraliai ir finansiškai.

Dažnai girdžiu klausimus:
- Ar mus rems valstybė?
- Ar valdžia duos mums žemės?
- Ar iš tiesų bus taip, kaip aprašyta knygose?
- O kas, jeigu atsitiks taip ir anaip?

Ir kaip jūs manote, NUO KO gi tai priklauso?
Kodėl savo vaidmenį šioje situacijoje nukeliate į bala žino kokią vietą?

Būna, išsakai problemą, lauki – štai žmogus įsisąmonins, džiugiai pasakys sprendimą, o jis žiūri į tavę ir klausia: o ką man daryti?
Iki ko nusiritome. TINGIM net ir pagalvoti!
Gyvendami šiuolaikinėje visuomenėje mes pripratom prie daugybės instancijų, kurioms pavedėme spręsti įvairiausias užduotis.
Dažnai patys liekame nuošaly, taip sakant, pasyvūs stebėtojai, kurie tik tuo ir užsiima jog skundžiasi gyvenimu ir aptarinėja kitus, kurie, jų manymu, daro kažką ne taip.
Atsakomybės vengimo pasekmė tokia – žmonės, kuriems jūs palikote atlikti darbus ir atsakomybę už juos, vis viena ką nors padarys ne taip, kaip jūs norėtumėte.
Ką padarysi. Pripratom būti pilkomis pelytėmis.
Tuomet, didžiai gerbiamas vartotojiškos sistemos biorobote, pasakyk, DĖL KO gi tu atėjai į susitikimą?
Juk sodybą statyti reikės PAČIAM. Ar tai įsivaizduoji?
Vidinius klausimus reikės spręsti būtent tau pačiam!
Jausti ir kurti – vėl reikės TAU ASMENIŠKAI.
Jokia instancija tau nepadės.
Ir niekaip to nenusikratysi!
Nepavyks tau sodyba be vidinio pasikeitimo, vidinio įsisąmoninimo.
Pagal šabloną to nepadarysi, erdvės neapgausi.
Kaimą taip sukurti galima, Giminės Sodybos – NE.
Tai nors būk atviras pats sau: ne Giminės Sodybą tu ruošiesi kurti! Kažką kita!
Tai ką, gi, tada? – į šitą klausimą atsakysi TIK TU PATS.

Bus daugiau…
Post Reply