Gyvenviečių kūrimas

Laimė viename hektare, gyvenviečių kūrimas

Moderator: Visi tvarkytojai

Dina
Posts: 311
Joined: Sun 02 08, 2004, 21:30

Post by Dina »

Stas, man atrodo, kad iki tam tikros ribos tavo samprotavimai labai teisingi.Tiesiog uzgriebiantys pacia esme.Bet man iskyla mintis, kad VISISKU bendraminciu tiesiog nera.Ju ir negali buti.Tai tera pretenzijos aplinkiniams zmonems-kad jie atitiktu kazkoki modeli.Yra Anastasijos idejos, kurios perleistos per kiekvieno zmogaus samone igauna jau skirtinga kruvi ir kokybe.Is karto gimsta ivairove.Man atrodo, kad cia du variantai-1)priimti skirtinguma ir gyventi drauge.2)skirtingumus ivertinti kaip absoliucia kliuti ir gyventi atskirai.
Ar vis tik yra kazkokie esminiai esmingiausi punktai, kuriuos atitikdamas zmogus gali tapti geru kaimynu? O jei neatitinka vienas punktas, kuris tau esminis?:)
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Aš manyčiau dėl kaimynų variante vartojama vos ne jėga. Taigi peršama nuomonė, ten bus geriau ir t.t. O jam reikia dar kažką patirt, pačiam sąmoningai nuspręst, koks dar atitempimas. Na, čia atrodo baimė gena, kad tik kaimynai būtų geri žmonės, antraip . . . Jei tokios mintys kyla, reikėtų savyje priežasčių paieškot, antraip nepadės nei sodyba :mrgreen:
Ir dėl vaikų tas pat, atrodo, ką jie supranta, ką jie sugeba, va mano mąstysena tai viską pralenkia, padėsiu jiems vargšeliams, bo tai prapuls :mrgreen: Nors mes dievai,bet nesijauskim už kitus geresni. Vaikai tokios pačios sielos kaip ir mes, gal dar bus įžvalgesni. O sodybą ko gero norės susikurti pagal save, svarbu įskiepyti meilę žemei, augalams, viskam kas gyva ir t.t.Bet iki to mums patiems reikia daug ko išmokti. Taigi kurkime sodybas sau, ten auginkime vaikus,kurkime meilės erdvę. Paskui viskas savaime.Jei pats mokėsi būt laimingas, tai ir vaikai to išmoks.
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

o aš visiškai TAu Stas pritariu :)
Last edited by vaiduze on Tue 09 27, 2005, 12:22, edited 1 time in total.
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
daivute
Posts: 21
Joined: Wed 12 11, 2002, 14:52
Location: Druskininkai

Post by daivute »

BRAVO !!!
STAS pritariu tavo pranesimui :)

Mano patirtis apie ta pati byloja.
Meilė niekada nesibaigia
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

16. Noras turėti kuo daugiau hektarų.

Motyvacija tam gali būti labai įvairi.
a) Daugelio žmonių noras paimti žemę ir sau, ir vaikam, ir kam papuola.
b) Gobšumas.
c) Gyvenimo sistemoje įprotis – daugiau reiškia geriau.
d) Gero niekada nebūna per daug.
e) Košės sviestu nepagadinsi.

Štai ir gaunasi, jog žmogus nori gauti maksimumą hektarų (Ukrainoje nemokamai galima gauti 2 hektarus +0,25 ha pastatams).
Daugelio ir tai nejaudina, jie greitai sugalvoja išeitį – tai juk apribojimas vienam žmogui! Taigi 2,25 ha užrašom man ir tiek pat mano sutuoktiniui.

O gobšumas – aplamai toks įdomus jausmas.
Taigi atneša pareiškimus su vaikų, giminių rekvizitais, o būna ir tiesiog su gerų pažįstamų.
Jeigu nemokamai – kodėl gi nepaimti! Teisingai?
Štai kas atsitinka, kai į grupę papuola žmonės, kurie paprasčiausiai nori gauti žemės.
Pakankamai įdomu stebėti žmones reiškiančius apie vieno ar tai kito reikalingumą, nors patys niekada gyvenime tokios praktikos neturėjo ir atitinkamai apie kažkokį tai šiam reikalui reikalingą dydį jie gali spręsti labai sąlyginai.
Kai kurie teigia, kad iš pusantro hektaro negalima prasimaitinti.
Bandau išsiaiškinti, ką reiškia “prasimaitinti”. Jie patys negali paaiškinti– visi pasakoja kažkokiomis bendromis miglotomis frazėmis.
Jeigu kalbėti apie tiesioginę šio žodžio prasmę, tai net 7 arų pilnai užtenka 5 asmenų šeimai. Taigi paskaičiuokite: kiek žmonių galima išmaitinti turint pusantro hektaro, net gi jei atmestume žemę tvorai, miško augalams ir įvairiems pastatams?
Mažų mažiausiai apie 40 žmonių! Ar jūsų tokia didelė šeima?

Jeigu turima omenyje tokiam žemės plote prisisodinti petražolių, agurkų, pomidorų, kopūstų, paprikos – kad paskui pardavinėti, užtikrinu jus: skaičiuojant tai, kad iš mažesniosios gautų pajamų dalies jūs gyvenate, o didžiąją dalį atidedate pastatams – pinigų užteks trims šeimoms!
Turiu pažįstamų, kurie užsiima įvairių kultūrų auginimu pardavimui. Tai štai – 35 arų pilnai pakanka, kad du žmonės kiekvieną dieną sėdėtų darže – daugiau apdirbti jie nepajėgtų. Faktiškai tik žiema bus laisva, jau nuo pavasario prasideda daigų sodinimas, darbai šiltnamyje ir t.t. Visa produkcija parduodama artimiausio didmiesčio turguje. Pelnas prekybos laikotarpiu sudaro nuo 8 iki 14 tūkstančių grivinų (nuo 1500 iki 2600 dolerių).
Priklauso nuo darbštumo ir svarbiausia nuo jūsų proto(!) (Kai kurie užsodina bulvėmis didžiausius plotus, taip pat didelius kiekius morkų ir kopūstų– ir gauna tas pačias pajamas).
Padalinkite pelną iš 12 mėnesių – sodyboje ši suma bus pakankama, kad gerai gyventi – nes išlaidos gi ženkliai(!) mažesnės, nei mieste.
Bet tai aš jau nukrypau nuo temos.
Aplamai, jeigu jūs perskaitėte Megre knygas, tai pilnai tikėtina, kad žemę jūs imate Meilės Erdvės sukūrimui, o ne bulvių hektarais sodinimui.
Taigi skirkite žmones su kaimišku mąstymu (jie atėjo į susitikimą, kad neįdėdami daug pastangų gautų žemės) nuo bendraminčių.

Ir iš kur tik atsiranda mintys apie didžiulį sklypą Giminės Sodybai?
Dažniausiai visa tai galima įvardinti kaip neapgalvojimą Sodybos, buities, įsikūrimo, santykių, bendrai gyvenimo.

Tam kad realiai pajausti žemę, rekomenduoju nuvažiuoti pasižiūrėti į gyvenvietes.
Reikalas tas, kad žemės ploto matmenys be pririšimo prie erdvės –ABSTRAKCIJA.
Todėl ir gaunasi tokie pamąstymai – “Šimtas ant šimto – tai kažkaip mažoka, štai du šimtai ant šimtas penkiasdešimt – pats tas”.

Tu viską apgalvojai, nupaišei detalų Sodybos planą, pragalvojai kiekvieną detalę, kam jinai reikalinga. Iš plano seka, kad tau trūksta 10 arų.
Taip?
Taigi ne!
Žmonės prisimąsto apie didelį žemės plotą bala žino iš kur, tačiau tik ne iš galvos.
Tiesiog gyvenime mums visada teigė – daugiau reiškia geriau.
Bet jūs gi ne pirkinį renkatės parduotuvėje – o ruošiatės kurti Giminės Sodybą!
Nejaugi taip sunku pakrutinti smegenis? Suprasti (įsisąmoninti) – ko gi man reikės Sodyboje, o kas prifantazuota dėl tam tikrų visuomenės įsitikinimų.

Aš anksčiau puikiai įsivaizdavau kas yra šimtas ant šimto trisdešimt ir atvažiavus žiūrėti esamų Sodybų pakankamai neblogai įvertindavau matmenys. Aš gerai žinojau kas yra hektaras. Tik štai problemytė: žinojau hektarą žemės, būtent ŽEMĖS.
Gyvenvietėje “Zvenigorod” (ji yra Ukrainoje – vertėjo pastaba) yra vienas išraiškingai kalbantis žmogus, kuris pravedė įdomią ekskursiją. Pasakodamas, kur ir ką jis pasodins, kas išaugs, kaip tai augs, kur kokie pastatai, kur bus šešėlis, kur saulė, kur tvenkinys, o kur progumėlė, kokie kvapai kur ir kaip tvyros ore – nejučia pajauti Sodybos erdvę.
Pasakysiu jums – tai juk atitinkama ERDVĖ.
Ji GYVA, ji jaučiama siela!
Tuo momentu tu supranti, kad jokie sistemos rėmai ir standartai čia netinka.
Tarp kitko, kai pavaikščiojau po Sodybą, pamačiau ką kuria žmonės, jos dydis pasirodė visiškai kitas! Jis daug kartu didesnis negu aš prieš pora valandų jutau!

Tai štai koks įdomus dalykas galva. Ir ko ji verta be jausmų?!

bus daugiau...
Stas
Posts: 191
Joined: Sun 12 15, 2002, 15:20
Location: Vilnius
Contact:

Post by Stas »

17.Nemokėjimas aptarinėti ginčytinų klausimų.

Prieš tai išvardintuose punktuose buvo išnagrinėti šie klausimai:
- žmonių NENORĖJIMAS apskritai ką nors aptarinėti;
- noras sukurti hektaro dydžio kaimą;
- savo norų neapgalvojimas;
- svajojimas;
- NEPASIRUOŠIMAS;
- noras padaryti žmogui “gera” per prievartą;
- noras padėti “geram žmogui”, įtraukti jį į gyvenvietę;
- ir t.t.

Visų išnagrinėtų punktų esmė buvo ta, kad jūs viską pirmiausia išsiaiškintume SAVYJE. Kad nukreiptumėte savo energiją naudinga linkme, atskirtumėte žmonių troškimus ir jų realias galimybes, kad priimtumėte sprendimą – ar norite jūs matyti tokį žmogų gyvenvietėje.

Aš taip detaliai išnagrinėjau klausimus, susijusius su aukščiau išvardintomis problemomis, todėl, kad jie yra aktualūs ir su jais susiduriama nuolatos.

Tokie žmonės esame mes patys. Kad ir kuris kaip gerai apie save begalvotume – turėtume prisipažinti, jog dažnai darome klaidas ir neapgalvotus veiksmus.

O dabar štai koks pamąstymas:
O ką daryti su MĄSTANČIAIS žmonėmis?
Su tais, kurie iš tiesų yra RYŽTINGI, su tais, kurie išties NORI ir KURS Meilės Erdvę savo Sodyboje?
Dar daugiau, ar jie SUSIJĘ su TAVĄJA gyvenvietės vizija?

Jūs subūrėte tokių žmonių kolektyvą – tai, tarp kitko, labai didelis gebėjimas ir supratimas.
Dabar reikia detalizuoti gyvenvietės reginį.
Pripildyti erdvę mintimis ir jausmais bei sukurti gyvenvietės VAIZDINĮ.
Žinoma, šitame etape pasirodys, kad kiekvienas turi savo požiūrį ir supratimą.
Jūsų laukia užduotis aptarti ginčytinus klausimus, kad apjungtumėte kolektyvinę mintį.

Reikia atkreipti dėmesį į mūsų gebėjimą ramiai ir nesikarščiuojant kalbėti, logiškai reikšti savo nuomonę, norą suprasti savo pašnekovą, pastangas pažvelgti jo akimis, gebėjimą pripažinti savo klaidas, pasiruošimą apmąstyti klausimus, kurie kažkodėl jums turi principinę reikšmę.
Jeigu kritikuoji – siūlyk konstruktyvų sprendimą, kalbėk trumpai – be reikalo neišplėsk minčių, kad baigiant mintį dar būtų aišku apie ką kalbama, o baigdamas padaryk pasakytos minties išvadą.
Jeigu nesutinki – netylėk, kalbėk, aptarinėk, nesislapstyk.

Šitų gebėjimų mūsų nemokė mokyklose ir universitetuose.
Dažnai šito mes neišmokstame ir gyvenime.
Tačiau tai ypatingai svarbu jei norime sukurti gyvenvietę.
Mes juk ateiname į susitikimus kiekvienas su savo ryšulėliu žinių ir pasaulėžiūra – oi kaip nelengva atsisakyti savo nuomonės, dar sunkiau prisipažinti kad klydai ir žiūrėjai tik iš vienos pozicijos.
Nors aš jus nudžiuginsiu.
Dauguma nesusipratimų ir prieštaravimų atsiranda dėl vienos priežasties – SILPNO DETALIZAVIMO: ne pilnai įsisąmoninom, blogai supratom, nekompleksiškai žvelgėm į aptariamą objektą.
Dar gerai neapgalvojom, nedetalizavome, o jau kiekvienas spėjom visko prisifantazuoti.

Mokykitės žiūrėti į savo nuomonę iš šalies, vienytis, keistis, priimti naują informaciją.
Jeigu pavyks dabar: vadinasi pavyks sukurti gyvenvietės vaizdinį ir jis pildysis realybėje.
Kol nepavyksta prieiti vieningos nuomonės, palaukite – neskubėkite įgyvendinti savo planų, neneškite į savo naująją gyvenvietę neišspręstų problemų.

Nuo to, kaip jūs sugebate aptarinėti problemas – priklauso jūsų grupės ir, žinoma, kiekvieno žmogaus ateitis.

Nepulkite į kraštutinumus: vietoj to, kad mokytumėtės vienytis ir suprasti pašnekovą bei keistumėtės patys, jūs galite nueiti oponentų TRŪKUMŲ IEŠKOJIMO keliu.

Ieškoti žmoguje neigiamų savybių mus pratina muzika, radijas, TV, laikraščiai, knygos. Vietoj to, kad žiūrėtume harmoningai, mes matome tik negatyvius dalykus.
Ar tai jums pažįstama?

****

Kaip mums gyvenime paprasta numoti ranka.
Aplinkui vien skurdas ir reikia sunkiai dirbti. Tai prezidentas toks, tai deputatai ir kiti valdininkai – dėl visko jie kalti.
Sodybai neužtenka finansų. Tai žyniai kalti. Jie sugalvojo pinigus.
Tėvai nesupranta mūsų – na taip, jie tokie. Jų laikais viskas buvo kitaip, jie vadovaujasi senom pažiūrom.
Vienas draugas vis nori uždirbti daugiau – taip, jis jau toks materialistas. Gyvena sistemoje ir sukasi, kad tik daugiau užsidirbtų ir gyventų apsuptas malonumų.
Kitas rūko ir mėgsta išgerti – taigi jis neturi valios ir todėl taip žemai nusirito.
Kas kardinaliai nesutinka su mano šviesiais įsitikinimais – tas nesupranta, koks jis neteisus.
Mano draugas bando pakeisti mano įsitikinimus, nors aš žinau, kad kitaip būti negali, kad TIESA viena, taigi mes nebūsime kartu – jis turi savo kelią, o aš savo.
Kaip dažnai tai įvairiomis variacijomis mes sakome sau!
Pažvelkite sau į sielą.
Kaip yra paprasta – atstumti nuo savęs kitą žmogų. Logika mums pasako krūvą argumentų.
O jausmai? Jūs bandėte jais matuoti erdvę?
Kai verkia kažkieno vaikas. Jis trukdo susikaupti. Norisi greičiau pabėgti iš tokios vietos.
O dabar įsivaizduokite, kad tai jūsų vaikas. Jis jūs myli! Myli nuoširdžiai! Be jokių tiesų ir sąlygų! Myli todėl, kad jūs esate. Myli todėl, kad jam šiuolaikinė visuomenė dar neįskiepijo, kad egzistuoja gera ir bloga, tiesa ir melas.
Jis verkia todėl, kad nori, jog jūs prieitumėte ir duotumėte dalelytę meilės. Jis, kaip ir viskas kas gyva, nori pajusti atsaką.
Koks jausmas dabar? Ar tokiu atveju verkimas pasirodys nepatogus?
Nes taip paprasta numoti ranka, pasakyti, kad yra normalu kai verkia vaikai – ir nieko su tuo nepadarysi.

Taip, tai normalu.
Mūsų pasaulėžiūra padarė tai norma.
Logika ir nenoras kęsti savo fizinį ir dvasinį diskomfortą.
Fizinį – todėl, kad reikės daryti tai, ko nesinori.
Dvasinį – todėl, kad keičiamas mūsų pasaulio suvokimas, mūsų svajonės ir idealai. O mes juk laikomės jų. Mes juk teisūs. Oi, kaip nesinori atsisveikinti su savo principais. Nes kiekvienas sau kuria gyvenimo taisykles. Kažkas galvoja apie pinigus. Jo taisyklės materialistinės. Kažkas galvoja apie seksą ir skanų maistą, nes jo taisyklės sukasi apie pasitenkinimus. Kitas kuria gražią svajonę ir taip pat kuria savo gražias taisykles.
Kiekvienam – savo. Bet iš esmės – vienas nuo kito nelabai kuo skiriasi. Žudikas tu ar dvasingas žmogus – didelio vidinio skirtumo nėra.
Taip, mes pripratome viską skirti pagal išorę.
Ir manom jog pirmas blogas, o antras geras.
Taip mano dauguma, o tai reiškia (mums pataria logika), jog antri yra arčiau Dievo.
Logika - įdomus dalykas. Ji mus gali nuvesti bet kur.
Ir jausmai dalykas nepaprastas. Lyg ir su jais viskas aišku ir paprasta. Bet ar jie teisūs?
Ir mes pakankamai neblogi. Ir mąstyti mes mokam.
Ir mylėti!
O ar mes galėsime visa tai savyje, tokiame nuostabiam, harmoningai sutalpinti?
Tolti vienas nuo kito mes mokam, kas galvoja ne taip, kaip aš – tas ne su manim.
O va susivienijimo energiją - ne taip paprasta gauti!

Dėmesio! SUSIVIENIJIMO ENERGIJA turi gyventi jūsų ŠIRDYSE.
Kodėl širdyse? Jeigu žmogus SIELOJE PASIRUOŠĘS SUPRASTI kitą žmogų, tai apmąstymo procesui nemaišys netgi išankstinis ženklus nuomonių skirtumas.

Vieningumas gaunamas ne iš vienos nuomonės grupės žmonių.
Negali žmonės apie viską mąstyti vienodai. Taip pat negali žmonės būti visada teisūs.
Kažkam norėtųsi, kad būtų “pagal jį”, kažkam norėtųsi jog būtų truputį kitaip, o trečias manė dar kitaip ir nori įpiršti savo nuomonę. Tačiau sugebėti sujungti viską kartu – ne taip paprasta, šito reikia mokintis.
Mano nuomone, vieninga svajonė atsiranda tarp žmonių, kuriuos jungia vieningas siekimas, kurie atsižvelgia į vienas kito interesus ir nuomones, ir kurie suranda bendrą sprendimą.
Taigi įvairiapusiškai, dažnai iš priešingų nuomonių, pamąstymų, savų tiesų bei įsitikinimų sudaromas VAIZDINYS.
Tam reikalinga Kantrybė, Supratimas, Meilė ir žinoma SUSIVIENIJIMO ENERGIJA.

Bus VAIZDINYS – turėsite žemės ir SODYBĄ joje.
O MEILĖS ERDVĖ – kaip gi kaip be jos?!

IŠMINTIES JUMS ŠITAME KELY!

*****

Straipsnyje išnagrinėtos įvairiausios klaidos.
Jūsų reikalas, kaip į tai žiūrėti – susimąstyti ar praleisti pro ausis, tam, kad vėl galėtumėte užminti ant to paties grėblio.

Aprašyti duotų problemų sprendimą?
Ne!
Galvokite patys!
Tam jūs turite galvą ir be abejonės ausis taip pat!
Nepamirškite apie šoklių rolę Sodyboje – be jų neapsieisit.

Problemos aprašytos, o kaip elgtis, kad būtų išspręsti visi uždaviniai – tai kiekvienas turi IŠSIAIŠKINTI pats.
Jums ir tik jums tai reikės SUPRASTI ir ĮSISĄMONINTI.
Įpiršti sprendimai žmogui tik pakenkia.

Galvokite, rinkitės, svarstykite!
Viskas jūsų rankose.
Ar tikrai rankose?
Žinoma galvoje!

Minties! Šviesos! Mąstymo! Jausmų!
Siekimų linkiu!

Dvasios Jėgos!
MEILĖS!

Stecenko Ruslan, Charkovas-Kijevas, 2005-02-17
================================
FOREST.

http://forest.sad.org.ua/
[email protected]

PABAIGA
Post Reply