Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Laimė viename hektare, gyvenviečių kūrimas

Moderator: Visi tvarkytojai

Post Reply
Ramuma
Posts: 223
Joined: Sun 09 03, 2006, 15:27
Location: Rokiškis
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Ramuma »

"Sektantiškumo" bruožai matosi, arba kitaip, vergovinės santvarkos prieskoniai, kur vergvaldys- pinigai, pinigėliai... Ten širdingumo nelieka... O miesto žmogaus sąskaita, šeimos laimingos nebus...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...
Karsavi
Posts: 22
Joined: Mon 12 17, 2007, 12:06

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Karsavi »

Ramuma wrote:"Sektantiškumo" bruožai matosi, arba kitaip, vergovinės santvarkos prieskoniai, kur vergvaldys- pinigai, pinigėliai... Ten širdingumo nelieka... O miesto žmogaus sąskaita, šeimos laimingos nebus...
Sveikas, Ramuma.
Neslepsiu, truputi nuliudino tavo komentaras... Ar tikrai matosi "Sektantiskumo" bruozai? Noretusi kazkokiu argumentu, jei pradedi apie tai kalbeti. Esi pirmas zmogus "apkaltines" mane tuo. ;( Bijau, kad tai tik Tavo isvados i kurias as nieko negaliu atsakyti. Sekmes.
Vileine
Posts: 193
Joined: Fri 04 08, 2005, 9:34
Location: Kaunas

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Vileine »

Sveikas, Karsavi,
Gali būti ramus. Neturi jokių sektantiškumo požymių. Kai kurie žmonės padaro dideles klaidas, bandydami iš karto nukirsti visus saitus su tuo pasauliu, kuriame ką tik gyveno. Dauguma jų būna nepasiruošę tokiam gyvenimui. O vien tik idealizmu gyvas nebūsi. Būtinas palaipsniškas perėjimas. Juk daugumą įpročių išeidami į sodybas mes atsinešame su savimi. Dažnai tie įpročiai - ne vien mitybos, kuris yra bene pats svarbiausias, bet ir įvairūs supratimai apie gyvenimo patogumus, stereotipai užgraužia žmogų, kuris iš tiesų tokiam rimtam gyvenimo žingsniui dar nėra pribrendęs. Todėl ir pasigirsta vienur ar kitur - ypač iš Rusijos, kur šis judėjimas prasidėjo anksčiau - kad štai netikėtai žmogus pardavė butą, metė darbą, išėjo gyventi į "laukinę" gamtą, o praėjo nedaug laiko ir jis jau bėdavoja, kad visa tai nesąmonė, ir skelbia kitiems apie šios idėjos "klaidingumą". O klaida juk ne idėjoje, o pačiame žmoguje. Nuo savęs nepabėgsi. Mes iki šiol buvome pripratę gyventi taip vadinamoje prekinių -piniginių santykių visuomenėje - dirbti, gauti atlyginimą, iš kurio pirkti tai, ko mums reikia. Jei išeitume į sodybas neįvertindami savo esamų galimybių, t.y., pajėgumo gyventi už civilizacijos ribų (maitintis tik tuo ką mums teikia gamta, ar užsiauginam patys, dėvėti savo padirbtus rūbus, naudotis savo pagamintais įrankiais, gyventi savo pastatytuose namuose), tai elementariai neišgyventume.
Todėl visai natūralu nenubraukti visko iš karto. Labai puiku , kai žmogus moka ką nors gražaus ir naudingo sukurti, pagaminti ir tuo pasidalinti su kitais. Ypač , kai tai jis daro su meile. O meilė, įdėta į dirbinį ar augalėlį, pasklinda tarp žmonių, kurie įsigyja jį. Čia nėra taip svarbu, ar tai natūriniai mainai ar piniginiai. Tai gerai yra abiems pusėms - ir gamintojui, ir pirkėjui. Galų gale reikia suvokti ir tai, kad ekologinė produkcija kol kas yra brangi ir dažnai sunkiai įperkama paprastam žmogui. Be to, ne visada ji būna iki galo ekologinė. Jei mes galime būti ekologiškų produktų tiekėjais (ūkiškai šnekant), tuo pačiu teikti žmonėms gerą maistą ar dirbinius įperkamomis kainomis, ar tai nėra puiki išeitis visiems?
Ramuma
Posts: 223
Joined: Sun 09 03, 2006, 15:27
Location: Rokiškis
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Ramuma »

Karsavi ir neturi "sektantiškumo", tačiau kelios išsakytos mintys sektantiškumus skatina.

Apie tai plačiau ir parašysiu(atsiprašau, kad komentaras buvo trumpas):
Pirma, buvo pasiūlyta šeimoms imtis amatėlių įvairiausių: siuvinėjimas, sodinimas, statyba, daržininkystė ir "apdirbimas". Tikslas buvo nurodytas- pinigai, kaip turtas. O kuomet tikslas būna nurodomas- pinigai, bendruomenėje gali kilti nesutarimai, "sektantiškumo" daigeliai. Širdingo darbo nebelieka, daržovės tampa tik "ekologiškomis", sodybose pusiausvyros nelieka ir tai tampa puikiausiu taikiniu negandoms.

Antra, panašūs "turgeliai" yra Rusijoje, kur oligarchai gali apsipirkti, ir kur kainos būna "kosminės". Iš vienos pusės puiku, iš kitos... O kaip kiti? Sakysite, sodybas ir kiti gali kurti. Tačiau taip nėra. Visi negali, tad tampa nuskriausti, nes pinigėlio neturi.

Trečia, dabar jau didėja vagysčių skaičius iš sodybėlių, kur vagiami obuoliai ir kitokie vaisiai, daržovės. Alkana liaudis kur žvilgsnius kreips? Reikia sudaryti pirma salygas norintiems sodybose gyventi. Sudarius sąlygas "rinkos" tokios nebeliks pas mumi, tačiau bus užsienis... 8)

Kaime gyvenimas tikrai nelengvas, nes žemės kaimietis neturi: namui, daržui ir keliems medeliams. Viskas. Būt daugiau, sakykime miškeliui, tai jokios girtuoklystės ir smurto nelikt. Nekalbu apie tuos "ūkininkus", kurie 100-300ha turi, nes mažai yra tokių.
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...
Ramuma
Posts: 223
Joined: Sun 09 03, 2006, 15:27
Location: Rokiškis
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Ramuma »

Aha, o kuomet skęstantysis nori brangius man žmones gelmėn kartu su savimi nusitemti?.. Kai neliečia manęs- puiku, prašom!.. Kitu atveju- prabylu...

O pingėliai nieko blogo, mano manymu, tik panaudojimas, būna, kartais nelabai...

p.s.: uponei- pinigėliai, it, tarpininkas mainuose, kitiems- tai siekis gyvenime būt "galingais"...
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...
Karsavi
Posts: 22
Joined: Mon 12 17, 2007, 12:06

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Karsavi »

Ramuma, dėja tu supratai tik taip kaip norėjai suprasti. ;(
Pirma, buvo pasiūlyta šeimoms imtis amatėlių įvairiausių: siuvinėjimas, sodinimas, statyba, daržininkystė ir "apdirbimas". Tikslas buvo nurodytas- pinigai, kaip turtas. O kuomet tikslas būna nurodomas- pinigai, bendruomenėje gali kilti nesutarimai, "sektantiškumo" daigeliai. Širdingo darbo nebelieka, daržovės tampa tik "ekologiškomis", sodybose pusiausvyros nelieka ir tai tampa puikiausiu taikiniu negandoms.
Kur aš nurodžiau, jog tikslas - pinigai kaip turtas? Daugelis šio forumo perskaitytų abejonių buvo kažkos pinigų kiekis, pabandžiau pasakyti, jog kažkokį pinigų kiekį galima užsidirbti. Kaip jau kažkas minėjo, šiai dienai mes gyvenam ir gyvensim dar ilgai, tokioje realybėje kur už produktus, paslaugas, energiją ir visą kitą reikia atsiskaitinėti pinigais ir būtų didžiausia nesamonė tai neigti bei bėgti nuo to. Kažkoks minimalus pinigų kiekis būtinas. Tiesa sakant jei pagrindinis tikslas pinigai, nematau jokios "gyvenvietės" kurimo prasmės, yra žymiai efektyvesnių būdų ir šaltinių be gyvenvietės. Buvo išsakytos tokios mintys, jog gal iš 1 ha tiesiogiai neįmanoma išgyventi, bet nebūtina gyventi vien iš žemės, turim rankas, yra darbai ar paslaugos, kuriuos gali dirbti ar suteikti kiekvienas. Dirbti savo malonumui ir jei ties kiekvienu nekabėtų "prievolė-pareiga" dirbti, manau šios darbus galima atlikti su pasimėgavimu ir meile bei gauti atitinkama atlygį. Juk net Biblijoje parašyta, jog už kiekvieną darbą turi būti atliginta. ;)
Antra, panašūs "turgeliai" yra Rusijoje, kur oligarchai gali apsipirkti, ir kur kainos būna "kosminės". Iš vienos pusės puiku, iš kitos... O kaip kiti? Sakysite, sodybas ir kiti gali kurti. Tačiau taip nėra. Visi negali, tad tampa nuskriausti, nes pinigėlio neturi.
Vėl gi, niekur neminėjau jog kainos turi būti "kosminės", jos gali būti ir turi būti "normalios". Dabartinės kainos būtent tokios - kosminės ir yra, nes reikia uždirbti pelną, mokėti atliginimus, reikia pirkti trąšas, išmokėti už mechanizmus, transpartavimo kaštai, nepamiršk, kad iš vieno kg pomidorų ar agurkų išgyvena ūkininkas, supirkėjas, tiekėjas-tarpininkas, pardavėjas, kiekvienas iš jų nori turėti pelno, dar plius valstybė paima savo procentą, štai ir turim, jog užeinant į parduotuvę už vieną iš šių produktų kg, jau dabar turi mokėti kosminę 6-7 Lt kainą. Eliminavus šią grandinę galima "normalizuoti" tą kainą ir tapti patraukliems tiek kainos, tiek ekologiškumo, tiek socialiniu atžvilgiu. Gal kaip tik atsiras mažiau nuskriaustųjų jei kiekvienas galės nusipirkti kg daržovių už 2-3 Lt, žinant, kad moki už ekologišką produktą ir nepermoki už keletos organizacijų pelną, o konkrėčiai sąžiningam tam tikrų žmonių pragyvenimui. Ar nemanai, jog toks požiūris būtų žymiai "teisingesnis" ir šiuo atveju nuskriaustųjų būtų kaip tik mažiau?
Trečia, dabar jau didėja vagysčių skaičius iš sodybėlių, kur vagiami obuoliai ir kitokie vaisiai, daržovės. Alkana liaudis kur žvilgsnius kreips? Reikia sudaryti pirma salygas norintiems sodybose gyventi. Sudarius sąlygas "rinkos" tokios nebeliks pas mumi, tačiau bus užsienis... 8)
Kada tai bus? Jei kalbam apie NUOLATINĮ gyvenimą sodyboje, sunkiai įsivaizduoju tokias vagystes... Vagiama iš neprižiūrimų sodybų. O sąlygos pragyventi sodybose... Šiai dienai daugiausiai ką tu gali padaryti, tai savo pavyzdžiu parodyti tokią galimybę. Tai bus didžiausias darbas galėsiantis atverti vartus ir paveikti žmonių ar valstybės požiūrį. Tai ir būtų pirmas žingsnis tokioms sąlygoms sudaryti, o kaip kitaip tu gali jas sudaryti? Išdalinti kiekvienam po 1 ha? Klausimas ar šiai dienai visiems tas ha reikalingas arba ką jie daris su tuo 1 ha? Žinok aš esu beveik įsitikinęs, kad dauguma žmonių patenkinti dabartine tvarka ir jiems kaip čia švelniai pasakius, visiškai nereikalingas tas 1 ha ir Tavo salygų tam 1 ha sukurti ir iš jo išgyventi. ;) Tad tik asmeninių pavyzdžiu ir nereikia rupintis tais žmonėmis kuriems kol kas nereikia to 1 ha. ;)
Kaime gyvenimas tikrai nelengvas, nes žemės kaimietis neturi: namui, daržui ir keliems medeliams. Viskas. Būt daugiau, sakykime miškeliui, tai jokios girtuoklystės ir smurto nelikt. Nekalbu apie tuos "ūkininkus", kurie 100-300ha turi, nes mažai yra tokių.
Iš tikrųjų reikia rimtų tyrimų, dabar galių išsakyti tik savo nuomonę. Ar sunku? Viskas priklauso nuo žmogaus poreikių. Iš tikrųjų ekonomikos variklis yra "socialinis", tą prasme, ekonomikos variklis žmogaus noras ir siekis gyventi kuo komfortiškiau. Žmogus įsigija daiktą, jam norisi dar geresnio, kaimynas įsigija daiktą, kitam norisi dar geresnio, iš kur dabar sukurta tą "vartotojiška" visuomenė? Tad daugeliu atveju, gyvenimo sunkumas priklauso tik nuo žmogaus poreikių. Žinai kas gyvena "sunkiausiai"? Milioneriai, o matyt laimingiausiai močiutė turinti ir tvarkanti vieną lysvę. Tiesiog reikia išanalizuoti sunkiai gyvenančio ūkininko poreikius ir nebūtinai ūkininko. Ar daugeliui užtenka tiesiog laimingai gyventi, turėti pavalgyti, turėti stogą virš galvos lietui lijant ir turėti žvaigždėtą dangų virš galvos? Koks matas nuo kuriuo reikia pradėti matuoti "sunkumą"? Gal išaanalizuojam "sunkiai" gyvenančio ūkininko poreikius? Norisi gyventi kaip visi, norisi apsirengti kaip miestetis arba tiesiog būti madingai apsirengusiam, norisi geros mašinos ir pastebėk vis geresnės, norisi didelio televizoriaus ir satelitinės antenos, norisi sąskaitos banke ir kuo didesnės, nes su maža sąskaita nelygis, norisi išleisti vaikus į miestą, kad gautų išsilavinimą, galu gale norisi pasipuikuoti prieš kaimynus ir panašiai. Kaip pasiekti visą tai? Reikia parduoti daugiau daržovių, mėsos ir panašiai, tam reikia daugiau žemės, už kuria vėl gi reikia mokėti, reikia mechanizmų ir trąšų už ką taip pat reikia mokėti, reikia darbininkų ir vėl gi mokėti paskolas bankui, procentus ir panašiai. Tai gi atsakyk man į klausimą apie gyvenimo sunkumą ir laimės pojūtį žmogaus turinčio 100-300 ha ir kokio žmogaus gyvenančio dykumoje, nederlingoje žemėje arba amazonės indeno? Galim tęsti diskusiją, bet ar to reikia? Iš mano asmeniško pastebėjimo ir patirties gyvenant kaime, didžiausi sunkumai susiję su gyvulių priežiūra ir mėsos išgavimu. Reikia kiekviena ryta keltis 5 val. ryto ir varyti melžti karvę, po to tą pieną atvežti į supirkimo punktą, grižus pašerti kiaules ir kt. gyvunus, reikia suruošti maisto kitam maitinimui, vasara reikia suruošti šieno ir pašarų viesiems! gyvuliams, tvarkyti jų mėšlą ir panašiai, o kiek laiko iš tikrųjų skiriama augmenijai? Gal pastebėjai jog Anastasijos vaizdiniuose nebėra vietos gyvulinkistei, juk skaitom, kad mėsos nevartojam ;), jei kalbam apie nutūralų ūkį, nereikia rovėti piktžoles ir panašiai ir iš mano pateikto pavyzdžio, tu matai kiek "sunkumo" atkrenta? Kiek iš tiesu lieka laiko kitiems darbams, apmastimams ir džiaugsmui? Ar iš tiesu taip sunku? Aš nežinau, bet siulau visiems kartu pagalvoti. ;)

Tuo pačiu noriu atsakyti į klausimą ar įmanoma išgyventi iš 1 ha. Dėja, nežinau. ;( Manau, kad tiesiogiai išgyventi negalima, bet juk nereikia apsiribuoti vien tik tuo 1 ha ir nustoti matyti pasaulį aplink save. Aplinkui yra miškai, grybai, uogos, yra ežerai ir upės, yra darbai kuriuos galima dirbti, yra paslaugos kuriuos taip pat galima atlikti, manau taip galima gyventi ir klestėti, jei neturi per daug poreikio komfortui. ;) Iš tikrųjų į klausimą ar įmanoma išgyventi galima atsakyti tik pagyvenus. Ar aš asmeniškai pasiruošęs tokiam gyvenimui? Manau, kad kol kas ne. ;(
Ramuma
Posts: 223
Joined: Sun 09 03, 2006, 15:27
Location: Rokiškis
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Ramuma »

Visa puiku, Karsavi...

"Vadinasi, galbūt taip ir norėta suprasti",- neprieštarausiu. Kuomet tikslai ne pelno siekimas ir turto kaupimas, tuomet visa gerai. Žinau, kad labai "nuriebinau", teisybė. Va, papildytas planas ir dabar išsakytos Jūs mintys, man tikrai patiko.

Kaip sakė, Vileine, kiekvienai šeimynai savas metas ateina, kada gali persikelti sodybon.

:h:
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Laimis »

Na, jau yra žmonių, kurie gyvena savo sodybose. Mažai, bet jau yra. Galima nuvažiuoti pasižiūrėti kaip jie (iš)gyvena. :) O aš manau, kad nusikopijuoti to paties (iš)gyvenimo būdo nepavyks, nes visi esame labai skirtingi. Kiekvienam teks pačiam pasukti galvą ir sugalvoti pačiam kaip (iš)gyventi.

Nuvažiavimas pas jau gyvenančius gali duoti tik įkvėpimo, motyvacijos, peno mintims, idėjų, pašalinti baimes - juk va jis išgyvena, tai ir aš galiu! Bet po to vis tiek reikės pačiam sugalvoti kaip (iš)gyventi, savas variantas jums bus pats geriausias, nes jis pritaikytas konkrečiai jums.

O svarbiausia - (iš)gyvenimas nėra tai, kuo turėtume rūpintis. Jeigu jau išgyvename mieste, tai labai lengvai išgyvensime ir kaimo vietovėje. Tai, kuo turėtume rūpintis yra ne kaip (iš)gyventi, bet kaip GYVENTI iš didžiosios raidės. Reikia galvoti ne apie prasimaitinimą. Prasimaitina net bomžai. Mes turime galvoti apie dievišką mitybą, apie supermitybą, apie pačios aukščiausios klasės mitybą, kuri nepasiekiama šiuo metu net turčiams. Apie šviežią produkciją, ką tik nuo šakos.

Tas pats su drabužiais, pastatais, buitimi, santykiais tarp žmonių. Mes neturime rūpintis kaip gauti nors kokią pašiūrę iš pačių pigiausių medžiagų ar kokią drapaną. Kaip maistas mūsų yra geriausias, taip geriausi turi būti ir drabužiai, aukščiausios kokybės pastatai, gražūs santykiai su kaimynais, kuriuos patys turime kurti.

Patarčiau nebijoti ir neklausyti visokių uponių ir panašių veikėjų. Jie to, ko jūs siekiate nedarė ir apie tai nieko neišmano. Jei norite išmanančių žmonių tai susiraskite tuos, kurie jau gyvena sodybose, kurie jau turi praktikos. Štai nuvažiuokite ir pamatysite kaip pas juos viskas paprasta. Ne tik pasisemsite patirties, bet ir draugų susirasit. Sėkmės.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

:h: Sveiki gyvi mieli Anastazijos pasekėjai :!:
Ilgą laiką aš tik skaitinėjau jūsų pasisakymus ir svarsčiau nuo ko pradėti. Pastebėjau , kad aktualiausia yra ši tema , tai ir nutariau išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.
Daug nesutarimų ir "nesusišnekėjimų" jūsų pasisakymuose kyla dėl to , kad visi skirtingai suvokiame paties GYVENIMO _ IŠGYVENIMO prasmę. Kadangi dabartiniu momentu mus supa , nors ir skirtingos gyvenimo sąlygos , bet visi mes gyvename tos pačios sistemos įtakoje , kuri turi savo dėsnius , taisykles , kuriomis nusakoma šios civilizacijos kryptis.

Anastazijos įdėja iš esmės keičia tą sampratą. Žmonės , pasirinkę GIMINĖS SODYBŲ kūrimo kelią turi suvokti , jog jiems teks kurti ir naujus "dėsnius bei taisykles". Žodžiu , tai tarsi naujos civilizacijos pradžia. Taigi , pradžioje pabandykite pamatyti save sovintį "su Adomo rūbais" kitame "pasaulyje" , kurio dydis _ vienas ha.
Bent trumpam pamirškite tą pasaulį , kuriame gyvenote iki šiol ir pasverkite savo galimybes IŠGYVENTI . Tik jūs ir jūsų žemė ir nieko daugiau :!:

Jei nepavyks savo sąmonėje sukurti bent pačią primityviausią teoriją , neskubėkite pirkti to hektaro žemės.Daug paprasčiau įsigyti 0,006ha sklypelį buvusiuose "kolektyviniuose soduose" ir pabandyti ten įgyvendinti savo svajonę.
Sklypo dydis neturi esminės reikšmės. Rezultato padidinimui pakaks aritmetikos.
Pasipraktikavę metus kitus , jūs galėsite lengviau įsivaizduoti ateities perspektyvą nepatirdami materialinių nuostolių , nes daug kas iš jūsų supras ,kad tokiam žingsniui dar nėra pasiruošę.

Tokią mintį pateikiu todėl , kad pats "savo kailiu" esu patyręs kuom tai baigiasi.
Nuo pat vaikystės jaučiau nepasitenkinimą esančia sistema , kuri verčia žmones elgtis priešingai savo prigimčiai.
Priklausomybė nuo visko ir visur , laisvo pasirinkimo apribojimai , draudimai ir visur lydinti prievarta vis pateikdavo mintį , jog gali būti ir kitaip. Taigi , kuomet pasijutau , kad esu atlikęs "pareigą gamtai ir Tėvynei" t.y. "pasodinęs medį , pastatęs namą ir užauginęs sūnų" , nutariau imtis savo senos svajonės realizavimo.

Dar nebuvau susipažinęs su Anastazijos įdėjomis , bet turėjau 0,16ha sklypelį nuosavos žemės ir nuo vaikystės sukauptas žinias žemdirbystėje , gyvulininkystėje ir dėl ilgo bendravimo su gamta įgytą stebėtojo patirtį.
Visą dešimtmetį nuosekliai vykdžiau savo "programą" ir dabar drąsiai galiu tvirtinti , jog ją pavyko įgyvendinti. Eksperimento pabaigoje man nebekilo klausimas :"kaip išgyventi?". Aš GYVENAU :!:

Dėl kitų šeimos narių kilusių problemų sprendimui teko palikti šį gyvenimą ir persikelti kitur grįžtant į senosios sistemos glėbį.
Integracija buvo be galo sunki. Atpratus nuo rutinos , nuo įvairių įsipareigojimų , suvaržymų jaučiausi lyg katorgoje ir kai po penkerių metų atsirado galimybė vėl grįžti , nedvejodamas pasukau atgal.
Ką radau? Mane pasitiko suvargęs , apskuręs , tarsi benamis giminaitis stovintis prie šiukšlių konteinerio , buvęs mano "meilės erdvės" sklypelis.

Štai todėl ir patariu , kad neskubėtumėte pirkti hektaro , nes jei jus kokios nors gyvenimo aplinkybės privers jį palikti , jūs jį pasmerksite tokiam likimui.
MEILĖS ERDVĖ BE JŪSŲ MEILĖS _ MIRS :?:
:love: :h:
jasmin
Posts: 653
Joined: Thu 05 22, 2003, 17:17

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by jasmin »

Papildyt norėjau. Aš turiu irgi truputį sodybos kūrimo patirties. Kuriamės vienoj vietoj ir būna tokie laikotarpiai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedažnai ten nuvažiuojam. Bet visą laiką jaučiu, kad nors ir nevažiuoju, viskas ten tik gerėja. Pradinė idėja jau paleista, planas pradėtas įgyvendinti, pasodinti medeliai, o toliau jau jie patys auga ir džiugina tuo, kad "ne tiek, kiek įdėsi, tiek ir gausi", bet rezultatas nėra visiškai prognozuojamas ir daug džiugesnis. Žodžiu, nereikia tos sodybos iš visų jėgų laikyt, bet ji ir pati kuriasi, kas man labai priimtina :)

Dar aš čia pagalvojau. Žemės Lietuvoj daug nedirbamos, daug ir dirbamos, bet dėl pelno, nesiekiant joje gyventi. Tai jei žmogus pasiims hektarą, o paskui jį apleis ir tik po kiek laiko grįš, tai tas hektaras bent kurį laiką bus turėjęs šeimininką :) vat nelabai suprantu, kodėl geriau kolektyviniame sode bandyt pirmiausia kurtis :)
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

:h: "Jasmin",
tokį patarimą duodu abejojantiems. Tiems , kas dar nėra nei dvasiškai , nei fiziškai pasiruošę imtis tokios atsakomybės. Žmogus , kuris dėl kitokio gyvenimo būdo iki šiol nėra laikęs rankose jokio žemės dirbimo įrankio negali tinkamai įvertinti visų jo laukiančių "siurprizų". Vien knygose surinkta teorinė informacija neatstos praktinių įgūdžių. Taigi , mažame lopinėlyje atlikęs "laboratorinius " bandymus , jis gaus kur kas daugiau informacijos , negu perskaitęs dešimtį kitą knygų.
Suprantama , jei žmogus įsigijo seniai nenaudojamą žemės sklypą , po kurio laiko sumanęs jį parduoti , nieko nepraras , bet jei tas sklypas buvo dirbamos žemės plotas ir turėjo vienokią pirkimo kainą , tai apleistas ir po kelerių metų tapęs "šabakštynu", prekine išraiška bus nuvertėjęs.

V.Megre knygose aprašoma gyvenimo "Giminės sodybose" idilija gal būt ateities perspektyva , tačiau realiai tai tikrai įtempto darbo ne tik su žeme , bet ir su savimi periodas.
Nepasisekusį eksperimentą galėsi pakartoti tik sekančiais metais , o produkto , kuris reikalingas išgyvenimui jau dabar _ neturėsi. Jei būsi nutraukęs ankstesnį gyvenimą , nenueisi į "Maximą" ir nenusipirksi ko neužsiauginai.

Tie , kurie mano , kad galima pasinaudoti "nedirbamos žemės agrotechnika" noriu priminti , kad beveik visos mūsų laukų ir daržų kultūros , tik todėl mums pateikia gausų ir kokybišką derlių , kad buvo per daugelį metų išvestos ar dirbtinės atrankos būdu atrinktos ir pritaikytos derėti tik gerai dirbamose dirvose. Grąžinę jas i "laukinę aplinką" nesitikėkime nei "prekinės" išvaizdos , nei pasakiškų derlių. Be to , jei kokioms nors bulvėms ar pan. kultūroms iš "bėdos" pritaikytumėt Fukuokos agrotechniką , tai smulkių gležnų augalų išauginti nepavyks.

Visus metus misdamas vien bulvėmis nenumirsi , bet gyvenimo kokybė susižavėjimo nekels. Mūsų organizmui reikalinga įvairovė o jei to nesugebėsime pasiekti , tai ir entuziazmas išblės. Štai , todėl aš ir perspėju tuos ieškančius kitokio gyvenimo pionierius gerai įvetinti savo sugebėjimus ir galimybes , nes šis išbandymas rimtas.

Taip , jei tai bus "suaugusiųjų žaidimai" be rimtų ketinimų gal ir galima taip elgtis , bet tokių pavyzdžių mes jau turime , kai neišmanantys apie paprasčiausio šuniuko auginimą , žmonės jį įsigyja , bet pamatę jo keliamus nepatogumus išveža už miesto ir išmeta likimo valiai. Žemė taip pat gyva ir prieš ją reikia jausti atsakomybę.
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:V.Megre knygose aprašoma gyvenimo "Giminės sodybose" idilija gal būt ateities perspektyva , tačiau realiai tai tikrai įtempto darbo ne tik su žeme , bet ir su savimi periodas.
Nepasisekusį eksperimentą galėsi pakartoti tik sekančiais metais , o produkto , kuris reikalingas išgyvenimui jau dabar _ neturėsi. Jei būsi nutraukęs ankstesnį gyvenimą , nenueisi į "Maximą" ir nenusipirksi ko neužsiauginai.
Sveikas Kęstuti,

Girdėjau, kad yra tokių žmonių, kurie yra labai valingi, užsispiria ir staigiai įvykdo savo sumanymą. Kaip suprantu jūs esate vienas iš jų, nes kalbate apie staigų gyvenimo nutraukimą. Užbrėži liniją ir baigta. "Į Maximą daugiau neisiu." Taip, tokiu atveju gali atsitikti taip, kaip jūs sakote - gali būti, kad neišauginsite derliaus, o kadangi negalėsite eiti į parduotuvę dėl užbrėžtos ribos, tai pateksite į keblią padėtį.

Tokių valingų žmonių yra labai mažai. Vienetai. Kiti nėra tokie valingi ir taip staigiai gyvenimo nutraukti nesugeba. Kiek man teko susitikti su anastasijiečiais, tai nė vienas neužbrėžė tokios ribos - daugiau į parduotuvę neisiu. Visas tas perėjimas iš seno į naują gyvenimą vyksta iš lėto, todėl nėra pavojingas ar skausmingas. O jeigu tik bandai paskubėti, tai persistengi ir tada jau tenka kentėti.

Papasakosiu trumpai kaip sekasi mums. Žemę nusipirkome prieš 5 metus. Aš visiškas miestietis ir auginti nieko nemokėjau. Kol tvarkėme žemės dokumentus, tai dar draugė Natalija davė porą lysvių savo kolektyviniame sode mums naudotis. Mes ten auginome daugiausiai medžių ir krūmų sodinukus. Bet aš pasodinau ir bulvių gal 10-15 kvadratinių metrų, porų pasėjom. Rudenį bulvių užaugo kuprinė, porų truputis, palikom kitiems metams ir jie peržiemojo. Įdomi labai patirtis.

Kitais metais jau sodinau savo žemėje. Truputį daugiau. Tai didesnis ir derlius. Ir įvairesnis. Išmokau auginti ir kitas kultūras. Dar kitais metais padarėme dar daugiau lysvių ir dar daugiau užauginom. Kitais metais dar daugiau. Šiais metais užauginome jau nemažai. Žinoma, to neužtenka prasimaitinimui, bet aš to ir nenorėjau pasiekti šiais metais. Aš judu link to tikslo bet lėtai. Gal po 5 ar 10 metų aš sugebėsiu viską išsiauginti pats.

Aš nenubrėžiu ribos. Aš turiu pragyvenimo šaltinį mieste. Išgyvenu. Ir po truputį mokausi auginti. Neskausmingai, po truputį. Kiekvienais metais vis daugiau. Ir pinigų turiu, ir daržų. Galiu ir parduotuvę nueiti, ir iš daržo valgyt. Kai viską užsiauginsiu, tai valgysiu vien savo maistą, nes man jis skaniausias ir geriausias, o kol kas dasiperku ko neužauginu.

Ir anastasijiečiai panašiai daro. Daug jų turi darbus miestuose, pragyvenimas garantuotas. Ir po truputį pradeda auginti daržus ir jų kiekį vis didina. Ir toks lėtas perėjimas nėra pavojingas gyvybei ar sveikatai. :)

Dar vienas dalykas. Man reikia ne tik daržus užauginti, bet ir namą pastatyti, prūdą iškasti, mišką, sodą pasodinti, šulinį, rūsį, pirtį, ūkinį pastatą pastatyti. Pernai va stačiau namą. Gal pusę pastačiau, tai nebuvo kada man į daržus eiti. Ir aš neturėjau tokio tikslo - viską užsiauginti šiemet. Ir jei būčiau užsiauginęs, tai kur aš visa tai būčiau dėjęs? Rūsio tai neturiu, viską reikia pervežti į Kauną, o Kaune mes ir taip turime daug nemokamo maisto. Aš tai manau, kad dar keletą metų mums visko užsiauginti nereikia. Pirmiau pabaigsime namą, paskui rūsį ir paraleliai kiekvienais metais daržus vis plėsime, patirtį rinksime. O kai bus namas ir rūsys, tai ir daržai jau bus įvaldyti.

Ir nematau aš čia įtempto darbo nei su daržu, nei su savimi. Žinoma, kartais persistengiu. Tada būna sunku ir tenka kentėti. Bet tada suprantu, kad per daug skubu, perdaug užsibrėžiau, kažką ne taip darau. Kuo toliau, tuo lėčiau stengiuosi kurtis, kad tas darbas su daržu ir savimi būtų visai ne skausmingas.

Revoliucijos būna greitos ir skausmingos, o jei tą patį padarai per ilgą laiko tarpą, tai visai neskausminga. Jei jum reikia namą pastatyti per metus laiko, tai užsimušite, patrūksite, o jei tą patį namą statysite per 10-20 metų kasdien pasikrapštinėdamas po truputį, tai nė nepavargsit ir prakaito neišskirsite. Laikas yra geras dalykas ir jį galima panaudoti savo tikslų siekiant.

Kitas geras dalykas erdvė. Išgyventi galima ir ant šešių arų. Viską galima užsiauginti. Tačiau tada reikės įdėti daug darbo. Pas jus 16 arų, gal todėl jums daržas ir asocijuojasi su dideliu darbu. Bet pas mane beveik du hektarai. Erdvė gali dirbti už mane. Aš galiu sau leisti dirbti mažiau. Jūs savo 16 arų norėdamas užauginti pakankamą kiekį produkcijos turite kelti derlių. Reiškia turėsite įdėti darbo. O aš iš to paties bulvių kupsto galiu sau leisti gauti dvigubai mažesnį derlių. Tarkime jūs ant kupsto užauginate 2 kg bulvių. O aš galiu sau leisti užauginti ant kupsto 1 kilogramą. Tiesiog neprižiūrėsiu kaip jūs, mažiau darbo įdėsiu ir užaugs mažiau. Bet užaugs. Aš jau 5 metus auginu bulves. Derlius nedidelis, bet užtat darbo mažai. Vietos aš turiu. Neprižiūrėti aš galiu ne vieną bulvių kupstą, o 2 ar 3 iš karto. Koks gi skirtumas kiek kupstų neprižiūrėsi. :) Todėl aš nedirbdamas galiu išauginti daugiau bulvių, nei jūs, nes aš turiu daugiau žemės.

Todėl, nors išgyventi galima ir ant 6 arų, tačiau Anastasija siūlo gyventi ant 1 ha ploto, kad nereikėtų taip daug dirbt ir vargt.

Dabar pats laikas pirkti žemę. Žemė Lietuvoje 2 000 lt už hektarą. Buvome Danijoje tai ten tragedija. Žemė 50 000 eurų. Žmonės norėdami nusipirkti žemės ima paskolas ir įsikalina darbe trisdešimčiai metų, o gal ir visam gyvenimui, o juk dar namą reik pastatyt. Pas mus gi rojus palyginus su Danija. Ir nusipirkus žemę dabar už 2 000 litų niekaip neįmanoma patirti ekonominių nuostolių. Žemė tik brangs, ypač po keleto metų kai ją leis nusipirkti ir užsieniečiams. Todėl siūlau nesvarstyti ir pirkti. Ir sodinti ten viską. O jei stovės tuščia žemė ar apžels krūmais neįžengiamais, tai ateity tikrai rasit kam parduoti ją ir dar už didesnę kainą. :)
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

:h: Laimi,
nesinorėtų , kad mano asmeninę patirtį ar nuomonę skaitytojai vertintų kaip "vienintelę ir neklystančią". Tai yra tik noras pateikti vieną iš daugybės įmanomų variantų be tikslo "užpatentuoti". Mes visi kasdieną mokomės nuo gimimo iki mirties ir retas kuris gali pasakyti , jog "atrado" tikrąją TIESĄ. Visi esame ieškotojai ir mokiniai , tačiau visi mokomės skirtingose mokyklose , kur "dėstoma" skirtinga programa , o ir mokyklą pasirenkame pagal ieškojimų kryptį. Todėl neturėtų stebinti nuomonių įvairovė. Dažnai tas pats žodis mūsų sąmonėse sukuria kitokį "vaizdinėlį".

Matau , jog "prigijo" terminas "bendraminčiai" ir įvairios susibūrusių draugėn žmonių grupės "savus" įvardija tuo žodžiu. Bendraminčiais vadinamės ir Anastazijos įdėjos šalininkai. Tai netikslu :!: Netikslu todėl , kad visi mes turime susidarę savo tos įdėjos modelį , kuris neretai visiškai skiriasi nuo kitų.
Bendraminčiais galime vadintis tik dėl to , kad visiems iki kaulo įgrįso senasis gyvenimo modelis ir mes tapome IEŠKOTOJAIS , tačiau koks bus naujas modelis , daugelis net patys nežinom. Kitas pasiryžęs bet kam kitam , kad tik kuo toliau nuo senojo.
Štai tokie klubai , forumai ir tarnauja tam tikslui , kad juos lankantys žmonės galėtų susirasti artimesnių pažiūrų ir siekių draugų, su kuriais lengviau rasti bendrą kalbą ir kompromisus.
Jau dabar galima atskirti kurie šio forumo dalyviai yra artimesni , o kurie dar neradę prie ko šlietis.

Ankstesniuose pasisakymuose aš norėjau perspėti tuos žmones , kurie susižavėję nauja jiems įdėja galvotrūkčiais nepultų jų siekti nutraukdami praeities saitus , gerai neįvertinę nei savo galimybių , nei sugebėjimų ir galiausiai norų ar poreikių. Visos naujovės ir jų įgyvendinimas reikalauja laiko _ kiekvieno iš mūsų gyvenimo laiko.
Taigi , Laimi , aš taip pat "valingai" nenutraukiau senojo gyvenimo. Buvo pakankamai ilgas "pereinamasis" laikotarpis , per kurį susikūriau naują "mini bazę" savo programos vykdymui. Daug kur teko daryti pataisas lyginant su pirmine mintimi , nes visko numatyti ko gero tikrai neįmanoma. Tai todėl dėl savų klaidų , aš ir bandau perspėti kitus , kad netektų graužtis dėl bereikalingai prarasto laiko.

Dėl žemės kainų prognozės aš neužimsiu "žinovo" pozicijos.Savo nuomonę išsakiau todėl , kad pernai teko dalyvauti aukcione dėl žemės sklypo įsigijimo. Tas žemės gabalėlis (0,007 ha prad.kaina2000lt) įsiterpęs tarp mano ir sūnaus žemių buvo valstybinė žemė ir nenaudojama pavirtus į tikras "džiungles".Atėję apžiūrėti dar trys pageidaujantieji pamatę tokį vaizdą numojo ranka ir atsisakė, tačiau Vilniuje atsirado dar vienas pirkėjas , kuriam nerūpėjo žemės būklė dėl to , kad sklypas statybinės paskirties ir jis taip užkėlė kainą , kad man teko sumokėti 15000lt.
Taigi , žemės kaina labai sąlyginis dalykas.

:love: :h:















)
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

:h:
Ką gi :!: Baigiau įprastus dienos darbelius , tad galiu toliau tęsti diskusiją su tavimi , Laimiau.

Kaip jau minėjau , kiekvienas iš mūsų turi susikūręs savo viziją atitinkančią suvokimą , galimybes bei sąlygas. Kitaip ir būti negali , nes priešingu atveju gautųsi plagiatas , kopijavimas , o mes beabejo norim reikštis individualiai. Tačiau yra dalykų , kurie išlieka nepakitę ar tik nežymiai pakoreguoti itin specifiškais atvejais. Apie tai ir noriu pakalbėti.

Visi , kurie mokėsi vidurinėje tikriausiai yra susipažinę su "auksine mechanikos" taisykle , kuri byloja , kad darbo neįmanoma "išlošti", nes darbas "A" yra lygus energijos ir laiko sandaugai. Taigi , kaip bekaitaliosim dauginamuosius vietomis rezultątą gausime tą patį. Jei ta taisyklė negaliotų , tai "perpetum mobile" jau seniai būtų sukurtas (amžinas variklis).

Vienintelis dalykas , kuris mūsų pasaulyje sugeba "pakišti koją" tai taisyklei yra pinigai.
Bankininkas įdėjęs minimum išlaidų t.y. energijos , ant tokio paties banknoto "pripaišęs" eilę nulių t.y. minimum laiko , gali gauti tūkstančius kartų didesnį rezultatą. Ta mintimi esame susižavėję ir mes , tik nebūdami bankininkais elgiamės šiek tiek kitaip.
Vietoj to , kad eidami evoliucijos keliu , kuris taip pat turi savo apibrėžimą , pasukome mutacijos link t.y. dirbtinoj aplinkoj dirbtinai keičiam savo kūną ir sielą , kai evoliucionuojant visa tai vystosi natūraliu būdu.

Koks rezultatas gausis sumaišius evoliuciją su mutacija :?: Sunku prognozuoti , bet viena aišku ,jog tai nebus Dievo sutverta žmogiška būtybė.
Šis pavojus ypač gerai pasimato Anastazijos įdėjų šviesoje. Bandydami suderinti du nesuderinamus dalykus t.y. savo veiklą "senąjame pasaulyje" iš kurio ruošiamės išeiti , su Giminės Sodybos kūrimo principais.

Laimi , ar tau neatrodo , kad dabartinė tavo veikla nei kiek nesiskiria nuo eilinio naujakurio kaimo vietovėje :?:
Skubėsi ar judėsi iš lėto esmės nekeičia. Tu sukursi "kolektyvinio sodo" modelį su tuo skirtumu , kad jis bus ne šešių arų dydžio , o dviejų hektarų. Gal tavo "žmogiškos laimės" koncepsijai to ir pakanka , bet taip nebus sukurta "MEILĖS ERDVĖ", kuri apima kur kas platesnį minčių spektrą.

Manai , kad pritempęs negyvų statybinių medžiagų ir iš jų surentęs originalų , bet vistiek negyvą būstą , tuom prisidėsi prie meilės erdvės kūrimo :?: Nesvarbu kokios tai bus medžiagos: šiaudai , molis , mediena ar plastikai. Geriausiu atveju tu savo statinį galėsi įvardinti kaip "ekologišką" būstą.
Beje , kiek skaičiau knygas apie Anastaziją niekur neradau jokios užuominos apie jos trobelę , žeminę ar bent palapinę. Nebent tai kad Vladimirą ji priimdavo lapinėje...

Sekantis momentas , tai visos gyvybės formos esančios tavo dviejų ha sklype padėtis. Ar tavo mylimoji spaudžiama glėbyje yra vienintelė gyva būtybė :?: Ar tik ji sukuria tavyje Meilės Erdvės viziją :?: O tu pats , kokiame santykyje su visomis kitomis gyvybės formomis :?:
Kalbant apie MEILĖS ERDVĘ reikėtų suvokti , jog tai visų toje tavo aplinkoje esančių gyvybės formų vienybės sąvoka , o jos kūrimas tai procesas kurį modeliuoja aukščiausio išsivystymo lygio atstovas Žemėje _ žmogus. Tai tu ir tavo išrinktoji...

Kuomet pradėjau kurti savo MEILĖS ERDVĘ su artimaisiais pajuokaudavau: "dabar esu panašus į Šechrezadą iš Tūkstančio ir vienos nakties pasakų knygos ,tik savo pasakas turiu pasekti po tūkstantį ir vieną kasdien."
Kiekvieną rytą pasisveikinti su visais erdvės gyentojais , sužinoti ko jiems reikia , dienos bėgyje visus jų norus patenkinti , o vakare palinkėti "saldžių sapnų". Ir taip kasdien , visus metus ir vėl , ir vėl , ir vėl...

Toks gyvenimas niekaip nesuvokiamas šio pasaulio atstovams. Greičiau pamanys , kad tau trūksta "šulo" ir dar ne vieno...
Tačiau rezultatai mane džiugino. Kaimynai stebėdavosi atėję pasiteisinti , kai nutrūkęs jų gyvulys pabuvodavo mano sklype ir...nepadarydavo jokios žalos. Prabėgdavo takeliais ir tik iš paskos besivelkanti grandinė šiek tiek kažką nuskriausdavo.
Keista būdavo su jais kalbėtis tame sklype kai jie žodžius tardavo pusbalsiu , o paklausti kodėl taip tyliai kalba atsakydavo:" tai kad čia kaip bažnyčioj , nesinori rėkauti..." Nors mano akimis žiūrint lyg ir nieko nėra dėl ko tektų taip elgtis.
Vadinasi , MEILĖS ERDVĖ jau ėmė reikštis. Ar tai gali nedžiuginti :?:Ar tai nėra atpildas už meilę skirtą jai :?:

Manau , kad ir jums mieli draugai , reiktų peržiūrėt savo MEILĖS ERDVĖS sampratą , nes dar daug kam tai tik "kolektyviniai sodai"...Relaksacijos zona. Gerai ir tai , vis geriau nei buvo. Tiesa :?:
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Laimis »

kestutis670 wrote:Ankstesniuose pasisakymuose aš norėjau perspėti tuos žmones , kurie susižavėję nauja jiems įdėja galvotrūkčiais nepultų jų siekti nutraukdami praeities saitus , gerai neįvertinę nei savo galimybių , nei sugebėjimų ir galiausiai norų ar poreikių.
Būtų žymiai geriau, jei ne perspėjinėtumėte, o tiesiog pasakytumėt konkrečius atvejus kuriose vietose padarėt klaidą ir kokią. Va tada žmogus paskaitęs to nedarytų.
Laimi , ar tau neatrodo , kad dabartinė tavo veikla nei kiek nesiskiria nuo eilinio naujakurio kaimo vietovėje :?
Ne, neatrodo. O jums taip atrodo? Norėčiau sužinoti kodėl jums taip atrodo? Jūs juk nieko nežinote apie mano kuriamą vietą, šeimą. Nebuvot atvažiavęs, nematėt ir nejautėt. Manote, kad be jūsų daugiau niekas pasaulyje negali kurti kažko gyvo?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

:h: Mieli anastasijiečiai,
kalbėdamas apie V.Megre knygose iškeltą Anastasijos idėją , aš matau žmogų kaip natūralios gamtos dalį. Tai tarsi mažytis peliukas nuotaikingai besikuičiantis saulės atokaitoje besimėgaujantis gyvenimu. Jis nekuria MEILĖS ERDVĖS _ JIS JOJE GYVENA :!: Ir jam nekyla klausimas :"kaip išgyventi :?: ".Jis toks "gudragalvis" , nes ŽINO. :!:

Sugrąžinęs žmogui jo tikrąjį pavidalą , matau jį stovintį aukščiausioje EVOLIUCIJOS PIRAMIDĖS pakopoje apsipylusį prakaitu , sulinkusiais keliais , nes jis laiko ant pečių milžinišką Struktūrą . Stovi ir suka galvą :"kaip sukurti tą MEILĖS ERDVĘ :?: ", tačiau Struktūra uždeda savo sunkią leteną ant tų minčių ir sako:" tu verčiau galvok kaip pasigaminti erdvėlaivį , kuris nuneš mus į kitą pasaulį , nes man čia jau ankšta" :!:
Žmogui šmėsteli mintis , kad jo našta tik dar labiau padidės , bet Struktūra jį nuramina:"patikėk manim , viskas bus o'key" :!:

Skaitydamas forumiečių mintis , aš ir vėl matau tą patį žmogų gabenantį ant savo pečių Struktūrą į naują "vieno hektaro dydžio pasaulį"...
Struktūra tyli ir šypsosi :"palauk , praeis keleri metai ir tas tavo pasaulis pavirs į priemiesčio gyvenvietę su keliais , elektros linijomis , kabeliais ir vamzdynais. Tu tuoj pristatysi visokiausių statinių , į kuriuos pritempsi visokiausių savo išradimų.Jie ges , juos reikės remontuoti , atnaujinti , tuoj ir tavo būstai vėl pareikalaus rekonstrukcijų , remontų. Iš kur tu gausi visas tas medžiagas , įrengimus :?: Iš Manęs mielasis , iš Manęs :lol: Tu niekada manimi neatsikratysi , nes aš ne tik sėdžiu tau ant nugaros , bet esu giliai suleidęs nagus į tavo sąmonę ir tu jau niekada nebekursi tos savo kvailos MEILĖS ERDVĖS. Kai labai pavargsi nuo Manęs galėsi pasvajoti apie ją ir tik mintyse kurti iliuziją..."

Pasigirsta balsų sakančių jog "valstybė turėtų būti suinteresuota , kad jos piliečiai galėtų savarankiškai savimi pasirūpinti ir jiems padėti pereinamuoju laikotarpiu". Tai sakoma valstybei , kuri yra ne kas kita , kaip pati svarbiausia Struktūros dalis. Jūs manote , kad ji suinteresuota , kad jūs turėtumėte galimybę pasitraukti iš MAINŲ su ja sistemos :?: Juk ji už popieriuką gauna Jūsų gyvenimą. :!: Koks kvailys atsisakytų tokių mainų :?: Taigi ir nesitikėkit.
Kol mes esame "pavienės blusos" ant Valstybės kūno , mus dar pakenčia. Pasikąso ir nekreipia dėmesio , bet kas bus kai mūsų "privis daug" :?: Ogi bus padaryta tas pat ką ir mes darytume su savo blusomis.Kadangi esame mąstančios "blusos" , tai tarp mūsų bus paleista "perrengtų blusų" , kurios mus sukiršins ir mes patys save išnaikinsim.
Nepamirškim vieno fakto , kad ši Struktūra kūrėsi nuo to momento kai Prometėjas atnešė į Žemę pirmąją ugnį , nuo tada kai žmogus pasigamino pirmąjį akmeninį kirvuką , tad jos patirtis naikinant tokias "blusas" yra tikrai įspūdinga ir nekreipti į tai dėmesio negalim.

Nupiešiau nekokį vaizdelį , tiesa :?: Nenusiminkim. Žinokim , kad MEILĖS ERDVĖ prasideda mūsų širdyse ir jei kantriai "atrišinėsim" Struktūros pančius mes rasim išeitį , tik niekada nepamirškim ŽAIDŽIANČIO PELIUKO. :D
:love: :h:
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

Laimis wrote:
kestutis670 wrote:Ankstesniuose pasisakymuose aš norėjau perspėti tuos žmones , kurie susižavėję nauja jiems įdėja galvotrūkčiais nepultų jų siekti nutraukdami praeities saitus , gerai neįvertinę nei savo galimybių , nei sugebėjimų ir galiausiai norų ar poreikių.
Būtų žymiai geriau, jei ne perspėjinėtumėte, o tiesiog pasakytumėt konkrečius atvejus kuriose vietose padarėt klaidą ir kokią. Va tada žmogus paskaitęs to nedarytų.

:h: Laimi.
Kam geriau :?: Man , tau ar dar kažkam :?: O ar pagalvojai , kad konkretus veiksmas , kurį aš įvardiju kaip SAVO KLAIDĄ , kitam gali atrodyti kaip ATRADIMAS :?: Aš nesu Dievas , tu taip pat , tai ar galim tvirtinti esantys neklystančiais :?:
Mano perspėjimai remiasi liaudies išmintim , kuri byloja:"DEVYNIS KARTUS MATUOK , O TIK TADA KIRPK :!: nepakenktų atkirpus pamatuoti dar ir dešimtą kartą (čia mano nuomonė).
:love: :h:
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

Laimis wrote:
Laimi , ar tau neatrodo , kad dabartinė tavo veikla nei kiek nesiskiria nuo eilinio naujakurio kaimo vietovėje :?
Ne, neatrodo. O jums taip atrodo? Norėčiau sužinoti kodėl jums taip atrodo? Jūs juk nieko nežinote apie mano kuriamą vietą, šeimą. Nebuvot atvažiavęs, nematėt ir nejautėt. Manote, kad be jūsų daugiau niekas pasaulyje negali kurti kažko gyvo?
Laimi,
čia ir yra tas momentas kai "bendraminčiai" išsako savo mintis remdamiesi savo MEILĖS ERDVĖS suvokimu.
Nepriimk mano minčių ir nuomonių kaip kaltinimą , tai tik mano požiūris iš savų "pozicijų". Jokių asmeniškumų.
Audringa emocijų išraiška parodo EGO išbujojimą ir asmenybės nebrandumą. Patartina vėl "matuoti"... :)
:love: :h:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by Laimis »

Kęstuti, jūs geriau papasakokite kaip gyvenate savo erdvėje. Kokius daržus sodinat, kokius gyvuliukus laikot, kiek laiko visam tam sugaištat maždaug. Kaip suprantu viską užsiauginate ir jau ne pirmi metai. Maisto neperkate visiškai. O kaip su drabužiais, daiktais, įrankiais, rakandais? Jų irgi neperkate?
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt
kestutis670
Posts: 183
Joined: Mon 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Post by kestutis670 »

Laimis wrote:Kęstuti, jūs geriau papasakokite kaip gyvenate savo erdvėje. Kokius daržus sodinat, kokius gyvuliukus laikot, kiek laiko visam tam sugaištat maždaug. Kaip suprantu viską užsiauginate ir jau ne pirmi metai. Maisto neperkate visiškai. O kaip su drabužiais, daiktais, įrankiais, rakandais? Jų irgi neperkate?
:h: Laimi :D
Jei pabandyčiau atsakyti tau taip kaip prašai , man tektų parašyti kur kas didesnės apimties veikalą nei V.Megre yra parašęs.
Atleisk , bet tokios galimybės tikrai neturiu. Na , jei tave domina koks nors konkretus klausimas ir tu nori išgirsti mano nuomonę , tai prašau taip ir pateik.

Man truputį keista kodėl tu naudoji savo pasisakymuose nurodomąją formą:"geriau" , "žymiai geriau" :?:
:love: :h:
Post Reply