Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Laimis · Post by **Laimis** » Sun 06 22, 2003, 19:44

Liūdną vaizdelį nupiešė Mindaugas2. Bet net nematau progos, kaip tokia sistema mus galėtų pagauti. ES procesas apyvarta, exportu, gamybos apimtimis, aišku mus pralenks šimteriopai ir mes negalėsim su jais konkuruoti. Čia tai Mindaugas2 teisus. Bet MIndaugai2, juk mes nė neketinam konkuruoti. ES procesas mūsų visiškai nepalies, nes mes einame kita kryptimi. Einame į savarankiškumą.

Ką man gali ES padaryti, jei aš viską užsiauginu savo sodyboje? Jei aš prasimaitinu, pramaitinu savo šeimą ir man dar lieka produktų perteklius? Su kuom aš turiu konkuruoti? Aš laisvas.

Tokias problemas, kaip tu nupiešei, Midaugas2, spręsti turi tradicinis ūkininkas, kuris parduoda savo pomidorus, tam kad galėtų nusipirkti kitus pomidorus sau maistui.

O mes kitokie. Kurdiumovą skaitei? Minimum pastangų ir maximum rezultatų.

O kai aš būsiu laisvas nuo bet kokios sistemos, turėsiu savo elektros generatorių ir visa kita, tai pradėsiu ir užsidirbinėti krūvas pinigų, nes sodas augs savaime, daržas augs savaime, miškas augs savaime, o aš turėsiu daug laiko apmąstymams...

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Sun 06 22, 2003, 19:52

Laimi kas ties Mes? Tu ir Gabrielė?

Laimis · Post by **Laimis** » Sun 06 22, 2003, 20:06

Taip Mindaugai, "mes" tai "aš ir Gabrielė". Gyvensime autonomiškai nepriklausydami nei nuo streikų, nei nuo valiutos kitimo, nes valgysime savo užaugintus produktus ir nieko mums netruks.

Hmmm..na, atsiras ir kitų žmonių, kurie gyvens atsiskyrę nuo sistemos.

Olga · Post by **Olga** » Sun 06 22, 2003, 21:29

Mindaugai2, ar turi vaiku?
Kodel tu ziuri i kitas salis? Ten tevai vaikus augina tam, kad kuo brangiau parduotu...
Kodel tu galvuoji, kad mes prastesni uz juos? Bijai kad mazai pinigu uz savo parduota gyvenima gausi?

O ka tu galesi pasakyti pries dvasinguma po sitos istorijos?

ИСТОРИЯ ИЗ ПРОШЛОГО
В те времена, когда человек не забыл свои первоистоки, большинство людей считали, что развитие
души необходимо как воздух и вода. Но уже были и те, у кого стали появляться сомнения. Забыв о душе,
они стали восторгаться силой физического тела. Тогда и познали люди, что такое болезнь. Однажды при
рождении мальчика мать его умерла и не смогла вложить в него знания света и вскормить грудью. Малыш
рос один, звери его кормили, а отец редко общался с ребенком, все больше ходил в печали. Мальчик повадок
звериных набрался и понял истин звериных суть, что кто сильнее телом, тот победит всегда. Мальчик
подрастал, пошел в школу. Начал он тайком затевать драки. В бою в нем злоба просыпалась, он становился
похожим на зверя. Потом он начал отрицать истины Света и собирал вокруг себя таких как он ребят.
Старый учитель собрал всех детей и начал их предупреждать:
- Дорогие мои ученики, поймите что дух человека сильнее плоти. Дух человека может любить и созидать,
физическая плоть может только разрушать, если она не слышит душу. Очнитесь и загляните в свои души.
Малодой человек только посмеялся и ушел из племени, взяв себе насильно жену. Через некоторое время
случилось так, что жена его родила больного ребенка. Не знал мужчина как помочь своему ребенку и
пришел он назад в племя. Он обратился к старому вождю с угрозой:
- Излечи его, а то убью!
Посмотрел вождь на камень в руке мужчины и тот камень превратился в песок.
- Теперь ты убедился, что бессилен ты перед духом моим? Но я излечу младенца твоего, только верни
мать его туда, откуда ты насильно взял ее.
Ушел мужчина, голову склонив, привел мать с младенцем обратно в племя. И понял он, что сила тела это
песок, если в теле нет духа. Он заплакал как ребенок и стал просить прощения. Сейчас в Вашем мире
засеяны целые поля сомнений, а Вы пожинаете их плоды, эти плоды разрушают Ваши души. Но только не
к кому пойти попросить прощения.

Mindaugas2 · Post by **Mindaugas2** » Mon 06 23, 2003, 12:11

Dekui uz nuomones .Tikrai zmogus skaitosi turtingas ne tas kur banke miliojonus laiko, o tas kuris gali gyventi saugiai ir visada turi pakankamai atsargu pragyventi kitaip tariant kurio finansinis balansas visada teigiamas.

Visi mes esame maziau daugiau vergai -nezinau nei vieno zmogaus kuris nebutu ko nors vergas ir visihkai laisvas nuo visko .Bet cia idomi tema ,padiskutuoti ...grisiu prie jos kai bus daugiau laiko .

AJA · Post by **AJA** » Mon 06 23, 2003, 16:16

Ar tik man taip atrodo, kad čia tik viena teisinga nuomonė gali būti:
TAIP KAIP PASAKĖ ANASTASIJA.
Ir niekaip kitaip. Jei Mindaugas2 pateikia argumentą kuris prieštarauja knygoms - į jo pasakymą kažkaip nemaloniai sureaguojama.
Aš parašysiu pagal V.Megre. Kad nekiekvienas visišką pilnatvę savo sklypelyje jaučia - faktas iš vedrusų gyvenimo (dainius į žmones išėjo savo gimtinę palikęs. Anastasijos giminėje irgi nuolat atsirasdavo žmonių, kurie į žmones patraukdavo). Tai rodo, kad kai kurie žmonės labiau nei savo sklypelį kitus žmones myli ir su jais bendros kūrybos trokšta. O keliautojų dvasios niekas savyje nejuto - kai tolimi kraštai kviečia?
Juk nekiekvienas norės į kito sodybą prašytis. Man maloniau viešbutyje permiegoti ar parduotuvėje apsipirkti. Aš manau, kad vieni kurs savo kavines (kur virėjų šeimos nemokamai valgys - tai šios ir nedrįs pykčio į maistą pridėti), kiti - leis žurnalus. Tikiu, kad ir naujų svajonių rasis.

Aš nemėgstu žemės ūkio darbų ir labiau tikiu, kad Laimis milijonieriumi taps parašęs knygą apie savaime augantį sodą, nei kad iš daržovių. Bent jau žmonėms nemėgstantiems žemės ūkio darbų - tokia informacija reikalinga, o šias žinas galės gauti tik žmogus su meile ir įkvėpimu bandydamas ie eksperimentuodamas. Aš kitokius darbus darysiu. Man žmonės mielesni, nei Žemė. tai ką man dabar daryti? Rėkti atsistojus?

ANASTASIJOS IDĖJOS GRAŽIOS, bet mes kartais į jas taip reaguojam, kad šalia esančius skaudinam. Ne visi gali ir nori sklypeliuose plušėti, bet dar nereiškia, kad tie žmonės klysta ar kažko nesupranta, man atrodo, kad jie tikrai nuoširdūs ir geri. Kaip ir sodininkai. Tik jų svajonės skiriasi. Vieni turi stiprų lyderį - Anastasiją, o kiti, deja ne, tai ir kyla konfliktai. Nepamirškite, kad Anastasija pasirinko, kad padės būtent sodininkams. Tačiau kad būtume laimingi gyvendami pagal jos norodytą kryptį turime širdyje būti sodininkai, o ne būti sodininkais tik todėl ,kad kažkas pasakė, kad šie lyg ir geresni už kitus.
Žinau, kad bus labai nepatenkintų, bet tai mano nuomonė. AŠ iš sklypelio napragyvenčiau, nes nenoriu taip gyventi. Ar tai reiškia, kad mano mintys netyros?

Rapolas · Post by **Rapolas** » Mon 06 23, 2003, 17:03

AJA wrote: ANASTASIJOS IDĖJOS GRAŽIOS, bet mes kartais į jas taip reaguojam, kad šalia esančius skaudinam. Ne visi gali ir nori sklypeliuose plušėti, bet dar nereiškia, kad tie žmonės klysta ar kažko nesupranta, man atrodo, kad jie tikrai nuoširdūs ir geri. Kaip ir sodininkai. Tik jų svajonės skiriasi. Vieni turi stiprų lyderį - Anastasiją, o kiti, deja ne, tai ir kyla konfliktai. Nepamirškite, kad Anastasija pasirinko, kad padės būtent sodininkams. Tačiau kad būtume laimingi gyvendami pagal jos norodytą kryptį turime širdyje būti sodininkai, o ne būti sodininkais tik todėl ,kad kažkas pasakė, kad šie lyg ir geresni už kitus.
Žinau, kad bus labai nepatenkintų, bet tai mano nuomonė. AŠ iš sklypelio napragyvenčiau, nes nenoriu taip gyventi. Ar tai reiškia, kad mano mintys netyros?

Aš labai patenkintas AJA. Aš labai patenkintas kad ji nuoširdi ir drąsi. Pasiimkim kiekvienas sau iš tų ir kitų knygų taip kaip atsišaukia širdis.
Tai yra nuoširdžiai. Ir nesutrikim kad tas supratimas bus kitoks nei kito perskaičiusio tą patį. Verčiau nusistebėkim , kaip įvairu ! Neskubėkim
nei pasijusti "neteisingai supratusiais" nei žvelgti į kitus kaip "paklydusius" ar "suklydusius". Kelias išties yra ne vienas.
Gal net šitaip bus idomiau , kai jau nueisime toleliau link tikslo ir kažkuriuo momentų keliaujančiųjų keliai susikirs ir kekvienas pasipasakos savo kelionės įspudžius...o toliau galbut patrauks kartu, o gal vėl skirtingais keliais

kamala · Post by **kamala** » Tue 06 24, 2003, 12:42

Saunuole Aja
Net krikscionys ta pacia Biblija skaitydami sutarti negali
Tolerancija yra butina, nes ir Anastasija kiekvienas supranta savaip
Be to ir as manau, kad pasaulis nesibaigia ties Anastasija
Yra daug keliu ir kiekvienas eisime tik savo, o is Anastasijos yra ko pasimokyti

AJA · Post by **AJA** » Tue 06 24, 2003, 13:41

Gal aš kiek nuo temos nuvedžiau...
Man atrodo, kad sodybose gyvens žmonės turintys polinkį sodininkauti. Ar tokių dauguma ar mažuma aš nežinau. Šiame forume gal ir dauguma, bet apskritai aš netikiu, kad kiekvienas nori tik sodininkavimu užsiimti, tačiau tikrai nuoširdžiai žaviuosi tais, kurie to nori. Jie sugebės ne tik išgyventi, bet dar ir kaip gyventi... Aš to jiems ir linkiu.
Tačiau VISIEMS manau teks praeiti tolerancijos testą.
Kad sodininkas gerai gyventų, jis visų pirma turi atsikratyti neigiamos nuostatos, kad kiti ŽMONĖS užsiima niekais, jei žmogus su tokia nuostata augins daržoves - jos bus žalingos ir ... perkantys sakys, ai, man jos niekuo nesiskiria nuo kitų.
Jei žmogus pirks daržoves su nuostata - sodininkai nesąmonėm užsiima - tos daržovės jam bus kenksmingos.
Manau mums pavyks susitarti ir sukurti tokią sistemą, kur bus galima nusipirkti sveikų daržovių, ir automobiliai bus visai kitokie.
Todėl ir siūliau visiems pirma savyje suvokti kas turi kokį polinkį ar svajonę, o tada jas sudėti ir... sukurti savo sistemą, kur kiekvienas su meile dirbs savo svajonės kryptimi. O vertinti kas teisingiau ir geriau - neprotinga.
Jei man reikėtų daržovių, aš kol kas tik pas Laimį pirkčiau ir jam brangiausiai mokėčiau, nes man atrodo, kad jo širdis su meile sodintų ir į kitų darbus žiūrėtų. Aš tikrai matau jame SODINKĄ.
Dar noriu priminti, kad čia yra V.Megre skaitytojų svetainė, tačiau niekur neparašyta kaip į tas knygas žiūrėti ar kad čia vieni sodininkai laukiami.

Jeigu norite vesti per gyvenimą save - vadovaukitės galva, o jei norite vesti kitus - vadovaukitės širdimi .(Dž. Maksvelis)

Kipshas · Post by **Kipshas** » Tue 06 24, 2003, 13:59

Sodininkai - nesodininkai
Anastasija neanalizavo veiksmu sekos vedu zhlugimo laikotarpiu.
Grynai sodininku tais laikais neegzistavo kaip ir dabar. Problema buvo ta kad meiles erdves gyne zmones nuo neigiamos itakos, todel jas buvo butina naikinti, visu pirma is zmoniu samones.

Aja - labai puiku kad tu nesodininke, as irgi mieste kuo geriausiai jauciuosi (nors savo sodyboje jausciausi geriau), taciau mano vaikai mieste jauciasi ne kaip. Jie bando dziaugtis ir sypsotis, taciau visuomene kiek imanydama tam priesinasi. Istatymai net man neleidzia nueiti i kokia istaiga ir pasakyti "as noriu kurti meiles erdve, prasom man isskirti hektara, stai mano pinigai". O vaikai is viso blusu vietoje. Va pabandykit paklausti miesto vaiku, ar jiems butu geriau jei kiemai nebutu prigrusti masinu. As asmeniskai kieme prie savo betoninio namelio vaikysteje zaidziau su kamuoliu. Dabar bijau ir pats iseiti i ta kiema, o apie leidima ten iseiti vaikui is viso patyliu.
Daugiau nenoriu net kalbeti, nes emocijos toli grazu neteigiamos. Trumpiau tariant vaikai yra musu visuomenes priesai. Stai kodel ji man nepatinka. (beje vyr. zynys pereidamas i Anastasijos puse sake: "ka mes dareme su savo vaikais...?!", tiksliai jis cia pasake)

Kur vaikysteje jums patiko buti vaikuciai? KAIME!!! Vaikai kurie budavo kaime, budavo prie gamtos sugebejo sukurti tokia baisia visuomene, idomu kokia visuomeme sukurs dabartiniai vaikai, kurie neturi jokio kaimo. Tad AJA, jei tavo vaikelis neturi kaimo kur nuvaziuoti, esi privesrta pati toki kaima daryti, nebent vaikai tau nemieli.

Post by **Gluosnė** » Tue 06 24, 2003, 15:13

Kipshai..shaunuolis..
Vat ir as apie ta pati.. Siaip esu is tu, kuriems zeme prie sirdies ir dirbti joje patinka. Bet miestas irgi neatbaido, man patinka buti ten, kur daug zmoniu, todel ir sodybos noreciau arciau miesto. Ir mokyklos noreciau nelabai toli miesto, gal kitokios nei Schetinino, o tokios, kad ir miesto vaikai lankyti galetu. Ir noreciau dirbti tokioje. Mieste yra daug ka nuveikti, bet tikrai nenoreciau, kad cia augtu mano vaikai.. Dukra jau auga ir matau kaip ji i soda pas senelius verzias, ir kaip pati verkdavau rudeni, kad reik is sodo isvaziuoti.

Tevai visuomet nores vaikams paties geriausio.. O kuriam vaikui geriausia gyvent betoniniame bute?

Gal neturesiu hektaro, gal mazesni ploteli, bet norisi savo namo, savo kiemo. Gal gyvensiu ne is auginamu darzoviu, o is mokytojos ar destytojos algos. As myliu savo darba, kodel tureciau mest savo studentus.. Bet mano mazuciai turetu basomis po savo kiema begioti

Zinoma..vel gi, gal ne visi kurs sheimas, gal ne visi gimdys vaikus. Kiekvienam savas kelias.. Bet pasikartosiu - tikslas vienas..

Ruta · Post by **Ruta** » Tue 10 21, 2003, 10:58

Sveiki visi,
as siek tiek (daug

) masciau, masciau, ir stai ko primasciau:
1. Turesime sodybas, taciau siaip ar taip kazkokius mokescius teks moketi, ir bent jau is pradziu, kol neisigudrinsime, reikes tai sio tai to nusipirkti, na, nebutinai is maisto, bet tarkime, taigi - siek tiek pinigeliu reiks.
2. As labai pritariu kaimo turizmo idejai - ne vien tik kaip idomiam ir nuo savo sodybos atitrukti nereikalaujanciam pajamu saltiniui, bet ir kaip geru darbu liaudies labui

Galbut kazkas, pamates kaip graziai gyvena zmones savo sodybose ir pats uzinores gyventi svariai. Tuo labiau vakar maciau kazkokia laida, kur sake, kad lietuviu kaimo turizmo sodybos vis labiau populiareja vaklaru Europoje, o ir as pati neabejoju, kad dar po kokiu triju metu jie skubes pas mus buriais

3. Pagalvojau, kad visai apsimoketu iragistruoti savo sodyba kaip ukininko uki. Istatyme neraso (ar bent jau as nemazai pasiknaisiojusi po ukininko ukio istatyma ir kitus teises aktus neradau), koks turi buti minimalus ukio dydis. O jei 50 ir daugiau procentu pajamu sudaro pajamos is zemes ukio, taikomos dideles mokesciu lengvatos. Pagalvojau, kodel turetume moketi, jei galime ir nemoketi? Tik va as neissiaiskinau dar, kaip tuos 50 % skaiciuoja, ar tai butinai turi buti realizuota produkcija, ar kas. O ir siaip, dabar visi kalba, kad zemes ukis neva tai turetu tapti neuzligo viena is labiausiai valstybes remiamu ukio saku, tai gal ir valstybe kuo paremtu... Ar bent jau netrukdytu. Nuo sios minties mane isgasdino tik tai, kad norint kazka (bet ka) pasiekti ukininkavimo srityje, yra labai daug popierizmo...
4. Del ekologisku darzoviu ir kitu produktu - manau, lengviausia jas butu realizuoti parduodant tiesiog zmogui, kuris ju nori, nes kiek atsimenu, Vyriausybe yra sudariusi kazkokias taisykles, pagal kurias ekologiska produkcija turi buti sertifikuojama, ir as turiu nuojauta, jog jas atitikti gali buti gana sunku... O ir kam vargti, juk galu gale realizuoti reketu tik pertekliu, tai, ko paciam nereikia, o jis gali buti, gali ir nebuti.

Taigi, kol kas tiek.Jei ka prisiminsiu - parasysiu. Laukiu atsakymu

ruta

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Tue 10 21, 2003, 13:03

Na jei kalbant apie moksčius, tai rusai pasiekė to ką sakė Anastasija.

Mane vilioja mintis, kad supras žmonės valdininkai ir padarys dar vieną statusą žemei, o tai ekologinės gyvenvietės statusas kur nebus imami mokesčiai. Tai būtų paskata žmonėms. Neabejoju, kad taip gali įvykti tik jeigu kas samoningai paaiškins , kodėl taip yra naudinga pačiai valstybei, o ir valdantiems. O jie samoningais supras.

O jeigu norėsime parduoti savo užaugintus pomidorus ar kt. žmonėms, o žmonės "maisto" taip laukia, tai geriausia išeitis kad tai organizuotų verslininkai. Pvz iš keturiu gyvenviečių kuriose yra maždaug 500 šeimų, jau nebemažai susidarytų produktų. Firma turinti tam patirties galės suorganizuoti visus patikrinimus iš pradžių ir sutvarkyti popierius ir kitus reikalingus aspektus. O žmonės paragavę norės arba patys turėti sodą arba vėl nusipirkti su tokia energija maisto. Ir plėsis sodybos ir klestės

Maždaug taip įsivaizduoju šiandien, ar bus prieštaraujančių

Kipshas · Post by **Kipshas** » Tue 10 21, 2003, 13:41

Savo sodybose mes isgyvensime
O meiles ervese tiesiog gyvensime :)

ray · Post by **ray** » Tue 12 30, 2003, 19:48

labai gaila ,kad kazkas ateme musu zinias,zinias kurias tikrai turejo senuoliai.O gyveno ir sveiki buvo ir stiprus buvo,kol neapkrikstijo.mes beveik jau gyvenam is savo sodybos.Yra generatoriai,kurie dirba be jokiu degalu ir gamina puikiausia elektr..energija.JIe puikiausiai veikia europoj.Paskaitykit apie Nikola Tesla ,elektros teva!

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Mon 01 12, 2004, 12:55

Per praeitą susitikimą Kaune kaip tik kalbėjomes šia tema, ir gerai pamasčius, beveik visoje išsivysčiusiuje europoje žemės yra taip sugadintos, kad jeigu nepurškiant niekas neuga, daugiausia veislės išvestos specialiai sodinimui. Niekas bulvių nesodina kaip pas mus iš praėjusios vados.

Ekologiškas maistas kuris užsienyje taip vadinamas nei neprilygsta mūsų ūkininkų išaugintiems pagal ekologiškumą.

Toliau savo sodyboje viskas auginamas yra taip, kad sėklos bus kuo natūralesnės ir nepažeistos senos kartos mokslininkų - agronomų.

Lietuvoje yra dar žemės nepažeistos apie ką gali tik pasvajoti tik Vokiečiai ir t.t.

Taigi jokios konkurencijos nera išaugusiam naujo tipo sodybose maistui.

Ekologiškas maistas tokiose šalyse kaip Norvegija kainuoja 5 kartus daugiau nei jų paprastose parduotuvėse. Ir tai iš tikrųjų dar neekologiškas.

Uosis · Post by **Uosis** » Thu 02 12, 2004, 11:53

Vieno sibiriečio reali patirtis ir įdomūs pamąstymai

Василий Тюрин:

Как заработать в поселении и не переборщить. О творчестве

Пора мне, кажется, поделиться своим опытом с теми людьми, которые стремятся жить в гармонии с Природой, но боятся оторваться от привычного образа жизни. Я тоже боялся сделать решительный шаг. Мучили те же сомнения: а как жить без работы (в смысле зарплаты), а как без цивилизации, без больницы и т.д.
Мне и проще, и труднее. Я один. О поселении на природе мечтаю уже много лет. С детства знаю тайгу, привык с ней общаться один на один. Улыбаюсь, читая Мегре, в тех местах, где автор от себя что-то пытается сказать о тайге, о зверях. И в самое сердце попадает каждое слово от Анастасии. Все - правда.
Итак, почти пять лет назад я окончательно переселился, можно сказать, в тайгу. Хотя это домик на краю довольно большой деревни. Жизнь моя теперь тесно связана с жизнью окружающей природы. Собака с кошкой не пускают диких животных во двор да соседи "охотники" чуть ли не под калиткой ставят капканы да петли - скандал с ними. А то бы все было как у Анастасии на полянке.
В деревню могу месяцами не выходить. Муку и другие необходимые продукты запасаю впрок. Зато часто хожу в другую сторону - в тайгу, в горы. Гольцы, хребты Кузнецкого Алатау - это особый разговор. Надо чаще бывать в горах! Всем людям. Либо повыше в северных широтах. Способности, о которых говорит Анастасия, Природа помогает человеку раскрыть. Все зависит от качества устремленности. А качество - любовь.
Все читают книги. Ключевое это слово много раз сказано. А гонятся многие по-прежнему за количеством. Нужен немедленный эффект, экстаз, эйфория и т.д. Как жить с Любовью? Надо уметь делать даже любую рутинную мелочь с любовью. Любить бездельничать? Хотел бы я посмотреть на того, кто подолгу может это делать с любовью.
Собрался поделиться опытом, а делиться-то, кажется, особенно нечем. Я забыл, что такое работа. Живу трудом, естественно. Как все. Но труд для меня теперь не тяжелая обязанность, а жизненная необходимость. Точнее сказать, образ жизни. Просыпаешься утром - столько сразу всего надо и столько всего хочется! Все сразу бы сделал. Но дел хватит на всю жизнь.
Да, но откуда же все-таки берутся деньги на ту же муку, на одежду, на поездки в город? Специально я этим вопросом не занимаюсь. Прихожу к выводу: даже вредно этим заниматься. Столько, сколько надо, само приходит. Вы скажете, надо о-го-го сколько. Отвечу по-другому: денег всегда есть столько, сколько не навредит главному - любви к Богу. Не было вчера денег, а сегодня у тебя лежит некоторый запас. Выходишь из дома и откидываешь снег с крыльца. Как ты это делаешь? Радуешься ли перезвону снежинок, летящих с лопаты? Играешь ли при этом с подбежавшей собакой? Или все тебя раздражает?
Расчистил дорожки, идешь к проруби за водой. Вчера ты радовался при этом встрече с Речкой, дыша полной грудью. Не подменяет ли сегодня эту радость мысль о насосе, который ты теперь в состоянии купить, и тогда вода сама в дом пойдет. Если так, то вот ты и потерял. И в деньгах тоже.
Можно, конечно, сделать водопровод в своем доме. И канализацию тоже. И любое другое благоустройство. Если в идее будет цель достойная. Пойти, например, на лыжах в освободившееся время, увидеть Красоту, а вернувшись домой, нарисовать картину! Действительно, картина удастся. Потому что она будет результатом диалога с Богом. И придут люди, и будут предлагать деньги за картину. И ты сможешь так нарисовать еще десять картин.
Здесь люди часто путаются (и я не исключение): жить для того, чтобы есть или есть для того, чтобы жить? Увлекся я, например, обработкой камня. Здесь неподалеку попутно с железной рудой идет уникальный цветной серпентин. Первое время прямо чудеса происходили. То из бесформенного камешка среди зеленых, черных, желтых, оранжевых пятен вырисовывается конкретная фигурка попугайчика - глазки, клюв, хохолок - все на своем месте. То на зеленом фоне на тонкой ноге, с длинным тонким клювом в изящной позе стоит натуральная белая цапля. То вдруг сразу видно - из этого камня получится пляшущая женская фигурка с длинной желтоватой косой, с опадающей с плеча цветастой сиреневатой косынкой и в длинном развевающемся алом платье.
Знакомые, друзья-камнерезы удивлялись. Сам я удивлялся больше всех. Потому что чувствовал: за обдирочным станком меня кто-то подменяет. Есть только процесс, поиск и ожидание чуда. И почти каждый раз чудо являлось. Этим я жил несколько лет. Потом пошли ценители и покупатели. Не беда, что я торговался за готовые изделия. Беда, что оценил результат и что стал к нему стремиться. С тех пор чудеса с камнем прекратились. Я могу делать поделки на потребителя, но мне не интересно. Могу, кажется, и к тому "полету" в камне вернуться, но сейчас я увлечен подобным образом живописью.
Любое дело может быть творческим. И Творчество превыше всего. Год назад поставил перед собой задачу: где, если не в Сибири и кто, если не я должен производить кедровое масло. Два месяца занимался только этим вопросом и разрабатывал собственную технологию. Распробовал сам деликатесный продукт, угостил всех друзей, родственников, начал продавать. Дальше - стоп. "Технический перерыв". История повторяется.
Во всех случаях нужно стараться оставлять чистые помыслы - чистыми. Делаешь хорошее нужное дело - завтра делай его еще лучше. Не в угоду кому-то, не в подарок. Делай для души своей. Нельзя наперед просчитывать материальную выгоду. Максимально реализуй свои способности, развивай их. Остальное приложится. Не поверю, что есть люди, совершенно ни на что не способные.
Как-то с ближайшими соседями из деревни зашел принципиальный разговор:
- Конечно, - говорят они, - у тебя способности есть. А мы простые, такие вот
- Зато у вас, - отвечаю, - есть корова. Вы меня будете молоком подкармливать, а я "шедевры" создавать. Чем не творческий союз?..
Возмутились тогда шибко соседи на такую шутку. Но молоком я все же от них постоянно пользуюсь.

Dina · Post by **Dina** » Sun 02 29, 2004, 0:49

Hm,gal ir neblogu ideju jus cia pametejot, bet kaip kazkuris suskaiciavo-5 lt.menesiui man tai butu mazoka svelniai tariant. Gi as noreciau ir knygas skaityt, ir i miesta filmu, spektakliu, parodu pamatyt, ir pakeliaut, ir rubeliu:)

Kipshas · Post by **Kipshas** » Mon 03 01, 2004, 10:11

Parodos, spektakliai....
kazkaip man atrodo kad naturaliau jei menininkai ir artistai po gyvenvietes keliauja ir pasirodymus daro, o ne zmones palieka gyvenvietes ir kazkur danginasi pasirodymu ziuret.

Ateity bus tik naturalus dalykai :))

Uosis · Post by **Uosis** » Wed 03 03, 2004, 0:12

Sveiki gyvi

Šį penktadienį (2004 03 05) Vilniaus klube vyks architektės Vilijos per kelis mėnesius parengto preliminaraus gyvevietės modelio viešas pristatymas. Gyvenvietes modelis nėra galutinis, tačiau pagrindinės idėjos jau išsikristalizavo. Kadangi jau esu susipažinęs su Vilijos idėjom, galiu pasakyti, kad po pristatymo viskas pasidare žymiai aiškiau, belieka su kai kuriais pataisymais svajonę įgyvendint

Kviečiu
sudalyvauti

Skambantys Kedrai

Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

isgyvensime savo sodybose