Ramuma, dėja tu supratai tik taip kaip norėjai suprasti. ;(
Pirma, buvo pasiūlyta šeimoms imtis amatėlių įvairiausių: siuvinėjimas, sodinimas, statyba, daržininkystė ir "apdirbimas". Tikslas buvo nurodytas- pinigai, kaip turtas. O kuomet tikslas būna nurodomas- pinigai, bendruomenėje gali kilti nesutarimai, "sektantiškumo" daigeliai. Širdingo darbo nebelieka, daržovės tampa tik "ekologiškomis", sodybose pusiausvyros nelieka ir tai tampa puikiausiu taikiniu negandoms.
Kur aš nurodžiau, jog tikslas - pinigai kaip turtas? Daugelis šio forumo perskaitytų abejonių buvo kažkos pinigų kiekis, pabandžiau pasakyti, jog kažkokį pinigų kiekį galima užsidirbti. Kaip jau kažkas minėjo, šiai dienai mes gyvenam ir gyvensim dar ilgai, tokioje realybėje kur už produktus, paslaugas, energiją ir visą kitą reikia atsiskaitinėti pinigais ir būtų didžiausia nesamonė tai neigti bei bėgti nuo to. Kažkoks minimalus pinigų kiekis būtinas. Tiesa sakant jei pagrindinis tikslas pinigai, nematau jokios "gyvenvietės" kurimo prasmės, yra žymiai efektyvesnių būdų ir šaltinių be gyvenvietės. Buvo išsakytos tokios mintys, jog gal iš 1 ha tiesiogiai neįmanoma išgyventi, bet nebūtina gyventi vien iš žemės, turim rankas, yra darbai ar paslaugos, kuriuos gali dirbti ar suteikti kiekvienas. Dirbti savo malonumui ir jei ties kiekvienu nekabėtų "prievolė-pareiga" dirbti, manau šios darbus galima atlikti su pasimėgavimu ir meile bei gauti atitinkama atlygį. Juk net Biblijoje parašyta, jog už kiekvieną darbą turi būti atliginta.
Antra, panašūs "turgeliai" yra Rusijoje, kur oligarchai gali apsipirkti, ir kur kainos būna "kosminės". Iš vienos pusės puiku, iš kitos... O kaip kiti? Sakysite, sodybas ir kiti gali kurti. Tačiau taip nėra. Visi negali, tad tampa nuskriausti, nes pinigėlio neturi.
Vėl gi, niekur neminėjau jog kainos turi būti "kosminės", jos gali būti ir turi būti "normalios". Dabartinės kainos būtent tokios - kosminės ir yra, nes reikia uždirbti pelną, mokėti atliginimus, reikia pirkti trąšas, išmokėti už mechanizmus, transpartavimo kaštai, nepamiršk, kad iš vieno kg pomidorų ar agurkų išgyvena ūkininkas, supirkėjas, tiekėjas-tarpininkas, pardavėjas, kiekvienas iš jų nori turėti pelno, dar plius valstybė paima savo procentą, štai ir turim, jog užeinant į parduotuvę už vieną iš šių produktų kg, jau dabar turi mokėti kosminę 6-7 Lt kainą. Eliminavus šią grandinę galima "normalizuoti" tą kainą ir tapti patraukliems tiek kainos, tiek ekologiškumo, tiek socialiniu atžvilgiu. Gal kaip tik atsiras mažiau nuskriaustųjų jei kiekvienas galės nusipirkti kg daržovių už 2-3 Lt, žinant, kad moki už ekologišką produktą ir nepermoki už keletos organizacijų pelną, o konkrėčiai sąžiningam tam tikrų žmonių pragyvenimui. Ar nemanai, jog toks požiūris būtų žymiai "teisingesnis" ir šiuo atveju nuskriaustųjų būtų kaip tik mažiau?
Trečia, dabar jau didėja vagysčių skaičius iš sodybėlių, kur vagiami obuoliai ir kitokie vaisiai, daržovės. Alkana liaudis kur žvilgsnius kreips? Reikia sudaryti pirma salygas norintiems sodybose gyventi. Sudarius sąlygas "rinkos" tokios nebeliks pas mumi, tačiau bus užsienis...
Kada tai bus? Jei kalbam apie NUOLATINĮ gyvenimą sodyboje, sunkiai įsivaizduoju tokias vagystes... Vagiama iš neprižiūrimų sodybų. O sąlygos pragyventi sodybose... Šiai dienai daugiausiai ką tu gali padaryti, tai savo pavyzdžiu parodyti tokią galimybę. Tai bus didžiausias darbas galėsiantis atverti vartus ir paveikti žmonių ar valstybės požiūrį. Tai ir būtų pirmas žingsnis tokioms sąlygoms sudaryti, o kaip kitaip tu gali jas sudaryti? Išdalinti kiekvienam po 1 ha? Klausimas ar šiai dienai visiems tas ha reikalingas arba ką jie daris su tuo 1 ha? Žinok aš esu beveik įsitikinęs, kad dauguma žmonių patenkinti dabartine tvarka ir jiems kaip čia švelniai pasakius, visiškai nereikalingas tas 1 ha ir Tavo salygų tam 1 ha sukurti ir iš jo išgyventi.
Tad tik asmeninių pavyzdžiu ir nereikia rupintis tais žmonėmis kuriems kol kas nereikia to 1 ha.
Kaime gyvenimas tikrai nelengvas, nes žemės kaimietis neturi: namui, daržui ir keliems medeliams. Viskas. Būt daugiau, sakykime miškeliui, tai jokios girtuoklystės ir smurto nelikt. Nekalbu apie tuos "ūkininkus", kurie 100-300ha turi, nes mažai yra tokių.
Iš tikrųjų reikia rimtų tyrimų, dabar galių išsakyti tik savo nuomonę. Ar sunku? Viskas priklauso nuo žmogaus poreikių. Iš tikrųjų ekonomikos variklis yra "socialinis", tą prasme, ekonomikos variklis žmogaus noras ir siekis gyventi kuo komfortiškiau. Žmogus įsigija daiktą, jam norisi dar geresnio, kaimynas įsigija daiktą, kitam norisi dar geresnio, iš kur dabar sukurta tą "vartotojiška" visuomenė? Tad daugeliu atveju, gyvenimo sunkumas priklauso tik nuo žmogaus poreikių. Žinai kas gyvena "sunkiausiai"? Milioneriai, o matyt laimingiausiai močiutė turinti ir tvarkanti vieną lysvę. Tiesiog reikia išanalizuoti sunkiai gyvenančio ūkininko poreikius ir nebūtinai ūkininko. Ar daugeliui užtenka tiesiog laimingai gyventi, turėti pavalgyti, turėti stogą virš galvos lietui lijant ir turėti žvaigždėtą dangų virš galvos? Koks matas nuo kuriuo reikia pradėti matuoti "sunkumą"? Gal išaanalizuojam "sunkiai" gyvenančio ūkininko poreikius? Norisi gyventi kaip visi, norisi apsirengti kaip miestetis arba tiesiog būti madingai apsirengusiam, norisi geros mašinos ir pastebėk vis geresnės, norisi didelio televizoriaus ir satelitinės antenos, norisi sąskaitos banke ir kuo didesnės, nes su maža sąskaita nelygis, norisi išleisti vaikus į miestą, kad gautų išsilavinimą, galu gale norisi pasipuikuoti prieš kaimynus ir panašiai. Kaip pasiekti visą tai? Reikia parduoti daugiau daržovių, mėsos ir panašiai, tam reikia daugiau žemės, už kuria vėl gi reikia mokėti, reikia mechanizmų ir trąšų už ką taip pat reikia mokėti, reikia darbininkų ir vėl gi mokėti paskolas bankui, procentus ir panašiai. Tai gi atsakyk man į klausimą apie gyvenimo sunkumą ir laimės pojūtį žmogaus turinčio 100-300 ha ir kokio žmogaus gyvenančio dykumoje, nederlingoje žemėje arba amazonės indeno? Galim tęsti diskusiją, bet ar to reikia? Iš mano asmeniško pastebėjimo ir patirties gyvenant kaime, didžiausi sunkumai susiję su gyvulių priežiūra ir mėsos išgavimu. Reikia kiekviena ryta keltis 5 val. ryto ir varyti melžti karvę, po to tą pieną atvežti į supirkimo punktą, grižus pašerti kiaules ir kt. gyvunus, reikia suruošti maisto kitam maitinimui, vasara reikia suruošti šieno ir pašarų viesiems! gyvuliams, tvarkyti jų mėšlą ir panašiai, o kiek laiko iš tikrųjų skiriama augmenijai? Gal pastebėjai jog Anastasijos vaizdiniuose nebėra vietos gyvulinkistei, juk skaitom, kad mėsos nevartojam
, jei kalbam apie nutūralų ūkį, nereikia rovėti piktžoles ir panašiai ir iš mano pateikto pavyzdžio, tu matai kiek "sunkumo" atkrenta? Kiek iš tiesu lieka laiko kitiems darbams, apmastimams ir džiaugsmui? Ar iš tiesu taip sunku? Aš nežinau, bet siulau visiems kartu pagalvoti.
Tuo pačiu noriu atsakyti į klausimą ar įmanoma išgyventi iš 1 ha. Dėja, nežinau. ;( Manau, kad tiesiogiai išgyventi negalima, bet juk nereikia apsiribuoti vien tik tuo 1 ha ir nustoti matyti pasaulį aplink save. Aplinkui yra miškai, grybai, uogos, yra ežerai ir upės, yra darbai kuriuos galima dirbti, yra paslaugos kuriuos taip pat galima atlikti, manau taip galima gyventi ir klestėti, jei neturi per daug poreikio komfortui.
Iš tikrųjų į klausimą ar įmanoma išgyventi galima atsakyti tik pagyvenus. Ar aš asmeniškai pasiruošęs tokiam gyvenimui? Manau, kad kol kas ne. ;(