Laimis wrote:Na, tai galime sakyti, kad užsiauginate beveik visą maistą, kitais metais turbūt viską užsiauginsite. Taigi norėčiau paklausti kiek laiko jums tenka sugaišti per metus, kad užsiauginti visą maistą?
Laimi,
šis klausimas skamba labai abstrakčiai. Vien tas faktas , kad ne viską man reikia auginti keičia klausimo esmę. Juk įvairūs savaime augantys augalai , grybai , uogos , laukiniai vaisiai , sėklos taip pat yra vartojami kaip maisto šaltinis ,iš kurio tereikia "pasisemti" ir pasiruošti atsargas tam laikotarpiui kai natūralioj aplinkoj jų neliks. Laiko faktoriui didelę įtaką turi žinios , sugebėjimai , patirtis ir pagaliau intuityvi nuojauta , kuri išlavėja priklausomai nuo to kiek dėmesio jai skiriame.
Tai ,kad aš pasakiau , jog kai kuriuos produktus "dasiperku ar gaunu iš sūnaus" , nereiškia , kad aš neturiu tam alternatyvos.
Pagalvok: net dabar žiemos metu , kai viską kausto gruodas ir dengia sniegas mes turime daug ir kokybiško maisto. Tai visų pirma įvairių medžių ir kitų augalų pumpurai. Jie savyje turi sukaupę visą Mendelejevo elementų lentelę , nes tai gemalai , iš kurių atėjus pavasariui gims nauja gyvybės forma. Belieka jų prisirinkti ir apdorojus "kulinariškai" pasiteikti sau priimtinu patiekalu. Kodėl šiuo metu to nedarau? Ogi dėl tos pačios priežąsties kai ir tu kad kai ko nedarai , nors žinai , kad gali. Aš jau esu atlikęs tokį eksperimentą , įsitikinęs , kad tai realu ir "pasidėjęs" į savo PATIRTIES SKRYNELĘ , dėmesį nukreipiu į kitų alternatyvų ieškojimus. Reikalui esant aš visuomet galėsiu "išsitraukti" tą patirtį ir ja pasinaudoti. Kaip sakiau _ badu nemirštu , tad naudojuos paprastesniu variantu.
Grįžtant prie "darbo ir laiko" klausimo reikia vėlgi suvokti ką mes turime omeny konkrečiu atveju. Jau vien ta mintis sako
, kad pasirinkę Anastasijos idėjos variantą , mes turėsime radikaliai keisti savo gyvenimo modelį _ būdą , kitokią "darbo ir laiko" santykio sąvoką. Pas kiekvieną iš mūsų jis kitoks. Tai lemia ne vien "noras ar nenoras" , o kur kas sudėtingesni reiškiniai ir kurių vien logikos pagalba mes nepajėgsim išsiaiškinti. Tai yra "giluminiai" problemų nagrinėjimai , kuriuos išaiškinti "virtualioje erdvėje" nėra taip lengva , tad jų ir neliesiu palikdamas ateičiai.
Taigi , remsiuos savo variantu , labiau suvokiamu "proto ribose".
Mes visi kažką "dirbame". Savo gyvenimo laiką suskirstome į atskiras kategorijas , kurių vienas vadiname "darbu" kitas "poilsiu" , o dar kitas "mėgiamais užsiėmimais".Taip įprasta , todėl atrodo visai "normalu".
Kadangi temos esmė yra "kaip išgyventi naujomis sąlygomis" , tai klausimas liečia ne vien maistą. Tai BŪTINOS sudedamos dalys , kurios užtikrina optimalų organizmo egzistavimą ir funkcionavimą , o tai jau drįstu įvardinti kaip GYVENIMĄ.
Į tavo klausimą:"kiek laiko dirbu", atsakau tokiais žodžiais: "visus metus".Kiekvieną valandą , kiekvieną minutę , kiekvieną sekundę , visą parą , ištisus metus taip užtikrindamas visų tų sudedamųjų dalių būtinybę , kuri galiausiai įvardijama žodžiu GYVENIMAS. Ką nors išskirt ir pasakyti , kad apsieisiu _ negaliu , nes dėl to nukentės VISAS mano gyvenimas.
Pasakysi:"nėra logikos"
Paklausi: "o kada miegi , kada ilsiesi , kada mėgaujiesi tokio gyvenimo malonumais ir kokie jie"
Atsakau:nemiegu, nesiilsiu ir tuom mėgaujuosi , nes tai yra mano gyvenimas
Netiki
Įrodysiu.
Greičiausiai teko ir tau pajusti , bet dabar pabandyk specialiai , kad įsitikintum mano žodžių tikrumu , atlikti trumputį eksperimentą: susirask ramią vietelę , kad tavo dėmesio netrikdytų pašaliniai dirgikliai ir įsiklausyk. Išgirsi , kad tavo galvoje , tavo paties balsu kalba kažkoks "burbeklis".Ir jis nenutyla nei sekundės daliai. Tai aptarinėja ką tu matai , ką girdi , ką tavo kūnas jaučia ir tt. Tu su juo svarstai savo problemas , užduodi klausimus ir ieškai atsakymų ir visa tai darai kartu su tuo "burbekliu" .Kitą kart norisi jį pasiųsti "po velnių" , bet žinai , kad nieko iš to neišeis.Jis tavęs visiškai neklauso.
Sakysi , jog tai tavo mintys. Taip. Visiškai teisingai. O dabar pasakyk , ar esi girdėjęs pasakymą , kad:"mintis materiali"
Tikriausiai girdėjai. Tai reiškia , kad ji gali būti "apčiuopiama" , o jei apčiuopiama , tai turi būti iš kažko "padaryta" , o kad padaryti reikia energijos arba kitaip sakant įdėti "darbo". Taigi sėdėdamas ir "nieko neveikdamas" tu visgi dirbi.Ar sutinki su tokia mintim? Na , jei jau dirbi , tai reiškia kad ankstesnis žodis "ilsiuosi" jau nebetinka.
O kaip su miegu? Juk "burbeklis" taip pat turėtų užmigti. Nieko panašaus
Jis "ištvermingas"
Pas tave jis ateina sapnų pavidalu ir vėl "dirba". Na , o jei dirba , tai naudoja energiją. Tavo kūno gaminamą energiją. Nors iš pažiūros tu nieko neveiki ir ilsiesi , bet tu tikrumoj vistiek dirbi.
Taip ir "sukasi"šis ratas iki tol kol mūsų organizmas sugeba išlaikyti gyvybingumą. Tam ratui sutrūkus , dažniausiai dėl neteisingos jo "eksploatacijos" t.y. nustojus funkcionuoti kokiam nors organui , nutrūksta ir gyvybinis procesas. Tada negaudamas energijos nutyla ir tas "burbeklis", o mes sakome jog "žmogus mirė".
Dabar padarysiu pertraukėlę dėl savu darbelių , o vėliau dar pratęsiu , nes liko pora svarbių mintelių.