Page 10 of 12

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 0:43
by Laimis
kestutis670 wrote:Atleisk , bet tokios galimybės tikrai neturiu. Na , jei tave domina koks nors konkretus klausimas ir tu nori išgirsti mano nuomonę , tai prašau taip ir pateik.
Konkretus klausimas - ar ką nors perkate parduotuvėje, turguje, iš žmonių?

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 1:25
by kestutis670
Laimis wrote:
Konkretus klausimas - ar ką nors perkate parduotuvėje, turguje, iš žmonių?
Jei prisimeni , buvau minėjęs , kad tik nuo pernai vėlyvo pavasario pradėjau "gaivinti" penkis metus dirvonavusią žemelę , tai visai suprantama, kad prisiauginti visko nepajėgiau. Tenka šį bei tą dasipirkti. Gelbsti netoli gyvenantis sūnus. Tad ko nespėjau užsiauginti gaunu iš jo. Beje jis "rimtas" bitininkas. Rūpinasi 65 bitelių šeimynom , taip kad medaus , duonelės gaunu iš jo kiek tik reikia.
Labai didelė paspirtis dvi ožkelės , kurias įsigijau vos tik grįžęs. Šiaip bado nekenčiu , tik javų tiek neprisiauginau , kad užtektų savo duonelei kepti. Ją jau tenka pirkti.O pagrindinių daržovių turiu sočiai.
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 1:53
by Laimis
Na, tai galime sakyti, kad užsiauginate beveik visą maistą, kitais metais turbūt viską užsiauginsite. Taigi norėčiau paklausti kiek laiko jums tenka sugaišti per metus, kad užsiauginti visą maistą?

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 13:32
by Ramuma
"Jei nori pagarbą savo vaiko pelnyti, tai puoselėk pasaulį, meilės erdve paversk jį visą, padovanok jį sūnui, dukrai ir visiems vaikams…"

Sveiki,

Ačiū, Kęstuti, kad pasidalinate savo asmeniniu požiūriu ir mintimis.
Žmonės čia apsilankantys ieško kaimynų, su kuriais galėtų kurti gyvenvietes(su infrastruktūra), kurie norėtų atkurti prarastas Gimtines. Neretas gyvena miestuose, turi darbo, mokosi, augina mažus vaikučius. Tad nenori kardinalaus pokyčio ir apsisprendimo, kuris neigiamai atsilieptų šeimai. Žmonės gyvena ir mokosi, dalinasi patirtimi bei žiniomis ne tik apie Giminės sodybas, bet ir apie vaikų auklėjimą, pradėjimą, sveiką gyvenseną, apie mitybą, ir žinoma, apie Meilę, ir kas tiki- Kūrėją.
Jei visuomenė imtųsi kurti gyvenvietes, kad ir sodų principu, tik su pakankamu žemės sklypu(bent 1ha)- tai taip pat būtų puikus žingsnis. Ir elektra, ir kompiuteriai, internetas, vandentiekis- nieko blogo, nes visa tai gali puikiai pasitarnauti. Nereikia žmonėms visko išsižadėti, kada be viso to negali gyventi ar apsieiti.
Mano šeima turi 5-6ha. Anksčiau lietuviai tiek žemelės turinčius žmones, vadindavo mažažemiais. Sakydavo, kad iš tiek nepramisi, nepragyvensi. Namuose mokausi auginti, sodinti bei sėti, be visa kita ko. Man padeda motutė. Gyvename sodyboje 13-14 metelių. Vaikystę praleisdavau soduose su seneliais bei motute. Dabar mintyse palyginu, ir suprantu, kad soduose mums truko medžių bei krūmų(ąžuolų, berželių, pušelių, šermukšnių, eglių, ėglių, uosių, alksnių, drebulių, gluosnių, blindžių, ievų, skirpstų, kaštonų, liepų, kukmedžių, maumedžių, kėnių, lazdynų, ožekšnių, alyvų, karintų...). Priežiūra intensyvi prasideda su sukultūrintais ir lepiais augalais- daržovėmis, taip pat su krūmais, kuriuos reikia genėti, kitaip- sunyksta. Žinoma, kuomet erdvė apleidžiama keliems metams, sukultūrinti augalai pradeda augti pagal gamtos dėsnius, ne pagal žmogaus norus. Tai yra, pradeda panašėti į savo "laukinius" protėvius. Šabakštynas- taip pat gamta. Gyvename prie pat pelkutės, bebrų- kaip musių! Angių- ne ką mažiau... Bet tame gailyne, šabakštyne, mano dušelė, kuomet būna privargusi, atsigauna.
Yra Tadas(Toltik), visus kviečiantis pasisvečiuoti ir apsilankyti pas save, kuris minta daugiau-mažiau laukiniais augalais ir sodo vaisiais. Žaliavalgis, kitaip tariant. Aplink augalėlius nėra linkęs tūpčioti, ir ne todėl, kad pasirūpinti sunku, o todėl, kad nenori taikyti prievartos- nurodinėti augalams, kaip jie turi augti ir kokiu greičiu, kaip brandinti sėklas, kaip turės atrodyti suaugę.

Laukinė gamta- iš tiesų ji nelaukinė, tik mums nepažįstama.

Kiekvienas esame su asmeniniu požiūriu, ir kiekvienas Meilės erdvę suprantame savitai.

O svarbiausia, kad mylime, mokomės mylėti ir stengiamės kurti su Meile, nuoširdžiai!

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 15:24
by kestutis670
Laimis wrote:Na, tai galime sakyti, kad užsiauginate beveik visą maistą, kitais metais turbūt viską užsiauginsite. Taigi norėčiau paklausti kiek laiko jums tenka sugaišti per metus, kad užsiauginti visą maistą?
:h: Laimi,
šis klausimas skamba labai abstrakčiai. Vien tas faktas , kad ne viską man reikia auginti keičia klausimo esmę. Juk įvairūs savaime augantys augalai , grybai , uogos , laukiniai vaisiai , sėklos taip pat yra vartojami kaip maisto šaltinis ,iš kurio tereikia "pasisemti" ir pasiruošti atsargas tam laikotarpiui kai natūralioj aplinkoj jų neliks. Laiko faktoriui didelę įtaką turi žinios , sugebėjimai , patirtis ir pagaliau intuityvi nuojauta , kuri išlavėja priklausomai nuo to kiek dėmesio jai skiriame.

Tai ,kad aš pasakiau , jog kai kuriuos produktus "dasiperku ar gaunu iš sūnaus" , nereiškia , kad aš neturiu tam alternatyvos.
Pagalvok: net dabar žiemos metu , kai viską kausto gruodas ir dengia sniegas mes turime daug ir kokybiško maisto. Tai visų pirma įvairių medžių ir kitų augalų pumpurai. Jie savyje turi sukaupę visą Mendelejevo elementų lentelę , nes tai gemalai , iš kurių atėjus pavasariui gims nauja gyvybės forma. Belieka jų prisirinkti ir apdorojus "kulinariškai" pasiteikti sau priimtinu patiekalu. Kodėl šiuo metu to nedarau? Ogi dėl tos pačios priežąsties kai ir tu kad kai ko nedarai , nors žinai , kad gali. Aš jau esu atlikęs tokį eksperimentą , įsitikinęs , kad tai realu ir "pasidėjęs" į savo PATIRTIES SKRYNELĘ , dėmesį nukreipiu į kitų alternatyvų ieškojimus. Reikalui esant aš visuomet galėsiu "išsitraukti" tą patirtį ir ja pasinaudoti. Kaip sakiau _ badu nemirštu , tad naudojuos paprastesniu variantu.

Grįžtant prie "darbo ir laiko" klausimo reikia vėlgi suvokti ką mes turime omeny konkrečiu atveju. Jau vien ta mintis sako
, kad pasirinkę Anastasijos idėjos variantą , mes turėsime radikaliai keisti savo gyvenimo modelį _ būdą , kitokią "darbo ir laiko" santykio sąvoką. Pas kiekvieną iš mūsų jis kitoks. Tai lemia ne vien "noras ar nenoras" , o kur kas sudėtingesni reiškiniai ir kurių vien logikos pagalba mes nepajėgsim išsiaiškinti. Tai yra "giluminiai" problemų nagrinėjimai , kuriuos išaiškinti "virtualioje erdvėje" nėra taip lengva , tad jų ir neliesiu palikdamas ateičiai.

Taigi , remsiuos savo variantu , labiau suvokiamu "proto ribose".
Mes visi kažką "dirbame". Savo gyvenimo laiką suskirstome į atskiras kategorijas , kurių vienas vadiname "darbu" kitas "poilsiu" , o dar kitas "mėgiamais užsiėmimais".Taip įprasta , todėl atrodo visai "normalu".
Kadangi temos esmė yra "kaip išgyventi naujomis sąlygomis" , tai klausimas liečia ne vien maistą. Tai BŪTINOS sudedamos dalys , kurios užtikrina optimalų organizmo egzistavimą ir funkcionavimą , o tai jau drįstu įvardinti kaip GYVENIMĄ.
Į tavo klausimą:"kiek laiko dirbu", atsakau tokiais žodžiais: "visus metus".Kiekvieną valandą , kiekvieną minutę , kiekvieną sekundę , visą parą , ištisus metus taip užtikrindamas visų tų sudedamųjų dalių būtinybę , kuri galiausiai įvardijama žodžiu GYVENIMAS. Ką nors išskirt ir pasakyti , kad apsieisiu _ negaliu , nes dėl to nukentės VISAS mano gyvenimas.

Pasakysi:"nėra logikos" :D Paklausi: "o kada miegi , kada ilsiesi , kada mėgaujiesi tokio gyvenimo malonumais ir kokie jie" :?:
Atsakau:nemiegu, nesiilsiu ir tuom mėgaujuosi , nes tai yra mano gyvenimas :!:
Netiki :?: Įrodysiu.
Greičiausiai teko ir tau pajusti , bet dabar pabandyk specialiai , kad įsitikintum mano žodžių tikrumu , atlikti trumputį eksperimentą: susirask ramią vietelę , kad tavo dėmesio netrikdytų pašaliniai dirgikliai ir įsiklausyk. Išgirsi , kad tavo galvoje , tavo paties balsu kalba kažkoks "burbeklis".Ir jis nenutyla nei sekundės daliai. Tai aptarinėja ką tu matai , ką girdi , ką tavo kūnas jaučia ir tt. Tu su juo svarstai savo problemas , užduodi klausimus ir ieškai atsakymų ir visa tai darai kartu su tuo "burbekliu" .Kitą kart norisi jį pasiųsti "po velnių" , bet žinai , kad nieko iš to neišeis.Jis tavęs visiškai neklauso.

Sakysi , jog tai tavo mintys. Taip. Visiškai teisingai. O dabar pasakyk , ar esi girdėjęs pasakymą , kad:"mintis materiali" :?:
Tikriausiai girdėjai. Tai reiškia , kad ji gali būti "apčiuopiama" , o jei apčiuopiama , tai turi būti iš kažko "padaryta" , o kad padaryti reikia energijos arba kitaip sakant įdėti "darbo". Taigi sėdėdamas ir "nieko neveikdamas" tu visgi dirbi.Ar sutinki su tokia mintim? Na , jei jau dirbi , tai reiškia kad ankstesnis žodis "ilsiuosi" jau nebetinka.
O kaip su miegu? Juk "burbeklis" taip pat turėtų užmigti. Nieko panašaus :!: Jis "ištvermingas" :!: Pas tave jis ateina sapnų pavidalu ir vėl "dirba". Na , o jei dirba , tai naudoja energiją. Tavo kūno gaminamą energiją. Nors iš pažiūros tu nieko neveiki ir ilsiesi , bet tu tikrumoj vistiek dirbi.

Taip ir "sukasi"šis ratas iki tol kol mūsų organizmas sugeba išlaikyti gyvybingumą. Tam ratui sutrūkus , dažniausiai dėl neteisingos jo "eksploatacijos" t.y. nustojus funkcionuoti kokiam nors organui , nutrūksta ir gyvybinis procesas. Tada negaudamas energijos nutyla ir tas "burbeklis", o mes sakome jog "žmogus mirė".

Dabar padarysiu pertraukėlę dėl savu darbelių , o vėliau dar pratęsiu , nes liko pora svarbių mintelių. :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 16:59
by Laimis
Puiku, "dirbate" visą laiką, visą parą ir ištisus metus. Nuostabu. Supratau.

O dabar gal galėtumėt nors apytiksliai paskaičiuoti kokią to darbo dalį sudaro maisto ruoša? Kokią dalį sudaro apsirūpinimas drabužiais? Kokios kitos veiklos yra jūsų gyvenime ir kiek jos užima laiko per metus apytiksliai?

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 17:22
by kestutis670
Laimis wrote:Puiku, "dirbate" visą laiką, visą parą ir ištisus metus. Nuostabu. Supratau.

O dabar gal galėtumėt nors apytiksliai paskaičiuoti kokią to darbo dalį sudaro maisto ruoša? Kokią dalį sudaro apsirūpinimas drabužiais? Kokios kitos veiklos yra jūsų gyvenime ir kiek jos užima laiko per metus apytiksliai?
:? Apgailestauju , Laimi , bet niekaip nepajėgčiau pateikti konkrečių skaičių. Tai todėl , kad visus tuos darbus dirbu pagal poreikį. Yra dalykų , kur žinau ,kad prisireiks ateity , tai turėdamas laisvesnio laiko nuo kitų būtinų darbų imu iš anksto ruoštis , tad atėjus laikui dažniausiai belieka tik pabaigti. Gyvenant prisitaikant prie biologinių ritmų viskas atrodo kitaip nei mūsų įprastame pasaulyje , kur dažniausiai turime griežtą dienotvarkę pagal , kurią paskirstome savo laiką.
Pvz. dabar man pakanka pavalgyti vieną kartą paroje , tai savaime suprantama , kad aš tiems darbeliams skiriu daug mažiau laiko. Dažnai būna kad aš išvis nieko neruošiu ir negaminu kai šalia yra įvairaus maisto , kurio nereikia papildomai ruošti. Kažką veikiu ir tuo pačiu metu maitinuosi :D Žodžiu , tokie klausimai man yra "baisi"problema netelpanti į mano gyvenimo sampratą. :mrgreen:
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 19:49
by benasb
Pasakysi:"nėra logikos" :D Paklausi: "o kada miegi , kada ilsiesi , kada mėgaujiesi tokio gyvenimo malonumais ir kokie jie" :?:
Atsakau:nemiegu, nesiilsiu ir tuom mėgaujuosi , nes tai yra mano gyvenimas :!:
Netiki :?: Įrodysiu.
Greičiausiai teko ir tau pajusti , bet dabar pabandyk specialiai , kad įsitikintum mano žodžių tikrumu , atlikti trumputį eksperimentą: susirask ramią vietelę , kad tavo dėmesio netrikdytų pašaliniai dirgikliai ir įsiklausyk. Išgirsi , kad tavo galvoje , tavo paties balsu kalba kažkoks "burbeklis".Ir jis nenutyla nei sekundės daliai. Tai aptarinėja ką tu matai , ką girdi , ką tavo kūnas jaučia ir tt. Tu su juo svarstai savo problemas , užduodi klausimus ir ieškai atsakymų ir visa tai darai kartu su tuo "burbekliu" .Kitą kart norisi jį pasiųsti "po velnių" , bet žinai , kad nieko iš to neišeis.Jis tavęs visiškai neklauso.
Sveiki visi!! Isiterpsiu ir as siek tiek i sia diskusija. Seku as ja jau senokai. Ir vat uzkliuvau uz Kestucio minties. Savo minciu teisumui jus aprasete eksperimenta, kuri siulote atlikti Laimiui. As asmeniskai si eksperimenta atlieku kiekviena diena. Tik ji vadinu kiek kitaip - tai meditacija. Meditacija yra proto nuraminimas, nieko neveikimas. Si "eksperimenta" atlieku kasdien, nes aplinkos veiksniai, visokie stresai, neteisingas maitinimasis ir taip toliau, isderina mano proto veikla, atima is manes daug energijos. Mano galvoje pradeda burbuliuoti ivairios mintys, geros ir negeros. Ramiai stebedamas debesis, linguojancias medziu sakas nuraminu savo prota. Galvoje nebelieka ikyriu minciu, kurios trukdo ivairiai veiklai. Nevisuomet stebint ir jauciant aplinka man taip pavyksta,dar neturiu sukures meiles erdves. Todel praktikuoju ir sudetingesnes praktikas, kurios sujungia ir fizinius pratimus, ir kvepavimo technikas.
Ir tikrai jauciu poveiki!! Proto ramybe, kurybos potenciala, nora dainuoti ir t.t. :love: :love:  :angel:

Ir dar noreciau paklausti, ar paprasyti jusu Kestuti, pasakyti kaip galima megautis gyvenimu kai galvoje lekioja yvairios mintys?
:idea: :)
Kaip galima vaziuoti masina ir skaityti laikrasti? :roll:  :angel:

p.s.
Is kart atsiprasau, kad mano zinute nesusijusi su diskutuojama tema, todel prasau atsakyti atitinkamoje temoje. Aciu :love:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Thu 01 21, 2010, 20:18
by kestutis670
[quote="Ramuma"]"Jei nori pagarbą savo vaiko pelnyti, tai puoselėk pasaulį, meilės erdve paversk jį visą, padovanok jį sūnui, dukrai ir visiems vaikams…"

:h: "Ramuma",
man taip pat malonu , kad Jūs atkreipėte dėmesį į mano mintis ir Jums dėkoju už Jūsiškes.

Iš tiesų , savo pasisakymuose , aš noriu atkreipti visų besidominčių tokiais klausimais dėmesį tik į savo minčių variantą ir jokiu būdu neprimesti jo kaip "etaloną"ar sektiną pavyzdį. Tokį "nustatytą" kažkieno pavyzdį mes jau turime ir nuo jo kaip įmanydami bėgame. Taigi, aš nesistengiu "atvesti į protą" tariamai "neprotingai" besielgiančius. Diskusijos užsimezgančios tokiu būdu yra šaunus ir sveikintinas reiškinys , nes tuomet mes galime smulkiau išanalizuoti ir geriau suvokti ESMĘ. Tai ir yra bendravimo pozityvioji dalis , kuri abiem pusėm būna naudinga pateikdama pamoką.
Žmogaus pasirinkimas yra šventa ir neginčijama teisė ir jos niekas negali keisti savo nuožiūra. Net patys geriausi ketinimai , jei jie yra primetami prievartiniu būdu , pasmerkti išnykimui.

Į Jūsų pateiktas mintis , panaudotus terminus , aš atsakysiu taip kaip jie priimami mano sąmonės , bet tai nereiškia , kad manieji "terminai bus geresni" Jūsiškių atžvilgiu.
Pradėsiu nuo "termino" GIMINĖS SODYBA.
Mano supratimu GIMINĖ , tai yra kraujo ryšiais susietų žmonių grupė. Bendrijos nario kaimynas man nėra giminė , nors jis puikus žmogus ir draugas ar bendramintis. Bendrijos kuriasi dėl panašių interesų ir dėl praktinių sumetimų įsigyjant sklypą parduodamame masyve , bet tai nereiškia kad kiekvienas tos bendrijos narys turi turėti asmeninį ryšį su kitais bendrijos nariais. Kitokia to termino traktuotė iššaukia painiavą , kuri pasireiškė "Sukinių bendrijoje" , kur "kolektyvizacijos" iniciatyva sužlugdė kai kurių narių planus ir svajones.
Mano mintis , trumpai išsakyta ir ankstesniuose pasisakymuose yra ta , kad burdamiesi į bet kokias bendrijas , žmonės stengtųsi atrasti kuo daugiau sąlyčio taškų tarp tos bendrijos narių , nes jie ateina atsinešdami tą mano minėtą "struktūrą" , kuri vėliau juos supriešina. Neveltui liaudies išmintis byloja :"kad norint žmogų pažinti , reikia kartu suvalgyti pūdą druskos".
Deja , mes tam "neturime laiko" , nes skubame įgyvendinti savo svajonę bet kokia kaina , kuri kartais pasirodo neįveikiama.

Visi , laisvai po pasaulį vaikštantys žmonės yra PROTINGI , kitaip jie būtų uždaryti "namuose kur durys be rankenų" , tačiau nepaisant to , ne visi esam IŠMINTINGI. Išmintis pasireiškia sukaupus didelę patirtį , mokantis , stebint ar eksperimentuojant ir tai yra kiekvieno iš mūsų LOBIS. Visi trokštam tų "lobių" tik neretai pritrūkstam kantrybės jų siekdami. Pats gyvenimas mus verčia nevalingai taip elgtis , nes pasąmonėje esantis "buhalteris" tiksliai žino mūsų amžiaus trukmę , o norėdami "kol gyvi esam" pasiekti savo tikslą , paskubam taip dažniausiai tą tikslą dar labiau atitolindami.

Teko skaityti vieno seno ir išmintingo žmogaus pamokymą jaunuoliui:"žmogus per gyvenimą turi eiti kaip medžiotojas per girią pilną įvairiausių žvėrių. Jei jis lėks pastriuokom , gali tapti grobiu plėšriam žvėriui ir /ar to išvengęs , prie savo ugniakuro pats grįš be vakarienės. Taigi , jis turi eiti SĖLINDAMAS , kad galėtų įvertinti visas jo kelyje pasitaikančias aplinkybes."

Sekantis terminas sukeliantis man daug minčių yra MEILĖS ERDVĖ.
Kodėl Anastasijos idėja remiasi tuo terminu?
Kaip mes priimam jį ir koks jis mūsų sąmonėje?

Vienas turėdamas lopinėlį žemės , trobelę , įvairiaspalviais žiedais papuoštą pievutę spausdamas glėbyje savo meilės objektą yra laimingas ir jam niekas daugiau pasaulyje nerūpi. Kitas , įkvėpęs pilną krūtinę , išskėtęs plačiai rankas tarsi norėdamas apglėbti visą pasaulį , akimis klaidžioja už horizonto ir neranda žodžių kaip tą jausmą išsakyti.
Taigi , kas ta MEILĖS ERDVĖ? Ar pakanka apibūdinti gražiais žodžiais , švelniais jausmais ar tai jausmas sukeliantis suvokimą , kad tu esi darniame , harmoningame ryšyje su visa tave supančia aplinka?

Trumpai apie žodį "šabakštynas".
Per ilgus dešimtmečius , natūralių gamtos jėgų veikiamas žemės plotas , mūsų akims atrodantis kaip šabakštynas tikrai nesukelia negatyvių emocijų , nes ten jau užbaigtas procesas ir viskas "savo vietoje".
Visai kitas mintis sukelia kai žvelgiam į kažkada prižiūrėtą , bet dabar apleistą plotą kuriame tas procesas tik prasidėjęs.
Jis panašus į nelaiku išsiabortavusį gemalą , kuriam sutrukdyta išsivystyti. Toks vaizdas geriausiu atveju iššaukia apgailestavimą.

Esu trumpai susipažinęs su "Toltik" gyvenimo būdu. Šaunuolis.Jis taip pat metė iššūkį senąjai sistemai ir tvarkosi taip kaip jam priimtina. Vartodamas maistui natūraliai augančius augalus jis tikrai gali aprūpinti savo organizmą visais būtinais elementais.
Juo labiau , kad jis juos vartoja minimaliai apdorodamas taip neprarasdamas nei vitaminų , nei enzimų , nei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau yra vienas "bet". Neaugindamas betarpiškai jis nesukuria ryšio tarp savęs ir augalo. Jo atžvilgiu augalas yra "neutralus".Jis nėra paliestas tos MEILĖS ERDVĖS jėgos ir neteikia vartotojui savo "gyvybinės"energijos į kurią Anastasija ir atkreipia mūsų dėmesį mokindama kaip sėti , kaip "bendrauti"su augalu , kad jis būdamas ryšyje su augintoju galėtų "atsidėkoti"už rūpestį ir perduotų tą "gyvybinę energiją".

Taigi , šiam kartui tiek :love: :H :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Fri 01 22, 2010, 12:17
by Laimis
kestutis670 wrote:Tačiau yra vienas "bet". Neaugindamas betarpiškai jis nesukuria ryšio tarp savęs ir augalo. Jo atžvilgiu augalas yra "neutralus".Jis nėra paliestas tos MEILĖS ERDVĖS jėgos ir neteikia vartotojui savo "gyvybinės"energijos į kurią Anastasija ir atkreipia mūsų dėmesį mokindama kaip sėti , kaip "bendrauti"su augalu , kad jis būdamas ryšyje su augintoju galėtų "atsidėkoti"už rūpestį ir perduotų tą "gyvybinę energiją".
Na, bendrauti su augalu galima ne tik jį sėjant ir auginant. To puikus įrodymas yra pati Anastasija. Ji pati nei sėja, nei akėja, o meilės erdvė susikuria. Pas Tadą irgi gali susikurti net jam neveisiant sodų ir daržų.

Be to, Tadas labai daug sėja. Maišus sėklų prirenka. Šimtus rūšių augalų. Daugumą išbarsto, o kai kuriuos sukiša į žemę. Kai kurių net tikslias vietas žino, žiūri į tas vietas ir laukia kol išdygs. Praeitą savaitę va buvom pas Tadą, tai pilna sėklyčių mačiau ruošiamų pavasariui.

Be to, Tadas sako, kad atsikėlęs ryte išeina 4 valandoms į savo sklypą ir vaikšto jame, apžiūrinėja augalus, bendrauja su jais. Argi taip bendraujant nesusikuria ryšiai tarp žmogaus ir augalo? Susikuria. Aš va Vilniuje nuomojausi kambarį. Tai norėjau susidraugauti su ten augančiomis obelimis, konkrečiai su viena, nes labai skani buvo. O susidraugavau visai netyčia su medeliu augančiu kitoje namo pusėje, kurio visai nepastabėdavau. Vieną kartą grįžtu namo, o tas medelis tarsi kreipiasi į mane. Garso jokio nebuvo, bet jausmais pajaučiau, kad taria mano vardą. Paskui susivokiau, kad kasdien ten kojas po juo plaunuosi, tai jis ir gavo mano informacijos ir pradėjo derintis prie manęs. O su obelia taip ir nesusidraugavau, nors labai norėjau.

Tai taip ir Tadas, basom gi vaikšto, gulinėja. Ko čia nesusidraugaut taip ilgai būnant su augalais? Žinoma, jis turi 8 hektarus, nors Megre siūlo turėti vieną-du hektarus. Jei jis turėtų vieną hektarą, tai savo augalams galėtų skirti 8 kartus daugiau dėmesio ir užmegzti tampresnius ryšius.

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Fri 01 22, 2010, 15:19
by Ramuma
Ačiū, kad pasidalinate savo patirtimi bei išmintimi su visais.
Įdėmiai ir mielai perskaičiau visa, kas parašyta ir išsakyta. Įtampos- nė lašo! Tik savitas nuoširdumas, o tai yra labai puiku. Tikrai įdomu pasiskaityti, pabendrauti, kad ir taip, internetu. Sužinoti apie žmones, kurie kuria Meilės erdvę ne tik žodžiais, šnekomis. Vieni pradeda anksčiau, kiti- vėliau. Bet, svarbiausia- Kuria!

Aš taip pat pasidalinsiu savo mintelėmis...
Laukinė gamta- iš tiesų ji nelaukinė, tik mums nepažįstama.
Žmonės nuo mažens įgauna nuolatinės baimės, streso(trumpalaikis stresas- sustiprina, ilgalaikis- žudo, numarina). Dėl to kyla pyktis, kuris visiškai neapleidžia net ir užsiimant įvairiomis praktikomis. Visa tai- negatyvumas, kuris naikina ir kurio Gyva aplinka nepriima. Todėl svetimi ir nepažįstami žvėrys žmones užpuola, sudrasko. Žmogus kurdamas Meilės erdvę(kuri bus paveldima), tuo pačiu kuria aplinką, iš kurios mokysis, pažins Žemę ne tik tas žmogus bet ir ainiai. Pirmasis žmogus, pradėsiantis kurti Meilės erdvę, tuo pačiu taps ir pirmu Giminės atstovu. Stresas bei baimės blės, prie to prisidės ir aplinka, augalai bei palaidoti artimi žmonės su kuriais bus tam tikras sukurtas ryšys. Tuomet ir rasis, tikriausiai, Meilės erdvė... Kuomet žmogus atsikreips į Meilę...

Kuomet augalėliai negauna dėmesio- skursta, tikriausiai dėlto, kad mylintis žmogus skaisčiau šviečia už Saulę...

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Fri 01 22, 2010, 19:23
by kestutis670
benasb wrote:
Sveiki visi!! Isiterpsiu ir as siek tiek i sia diskusija. Seku as ja jau senokai. Ir vat uzkliuvau uz Kestucio minties. Savo minciu teisumui jus aprasete eksperimenta, kuri siulote atlikti Laimiui. As asmeniskai si eksperimenta atlieku kiekviena diena. Tik ji vadinu kiek kitaip - tai meditacija. Meditacija yra proto nuraminimas, nieko neveikimas. Si "eksperimenta" atlieku kasdien, nes aplinkos veiksniai, visokie stresai, neteisingas maitinimasis ir taip toliau, isderina mano proto veikla, atima is manes daug energijos. Mano galvoje pradeda burbuliuoti ivairios mintys, geros ir negeros. Ramiai stebedamas debesis, linguojancias medziu sakas nuraminu savo prota. Galvoje nebelieka ikyriu minciu, kurios trukdo ivairiai veiklai. Nevisuomet stebint ir jauciant aplinka man taip pavyksta,dar neturiu sukures meiles erdves. Todel praktikuoju ir sudetingesnes praktikas, kurios sujungia ir fizinius pratimus, ir kvepavimo technikas.
Ir tikrai jauciu poveiki!! Proto ramybe, kurybos potenciala, nora dainuoti ir t.t. :love: :love:  :angel:

Ir dar noreciau paklausti, ar paprasyti jusu Kestuti, pasakyti kaip galima megautis gyvenimu kai galvoje lekioja yvairios mintys?
:idea: :)
Kaip galima vaziuoti masina ir skaityti laikrasti? :roll:  :angel:

p.s.
Is kart atsiprasau, kad mano zinute nesusijusi su diskutuojama tema, todel prasau atsakyti atitinkamoje temoje. Aciu :love:
:h: "benasb",
nei kiek nesuklydai dėl temos , nes tai pati aktualiausia šios temos dalis.
Jei žmogus nėra pasirengęs psichologiškai , jis iš esmės negali imtis jokios jam dar nežinomos veiklos.Taigi , norint "išgyventi" visų pirma turime paruošti tam savo sąmonę.Ir tai yra pats sunkiausias uždavinys.
Žmonės jau išmoko aprūpinti savo kūną būtiniausiais dalykais net ekstremaliausiomis gyvenimo sąlygomis , bet savo sąmonę parengti tom sąlygom toli grąžu ne kiekvienas pajėgia.
Net šiuolaikinis mokslas negali atsakyti į visus klausimus apie žmogaus smegenis ir ten vykstančius procesus.
Štai čia ir praverčia mūsų protėvių patirtis , per ilgus stebėjimo , bandymų amžius suradusius įvairias metodikas , būdus kaip paveikt savo smegenų veiklą , kad jos padėtų mums susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Taigi , tavo paminėtos meditacijos yra vienas iš būdų kaip minčių koncentracijos dėka užtikrinti savo psichikos stabilumą ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis.
Tai labai plati tema diskusijai ir būtų tikrai labai gerai , kad kuo daugiau šio forumo dalyvių atkreiptų į ją savo dėmesį , keltų klausimus ir dalintųsi savo patirtimi.

O atsakymas į tavo klausimą išties labai paprastas. Mėgautis bet kokiu mano pasirinktu gyvenimu padeda būtent meditacijos , kurių dėka ir koncentruoju mintis į "mėgavimąsi", išvaikydamas negatyvias mintis.
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Fri 01 22, 2010, 20:42
by kestutis670
:h: Laimi,
dėl Tado veiklos nediskutuosiu , nes mano turima informacija apie jį labai skurdi. Jaučiu , kad mudu rastume apie daug ką pakalbėti. Gidėjau apie jo kvietimus artimiau susipažinti ir tik radęs galimybę mielai pasinaudosiu.

Dabar noriu užduoti klausimą tau. Sakei , jog turi mylimąją ir tikriausiai ruošiesi kurti šeimą , o kokia šeima be vaikų. Tikriausiai turėsite ir jūs.
Jūs esat "suaugėliai" , taigi turite daugiau patirties vertinant informaciją pvz:"tai atrodo grąžiai , bet aš žinau , kad man netinka" , " tai kvepia skaniai , bet aš žinau , kad tai kenkia mano sveikatai" ir t.t.

Klausimas toks: "Kaip tu tikiesi įtikinti savo vaikučius , kad tavo duodamas maistas , žaislai , rūbeliai ir t.t. , dėl primityvesnių gaminimo sąlygų neturintys patrauklios išvaizdos , yra geresni nei jis mato kur nors pas draugus :?: "

Man tas klausimas kilo todėl , kad kartą man bevalgant savo "gamybos" košę užpiltą maltų džiovintų grybų su dilgėlėmis ir prieskoniniais žolynais padažu , mane aplankė anūkėlis ir paklausė: "Seneli , kaip jūs galite valgyti tokią bjaurybę... :?: "
Išties , dėl padažo mano košė buvo vos ne juoda. Siūliau paragauti tvirtindamas , kad ta košė tikrai skani. Mano anūkėlis rankytėmis užsidengė burnytę ir tik purtė galvytę. Jokie įtikinėjimai nepadėjo.

Tomo "kokteilis" tikrai yra sveikas maistas ir aš jį vartočiau neabejodamas , nors bevelyčiau pats jį pasidaryti , bet dėl laukiniuose augaluose esančių glikozidų , rauginių medžiagų jis garantuotai bus kartokas , nors ir pagardintas obuoliais ar dar kuom. Manai , kad jis patiktų tavo vaikui :?: Dažnai dėl didelio kiekio eterinių aliejų patiekalas turi šleikštų , aštrų ar net gaižų kvapą. Jis nekenksmingas , bet tu įtikink tuo vaiką :!: O ir patiekalo spalva dažniausiai nenuspėjamų tonų nekelia apetito...

Vaiko neauginsi izoliavęs nuo aplinkos poveikio. Paragavęs kitokio , nors mums žinomai kenksmingo produkto ir nepajutęs jokių nepageidaujamų reiškinių (veikiau priešingai , jam kur kas labiau patiks ir spalva ir kvapas , ir išvaizda) ar jis supras kas jam naudinga?
Juk pelno siekiantys gamybininkai , prekybininkai būtent į tas detales labiau kreipia dėmesį , nei į tikrąją kokybę. Bus paklausa _ bus ir pelnas :!:

Nepakaks vien to , kad nuo kūdikystės pratintas valgyti ką jam duoda tėvai , jis ir toliau vadovausis jų argumentais. Su amžiumi jis susidarys ir savo nuomonę nors ir klaidingą suaugusiųjų supratimu ir tikrai suabejos tėvų autoritetu. Tik gerokai vėliau , išmokęs apdoroti informaciją jis supras klydęs , bet šio pasaulio "juodas darbas" bus jau padarytas. Manau visi gerai žinote apie negrįžtamų procesų poveikį.

Taigi , kaip ruošiesi spręsti šią problemą :?:
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Sat 01 23, 2010, 0:25
by kestutis670
[quote="Ramuma"] Bet, svarbiausia- Kuria!

Aš taip pat pasidalinsiu savo mintelėmis...
Laukinė gamta- iš tiesų ji nelaukinė, tik mums nepažįstama.

:h: "Ramuma".
Taip. Tai tikrai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu , kad kūrybinis procesas vyktų teigiama linkme.Jei "kursime" kaip nevykėlis kalvio mokinys "šnypštuką" _ nedaug bus naudos iš tokios "kūrybos". Tai tik bruzdėjimas , kurį matome kasdien.
Kad kūrybinis procesas įgautų prąsmę reikia perkainoti vertybes ir įsitikinti ar jos išties yra tos tikrosios vertybės , dėl kurių mes dedame pastangas ir eikvojam savo gyvenimo laiką.

Štai Laimis viename savo pasisakyme teigia , kad jis "neskuba ir gali , kad ir 20 metų statyti savo namą". Ar tai tiesa :?: Ne :!: Jis negali taip ilgai jo statyti , nes po 20 metų jo mylimoji bus "penktoj dešimty" ir jau gali nebegalėti atlikti motinystės pareigą. Kur jis augintų savo kūdikį pradėjęs dabar :?: Ir jo pasąmonė tai žino , tad pažvelkim kaip skrupulingai sekančiame pasisakyme jis klausia :"kiek laiko reikia" tam ir tam...
Neįsižeisk Laimi , už viešą tavo minčių aptarinėjimą. Mano amžius leidžia tai daryti. Beje , tos tavo mintys juk pateiktos taip pat viešai.

Kūrybinis procesas prasideda nuo minties. Jei mes atsakingai atsižvelgdami į visus įmanomus faktus suformuluosim teisingą MINTĮ , po to pagal sąskambį parinksim ŽODĮ ir nenukrypdami nuo minties ir ištarto žodžio atliksim VEIKSMĄ , būsim pradėję kūrybinį procesą. Tai nėra lengva. Mus supantis pasaulis neleidžia atvirai su vaikišku tyru naivumu atverti save.

Pažvelkime kaip kūdikis elgiasi matydamas didelį plėšrų tigrą: jis tiesia į jį rankutes norėdamas paliesti "švelnų šiltą katiną" , nes jis dar nepažįsta BAIMĖS. Tik mes "suaugėliai" turėdami gyvenimo patirtį žinome kas yra BAIMĖ , todėl ir elgiamės taip.
Mes ir vienas į kitą žvelgiam ne su pasitikėjimu , o su baime , nes žinome kad parodę "tyrą vaikiško naivumo atvirumą" galime būti įskaudinti , išjuokti , pažeminti ir net sunaikinti. Todėl ir mūsų tarpusavio santykiai vyksta "užsidėjus šarvus ir kaukes" , kad niekas neįtartų mūsų tikrųjų ketinimu ir negalėtų pasiekti pažeidžiamų vietų.

Taip įpratę gyventi kokią MEILĖS ERDVĘ galime sukurti :?:
Jei priėję prie savo auginamo augalėlio su kauke mes jį kalbinsim švelniausiais žodžiais , o mintyse sakysim: "nagi auk tu greičiau , nes aš jau noriu tave suvalgyti" , mes užmegsime su juo MEILĖS ryšį :?: :D

Tai mano pastebėjimai sukaupti per netrumpą amžių analizuojant savo ir kitų žmonių gyvenimus...
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Mon 01 25, 2010, 11:51
by Laimis
Taigi , kaip ruošiesi spręsti šią problemą
Kestuti, prašau suprasti ir nekalbėti apie mano vaikus. Jūs gi žinote, kad mintys pildosi. Ir aš labai nenorėčiau, kad jūs savo mintimis kurtumėt mano vaikų gyvenimą.

Stenkimės geriau kalbėti apie savo sukauptą patirtį. Jūs turite patirties, aš turiu patirties. Tai štai ir pasidalinkime ja padėdami vienas kitam.
kestutis670 wrote:Tomo "kokteilis" tikrai yra sveikas maistas ir aš jį vartočiau neabejodamas , nors bevelyčiau pats jį pasidaryti , bet dėl laukiniuose augaluose esančių glikozidų , rauginių medžiagų jis garantuotai bus kartokas , nors ir pagardintas obuoliais ar dar kuom.
O jūs pabandykite pasigaminti. Jis tikrai nekartus. Kiek man teko valgyti, tai visi buvo nekartūs. Tadas įdeda net tokių augalų kaip alyvos lapai, obels lapai, ugniažolė. Susimaišę su kitomis, nekarčiomis žolėmis ir lapais jie praranda savo kartumą.

Bet Tadas tai žinoma ekstremalas. Buvo keletas jo kokteilių, kurių negalėjau valgyti, nes jis ten prideda net šakų ir spyglių! :) Bet čia tik jis. Kiti va mano draugai daro neekstremalius kokteilius. Įdeda banano, uogienių, lapus įdeda be šakų. Kokteilis gaunasi labai švelnus. Atrodo kaip parduotuvinis jogurtas, o ir kvepia skaniau. Tokį mielai valgo ir vaikai.

Jūs pabandykite pasigaminti, o ne spėliokit ar jis bus kartus. :)

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Mon 01 25, 2010, 12:07
by Laimis
kestutis670 wrote:Štai Laimis viename savo pasisakyme teigia , kad jis "neskuba ir gali , kad ir 20 metų statyti savo namą". Ar tai tiesa :?: Ne :!: Jis negali taip ilgai jo statyti , nes po 20 metų jo mylimoji bus "penktoj dešimty"
Nesakiau taip, Kęstuti, paskaitykite dar kartą. Tikrai taip nesakiau.
Ir jo pasąmonė tai žino , tad pažvelkim kaip skrupulingai sekančiame pasisakyme jis klausia :"kiek laiko reikia" tam ir tam...
Kadangi jūs užsiminėt, kad turite labai geros patirties, tai aš stengiausi išsiklausinėti kokia ten konkrečiai pas jus patirtis. Ir dabar to norėčiau. Kad imtumėt ir kuo smulkiau su detalėmis papasakotumėt kaip praeina tarkim viena jūsų diena. Kiek laiko būnate darže, kiek laiko sode, kiek laiko prižiūrite gyvuliukus. Kaip augalus sodinate? Ar mulčiuojate? Ar apsimoka mulčiuoti? O gal atradote kitą būdą, geresnį? Gal mes irgi pasinaudotumėme jūsų atradimais, jeigu jūs papasakotumėte.

Aš suprantu, kad kiekviena diena kitokia. Kiekvieni metai kitokie. Bet reikia imt ir išsirinkti vieną dieną, paskui antrą. Jei nepradėsite pasakoti apie vieną savo dieną, tai nepapasakosite ir apie kitas dienas. Reikia gi nuo kažko pradėti.

Kaip kitaip kitaip mums perteiksite savo patirtį? Vien sakydamas: "kurkitės atsargiai" mums patirties neperteiksite. Turite paimti konkrečią dieną ir ją aprašti. Konkretų metodą, kurį naudojat aprašyti. Ir vat iš tų konkrečių pavyzdžių mes galėsime pasimokyti.

Tad pradėkite. Tema yra kaip išgyvensime savo sodybose. Jau turite patirties. Tai ir pasakykite kaip išgyvenate. Kiek daržo turit, kokias kultūras auginat, kokius gyvulėlius turit, kiek laiko turit įdėti į visa tai, iš kur gaunate pinigų sklypui, drabužiams, namo remontui ir t.t.

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Mon 01 25, 2010, 15:34
by Ramuma
Problemėlė ne tame, kad vaikai bus paprastesniais rūbeliais, apavu. Visuomet galima išmokti nerti, siūti, velti. Kuo ir užsiima, mano manymu, šeimos žmonės, mylimosios. Daug kas priklauso nuo pateikimo, kokie aksesuarai, ar per daug iššaukiantys, ar ne, tie rūbeliai. Ir galima pastebėti, kad tie rūbeliai sukurti būna ne tik savitumu, bet ir kokybe patrauklesni. Į išleistuves, kuomet mergužėlės eina su nertomis motučių suknelėmis, ne ką mažiau akis traukia, nei tos, kurios būna su išsinuomota brangia suknele. Mieste žmonės taip pat vaikus rengia kukliai ir paprastai. Kai kurie net labai skurdžiais apdarais, nes tokios, kaip sakėte, yra mados. O ir žmonės miestuose dažniausiai dirba aptarnaujamąjį darbelį. Nebent tie tėveliai persistengia, kurie savo vaikus nori matyti išpuikusius. Tokius dažniausiai ir žemina mokyklose. Kitas dalykas- visiems neįtiksi. Problemėlė ta, kad tėveliai mažai laiko praleidžia su savo vaikais bendravimo prasme, tad vaikams mokyklose ir norisi to dėmesio, kurio išraiška ne visuomet būna švelni.

Tokios košės ne tik anūkėliui neįsiūlytumėte, bet ir man. :H
Kokteiliai manęs netraukia. Man labiau norėdavosi kramtyti, o ne alkį numalšinti. Su dukterėčia vasaros metu mes eidavome pasivaikščioti po namus. Jai labai patiko rūgštynės, kurios pas mus natūraliai sodelyje išdygta. Tuo pat metu pasiūlydavau, ir kitų augalėlių lapelių. Supažindindavau, kaip vadinasi vienas ar kitas augalėlis. Daugelis augalėlių, žinoma, nepatikdavo. Ir nieko čia keisto. Jei dalį viso šeimos maisto sudaro išaugintas maistas savo Giminės sodyboje- tai taip pat nemaža šventė. Juk vaikas ir obuolius valgo, kriaušes, vyšnias, serbentus, agrastus, karintas, avietes, aronijas su dideliu džiaugsmu ir pasimėgavimu. Ir pradžia tokia- labai sveikintina. Svarbiausia- nepersistengti. Vėliau, paaugus medžiams, krūmams, rasis ir kitokios uogelės, daugiau naudos teikiančios.

Apie Meilės erdvę... Kiekvienas žmogus Meilės erdvę kuria pagal savo išgales. Juk svarbiausia, kad Kuria!

Vienas žmogus gavęs sklypelį, ten retai kada lankysis, galbūt susipažins su aplinka, pasodins, pasės. Bet visuomet tik gavęs laisvės- ten tekinomis išskubės, ir tą erdvę puoselės, mokysis puoselėti bei mokysis mylėti. Šeimas sudaro įvairūs žmonės, su skirtingais charakteriais, norais, tad kuriantis žmogus prisitaiko ir neperša to kitiems, nes myli.
Kitas žmogus gavęs sklypelį, ten apsigyvens, pasistatys namelį, nuolatos bus tarp augalėlių. Puoselės savo Meilės erdvę kiekvieną akimirką. Galbūt jis bus vienišas, o galbūt su mylimu žmogumi.
O yra ir tokie, kurie gavę sklypelį, į jį net nežiūrės, nusispjaus ir dar priekaištų pažers: O kur namas? Kur vandentiekis? Kelio net nėra? Absurdas! Taip pat yra ir tokių, kurie Meilės erdvę apleidžia, žemė ima dirvonuoti...

Visa tai priklauso nuo žmogaus. Meilės erdvę gali sukurti tik mylintis žmogus. Jei meilės pradeda stigti- aplinka atitinkamai reaguoja...

"Yra kelios pagrindinės žmogaus kūno ligų priežastys: tai pragaištingi jausmai, emocijos, dirbtinis mitybos režimas ir maisto sudėtis, artimojo ir tolimojo tikslo nebuvimas, klaidinga savo būties ir paskirties samprata."

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Mon 01 25, 2010, 19:44
by kestutis670
:h: Laimi,
man tikrai sunku susigaudyti kokia forma pateikti tau savo mintis. Jei retorinį klausimą "kaip paaiškint SAVO vaikui..." tu priimi kaip nukreiptą į TAVO vaiką , tuomet į tą klausimą atsakyk lyg jis būtų taikomas MANO vaikui. Gal tokia forma pateiktas jis tau bus priimtinesnis. :?:

Laiko klausimą taip pat galiu suvokti kaip "pamokymą" jog namo statymas per ilgą laiką "bus neskausmingas", tačiau tu asmeniškai to nepaisai ir skubi jį pasistatyti :lol: .Kaip ir revoliucija...

Nesuprantu kokią naudą tu tikiesi gauti iš mano vienos gyvenimo dienos aprašymo. Nei pradžios , nei galo. Dviejų vienodų dienų nesu nugyvenęs. Laimi , tai juk procesas :!:
Vienos dienos išgyvenimai , patyrimas ,kitą dieną būna papildomi naujais iš esmės keičiančiais pirmąją ir t.t. Kokią sampratą aš galiu pateikti :?: Tuo labiau , kad aš nežinau tavo gyvenimo vizijos...

Štai konkretų tavo aprašytą atvejį dėl bulvių auginimo aš galiu pakomentuoti ir pateikti argumentus paremtus asmenine patirtimi , tačiau tu pateiki kategorišką savo išvadą , kad tavo pasirinkta "agrotechnika" tau yra tinkama , tuom atmesdamas norą sužinoti mano nuomonę.
Na , kad nepasirodytų , jog aš atsikalbinėju , tai papasakosiu kaip aš auginu "antrąją lietuvišką duoną" _ bulves.

Pradėsiu nuo sėklos paruošimo , o ją pradedu ruošti jau iš rudens , nuimant derlių.
Sėklinės bulvės 80_100 gr svorio atrenkamos gerai išsivysčiusios , atitinkančios veislei būdingą formą ir išvaizdą. Dezinfekuojamos saulės atokaitoje apie porą val. Po to nunešu į pastogę ir paskleidžiu ant drėgnos žemės , kad nesuvystų.
Taip jos laikomos iki šalčių pavojaus ir dėžutėse po 5_10 kg vėliau saugomos rūsyje.
Apie vasario pabaigą parsinešu sėklą kambarin ir nupilu karštu vandeniu apie +50 ne karštesniu.
Kovo vidury , kambaryje ant grindų paskleidžiu pjuvenų ar smulkintų šiaudų , tinka ir durpės.Ant jų išdėlioju sėklą prieš tai "pažadinus" kuo daugiau "akučių. Darau taip: kiekvieną bulvės akutę aprėžiu peiliu apie 1cm nuo akutes ir apie 0,5cm gyliu.
Kartą savaitėje bulves apverčiu , kad želiantys daigai "neišbėgtų". Dabar jau būtina purkšt ar apšlakstyt periodiškai vandeniu , nes pradėjus augt daigams , jie sunaudoja daug drėgmės ir ima vysti motininis gumbas.
Kai išdygusios šaknelės pasiekia apie porą cm darau iš popieriaus maišelius ir pripildęs juos iš rudens pasiruošto komposto susodinu bulves.
Taigi , mano "bulviasodis" prasideda apie balandžio vidurį.
Vėl reikia laistyti ir papildyti maišelius žemėmis. Nebijok "palaidoti" pasirodžiusių lapelių.
Priklausomai nuo oro sąlygų , balandžio pabaigoje _ gegužės pradžioje jau perkeliu į dirvą.
Sodinu pagal schemą 50x70cm

Iki pirmojo kaupimo kas trys _ keturios dienos grėbliu "akėju" bulvių laukelį , nes vienmetės žolės per tiek laiko pasiekia siūlinę fazę ir yra lengviausiai pažeidžiamos.
Kaupiu mažiausiai du kart ir dar papildomai , jei lietūs stipriai suplaka žemę.
Tręšiu iki žydėjimo pradžios raugintų dilgėlių skystimu praskiedus vandeniu.
Užsitęsus sausrai papildomai laistau , nurenku kolorado vabalus ir naikinu kiaušinėlių "lizdus".
Savaitę prieš derliaus nuėmimą nupjaunu virkščias.
Tokiu būdu auginant aš iš vieno kero vidutiniškai prikasu po 4_4,5kg gerų maistinių bulvių.

Per sezoną į bulves "atkreipiu" savo dėmesį apie 100 kartų . Panaši dalis tenka ir kitiems mano auginamiems augalams , o auginu apie 30_40 įvairiausių laukų ir daržų kultūrų. Jei mokykloj mokeisi aritmetikos , tai nesunkiai apskaičiuosi kiek maždaug laiko tenka skirti tiems darbams.

Kadangi mano žinioje yra visos dvidešimt keturios valandos paroje , tai aš be vargo išsitenku laiko limite ir niekada nereikia "forsuoti".
Visas mano gyvenimas į kurią veiklos sritį bepažvelgtum paremtas "žaidžiančio peliuko" principu. Man netenka blaškytis tarp dviejų "pasaulių" , kad viename "uždirbtus" pinigus parsineščiau į kitą , nes aš niekada nesu matęs peliuko su pinigine po kaklu.
Jei peliukas savo dantukų ir nagučių pagalba sugeba užtikrinti sau sotų ir nuotaikingą gyvenimą , tai ir aš nesijaučiu už jį kvailesnis.
:love: :h:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Mon 01 25, 2010, 23:08
by Laimis
Nu ir ačiū Dievui, kad pagaliau papasakojot kažką konkretaus. Vat būtent tokių žinių aš ir prašiau. Gal dar papasakotumėte apie kokią nors kultūrą? Pavyzdžiui obuolius arba javus?

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Posted: Tue 01 26, 2010, 3:15
by kestutis670
Laimis wrote:Nu ir ačiū Dievui, kad pagaliau papasakojot kažką konkretaus. Vat būtent tokių žinių aš ir prašiau. Gal dar papasakotumėte apie kokią nors kultūrą? Pavyzdžiui obuolius arba javus?
:h: Laimi,
aš tik dėl to ir susiradau šį forumą , kad galėčiau bent truputį padėti žmonėms pasiryžusiems keisti šį pasaulį. Mano amžius toks , kad aš jau ne kažin ką naujo galiu spėti padaryti , tačiau tai kas jau sukaupta norėtųsi palikti kitiems kaip "palikimą" , nes kiekviena patirtis turi savo vertę. Net negatyvi , nes kitas galės nebekartoti mano klaidų.
Kadangi tu tik vienas kol kas teužduodi man klausimus , tai aš ir toliau tęsiu savo pasakojimus , bet noriu atlikti šiokią tokią analizę ir tavo veiksmų atžvilgiu. Deja , mano užduodami klausimai tau , neranda atgarsio ir man tenka spėlioti ar ta informacija tau aplamai reikalinga. Na , bet tai nėra pernelyg svarbu , nes jei ne tu tai gal kas kitas ras sau tinkamų žinių.

Tu dėkoji Dievui , tariamai radęs "konkretų" pasakojimą , bet mano visos iš esmės , pateiktos mintys liečia konkrečius dalykus.
Štai man , tai tikrai reikia šauktis Dievo klausiant : kada gi tu išmoksi "normaliai"pateikti klausimą , kad aš galėčiau į jį duoti konkretų atsakymą.
Ar man pradėti nuo Adomo ir Ievos ragautų obuolių , ar iškloti sodininkystės vadovėlio paskaitą , ar išvardinti visus obuolių
panaudojimo variantus :?: :?: :?: :D

Verčiau pradėsiu nuo javų. Visgi tai pagrindinis maisto produktas.
Savo sklypelyje esu išbandęs žieminių ir vasarinių javų auginimą ir pritaikęs juos savo poreikiams.
Žieminiai: rugiai , kviečiai , miežiai ir kvietrugiai.
Vasariniai: kvieteliai , miežiai , avižos.

Žieminius sėju dažniausiai po bulvių. Kadangi bulves kasu rankiniu būdu su sodo šakėmis , tai žemė paruošiama sėjai iškart po bulvių derliaus nuėmimo. Taip dirbant žemę išrenku visas pasitaikančių daugiamečių žolių šaknis. Dažniausiai , tai varputis , usnys, netikroji mėta , pievinė sidabražolė, dirvinė pienė ir kiaulpienė. Tas šakneles neišmetu , išskyrus mėtą ir usnis. Joms panaudojimo neradau , o kitos tinkamos maistui. Iš varpučio šaknų galima pagaminti neblogą kavos pakaitalą ir miltus , kurie kokybe nenusileidžia kvietiniams.Apie kitokių šaknų panaudojimą galėsiu papasakot atskirai.

Taigi , žemė jau paruošta sėjai. Padarau metro pločio lysves , gerai išlyginu grėbliu ir išrenku pasitaikančius akmenukus. Ruošiu kiekvienai javų rūšiai po 20kv.m. , nes man vienam pakakdavo pasisėti po porą stiklinių rankiniu būdu atrinktų grūdų.Jie praktiškai beveik visi ir telpa tokiame plote.

Dabar pereikime prie sėklos. Sėjai atrenku javapjūtės metu pačias didžiausias varpas ir rankiniu būdu jas iškuliu. Kūlimui naudoju išdirbtos odos gabalą , tokio dydžio , kad tilptų gera sauja varpų. Ištrynus , išvėčius vėjyje išrenku stambiausius sveikus grūdus. Juos laikau popieriniuose maišeliuose sausoje , vėsioje patalpoje. Kadangi žieminių sėjai naudoju tik praeitų metų derliaus sėklą , tai jai dar tenka praeiti vieną paruošimo etapą : vasario 11,12,13 saulėtomis dienomis , valandai kitai grūdai išnešami laukan ir paskleidžiami ant medžiagos prieš saulę , kad "pasikrautų "jos energija.

Prieš sėją sėklą granuliuoju. Tam tikslui naudoju molį , vištų ir ožkų mėšlą lygiomis dalimis. Viską gerai išdžiovinu , sutrinu ir išsijoju per tankų sietelį , kad gautųsi "pudra" - labai smulkūs milteliai.
Kaip ir bulves , sėklą nuplikinu karštu vandeniu. Tai savotiškas "beicavimas" , užmušantis grybinių ligų sukėlėjus. Gerai į kaitinamą vandenį įberti pelenų. Šarmas geriau veikia. Tik neperkaitinkit :!: Ypač tų javų , kurių plona luobelė.
Tada į stiklainį įberiu saują grūdų (drėgnų po nuplikinimo),apibarstau "pudra" ir atlikdamas sukamąjį judesį apveliu ja sėklą . Pakartotinai supurškiu su pulverizatorium ir vėl užberiu tos "pudros". Taip kartoju kol sėkla tampa žirnio dydžio. Ir taip paruošiu visą likusią sėklos dalį.

Sėjai pasiruošiu šabloną , pagal ,kurį išsėsiu grūdus. Tai truputį ilgesnė nei vieno metro ir dešimties cm pločio lentelė 45 laipsnių kampu suliniuota kas penki cm tarpais. Tada pasiruošiu žemą suoliuką ir plačią lentą , kad tilptų suoliukas. Ji taip pat metrinė.
Pirmuosius sėju rugius , nes jiems reikia iki šalčių gerai "iškrūmyti". Sėją pradedu atsižvelgdamas į ilgalaikę oro prognozę , bet ne vėliau rugsėjo pirmos dekados.
Skersai lysvės uždėjęs šabloną sukišu grūdus ties atžymomis į maždaug dviejų cm gylį. Kai jau nepasiekiu , ant lysvės uždedu lentą ir pasistatęs suoliuką ant jo atsisėdu taip savo svoriu "privoluodamas" pasėlį.
Štai ir viskas. Belieka laukti pavasario , o apie tolesnę eigą pratęsiu ryt...
:love: :h: