Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Laimė viename hektare, gyvenviečių kūrimas

Moderatorius: Visi tvarkytojai

Skelbti atsakymą
Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Ant 01 26, 2010, 13:33

kestutis670 rašė:Štai man , tai tikrai reikia šauktis Dievo klausiant : kada gi tu išmoksi "normaliai"pateikti klausimą , kad aš galėčiau į jį duoti konkretų atsakymą.
Na jei netinka jums mano klausimai, tai daugiau jų neuždavinėsiu. Gal kas kitas užduos arba gal pats rasite būdą kaip pasidalinti savo patirtimi su forumiečiais.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Ant 01 26, 2010, 17:10

Laimis rašė:
Na jei netinka jums mano klausimai, tai daugiau jų neuždavinėsiu. Gal kas kitas užduos arba gal pats rasite būdą kaip pasidalinti savo patirtimi su forumiečiais.
:h: Laimi,
norint konstruktyvaus dialogo reikia abipusio geranoriškumo , nuoširdumo , takto ir tolerancijos. Į probleminius klausimus žvelgti dalykiškai , konkrečiai , "vyriškai".
Ambicijos , savojo reikšmingumo jausmas , perdėtas įžeidumas tikrai neskatina bendravimo.
Po tavo TAIP pateiktų klausimų jaučiuosi tarsi šunėkas gavęs didžiulį kaulą:" te , graužk ir nesipink po kojom. Kai šį "sudroši" _ gausi kitą. Aš tau turiu dar bent šimtą "tokių kaulų..."

Aš esu "žaidžiantis peliukas" _ savarankiškas , laisvas ir nepriklausomas. Viršininko tonui esu abejingas...
:h: :love: :h:

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Ant 01 26, 2010, 20:20

Ramuma rašė:
Visa tai priklauso nuo žmogaus. Meilės erdvę gali sukurti tik mylintis žmogus. Jei meilės pradeda stigti- aplinka atitinkamai reaguoja...

"Yra kelios pagrindinės žmogaus kūno ligų priežastys: tai pragaištingi jausmai, emocijos, dirbtinis mitybos režimas ir maisto sudėtis, artimojo ir tolimojo tikslo nebuvimas, klaidinga savo būties ir paskirties samprata."
:h: "Ramuma",
ilgai galvojau kokį atsakymą parašyti ir galiausiai supratau , kad šį kartą vertėtų apsistoti prie Jūsų pateiktų citatų.

Taip :!: Viskas priklauso nuo mūsų.
Kokią savo gyvenimo viziją sukuriam , kaip pavyksta ją suderinti su mus supančia aplinka , kuom save suvokiam toje aplinkoje.
Mūsų aplinka , tai visa Dievo kūrinija ir svarbiausias iš jų _ žmogus. Jei į tą aplinką įsiliejam nesutrikdydami harmonijos , mūsų gyvenimas tampa maloniu pasivaikščiojimu , o jei įsispraudžiam jėga t.y. dirbtiniu _ prievartiniu būdu , tai toks būna ir atoveiksmis _ mus stumia atgal , verčia eikvoti jėgas išlikimui.
Visa tai sukelia ir ligas , ir nepasitenkinimą , iššaukia agresiją. Tai negatyvūs reiškiniai , kurių norime išvengti , tačiau dažniausiai nežinome kaip tai padaryti. Įvairūs dvasiniai mokymai nurodo esminę kryptį _ tai darbas su savimi. Dažnas save suvokia tobulu , be priekaištų ir piktinasi , jei kas mano priešingai.

Teko skaityti Hermio Trismegisto , gyvenusio 10 000 metų pr.Kristų , išsakytas mintis:
"Nedaryk kitam to , ko nenori , kad tau būtų padaryta."
Krikščionys perfrazavo šią mintį į mums žinomą : "mylėk savo artimą kaip pats save".
Belieka tik suvokti šį posakį , kad po žodžiu "artimą" turime matyti visą mus supančią aplinką , o ne tai kas mums atrodo "artima".

Ta mintis visiškai keičia mus supančios aplinkos sampratą. Iškart išryškėja visas susipriešinimas tarp natūralios aplinkos ir realiai egzistuojančios. Tarsi du atskiri pasauliai vienoje planetoje. Pamatęs tokią padėtį žmogus "pasimeta". Pasijunta be galo menkas , bejėgis. Tačiau , jei niekas neprisiims atsakomybės ką nors keisti tai niekas ir nesikeis.
Štai čia jau tinka Jūsų išsakyta mintis , kad reikia KURTI. Tik pradėti kūrybą reikia nuo savęs.
Jei nemokšai Meistrui duosi geriausias medžiagas , tobuliausias įrankius , ar jis pagamins ką nors gero :?:
Labai abejoju.

Visi mus supantys reiškiniai yra paremti dėsniais. Šis pasaulis paremtas PRIEŽĄSTIES _ PASEKMĖS dėsniu , tai aido principas :"kaip šauksi _ taip atsilieps". Dėsnių nepaisymas jų veikimo nepanaikina. Vertėtų to nepamiršti ir vadovautis visuose savo veiksmuose.
Linkiu sėkmės :!:
:love: :h:

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Tre 01 27, 2010, 0:12

kestutis670 rašė:norint konstruktyvaus dialogo reikia abipusio geranoriškumo , nuoširdumo , takto ir tolerancijos. Į probleminius klausimus žvelgti dalykiškai , konkrečiai , "vyriškai".
Ambicijos , savojo reikšmingumo jausmas , perdėtas įžeidumas tikrai neskatina bendravimo.
Na, jau jeigu jau kalbėsime kaip lygus su lygiu, tai tada aš jum irgi turiu paaiškinti, kas tikrai neskatina bendravimo.

Štai jūsų pirmoji citata:
Laimi , ar tau neatrodo , kad dabartinė tavo veikla nei kiek nesiskiria nuo eilinio naujakurio kaimo vietovėje :?:
Skubėsi ar judėsi iš lėto esmės nekeičia. Tu sukursi "kolektyvinio sodo" modelį su tuo skirtumu , kad jis bus ne šešių arų dydžio , o dviejų hektarų. Gal tavo "žmogiškos laimės" koncepsijai to ir pakanka , bet taip nebus sukurta "MEILĖS ERDVĖ", kuri apima kur kas platesnį minčių spektrą.

Manai , kad pritempęs negyvų statybinių medžiagų ir iš jų surentęs originalų , bet vistiek negyvą būstą , tuom prisidėsi prie meilės erdvės kūrimo :?: Nesvarbu kokios tai bus medžiagos: šiaudai , molis , mediena ar plastikai. Geriausiu atveju tu savo statinį galėsi įvardinti kaip "ekologišką" būstą.
Manote, tokie žodžiai skatina bendravimą? Nekokį vaizdelį man nupiešėt. Aš reiškia tysiu negyvas statybines medžiagas į savo sklypą, o jūs, taip išeina, esate meilės erdvės kūrėjas? O tai kame jūs pats gyvenate? Iš gyvų medžiagų namas? Aš stengiausi neįsižeisti ir nesivelti į bereikalingas diskusijas, o pakreipti viską konstruktyvia vaga ir pasakiau, kad geriau nebaugintumėte naujakurių, o pasidalintumėte savo patirtimi. Paklausiau kodėl jum taip atrodo, kad aš sukursiu tik "kolektyvinį sodą". Į tai jūs atsakėte:
Audringa emocijų išraiška parodo EGO išbujojimą ir asmenybės nebrandumą. Patartina vėl "matuoti"...
Matote, aš jūsų paklausiau iš kur jūs žinote apie mane, jei nebuvot pas mane ir nieko nematėt, o jūs pradėjote kalbėti apie EGO išbujojimą ir asmenybės nebrandumą. Turbūt taip norėjote padaryti bendravimą šiltesniu? Čia kuris iš mūsų šuniuku buvo?

Toliau aš kryptingai nereagavau į jūsų užgauliojimus ir stengiausi konstruktyviai kalbėti. Klausiau pagal temą, ką sodinat, kaip, kiek... Paprastas draugiškas klausimas. Bet atsakymo iš jūsų negavau. Jūs pasakėte - "paklausk kitaip, konkrečiau". Ir aš klausiau. Daug kartų. Įvairiai. Ir man kaip šuniukui vis numesdavot: "neteisingai klausi". Kelis kartus. Tai jūs manote tokie jūsų žodžiai ir poelgiai skatina bendravimą? Elgiatės kaip lygus su lygiu ar visgi mane laikote žemesne būtybe?

Galiausiai pradėjot kalbėti apie mano vaikus. Pasakėt kaip jie augs, ką jie darys ir kokios problemos jiems kils. Paskui kitoje žinutėje apskritai parašėte ką galvoja mano pasąmonė. Viską geriau už mane žinote ne tik kokie pas mane vaikai bus, bet net ką veikia mano pasąmonė. Jūs tikras šaunuolis ir išmintuolis, o aš va toks perskaitomas ir nuspėjamas.

Tai kuris čia iš mūsų yra tas viršininkas? Argi ne jūs Kęstuti, taip negražiai kalbėdamas? Šitiek metų turite, vartojate žodžius "meilės erdvė", o iš jūsų tik žeminimus girdžiu ir žinoma daug šypsenėlių. :h: :H :love:

Prieš kitą kartą ištardamas žodžius "meilės erdvė" pažiūrėkite ką parašėte, ar ko neįžeidėte pats. Va tada ir gyvenimas bus geresnis.

Jūs turite daug patirties. Atėjote čia ja pasidalinti. Labai puiku. Tą ir darykite. Aprašykite krislelius tos brangios patirties, tik stenkitės nežeminti kitų ir mes gražiai sutarsime.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Tre 01 27, 2010, 2:23

:h: Laimi,
supratau tavo poziciją. Ateity , jei norėsiu išgirsti tavo nuomonę kokiu nors klausimu pažadu nenaudoti nei tavo vardo , nei kreipinio į tave , o pastatysiu save į tą "vaidmenį". Gal tuomet tai neiššauks tavo susierzinimo.
Beje visuose savo pasisakymuose aš nevengiau paaiškinimų kokios yra mano pažiūros, kokie motyvai , kokiais principais vadovaujuos , o ką gaunu "mainais" iš tavęs :?:
Mes net nesusipažinom. Imkim ir "susikeiskim" vietom. Dabar aš tau užduosiu klausimą , taip kaip tu man užduodi ir pamėgink man į jį atsakyti. "Laimi , papasakok man apie kopūstus". :?:
:love: :h:

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Tre 01 27, 2010, 11:44

Mes net nesusipažinom. Imkim ir "susikeiskim" vietom. Dabar aš tau užduosiu klausimą , taip kaip tu man užduodi ir pamėgink man į jį atsakyti. "Laimi , papasakok man apie kopūstus". :?:
Puiku, susikeiskime.

Kopūstus sodinome tik vieną kartą. Kaimynka išdaigino šiltnamyje ir mum atidavė daigus, tai pasodinom. Buvo labai kaitru, tai vos prigijo. Laistėm daug. Bet kai prigijo, tai augo gerai. Pasodinome kaip ir visas kitas daržoves į nupuvusią žemę ir šienu apdėjom. Tai daugiau kaip ir nieko nedarėm. Išrovėm porą piktžolių ir tiek. Užaugo, suvalgėm. Tai patirties daug neturiu. :)

Šiemet kopūstų rengiamės sodinti daug, nes labai geras produktas. Tadas juos raugina ir tai yra viena pagrindinių jo dietos dalių. Jis juos raugina labai paprastai. Supjausto gabaliukais, truputį paspaudo su kokiu kočėlu ir padeda šiltai. Labai puikus receptas.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Tre 01 27, 2010, 13:39

:h: Šaunuolis , Laimi :!:
Dabar leisk , aš "truputį" papildysiu tavo žinutę tuom kaip aš suprantu savo užduotą klausimą:"apie kopūstus"

Kopūstai _ tai vienmečiai ,dvimečiai ir daugiamečiai kryžmažiedžių šeimos augalai. Dabar Eurazijoje priskaičiuojama daugiau nei šimtas kopūstų rūšių , tačiau labiausiai paplitę yra šie: gūžiniai (baltagūžiai , garbanotieji ir raudongūžiai) , žiediniai , briuseliniai(smulkiagūžiai) , ropiniai ir lapiniai. Be to dar yra viena kopūstų atmaina vadinama "šparaginiais".

Kaip matai , atkreipus dėmesį į klausimą , reikia pasirinkti arba vieną kopūstų rūšį arba imti iš eilės aprašinėti kiekvieną.
Kiekvienos rūšies auginimui keliami skirtingi reikalavimai , tai norint išsamaus atsakymo , reikia išvardinti ir tai.
O kiek įvairių receptų jų panaudojimui , ar gali įsivaizduoti :?:
Štai , kaip aš matau atsakymą į TAIP užduodamą klausimą. Ar realu į viską atsakyti naudojantis tokiomis priemonėmis :?:
Taigi , aš nemanau , kad tu esi visiškas neišmanėlis , tarsi atskridęs iš Marso. Tu ir pats daug ką žinai , tad klausimą kelk tai daliai , kuri tau nežinoma , nes mano laikas taip pat ribotas ir kalbėti apie žinomus dalykus dar kartą nėra prasmės.

Visa tai aš ir vadinu "konstruktyviu dalykiniu bendravimu" , o ne abstrakčiai iškelto klausimo nagrinėjimu.
Tokiame bendravime vietos ginčams neturėtų būti , kaip ir dėl nuomonių ar pažiūrų skirtumo nėra prasmės "skelbti karo".
Taigi , manau , jog dabar suprantamai paaiškinau tą "šunėkui numestą didžiulį kaulą" , nes į taip iškeltus klausimus man tektų rašyti atsakymą keletą dienų(baisiai ilgai "drožti"). :D

Savo pastabomis aš neketinu tavęs nei "pažemint" ar "įžeisti" , nes žvelgiu į jas visiškai iš kito požiūrio taško. Nei pirmaklasis , nei dvyliktokas nėra kvailiai. Tik jų skirtingas sukauptų žinių bagažas.
Jei toks požiūris tau priimtinas , tai mes :H
:love: :h:

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Tre 01 27, 2010, 14:30

kestutis670 rašė:Kiekvienos rūšies auginimui keliami skirtingi reikalavimai , tai norint išsamaus atsakymo , reikia išvardinti ir tai.
Bet juk tema mus riboja: "kaip išgyvensime savo sodybose". Taigi nereikia rašyti apie visas rūšis, bet konkrečią praktiką kaip sekasi išgyventi sodinant kopūstus. Kaip jie auga, kiek laiko sugaištam, koks derlius ar įmanoma užsiauginti visiems metams, ar efektyviau yra pirkti ar užsiauginti? Be to, jei atsakymas nepilnas, tai visada galima perklausti, pasitikslinti. Čia gi forumas, ne enciklopedija.
Savo pastabomis aš neketinu tavęs nei "pažemint" ar "įžeisti" , nes žvelgiu į jas visiškai iš kito požiūrio taško. Nei pirmaklasis , nei dvyliktokas nėra kvailiai. Tik jų skirtingas sukauptų žinių bagažas.
Jei toks požiūris tau priimtinas , tai mes :H
Draugauju su visais, kurie su manimi draugauja. :)

Tęsiant temą norėčiau tada paklausti apie pinigus. Nors jūs ir užsiauginate tarkime viską, bet kaip suprantu tenka pirkti žemę, drabužius, įrankius. Tai kadangi tema susijusiu su išgyvenimu sodyboje, tai įdomu kiek pinigų jums reikia tarkime per metus ir iš kur pajamos? Jeigu asmeninis dalykas, tai nesakykit, bet jei pasakytumėt tai juk žmonėm būtų lengviau įsivaizduoti kaip išgyventi tose sodybose.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Tre 01 27, 2010, 17:04

:h: Ką gi , galim tęsti toliau...
Iškart noriu paprieštarauti dėl temos. Joje gali būti aptarinėjama kiekviena smulkmena liečianti išgyvenimo klausimą. Kaip esu minėjęs anksčiau , "išgyventi" galima mintant "vien tik bulvėmis" užgeriant jas vandeniu , bet sutikit , kas panorės "tokio išgyvenimo" :?:

Pinigų klausimas be abejonės pats aktualiausias. Tikriausiai pažįstat tokius žmones , kurie jau įsigiję tą taip siektą hektarą žemės , dar ir dabar lekia į užsienį , kad greičiau uždirbtų pinigų vien tam , kad atiduotų skolintus pinigus už kuriuos buvo pirkta ta žemė.
Jau nekalbant apie tolimesnes išlaidas , kurios laukia bandant įsikurti. Šiuos klausimus žmonės sprendžia individualiai ir kiekvieno atvejo beabejo neaptarsim.
Tarkim , kad visi tą gabalėlį žemės jau turim ir laikinai gyvenam kaip kas išgali.Pinigų neturim nei vienas , esam nuogi savo sklype ir galim pasinaudoti tik savo sugebėjimais. Šis atskaitos taškas turėtų padėti mums atlikti nuodugnią visų savo resursų "inventorizaciją".
Sekantis punktas reikalaujantis didelio dėmesio yra ateities "vizijos" suformavimas. Ko mes norim , ko siekiam ir kokiais argumentais juos grindžiam. Tai vėl negali būti tik abstraktūs teiginiai :" noriu būti laimingas , noriu , kad mano gyvenimas palengvėtų ir t.t. , ir pan.
Tai yra labai svarbus žingsnis , nes tai kiekvieno iš mūsų , pasirinkto projekto pamatiniai akmenys. Nuo to , kokio tvirtumo jie bus , priklauso mūsų statinio patvarumas ir funkcionalumas.
Tas "teorinis įvadas" duoda eigą tolimesniam užduoties vykdymui.
Turėdamas omeny savo sąlygas aš "priėmiau" to mano minėto peliuko įvaizdį. Turiu tik nagučius ir dantukus ir man reikia išgyventi. Tas įvaizdis išliko iki šiol ir padeda man išspręsti visus likusius klausimus.
Štai nuo šito taško jau kiekvienas iš mūsų gali pasikliauti tik savo žiniomis , patirtimi sukaupta per ankstesnį gyvenimą ir tolimesnio gyvenimo eigoje papildoma. Tie dalykai nusako pinigų kiekį kurio mums tenka ieškoti norint patenkinti būtiniausius savo poreikius. Tai minėdamas aš turiu omeny , kad mums visiems yra BŪTINA : SAULĖ , ORAS , VANDUO IR ŽEMĖ. Be jų jokia gyvybė neįmanoma. Jei tai jau turim , reikia apgalvoti apsirūpinimo MAISTU klausimą. Jis taip pat individualus.
Aš "perkračiau" visas savo turimas žinias apie priešistoriniais laikais gyvenusius žmones , apie tuos , kurie ir dabartiniu metu gyvena ekstremaliomis sąlygomis , lyginau , derinau savo ir jų sąlygas ir iš to dariau išvadas. Visa tai ir vėl apsprendžia pinigų kiekio klausimą.
Visi seniau mokėti amatai , darbai atliekami pačiomis primytiviausiomis priemonėmis buvo taikomi ir mano naujo gyvenimo modelyje. Ką sugebėsi pasigaminti tik "nagučiais ir dantukais" pridėjęs dar savo proto lankstumą _ to neteks pirkti ir dėl to rūpintis pinigais.
Kuomet užsitikrini savo išgyvenimo minimumą gali pradėti galvoti ir apie jo kokybės gerinimą. Vieniems užteks popieriaus lapo , kuriame jie sudarys to "išgyvenimo minimumo" planą _ kitiems deja , teks ieškoti pinigų ir mokytis kaip apsieiti be jų. Čia vėlgi viskas priklauso nuo visų sudedamųjų , bet didžiausia dalimi priklausančia nuo pasirinktos tokio gyvenimo vizijos. Taip kad , konkretizuoti išlaidas , laiko sąlygas , ar kokius nors konkrečius kiekius visiškai neįmanoma. Jei mes būtume "standartiniai" su vienodais poreikiais , keliamais reikalavimais gyvenimo sąlygoms ir t.t. , tuomet beabejo pasitelkus paprasčiausius skaičiavimus galėtume padaryti. Mes esam panašūs tik tiek , kad "kvėpuojam per dvi skylutes , o ka...jam per vieną"...

Tai štai , Laimi ,jei kils kokie klausimai tai jie pats supranti , turi būti labai siaurai nukreipti , tik į konkretų tašką. Jei klausimas pateiktas "plačiąja" prasme , tinkamai ir konkrečiai negalės būti atsakytas dėl pernelyg didelės apimties.
:love: :h:

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Tre 01 27, 2010, 19:07

:h: Kadangi lauke pakankamai šalta tai tenka "tupėti"namie. Taigi , galiu tęsti savo "paskaitų" ciklą , nes jis naudingas ir man tuom , kad primena artėjantį pavasarį ir su juo susijusius darbelius.

Vadovaudamasis savąja vizija , noriu pabrėžti , kodėl aš taip "pedantiškai" kreipiu dėmesį į visas smulkmenas. Taip elgiuosi todėl , kad į visus dalykus žvelgiu iš individualių pozicijų. Stebint atskirus augalus ar gyvūnus dėl jų priežiūros skirtumų gaunami skirtingi ir rezultatai.Pailiustruosiu tai vienu pavyzdėliu: Kartą savo darže radau nežinia kaip "pasisėjusį" kvietrugį. Kadangi jis niekam nekliudė , tai taip ir liko augti. Lankiau jį kasdien ir lepinau kaip kūdikėlį. Kuomet atėjo metas nuimti "derlių" _ buvau šokiruotas _ iš vieno vienintelio grūdelio "prikūliau" 1321 grūdą :!:
Ar gali įsivaizduoti kokie rezervai slypi kasdien mūsų matomuose augalėliuose :?: Tai fantastika :!:
Nuo to karto mano požiūris ir pasikeitė. Taip galvodamas ir taip organizuodamas savo veiklą aš išties pakeičiau tą požiūrį , jog darbas darže yra vargas. Ne , ne vargas , o malonumas. Jis man atstoja miestiečio treniruoklį sporto salėje kai jis nori "palaikyti savo fizinę formą". Tuo labiau , kad toks "sportas" man duoda dar ir materialią naudą.

Sekantis punktas , kurį norėčiau paminėti yra tas , kad viską ką parsinešu prisirinkęs ar sukaupiu užauginęs _ turi būti panaudotas maksimaliai efektingai t.y. nieko negalima išmesti kaip nenaudinga. Bet kokio augalo visos dalys turi rasti "savo paskirtį" mano gyvenime. Beabejo visa tai lemia sukauptos žinios , patirtis ir išradingumas tai panaudojant. Iš esmės tai tuom tik ir skiriuosi nuo peliuko , kad Dievas suteikė man mąstymo dovaną.
Beje esu ne kartą radęs peliuko "žiemos apartamentus". Nepaprastai įdomu :!: Jo "būstas" labai tvarkingas , suskirstytas į "kambarius" , atsargų sandėlį , atliekų laikymo patalpą ir tualetą. "Miegamasis" išklotas šilko minkštumo samanėlėm ir žolelėm , atsargos (gilės , riešutai , grūdeliai) sukrauti tvarkingai kitame "kambaryje" , kevalai ir lukštai nesimėto kur pakliuvę , o vėlgi sukrauti atskirai , tualetas tolimiausiame kamputyje. Žodžiu , daug kam dar toli iki peliuko tvarkos :D
Visi tokie pastebėjimai labai naudingi , jei sugebi juos pritaikyti savo gyvenime. Pagaliau , man daug įdomiau "iš naujo išradinėti dviratį" negu valandų valandas spoksoti į televizorių , kur gali pamatyti tik tai ką tau rodo , o ne tai ką norėtum pamatyti. Nepadės ir SAT antena.

Kadangi man nežinoma tavo asmeninė vizija , tai šiuo metu plačiau nesiskleisiu , o trumpam grįšiu prie kopūstų , nes kaip suprantu , tu juos dar žadi auginti.
Daigų persodinimo metu visi daržininkai turi tą patį rūpestį : kaip apsaugoti gležnus daigus nuo išdžiūvimo.
Aš darau taip: pirma paruošiu duobutę t.y. , jei tai molinga žemė , tai įberiu į ją nors kiek durpių , daigų šakneles pamirkau molio ir karvės mėšlo tyrėje , į duobutę įpilu vandens ir atsargiai , kad neužsilenktų sodinamo daigo šaknelė įstatau daigą ir užberiu sausa žeme. Labai tinka mulčas. Jį darau iš bet kokios žolės prieš tai susmulkinęs. Pasodinęs , jei neužsitęsia sausra nebelaistau. Šiaip kopūstai labai mėgsta drėgmę, todėl stengiuos parinkti jiems kuo drėgnesnę daržo dalį. Rusai sako , kad norint išauginti kopūsto gūžę reikia statinės vandens. Tai netoli tiesos :D
Daigais sodinu tik tuos kopūstus , kurie skirti ankstyvam vartojimui ir tuos , kuriems reikia ilgesnio vegetacijos periodo. Vėlyvuosius , skirtus rauginimui ar laikymui žiemą sėju tiesiog į dirvą. Jie kuo puikiausiai spėja užaugti. Pasodinus per anksti jie neretai ima trūkinėti , nes užsitęsus vegetacijai pradeda "sprogti" žiediniai pumpurai esantys gūžės vidury lapų pažąstyse. Dėl susidariusio spaudimo iš vidaus , gūžės sutrūksta ir nebetinka ilgesniam laikymui , o ir laiku jų nesuvartojus jos ima pūti.
Tai tiek šiam kartui . Jei kils papildomų klausimų _ klausk.
:love: :h:

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Ket 01 28, 2010, 11:44

Kartais iš jūsų pasakojimų atrodo, jog viską darote savo rankomis, viską užsiauginate ir nieko neperkate. Kitais kartais atrodo, kad perkate, pvz. už žemę sumokėjote 15 000 litų. Tai man sunku suprasti jūsų "išgyvenimo" scenarijų. Kartais atrodo, kad pradedat nuo nulio stovėdamas savo lauke ir turėdamas tik savo rankas ir galvą, o kartais atrodo, kad turite namą ir kitų pastatų. Beje, kas statė jūsų namą ir kaip jis laikosi?

Beje, norėdamas įvesti šiek tiek tvarkos forume siūlyčiau šią temą palikti labiau "išgyvenimo" sodybose klausimams, o apie kopūstus ir morkas šnekėtis AUGALŲ forume. Taip į lentynėles išdėliotą informaciją bus lengviau susirasti ateities skaitytojams. Taip pat ir "Meilės erdvės" formavimo aptarimui reikėtų naujos temos. Nors galima ir šioje diskutuoti, nes tai siejasi su sodybos kūrimu, nors ir nebūtinai.

Apie kopūstus informaciją tai tikrai perkelsiu į AUGALŲ forumą.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Ket 01 28, 2010, 15:35

:h: Laimi,
kadangi ta mintis , pradėti kitaip gyventi kilo kai aš turėjau 50 metų , tai savaime suprantama , jog iš karto neatsistojau plyname lauke. Turėjau savo verslą , ūkį ir apart savo 16a dar nuomojau 1ha valstybinės žemės. Buvo 4 darbiniai arkliai , auginau kiaules , avis , ožkas , nutrijas , triušius , apie 100 įvairių paukščių (vištos , antys , žąsys , kalakutai , patarškos).
Gyvenau ir tebegyvenu prieš 100 metų statytame name be jokių patogumų.

Sekdamas savo susikurta vizija , per metus laiko atsisakiau visko kas mano manymu nebuvo būtina. Taigi , atsisakiau nuomojamos žemės , liko tik tie 16a , iš gyvulių liko tik ožkos _ patys naudingiausi gyvuliai (mano nuomone) , dirbtinai "įšaldžiau" savo sąskaitą , kad nekiltų pagunda pasinaudoti pinigais.
Po metų išjungiau ir elektrą , išdalinau visus elektrą naudojančius buitinius prietaisus vaikams , kaimynams. Žodžiu liko "plikos" sienos , nei baldų nei virtuvinių rykų , tik pastogė.
Štai taip ir pradėjau. "Turėdamas ir neturėdamas. :D
Iš šalies žiūrint tai buvo panašu į "kuoktelėjusio" senio užgaidą , bet visa tai dariau tik dėl to , kad save realiai pastatyčiau į vizijoje susikurtą padėtį , nes kai turi galimybę kuom nors pasinaudoti , dažniausiai ir nueini lengviausiu keliu. Taigi , susikūriau dirbtinai priverstines sąlygas ir pradėjau realiai įgyvendinti savo sumanymą.

Manau , dabar jau gali įsivaizduoti situaciją.
Pradžia beabejo buvo sunki. Teko keisti iš esmės visą ankstesnį mąstymo būdą , kitaip vertinti savo veiksmus. Susidurdavau su pačiomis netikėčiausiomis situacijomis ir norom nenorom teko rasti išeitį. Visa tai tapo puikia mokykla , kuri padėjo man sukaupti tą patirtį , kuria naudojuos dabar. Žinoma , kantrybės ir užsispyrimo teko parodyti daug. Mano vaikai sakydavo : ko tu kankiniesi :?: .Gyvenk "kaip visi" , juk tau puikiai sekėsi. Ne :!: Aš nenorėjau gyvent "kaip visi" , aš norėjau gyvent taip kaip aš noriu. Esu žemaitis... :D

Taip gyvenau beveik dešimtmetį , po to teko padaryti penkmečio pertrauką ir kaip esu minėjęs , nuo pernai vėl grįžau prie savo pamėgto gyvenimo. Tą žemę teko priverstinai pirkti , nes nenorėjau , kad kas nors įsiterptų tarp mano ir sūnaus žemių. Taigi , teko "nugręžti" savo sąskaitą , bet ji ir toliau man nebūtina. Visa ko išmokau per praėjusį laikotarpį padeda "išgyventi" man dabar nepaisant nei "krizių" , nei ekonominių svyravimų. Manau , jog sėkmingai tęsiu ir toliau savo gyvenimą , juolab , kad ir vėl galiu įnešti kai kurias pataisas , kurios man suteikia ir šiokį tokį "komfortą"

Štai dėl tokių priežąsčių ir kilo noras pasidalinti savo patirtimi su jumis. Matant apie save susirūpinusius žmonių veidus dėl neaiškios savo ateities norisi jiems padėti , tačiau nors ir matydami mano rezultatus , jie visgi nesiryžta ką nors keisti savo įprastuose gyvenimuose , tad išgirdęs apie anastasijiečius ir pasukau link jūsų...
:love: :h:

Laimis
Pranešimai: 1378
Užsiregistravo: Pir 05 19, 2003, 11:42
Miestas: Link Ukmergės
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Laimis » Ket 01 28, 2010, 16:48

O dabar daug aiškiau. Ačiū, kad papasakojot. Tikrai gražus variantas.
Naujas forumas praktikams
http://esu.tiems.kam.esu.lt

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Ramuma » Pen 01 29, 2010, 15:38

Malonu, kad randasi tie, kurie turi ir patirties, ir moka patirtimi pasidalinti.

Noriu pasiteirauti, galbūt auginote valgomuosius salierus(Apium graveolens), ir taip pat turite patirties, nes mano motutė kiek bandė, nepavykdavo užauginti derliaus?

Dar rašėte apie žolynų šaknis, kad randate, kaip panaudoti(pvz.: varpučio šaknis). Jei kada galėsite, pasidalinkite savo patirtimi šia tema smulkiau.

Ačiū.
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Pen 01 29, 2010, 18:01

:h: "Ramuma",
salierus kaip ir kitas daržoves auginu kasmet ir juos labai mėgstu. Dedu į sriubas , troškinius. Labiausiai patinka šakniniai salierai , nes juos paprasčiau išsaugot per žiemą.
Kadangi salierų gana ilgas vegetacinis periodas , tai juos tenka sėti į dėžutes anksti pavasarį . Aš sėju kovo pradžioje. Sėju negiliai , vos apdengiant žeme , o kad drėgmė greit neišgaruotų , iki sudygimo laikau uždengtus plėvele. Kai pasirodo pora tikrųjų lapelių , perpikuoju į popierinius maišelius ir auginu iki baigsis šalnos. Salierai labai nemėgsta , kai juos pasodiname pergiliai.Tuomet jie skursta ir neauga. Mėgsta drėgmę. Likus porai savaičių iki derliaus nuėmimo su aštriai apdrožta mentele , smeigiant šalia šakniagumbio nupjaustomos pridėtinės šaknys , paliekant centrinę dalį nepažeistą. Tuomet šakniagumbiai "užsigydo"sužeidimus , nebepūva laikant ir patogesni vartojimui. Šiaip jiems ypatingos agrotechnikos netaikau.Kaip ir visi augalai mėgsta gerai ir pakanamai giliai įdirbtą žemę. Netinka labai rūgščios dirvos.
Atsargai , sūdau , džiovinu. Tiek lapus , tiek ir pačius gumbus rupiai supjaustęs ar sutarkavęs. Jei reikia , tai dar ir sumalu.

Su varpučiu "žaidimo" jau daugiau , nors jo nereikia auginti , bet norint prisirinkti pakankamą kiekį , tenka gerokai paplušėti. Specialiai jo niekad nekasiau. Prisirenku kai "kultūrinu"dirvas ar vėliau užsiveisus , dirbant žemę. Geriausia , kai tenka iš naujo įdirbti pūdymui paliktą žemę , nes tuomet šakniastiebiai būna "riebesni" ir ne tokie kieti.
Varputis tinka miltams gaminti , kurių galima pridėti net iki dviejų trečdalių į javų miltus įvairiems kepiniams , sirupui gaminti , nes vėliau pavasarį kasami jie turi savyje gana daug cukraus. Džiovinami arbatai , paskrudinti tinka kavos pakaitalui , be to yra vaistingi. L.m. naudojami gydant plaučių , kepenų ir inkstų ligas. Beabejo vaistų paruošimas kiekvienu atveju yra specialus pritaikant aktyvioms medžiagoms ištraukti reikalingus metodus.
Ruošt žaliavą galima vėlai rudenį ir anksti pavasarį. Reikia gerai nuplauti , tik nemirkyti , supjaustyti gabaliukais ir išdžiovinti pavėsyje.
Naudoju ir jau prasidėjus vegetacijai. Jauni šakniastiebiai tuomet būna dar nesumedėję ir tinka dėti į daržovių patiekalus ir į bet kokių daržovių salotas ar mišraines
Išradingai eksperimentuojant galima atrasti ir platesnį jų panaudojimą , juolab , varputis neturi jokio aštraus ar specifinio kvapo bei skonio.

P.s. nepaminėjau , kad salierai yra trijų rūšių : lapiniai , lapkotiniai ir šakniniai. Jie visi skirtingam derliui skirti.
:love: :h:

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Pen 01 29, 2010, 19:31

:h: "Bastet".
Suprantamos man Jūsų mintys , tačiau manosios kažin ar iškart taps suprantamomis Jums. Galiu tik tiek pasakyti , kad pradėjus KITAIP gyventi atsiranda ir KITOKIE poreikiai , plius tampi priklausomas nuo tos erdvės su kuria esi betarpiškame ryšyje. Taip kaip liaudyje gyvuoja pasakymas , jog :"vienu pasturgaliu dviejų kėdžių neužsėsi" arba vienu metu negali būti dviejose vietose _ taip ir čia , jei tavo rankų laukia įvairūs gyvuliukai , augalai , juk nepaliksi jų likimo valiai. Jie jau tapo priklausomi nuo tavęs kaip ir tu nuo jų.
Kadangi esu "truputį raganius" :D , tai tokius klausimus kaip kelionės ar pan. sprendžiu visiškai kitais būdais , o kad jų išmokti man teko devynerius metus pragyventi kartu su Sibiro šamane , bet ši tema ne tokiu būdu apšviečiama.
Gal truputį atidžiau dar kartą perskaitykite tos pačios Anastasijos knygas ir bandykit įsivaizduoti kaip ji gyvena. Žinoma mūsų aplinkoje , kur mes norom nenorom esami priklausomi nuo įvairiausių mokesčių , be pinigų neapsieisi. Man jų reikėdavo tik "druskai ir degtukams" kaip juokaudamas sakydavau ir kelių litų "žemės mokesčiui" , o tokias "sumas" nesudėtinga gauti pardavus savo produkcijos perteklių , kurį kasmet vis didindavau , nes geriau įsisavindavau praeitų metų patirtį.
Visus mūsų naudojamus dirbinius pagamino žmonių rankos , tai nors ir primityviomis priemonėmis nėra taip sudėtinga ir pačiam apsirūpinti. Reikia tik nepamiršti dėl ko nešiojam galvą...
:love: :h:

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Ramuma » Pen 01 29, 2010, 22:03

Išlaisvink žmogų, ir jis pradės Kurti.

O pas mus- pelkutė... :H
Kokios obelaitės rūšys bei veislės randasi Jūsų sode? Kaip susitvarkote su amarėliais?..
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

kestutis670
Pranešimai: 183
Užsiregistravo: Pir 01 18, 2010, 15:02

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė kestutis670 » Šeš 01 30, 2010, 1:46

Ramuma rašė:Išlaisvink žmogų, ir jis pradės Kurti.

O pas mus- pelkutė... :H
Kokios obelaitės rūšys bei veislės randasi Jūsų sode? Kaip susitvarkote su amarėliais?..
:h: "Ramuma",
tai visiems gerai žinomi žodžiai , tik jie truputį kitaip turėtų būti sudėlioti:"Tik laisvas žmogus gali kurti".
Istorija labai gerai mena šitas pamokas. Išlaisvinti žmonės labai greitai savo noru užsideda vergovės pančius , nes savarankiškumas jiems daug sunkesnė našta nei pančiai. Todėl nesiruošiu tapti "išlaisvintoju". Viena ką galiu dėl jų padaryti tai parodyti vieną iš daugelio išsilaisvinimo kelių , o jau rinktis palieku jiems patiems...

Ar ruošiatės sodelį užveisti pelkutėje :?: Tai sunkus uždavinys. Reikėtų padaryti dirbtines pakylas ir prinešti į jas grunto bent pusmetriu aukščiau esamo dirvožemio lygio , nes užmirkusioje žemėje Jūsų sodelis labai vargs.
Mano nuomone , reikėtų paieškoti nors kiek aukštesnės vietos. Vienai šeimai didelį sodą auginti neverta , nes vėliau gaila bus žiūrėti į pūvančius vaisius , kurių nepajėgsite suvartoti patys. Kažin ar vešite į miestą kad kas nors juos veltui paimtų , nes patys žmonės pas jus neatvažiuos. Gal vieną kitą kartą...

Savo sodą tik pernai pradėjau sodinti , nes anksčiau naudojausi labai seno sodo vaisiais augančiais sūnaus žemėje. Dėl to , kad tas sodas jau tikrai baigė savo amžių , sūnus jį išrovė ketindamas toje žemėje ūkininkauti.
Taigi , pradžiai turiu pasisodinęs po vieną obelį , kriaušę , slyvą ir vyšnią. Manau pasodinti dar antra tiek ir pakaks. Norint skirtingų veislių vaisių galima medelius perskiepyti į atskiras šakas. Daugiau dėmesio skirsiu laukiniams vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Tai gudobelė , šermukšnis , šunvyšnė ,dygioji slyva (nesumaišykite su kaukazine),putinas ,raugerškis _ "barbarisas" , ameliankis , lazdynas , apinys , erškėtrožė , juoduogis šeivamedis. Manau kad pasidomėjus rasite dar ne vieną vertingą augalą. Aš linkęs į įvairovę , o ne į kiekį.
Savo pelkutėje galite auginti mėlynes , bruknes , spanguoles , gervuoges , augs ir avietės. Be to dar galima auginti ir vaistinių augalų : rudeninį vėlyvį , trilapį puplaiškį , kaulašaknę , debesylą , dėmėtąją maudą , valerijoną ir dar...

Na , o jei nepavyksta "susitarti" su amariukais geruoju , tai "pasiūlykite" jiems česnakų arba tabako ištraukų.
Sodelyje stenkitės nepalikti nukritusių lapų .Juos verčiau sukompostuoti , o komposto krūvą anksti pavasarį nuplikykite verdančiu pelenų šarmu. Tokiu šarmu galima apipilti ir agrastų krūmus , nes jie dažniausiai kenčia nuo vaisių valkčio. Tinka ir putinui , nes apie krūmą lieka žiemoti (jau net neatsimenu kaip vadinasi) pikti pilki kirmėliukai , kurie švariai nugraužia putino lapus ir žiedus. Tokio "dušo" ir jie nemėgsta.
Sėkmės :)
:love: :h:

briedis
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: Pen 01 06, 2006, 2:03

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė briedis » Šeš 01 30, 2010, 11:55

Sodelyje stenkitės nepalikti nukritusių lapų .Juos verčiau sukompostuoti , o komposto krūvą anksti pavasarį nuplikykite verdančiu pelenų šarmu. Tokiu šarmu galima apipilti ir agrastų krūmus , nes jie dažniausiai kenčia nuo vaisių valkčio.
O aš manau kitaip ir paaiškinsiu kodėl. Vaisių valktis ir visos kitos tariamos problemos turi aiškias priežastis. Kada žmogus suserga? Tada, kai netvarka su jo psichika arba su chemija. Psichika daro tiesioginę įtaką chemijai, todėl ją čia ir paminėjau. Jei visur tvarka- susirgti neįmanoma ir jokie išorės veiksniai negali padaryti jokios įtakos. Augalai taip pat: jei su medžiagų apykaita augalo organizme viskas tvarkoj, jo negali apimti valktis, rūdligė ar kitoks grybinis susirgimas. Tam yra imuniteto mechanizmas. O medžiagų apykaita tiesiogiai priklauso nuo augalo mitybos. Nesiplėsiu, nes ne ta tema, tik pasakysiu vieną "paslaptį", apie kurią nemoko jokiam universitete: vienintelis natūralus ir visapusiškai teisingas augalų mitybos būdas- simbiotinis. O viso jų sąlygiškai galima išskirti tris. Du kiti, mineralinis ir huminis, yra atsarginiai, bet visas žemės ūkis būtent jais ir remiasi. Taigi, ligos- tai tik neteisinga augalų mityba ir nieko daugiau. Su jomis kovoti nereikia, reikia užtikrinti tinkamą mitybą. Amarai ir kiti "kenkėjai"- taip pat ne problema, o augalų silpnumo (gali būti ir genetinio, ir fiziologinio) rodiklis. Klausimas turėtų būti ne tame, kaip kovoti su ligomis ar kenkėjais, o kaip auginti visapusiškai pilnaverčius augalus.
O konkrečiai dėl lapų: būtinai palikt visus nukritusius lapus savo vietoje ir dar pridėt, jei yra galimybė. Vienintelis dalykas, ką galima ant jų pilt- truputis šviežio žolėdžių šūdo, bet nebūtina. Ir jokių kompostų! :D

Ramuma
Pranešimai: 223
Užsiregistravo: Sek 09 03, 2006, 15:27
Miestas: Rokiškis
Susisiekti:

Re: Kaip (iš)gyvensime savo sodybose?

Standartinė Ramuma » Šeš 01 30, 2010, 12:53

Teisybė, šitaip sudėlioti žodžiai, tiksliau nusako reikšmę.

Mes patys kalti, jei supančiojame, įkaliname savo mintį, paklusdami kito žmogaus minčių valiai, nes tada jau nuo to žmogaus priklauso mūsų nesėkmės arba sėkmė.

Žmonės patys nežino, ko nori, todėl ir blaškosi.

Pas mus kadaise buvo pelkutė. Pavasariais susidaro nedidelis ežerėlis, kurį aplanko praskrendančios gulbės. Žemė nėra apsemta, tik samanota, tad tenka augalėlius karts nuo karto palepinti pelenais. Šalia namo yra trys senos obelaitės: avietinė, antaninė bei alyvinė. Jaunasis sodas, kurį sodino mano tėveliai, pakankamai didelis. Vaismedžiai stiebiasi, serbentai bei agrastai užaugę- duoda nemenko derliaus. Su obelaitėmis bei kriaušaitėmis problemos nėra, tik su vyšniomis bei slyvomis, kurios labai skursta. Tačiau pas mono senelį, kuris tuo pačiu yra ir mano kaimynas, auga senos kaimiškos vyšnios, kurioms rūgšti dirva- neproblema. Tad šį pavasarį sodinsiu.

Ameliankius mes vadiname karintomis. Kieme vienas ameliankis auga kaip medelis, kamienas tvirtas, o kiti- kaip krūmai. Paukšteliams labai uogelės šios patinka. Prieš du metus su šeimos draugais susitarėme iš vakaro, kad ateis ryte ir prisiskins medlievos uogelių naminiam vynui, nes medelis buvo "aplipęs" uogomis. Pabundam, šeimyna anksti ryte, išeiname kieman ir pamatom, kad ant ameliankio- viena kita uogelė tekaba...

Nuo to karto baidyklę pastatome bei maišelius pritaisome sode. Tuomet paukšteliai ne po vaiskrūmius nardo, o po pievas vabalėlius gano...

Mes taip pat neseniai pasisodinome gudobelės, šermukšnio, putino, lazdyno, juodauogio šeivamedžio bei įvairiausių medelių. Labai knieti dabar nuo sėklos medelius pradėt auginti. Tad šiais metais tuo ir užsiimsiu.

Kokio svorio paprastuosius moliūgus(cucurbita pepo) išauginate? Ir ar po atviru dangumi auginate, ir kaip?..
Mes esame vaikai didžiulėje Žemėje...
Mes teesame žaislai suaugusių pasaulyje...

Skelbti atsakymą