Sodyba po mūsų išėjimo
Posted: Sun 04 23, 2006, 14:28
Sveiki, gerieji žmonės!
Esu visai naujas, Anastazijos idėjų sužavėtas ir čia besireiškiantis, žmogus. Jau perskaičiau 5 knygas, kiekvienai progai pasitaikius, vis nusiperku dar neskaitytą. Svajoju apie giminės sodybą, žemišką rojų, bet viena mintis man neduoda ramybės (gal jau buvo šnekėta, bet aš neradau):
Ar negali atsitikt taip, kad sodyba liks tuščia ir niekas ten pastoviai negyvens, kai mes, jos įkūrėjai, išeisim? Jeigu turėsim vieną palikuonį, - viskas aišku. Jis su savo šeima ten pasiliks. O jei vaikų bus daugiau? Visi su savo šeimom gi netilps! Kažkam reikės išeiti kitur. O kaip nuspręsti kuriam?
Gerai, sodyboje pradeda šeimininkauti viena šeima. Jie atrodytų kaip ir išskirtiniai, nes ten pat šeimininkaus jų palikuonys. Ar gali kitos šeimos ten jaustis kaip namie? Ar neatsitiks taip, kad tokiu būdu gali susvetimėt ir prarast ryšį su sodyba kiti mūsų palikuonys?
Kaip čia taip išeina, kad įkuriam savo tėvynės gabalėlį, o iš jo vis kas nors turi išeiti?
Ką ir kaip daryti, kad sodyba, ne vien kaip žemės lopinėlis, bet ir kaip dvasinis šaltinis, liktų visų?
Prašau, paaiškinkite man šią situaciją. Nes kažkaip jau iš anksto pradeda skaudėt dėl vaikų, paliekančių savo žemę...
Širdingai dėkoju.
Esu visai naujas, Anastazijos idėjų sužavėtas ir čia besireiškiantis, žmogus. Jau perskaičiau 5 knygas, kiekvienai progai pasitaikius, vis nusiperku dar neskaitytą. Svajoju apie giminės sodybą, žemišką rojų, bet viena mintis man neduoda ramybės (gal jau buvo šnekėta, bet aš neradau):
Ar negali atsitikt taip, kad sodyba liks tuščia ir niekas ten pastoviai negyvens, kai mes, jos įkūrėjai, išeisim? Jeigu turėsim vieną palikuonį, - viskas aišku. Jis su savo šeima ten pasiliks. O jei vaikų bus daugiau? Visi su savo šeimom gi netilps! Kažkam reikės išeiti kitur. O kaip nuspręsti kuriam?
Gerai, sodyboje pradeda šeimininkauti viena šeima. Jie atrodytų kaip ir išskirtiniai, nes ten pat šeimininkaus jų palikuonys. Ar gali kitos šeimos ten jaustis kaip namie? Ar neatsitiks taip, kad tokiu būdu gali susvetimėt ir prarast ryšį su sodyba kiti mūsų palikuonys?
Kaip čia taip išeina, kad įkuriam savo tėvynės gabalėlį, o iš jo vis kas nors turi išeiti?
Ką ir kaip daryti, kad sodyba, ne vien kaip žemės lopinėlis, bet ir kaip dvasinis šaltinis, liktų visų?
Prašau, paaiškinkite man šią situaciją. Nes kažkaip jau iš anksto pradeda skaudėt dėl vaikų, paliekančių savo žemę...
Širdingai dėkoju.