Skambantys Kedrai

Dabar as manau taip, bet po atostogu sode galiu kai ka pataisyti
Zmogus "pasiruoses"jei:
1. Gaves zeme, nesodins visam plote bulviu ar kitu darzoviu pardavimui.
2.Nevez su savimi televizoriaus, kad vaikai prie jo sedetu.
3.Neprades kirsti jau ten esancius medelius tam, kad pasodintu kitus.

Ir dar as manau, kad jei tik pats zmogus tures nora kurti su Dievu, tai ir Dievas ir visa aplinka jam pades...Kitaip net negali buti!

Ir dar cia noriu tokia problema iskelti:
Tikrai daugelis isivaizduoja, kaip nuperka zeme, sodina tvora, o toliau mintis ir nejuda...
Tai noreciau labai paprasyti gal galite cia isdestyti savo svajones vizija nuo tasko A iki nors N, po to ir iki Z. Tegu tai buna ne visiskai ka sake Anastasija, bet tai jau bus pakankamai susiformavusi mintis, gal galesim ir padeti vieni kitiems sukurti savo konkreciu veiksmu plana...

Man atrodo, kad pasiruošimą parodo jausmai:
Ar žmogus kiekvienoje ląstelėje žino, kad tai jo kelias ir eina ne todėl, kad knygose perskaitė, kad tik taip bus laimingu.
Ar jis žino ką ten darys, tikrai nori sodyboje kurtis.
Tačiau svarbiausias indikatorius - jausmas, kuris lydi tą svajonę. Neretai žmogus tampa atsiskyrėliu, pradeda džiaugtis gamta, Dievu ir ...grįžta į miestą. O ten troleibuse - bobutė ant pečių šlapią maišelį užkelia. Supyksta žmogus ant kvailų žmonių ir beprasmiškų jų užsiėmimų, barti ir neigti viską ką kiti daro ima. Tai ką jis pasiekė gamtoje būdamas?
Man atrodo, kad kai žmogus veikia tai, kas jam patinka, visa širdim myli savo svajonę - jam ir kitų svajonės ir darbai gražūs ir stebuklingi atrodo. Kuo daugiau prieštaringai vertinamų ar net smerkiamų dalykų be pykčio ir kritikos, o su meile žmogus priima tuo labiau jis pasiruošęs įgyvendinti bet kokią svajonę.

Tai apie ka mes cia kalbam? Ar tu zinai ka daryti, Zmogau?..

Hmmm..na, jei pavyks nupirkti žemę šią vasarą, tai nusipirksiu tada ir buržuiką ir statybininkų vagonėllį. Ant buržuikos uždėsiu tašytą akmenį, kuris ilgai laikys šilumą ir galėsiu ten gyventi per visą žiemą ir vallgyt pasišildyt ir save ..ir nelis, ir bus užrakinti daiktai. Bo dabar nėr kur jų palikti. Į savo vagonėlį priimsiu visus nakvoti. O taip begyvendamas - sodinsiu sodinsiu sodinsiu.

Jau dabar renku įvairias sėklas. Pasirodo daugelį jų galima sėti dabar, o iki rudens jos ūgteli ir pavasarį būna jau stipresnės. Taip Balvočiūtė sakė. Taip, kad dabar visokių smilgų prisirinkau. Vaikštau po laukus, tempiu viską į savo būsimą hektarą.

Kitas dalykas reikia pavasariui paruošti daržą pagal Kurdiumovą. Dedi ant žolės viską kas pūna ir pavasarį gauni nesukastą, pripildytą organikos lysvę į kurią galima daržoves sodinti.

Prisitemsiu akmenų statyboms iš apylinkių. Ten kur visų akmenys, tai tų neimsiu, bet kur matysiu kad mėtosi nereikalingas, tai žinokit iš karto nusitemsiu į savo hektariuką.

Kitais metais kai jau susiderėsim dėl šiaudų namo statybos, tai pradėsim statyti. Plytų pečiui jau yra. Šalia Sukinių yra mums padovanotas šamotinių plytų kaminas, taip, kad krosnims užteks visiems. Langų stiklus jau irgi gavau, belieka sienos ir stogas. Hmmm..na, tai žiemą turėsiu apie ką mąstyti.

Hmmm..na, šiaip tai ne taip lengva išdėstyti visas mintis kurias aš turiu. Atrodė taip lengva, imsiu ir parašysiu ką ten darysiu. Bet rašyti yra tiek daug, kad čia pateikiu tik nuotrupas...

gal jau ieskojai vagonelio ir kaip? mane ir visai domina

Vagonėlį radau, bet kainuoja jis nuo 1000 iki 2000 lt, o ašvežimas iki vietos kainuotų dar tiek pat, jei ne daugiau. Vagonėlio idėją pasikeičiau į rastinio namuko idėją. Labai mažo rąstinio namuko idėją.

Bet gal galima namuką ant ratų nusipirkti. Turėtų gautis daug geriau, nei statybininkų vagonėlis.

Irena-irocka wrote:Ir dar cia noriu tokia problema iskelti:
Tikrai daugelis isivaizduoja, kaip nuperka zeme, sodina tvora, o toliau mintis ir nejuda...
Tai noreciau labai paprasyti gal galite cia isdestyti savo svajones vizija nuo tasko A iki nors N, po to ir iki Z. Tegu tai buna ne visiskai ka sake Anastasija, bet tai jau bus pakankamai susiformavusi mintis, gal galesim ir padeti vieni kitiems sukurti savo konkreciu veiksmu plana...

Nu kaip..sėklų dabar turiu milijonus, ir sodinukų turiu begales. Tvora tai taip. Paskui būtinai prūdas ar tvenkinys, prieš tai šulinys, o dar šaltiniuką nusižiūrėjau. Kalniuką reikia susipilti, tada parinkti vietą namui, o paskui statybos...Ir visa šitą laiką reikia rūpintis, kad daržas būtų pilnas, kad sėklų gaučiau kitiems metams, kad išmokčiau naujus žemės apdirbimo-nedirbimo metodus ir dar būtinai reikia prižiūrėti gėlyną, kad mano princesė kasdien gautų bent po vieną didžiulį žiedą ir po mažiuką į plaukus ir dar turi likti, nes gyvos gėlės yra mylimiausios...

Kažkaip taip mintis juda, kad net nesustoja. Kai vieną padarai, žiūrai kad jau kitas laukia. Minčių tiek daug. Manau, kad ir kiti jau pasistūmėjo ir sklypai svajonėse apaugę jau ne tik tvora, bet ir sodais, uogynais ir gėlynais. Viskas juda į priekį ir gerėja.

Su vagoneliu irgi aiskinausi... pas mus Vilniuje kainuoja nuo 2000Lt, na ir atsivezimas... Brangu
Rastinis namelis dar brangiau...
Pirtele kainuoja apie 5000Lt, bet ja irgi reikia atsivezti..

Galima ieskoti kaimuose kas parduoda namelius ar pirteles issivezimui arba kartais statybininku vagoneliai atiduodami veltui, tik issivezkit... bet reikia ieskoti....

Reiks pabandyti skelbimus i Alio (tel.852776666 lyg tai ) paduoti, juk nemokami....

Zodziu, perziurejau kitus variantus, kol kas sustojau ties statyb.vagoneliu.

musu teta pasistate savo sklype vagoneli,dabar ji apkale lentom medinem, visai kaip namuka:) tai dabar taip graziai atrodo,gerai kad nupinoteksavo bespalviu laku tai savo naturalaus grozio medis neprarado o beje, is anksto patariu pamatus padet, pries atsivezant namuka, jei nenorit kad apacianuo dregmes put pradetu(ir nzn ar laiku rasau, nes na jus seniai cia beraset, gal jau viska igyvendinot?

As tai dar ne.Ir man labai idomios visos idejos

tai kaip tu mastai apie savo busta?ka rinksiesi?

Rinksiuos zeme.Tik dar nepradejau darbu.Kur pradeti tai yra,bet dar vis planuoju ir paisau kaip kas turi buti ,kaip geriau.Dabar esu informacijos kaupimo etape,viskas idomu.

Klausimas labai geras, kaip tik dabar esu siam etape Tiesa sakant dar nezinau kaip viskas atrodys, taciau tikiu, kad viskas susidelios kai daugiau zemeje pabusiu. Taciau iskyla ir labai konkretus darbai ka turiu padaryti kad ten gyvenciau - iregistruoti uki, projektuoti nama, atvesti elektra, ispresti vandens klausima ir tt. Tiesiog zingsnis po zingsnio ir viskas savo laiku. Man taip gaunasi.

Paskutiniu metu ramybės neduoda vienas klausimas - ar kai apsigyvensim giminės sodyboje, viskas bus gerai?
Susidaro įspūdis, kad giminės sodyba įsivaizduojama kaip visų problemų sprendimo būdas. Apsigyvenai - ir visos bėdos, nesklandumai, sielos žaizdos staiga išnyko savaime. Suprantat - savaime... ...nes esi meilės erdvėje...
Ar jūs tuo tikit?
Ar tai įmanoma?
Ar giminės sodyba išspręs visas problemas?

Šiaip tai aš ne apie veikimą norėjau paklausti.
Ar tikit, kad žmogaus sielos žaizdos SAVAIME išnyks, kai tik jis apsigyvens giminės sodyboje?
Neliks nuoskaudų, kad kada tai kažkas tau užmynė ant nuospaudos.
Neliks pavydo, kad kaimyno namas jaukesnis.
Staiga tapsi tolerantiškas visiems ir viskam ir t. t. ir pan.
Ar meilės erdvė pajėgi tai įveikti? Be pačio žmogaus pastangų?... Staiga imti ir "išgydyti" jį?...

O iš kur ta meilės erdvė atsirastų? Ar tai ne vienas iš išgijimo ženklų?...
..

zeme yra tik pasekme, kai mes jau nebeistveriame buvimo sistemoje ir mieste, bet ji tikrai neissprendia problemu. jas spresti reikia paciam. ir zemeje tai lengviau padaryti. o padarius ramiau gyventi, nes maziau kyla, arba isvis nekyla

Kyla kyla... ir dar kiek kyla.
Va mano tėvelis visą gyvenimą sakydavo: atėmė sovietai iš mano tėvų žemę, o taip norėčiau savos... dabar gyvenam visi suspausti 12 arų sklypelyje... Toks mažutis.
Atgavo tą žemę, cielus 8 hektarus... Iš džiaugsmo nežinojo ką daryti. Nusipirko arklį, "žiguliuką" pardavęs. Dirbo dirbo, kol... išvaržą gavo (trūkiu vadinamas liaudyje), širdis neatlaikė tokio sunkaus darbo senatvėje, operavo.... Pasiligojo... Vis kartodavo: per vėlai atgavau... per vėlai... Jaunesmis kitaip būčiau daręs.
O aš manau, nepasiruošęs tokiems dalykams buvo paprasčiausiai.
Vokiečiai važinėjo po apylinkes, ieškojo žemės plotų, kur aromatinius augalus auginti (mėtas, čiobrelius) vaistų pramonei. Sutartis sudarinėjo ilgalaikes. Bet naujai iškepti ūkininkai nemokėjo ūkininkauti, pasimetė. Dokumentacijos išsigando, apgaulės.
Be to, nereikėjo tėvams tiek daug tos žemės. Pardavė pasimetę, net mums su sese nieko nepasakė tada, kai pardavinėjo... Dabar tarsi gėda pasidarė, kad aš žemės PRIKTI ieškau, o jie savą, giminės, už grašius atidavė. Nieko jiems nesakiau, bet gi tėvai - jie širdimi vaikų mintis girdi...
Va tokia istorija. Graudoka...
Aš manau, kad į savo giminės sodybą reikia eiti... nuo palnų. Viską pirma sudėlioti galvoje, susluoksniuoti širdyje, informaciją susirinkti, sau ją "prisimatuoti" ir tada pati žemė ateis, tokia, kokios norisi.
Mano žemės sklypas būtinai su upeliu, per jį tekančiu. Jis ir elektrą gamins, ir laistymui vandenį pumpuos, ir grožį (bet fen-šui) darys.
Namas - molio-šiaudų. Su dideliu žiemos sodu, kad langai iki žemės būtų, o prie jų krėslai keli apie stalelį. Žiemą draugai susėstume arbatos iš savo sklypo žolelių išgerti ir sniegu pasigrožėti.
Eglutė papuošta Naujiems, už lango auganti, o ne kambary nukirsta...
Pasakoti galiu daug. Viskas jau galvoje sudėta, paskaičiuota, firmų-gamintojų adresai surinkti: kelias, tvora, vartai, namas, jo lubų aukštis, kvadratūra, langų skaičius, kambariai... Virtuvės grindys iš klinkerio plytų! Labai man patiko vokiečių idėja. Oi... vėl užsivesiu )