Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Forumas, skirtas mūsų vaikams, gimdymui ir vaikų auklėjimui

Moderatoriai: Rytė, Visi tvarkytojai

vyrenijus
Pranešimai: 7
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 23:34
Miestas: Vilnius

Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė vyrenijus » Tre 02 23, 2005, 0:10

Sveiki, norėjau paklausti, ar verta skiepyti neseniai gimusį kūdikėlį. Visas pasaulis diskutuoja reikia, nereikia, o aš norėčiau sužinoti iš tos "kitos" pusės. Gal galite pasidalinti savo patirtimi, nes medikai ar kiti žmonės tiesiog nesupranta, kad vaikas gali gyventi ir be skiepų.
Ačiu.

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Tre 02 23, 2005, 11:42

na jei vaikelis auga meiles erdveje - jam skiepu nereikia
o jei auga neapykantos erdveje, pvz Vilniuje, tai tada negaliu vienareiksmiskai patarti
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Tre 02 23, 2005, 13:36

Vyrenijau, mano mažąjam rudenį septyni sueis ir gyvena jis be skiepų. Aišku, tenka susidurti su neigiama tiek medikų, tiek kitų tėvų nuomonę, bet... Sveikas vaikiukas auga. 8)

vikiru
Pranešimai: 2
Užsiregistravo: Pen 10 29, 2004, 13:30
Miestas: Kaunas

Standartinė vikiru » Tre 02 23, 2005, 14:38

Manau,kad visus skiepus nuo poliomelito,raudoniukes,stabliges ir t.treiktu pasidaryti,o vat kas liecia vakcinas nuo gripo,tai tankiai ju neatitaiko.
Imunine sistema geriau stiprinti naturaliomis priemonemis.Ir dar-mano 7m.sunu sukandziojo svetimas suo,tai dabar nuo pasiutliges skiepinu,neketinu zaisti su tokia mirtina liga.Bet tai tik mano nuomone.

Dina
Pranešimai: 311
Užsiregistravo: Sek 02 08, 2004, 21:30

Standartinė Dina » Tre 02 23, 2005, 17:23

Nu, Kipseli, mane pritrenkia tiesiog Tavo "Vilniuje, neapykantos erdveje"...Dalele neapykantos ir priesiskumo va tokiais teiginiais i Vilniaus erdve ir tamsta isspinduliuoji :)

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Tre 02 23, 2005, 18:28

vikiru rašė:7m.sunu sukandziojo svetimas suo,tai dabar nuo pasiutliges skiepinu,neketinu zaisti su tokia mirtina liga.Bet tai tik mano nuomone.
Mums šią vasarą tas pats buvo. Irgi paskiepyjom. Bet tik todėl,kad pavojus realus. O visi kiti skiepai (pvz. raudoniukė) ar labai būtini? Juk mes vaikystėje persirgome ir nieko - gyvi. Tik nesirgusias mergytes verta skiepyt nuo jos. Ir tai tik paaugusias,o ne mažiukes. Na, čia mano nuomonė. O gydytojai labai priešiški būna, jei nori tik dalies skiepų, o ne visų privalomų. Plius visai nesuteikiama informacija apie galimas komplikacijas. O jų tikrai būna ir ne tiek jau mažai... :?

florute
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Šeš 02 05, 2005, 22:04
Miestas: Vilnius

Re: Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė florute » Tre 02 23, 2005, 20:27

o as esu kategoriskai pries. labai idomus faktas, kad didziausia pelna gaunanti farmacijos saka yra vakcinu gamyba ir jos tikrai nieks nenores paleist. jei idomu, galeciau tau i emeila permes ka tik isversta ir sutrumpinta knyga apie skiepus, kurios autore moteris mokslu daktare ir ji sako- skiepams ne!
mes nesiskiepijom. aisku kiek teko susitikti su medikais, visi vienos jie nuomones ir uzsipuola kaip motina zudike, bet cia reikia pasikaustyti ir parodyti jiems,kad sprendimas apgalvotas ir tevai nera tamsus zmones, o siuo klausimu apsisviete bei pasikauste.
SIUO METU TAI VERSLO SAKA! ir labai pelninga. ir kuo toliau tuo labiau einama link beprotybes, kad tuoj nuo slogos skiepys!

beja, atrodo kovo 1-4 dienomis valdorfo darzely bus antroposofu seminaras, gal jie ka daugiau pasisakys apie skiepus...
parasykit man, kas norit gaut ta knygos trumpini. [email protected] persiusti zadu gal tik po sekmadienio...
sekmes
Florute:)

florute
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Šeš 02 05, 2005, 22:04
Miestas: Vilnius

Re: Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė florute » Tre 02 23, 2005, 21:32

idedu izanga i knyga, gal kam bus idomu...
Galina Petrovna Červonskaja
Skiepai: mitai ir realybė
Maskva 2004
Autorės įvadas
Autorė teigia, kad medicininis kišimasis į žmogaus prigimtį, nepaisant bendrų žmogaus biologinės evoliucijos dėsnių, neatsižvelgiant į aplinkos pokyčius, ignoruojant kitų susijusių disciplinų, ypač naujosios imunologijos ir neonatalogijos, atradimus yra neveiksmingas, kartais amoralus, ar netgi peržengiantis nusikaltimo ribas.
Žvelgiant iš žmogaus prigimties pusės, skiepyjimas – tai papildoma našta imuninei sistemai, verčianti ją dirbti intensyviau, ritmu, kuris nėra būdingas konkrečiam vaikui. Nuolatinis papildomas krūvis išsekina imuninę sistemą, ir jos ląstelės pasensta anksčiau laiko. Imuninės sistemos adaptacijos ribas lemia genai, todėl vieno vaiko imuninę sistemą dirbtinai keisti galima labiau, o kito kur kas mažiau.
Antropogeniniai veiksniai, paties žmogaus sukurti, ir taip papildomai apkrovė jo adaptacijos išteklius. Todėl nuolatinė dirbtinė pagalba – daugkartinis kišimasis į imuninę sistemą, verčia visą organizmą persitvarkyti, taikytis prie papildomo krūvio, eikvojant visas turimas gynybines galias.
Antigenai –vakcinos yra imuninę sistemą dirginantis veiksnys, kuris gali tiek mobilizuoti imunines ląsteles kovai prieš užkratą, tiek ir paralyžuoti šių ląstelių veiklą.
Florute:)

florute
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Šeš 02 05, 2005, 22:04
Miestas: Vilnius

Re: Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė florute » Tre 02 23, 2005, 21:36

kiek as zinau del stabliges skiepu- jei koks ivykis atsitinka ir butina greitoji pagalba, ji atvykusi (ar ligoninej) visada skiepija nuo stabliges. taigi jau galima sio skiepo atsisakyti... :!:
Florute:)

vyrenijus
Pranešimai: 7
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 23:34
Miestas: Vilnius

Įdomu, o kaip su kitais skiepais

Standartinė vyrenijus » Tre 02 23, 2005, 23:23

Įdomu, ar yra skiepų, kurie, galbūt, yra vis dėlto reikalingi, pvz: nuo gripo ar panašiai. Juk senesniais laikais tėvai kažkaip vaikus apsaugodavo nuo įvairiausių ligų, ar tiesiog buvo paprasta natūrali aplinka. Kaip jūs galvojate?

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Ket 02 24, 2005, 12:51

>Juk senesniais laikais tėvai kažkaip vaikus apsaugodavo nuo įvairiausių ligų

kartoju antra karta - meiles erdve skirta ne tam kad galetum ja aprasyti knygose
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

florute
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Šeš 02 05, 2005, 22:04
Miestas: Vilnius

Re: Įdomu, o kaip su kitais skiepais

Standartinė florute » Ant 03 01, 2005, 21:16

[
:lol: na, apie gripo skiepus girdejau is labai rimtos gydytojos stai ka: tas gripas kuris aplanko serganciuosius buna jau naujas- mutaves, o vakcina gerokai atsilieka, faktiskai tampa neveiksminga. :!: be to visi skiepai yra trumpalaikiai ir po ju igytas imunitetas toks pats, o persirgus rimta liga igaunamas imunitetas dar rimtesnem ligom ir visam gyvenimui!!! :lol:

ir tikrai, anksciau visi gyveno savo sodybose, nevalge makdonalde, neplove indu feiriais, buvo draugiski ir linksmi, atlaidus- todel ir ligu nebuvo tokiu... :P
Florute:)

Gluosnė
Pranešimai: 513
Užsiregistravo: Ket 04 24, 2003, 13:26
Miestas: Kaunas/
Susisiekti:

Standartinė Gluosnė » Ket 03 10, 2005, 16:09

Nu del anksciau, tai nebent jau labai labai anksciau. O vakcinacija sustabde daugeli mirtinu epidemiju. Aisku, kazin ar butu tos epidemijos, jei zmones gyventu savo sodybose.

Pvz. poliomelitas kirto vaikucius smarkiai, kol vakcina nepaplito.. Ir tai buvo dar visai neseniai. Raupai-baisine liga irgi isnaikinta deka vakcinu. Bet yra kita puse - visada yra galimybe, kad tos ligos isliko, mutavo ir prades plisti nepaisant vakcinacijos. Raupai ir maras vis dar atsiranda laiks nuo laiko.

Siaip tai klausimas sunkus. Kaip ta gydytoja raso, tai grubus isikisimas i imunine sistema. Bet as skiepijau savo mazaja, visgi gyvenam mieste. Nors pati va raudoniuke nesirgusi.

O siaip tai didesne gresme kyla nuo ligu, nuo kuriu skiepytis neprivaloma - pvz. hepatitas..

Irute
Pranešimai: 238
Užsiregistravo: Tre 03 26, 2003, 2:58
Miestas: Kaunas

Standartinė Irute » Šeš 03 26, 2005, 16:52

Labai protingas ir logiškas straipsnis apie skiepus:

http://www.femina.lt/index.php?sr_id=3& ... 3&n_id=277
>

Aš savo paaugusius vaikus jau atsisakiau skiepyti tymų-raudonukės-parotito kompleksine vakcina.

Tiesa, man labai patiko gydytojo antroposofo iš Sankt Peterburgo Daniilo Jefimovo žodžiai,kad tėveliai turėtų tvirtai jaustis savo apsisprendimuose, jeigu nepaskiepijat vaikelio ir nuolat abejojate, graužiatės-geriau jau skiepykit :mrgreen:

florute
Pranešimai: 12
Užsiregistravo: Šeš 02 05, 2005, 22:04
Miestas: Vilnius

Standartinė florute » Ant 04 05, 2005, 21:34

tikrai puikus straipsnis, verta paskaityti.... abejojantiems citata is jo
" Septynios vakcinos, suleistos 6 kg dviejų mėnesių kūdikiui, prilygtų 70 dozių, suleistų 60 kg suaugusiajam. "

manau ji daug ar net viska pasako...
Florute:)

Uosis
Pranešimai: 1564
Užsiregistravo: Sek 12 22, 2002, 13:34

Standartinė Uosis » Tre 04 06, 2005, 15:50

Kad geras straipsnis, tai reik įkelt :) Nes po to dar gali pranykti :)

Skiepytis ar nesiskiepyti?
Gita Grahame parengė Feminai.lt Vašingtono universiteto profesoriaus, širdies chirurgo Donaldo W.Millerio straipsnį apie skiepus. Jo manymu, būtina peržiūrėti privalomų skiepų sąrašą.

Daug tėvų dvejoja prieš skiepydami savo vaikus. Prieš šimtą metų infekcinės ligos buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių – daugiausiai jų mirdavo nuo difterijos, tymų, skarlatinos ir kokliušo. Šiandien pirmaujančios vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai, apsigimimai, staigus kūdikių mirties sindromas ir vėžys. Modernioji medicina ryškų mirčių nuo infekcinių ligų sumažėjimą priskiria vakcinoms. Yra nemažai tai įrodančių tyrimų, tačiau apskritai situacija yra ne visiškai tokia, kokia pateikiama.

JAV patariamasis vakcinų komitetas prie ligų kontrolės ir prevencijos centrų, kurį sudaro 15 narių, sprendžia, kurios vakcinos turėtų būti vaikų imunizacijos kalendoriuje. Pagal šį kalendorių viena vakcina suleidžiama vaikui tik gimus – nuo hepatito B; 7 vakcinos, kai vaikui sueina 2 mėnesiai; dar 6 (įskaitant antrąsias vakcinas) 4 mėnesių; ir dar 8, kai vaikui sueina pusė metukų. Iki antrojo gimtadienio vaikas gauna 32 porcijas vakcinų, iš jų po 4 hemofilus influensa infekcijų, difterijos, stabligės ir kokliušo – visas jas kūdikis gauna pirmaisiais gyvenimo metais. Septynios vakcinos, suleistos 6 kg dviejų mėnesių kūdikiui, prilygtų 70 dozių, suleistų 60 kg suaugusiajam.

Vakcinų kalendoriuje teigiama, kad “jūsų vaikui saugios visos jo amžiui rekomenduojamos vakcinos”. Tačiau sveikatos sistemos darbuotojai nėra įrodę, jog iš tikrųjų saugu ir nekenksminga leisti tiek daug vakcinų mažiems kūdikiams. Be to, jie negali paaiškinti, kodėl vis didėjant rekomenduojamų vakcinų skaičiui, mūsų šalies vaikai gerokai dažniau serga neurologinėmis ir imuninės sistemos ligomis.

Prieš pusšimtį metų, kai šiame kalendoriuje buvo tik keturios vakcinos (difterijos, stabligės, kokliušo ir raupų), autizmas buvo faktiškai negirdėtas dalykas. Pastebėjus pirmuosius autizmo atvejus 1943m, šis negalavimas pasireikšdavo mažiau nei vienam iš 10tūkst. vaikų. Šiandien viena iš 68 amerikiečių šeimų turi vaiką su autizmo spektro sutrikimais. Kiti lengvesni vystymosi sutrikimai, kurių beveik nebuvo prieš įvedant vakcinas, taipogi siekia epidemines proporcijas. Keturi milijonai Amerikos vaikų turi dėmesio stokos hiperaktyvumo sindromą. Vienas iš šešių Amerikos vaikų šiandien klasifikuojamas kaip turintis „mokymosi problemų“.

Mūsų vaikai taipogi labai serga autoimuninėmis ligomis – pirmojo tipo diabetu, reumatiniu artritu, astma ir žarnyno ligomis. Pirmojo tipo diabeto atvejų nuo 1950 metų padidėjo septyniolika kartų. Jaunatviniu reumatiniu artritu serga 300 tūkst. Amerikos vaikų. Prieš 25 metus ši liga buvo tokia reta, kad sveikatos sistemos darbuotojai nevedė net jos statistikos. Astmos atvejų padaugėjo keturiskart, o vaikų žarnyno sutrikimai šiandien yra kur kas dažnesni nei prieš penkiasdešimt metų.

Sveikatos sistemos pareigūnai laiko vakciną saugia, jeigu neigiamos reakcijos – traukuliai, žarnyno spazmai, stiprios alerginės reakcijo – nepasireiškia iškart ją suleidus. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nėra atlikę jokių tyrimų, įvertinančių ilgalaikį jų sudaryto vakcinų kalendoriaus poveikį. Tam reikėtų atlikti išsamius tyrimus, stebint atsitiktinai surinktų vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų grupes. Vakcinas galima būtų laikyti saugiomis ir nesukeliančiomis chroniškų neurologinių ir imuninės sistemos ligų, jeigu abiejose grupėse šiomis ligomis susergančių vaikų skaičius būtų vienodas.

Kadangi tokių ilgalaikių tyrimų nėra atlikta, skiepų šalininkai negali teigti, kad jos yra iš tikrųjų saugios. Vienas vakcinų šalininkas, pasirodęs TV laidoje, teigė, kad „vakcinos saugesnės už vitaminus“. Tačiau jis nepaminėjo, jog pagal sužalojimų nuo vakcinų programą per 1.5 milijardo dolerių teko išmokėti šeimoms, kurių vaikai buvo sužaloti arba mirė nuo skiepų.

Daugėja įrodymų, kad vakcinos yra blogėjančios vaikų sveikatos priežastis. Jos įtariamos dėl neurologinių ir imuninės sistemos sutrikimų: jaunas vaiko organizmas pernelyg apkraunamas, suleidžiant didžiules vakcinų dozes per labai trumpą laiką. Naujausi neuroimunologijos tyrimai rodo, kad gan neprotinga leisti vakcinas jaunesniems nei dviejų metų vaikams. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiepai gali padaryti organizmui daugiau žalos nei naudos. Išimtis būtų hepatito B vakcina, jeigu kūdikio mama serga šia liga.

Palankesniame vakcinų kalendoriuje turėtų nebūti vakcinų su timerosaliu, turinčiu gyvsidabrio. O jo yra gripo vakcinose. Taipogi reikėtų vengti vakcinų su gyvais virusais. Tokios yra trivalentė MMR (raudonukės, kiaulytės, tymų), vėjaraupių ir poliomielito vakcinos. Ši taisyklė nebūtų taikoma raupų vakcinai (ten irgi yra gyvas virusas) atveju, jeigu įvyktų teroristų sukeltas raupų protrūkis.

Pagal pacientui palankesnį vakcinų kalendorių skiepijant vaikus nuo dviejų metų amžiaus, reikėtų leisti skiepus po vieną ir mažiausiai su pusės metų pertrauka, kad imuninė sistema tarp vakcinų spėtų atsigauti ir stabilizuotis.

Nėra visiškai aišku, kurios vakcinos (iš tų, kuriose nėra timerosalio ir gyvų virusų) turėtų būti tame švelnesniame kalendoriuje. Keturios svarbiausios būtų kokliušo, difterijos, stabligės (visos jos turėtų būti leidžiamos atskirai viena nuo kitos, o ne kartu kaip tai daroma dabar), bei poliomielito vakcina su inaktyvuotu (mirusiu) virusu – tokia, kuri išauginama žmonių ląstelėse, o ne beždžionių inkstų. Galbūt tiek vakcinų ir užtektų. Remiantis kai kuriais naujausiais tyrimais, patartina vengti trijų naujesnių vakcinų – hepatito B, sudėtinės pneumokoko ir hemofilus influensa (Hib).

Jūsų pediatrui toks kalendorius greičiausiai nepatiks. Būsimieji gydytojai medicinos mokyklose ir rezidentūroje mokomi, kad vaikų imunizavimas yra būtinas visuomenės sveikatai. Jie nelinkę svarstyti, kad jų dėstytojai gali būti neteisūs; taipogi jie nelinkę kritiškai vertinti oficialiuosius medicinos leidinius, kuriuose teigiama, kad vakcinos yra saugios.

1962 metais, likus metams iki skiepo įvedimo JAV buvo 482 000 susirgimo tymais atvejų. Šiandien, kai visos 50 valstijų reikalauja, jog vaikai būtų paskiepyti prieš mokyklą, susirgimų šia infekcine liga smarkiai sumažėjo: 2003 metais buvo tik 56 atvejai tarp 290 milijonų gyventojų. Vakcinų šalininkai mėgsta šį faktą išdidžiai cituoti. Mažiau žinoma, kad per šešis pirmuosius 20a. dešimtmečius mirtingumas nuo tymų sumažėjo 97.7proc. JAV 1900m. užfiksuotos 133 mirtys nuo šios ligos milijonui gyventojų, tačiau šis rodiklis nukrito iki 0.3 mirčių milijonui gyventojų 1960-aisiais. Nuo tymų šalyje mirdavo mažiau nei 100 žmonių per metus dar prieš įvedant tymų vakciną 1963m. Tas pat nutiko ir su difterija bei kokliušu.

Mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo daugiau nei 90proc. 20 amžiaus pradžioje dar prieš įvedant visuotinį imunizavomą. To priežastys - geresnė mityba (dėl šaldytuvų ir greitesnio transportavimo švieži vaisiai ir daržovės greičiau pasiekdavo miestus), švaresnis vanduo ir pagerėjusios sanitarinės sąlygos (šiukšlių iškuopimas iš gatvių bei kanalizacija), bet ne skiepai.

Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.

Žinomi medicininiai leidiniai JAV spausdina tyrimų, remiančių JAV visuotinio vakcinavimo politiką, tačiau jų autoriai paprastai būna vienaip ar kitaip susiję su skiepų gamintojais. Vartant kitus šaltinius, aptinkama neraminančių faktų apie vakcinas. Pavyzdžiui, nepriklausomi mokslininkai rado gyvą tymų virusą vaikų, po MMR skiepo tapusių autistais, stuburo skystyje. Šiais metais „Neurologijos“ leidinyje išspausdintas tyrimas teigia, kad gali būti priežastinis ryšis tarp hepatito B vakcinos ir išsėtinės sklerozės.

JAV sveikatos sistema skiria vis daugiau dėmesio kolektyviniam imunitetui, tačiau nelabai atsižvelgia į atskiro žmogaus sveikatą. Sveikatos sistemos pareigūnai pripažįsta, kad infekcinėms ligoms išnaikinti skirtos vakcinos sužalos nedidelį skaičių genetiškai silpnesnių asmenų, tačiau tai daroma bendruomenės labui. Laikoma norma tai, kad kolektyvinio imuniteto vardan bus paaukota tam tikros gyventojų dalies sveikata. Gydytojai, kurie lieka ištikimi Hipokrato priesaikai ir kelia paciento interesus aukščiau bendruomenės gerovės, laikomi atsilikusiais. Šalyje visiems taikoma uniforminė vakcinavimo politika. Jos vykdytojai beveik visuomet finansiškai susiję su skiepų gamintojais.

Tėvams turėtų būti palikta laisvė rinktis, kokia tvarka jie skiepija vaikus. Ypatingai todėl, kad sveikatos sistemos darbuotojai ir vyriausybė neprisiima atsakomybės už neigiamas vakcinų sukeltas pasekmes (išskyrus vakcinų žalos kompensavimo programą). Kita vertus, jeigu tėvai nesilaiko ligų kontrolės ir prevencijos centrų nustatyto vakcinų kalendoriaus, atideda kai kurias vakcinas arba iš viso jų visų atsisako, jie turi prisiimti atsakomybę dėl ligų, kurioms galbūt būtų užkirtusi kelią vakcina.

Štai aspektas, į kurį neatsižvelgia skiepų šalininkai: galbūt vaikiškos ligos vaidina teigiamą vaidmenį formuojantis ir bręstant asmens imunei sistemai? Kitaip tariant, ar dirbtinai užkirsdmai kelią natūralioms infekcinėms ligoms nesusilauksime labai neigiamų pasekmių?

Įgimta imuninė sistema yra pirmoji organizmo gynybinė linija. Ji žaibiškai reaguoja į svetimkūnius, tačiau neypatingtai gerai naikina virusus ir vėžines ląsteles. Įgyjama antroji imuninė sistema geriau kovoja su specifiniais virusais bei bakterijomis ir geriau šalina vėžines ląsteles. Ji subręsta vaikystėje ir turi ląstelinį bei skysčio komponentus.

Virusai, sukeliantys tymus, epideminį parotitą ir vėjaraupius palietė nesuskaičiuojamas kartas, jie buvo tarsi privaloma kiekvieno žmogaus egzistavimo dalis. Persirgus šiomis ligomis, stiprėja antroji imuninė gynybinė sistema. Mamos, persirgusios tymais, kiaulyte ir vėjaraupiais perduoda antikūnius, kurie apsaugo vaiką nuo šių ligų pirmaisiais gyvenimo metais, savo kūdikiams dar įsčiose.

Vakcinos imuninei sistemai turi kitokį poveikį nei persirgtos ligos. Jos labiau stimuliuoja skystąją, o ne ląstelinę igyjamos imuninės sistemos dalį. Pernelyg didelė skystosios dalies stimuliacija gali sukelti autoimunines ligas. Ląstelinė dalis kovoja su vėžiu. Jeigu vaikystėje ji pakankamai neišsivysto, žmogui vėliau yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, moterims, kurios vaikystėje sirgo epideminiu parotitu, mažesnė tikimybė vėliau gyvenime susirgti kiaušidžių vėžiu nei toms, kurios juo nesirgo. Galbūt faktas, kad vėžys šiandien yra viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių, yra masinio vakcinavimo pasekmė? Tiktai didelės apimties atsitiktinių subjektų tyrimai galėtų išsamiai atsakyti į šį klausimą.

Gerai maitinamas vaikas, užsikrėtęs tymais, sklandžiai pasveiksta nuo šios infekcijos (su nedidelėmis išimtimis). Prieš pusšimtį metų beveik visi JAV vaikai sirgdavo tymais. Persirgus jais įgyjamas imunitetas šiai ligai visam gyvenimui. Vakcinos saugo laikinai. Suaugusieji, kurie užsikrečia tymais pasibaigus vakcinos poveikiui, turi didesnę tikimybę sulaukti neurologinių, sėklidžių ir kiaušidžių komplikacijų. Raudonukė yra nepavojinga liga vaikystėje, tačiau jei ja suserga nėščia moteris, gali būti vaisiaus apsigimimų. Galbūt geriau leisti vaikams persirgti tymais ir taip sustiprinti bei subrandinti antrąją imuninę sistemą, nes komplikacijos nuo šios ligos yra minimalios, nei vakcinuoti juos nuo ligos, ypač atsižvelgiant į skiepų riziką.

Kokliušas ir difterija yra gerokai pavojingesnės. Kokliušu vaikai gali rimtai sirgti per mėnesį laiko. Poliomielito pasekmės kai kuriems asmenims gali būti itin skaudžios... Niekam nelinkėčiau susirgti stablige... Palankesnis vakcinų kalendorius numato vakcinas nuo šių ligų.

Kokį vakcinavimo kalendorių bepasirinktų, mamos turėtų krūtimi maitinti kūdikius kiek įmanoma ilgiau – metus ir daugiau. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties tai nedaroma, mišinėlį patarčiau papildyti Omega 3 sočiosiomis rūgštimis.

Apibendrindamas rekomenduočiau tokį vakcinų kalendorių:

Jokių vakcinų iki dviejų metų amžiaus.
Jokių vakcinų su timerosaliu.
Jokių vakcinų su gyvais virusais (išskyrus raupus terorizmo atveju).

Po antrojo gimtadienio galima leisti šias vakcinas – po vieną vienu sykiu ir su šešių mėnesių pertraukomis:

Kokliušo (aceliulinė, valyta);
Difterijos;
Stabligės;
Poliomielito (inaktyvuota vakcina, išauginta žmogaus ląstelėse).

saulute
Pranešimai: 18
Užsiregistravo: Ant 11 08, 2005, 6:50
Miestas: Los Andzelas

Standartinė saulute » Ant 11 08, 2005, 7:07

Mano 2 metuku sunus neskiepytas ir puikiai auga - turejom 4 slogas ir du kartus karscio po viena diena. Vieninteliai vaistai buvo nuskausminantys nuo dantuku dygimo.
Nesutinku, kad poliemelita vakcinos isnaikino - spauda tada, kai jau vakcina buvo sukurta, pradejo labai ispusti faktus apie ta liga, kaip ir beje, dabar daro su vejaraupiais, kaip ir dare su tymais, skarlatina ir kokliusu. Ligas isnaikino pagerejusios gyvenimo salygos gerokai pries tai, kai masines vakcinos buvo idiegtos.
Beje, as buvau vakcinuota, o sirgau sunkiu kokliusu - net pameldavau bekosedama, ir tevai bijojo, kad nemirciau pusantru metuku. Stai Tau ir vakcinu nauda!
Beje, gyvsidabri galima gauti ne tik is vakcinu, bet ir is amalgamo blombu, ir zuvies. Jei mama turejo daug amalgamu nescia, tai vaikutis jau tures jo uzterstuma gimdamas, ir tada vakcinos kenks jam dar labiau.

loreta
Pranešimai: 711
Užsiregistravo: Ket 10 20, 2005, 2:40
Miestas: ant kalno

Standartinė loreta » Pir 01 23, 2006, 17:24

JAV dabar jau viesai kalbama per TV, kad skiepuose esantis gyvsidabris sukelia musu atzalose autizma, tiesiog epidemiskai didejanti Amerikoje. Skiepai stabdo imunine sistema, tiesiog siaubingai ja zaloja! Visokios ligu epidemijos, tai dirbtinai sukelti bandymai su zmonemis. Juk reikia kaip tai palaikyti medikamentu bilijonine apyvarta! Esu pati, budama tik pusantru metuku, mirtinai susirgusi nuo skiepu, o mane istrauke is mirties nagu gydytojai zuvo lektuvo katastrofoje... Skiepu pasekme Sepsis paliko mano kune baisius randus visam gyvenimui.

edgaras83
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Ket 08 28, 2008, 23:34

Re: Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė edgaras83 » Pen 08 29, 2008, 0:00

Man baisu pasidare, klausant LRT radijos, per zinias, tiesiog naglai reklamuoti pradejo vakcinas. Atseit didele naujiena, "Lietuva užsakė 90,000 skiepų. Geriausiai skiepytis yra tokiu ir tokiu metu."
Žodžiu baisu, kad vienapusiškai apie tai pristatė. Kitas pusės, apie pavojus, apie pacientų klausimus, apie tai ar skiepuose bus gyvsidabrio ar ne - nieko, tylu.

Labai norėčiau, kad pažiurėtūmėt šį reportažą apie vakcinas ir autizmą.

Beje, neseniai, JAV teismas nusprendė, kad vakcinos sukėlė autismą, vienos mergaitės atvėju, nors byla yra "užrakinta" ir apie tai nieko daug nepasakoja.


http://www.komu.com/satellite/Satellite ... ddc811727d

Man net ašaros byrėt pradėjo gale reportažo, kai motina vaiko, sergančiu autizmu sako, "jam reikia draugo, jis pasiruošęs, ir nori, laukia draugo."

Kas nelabai supranta angliškai, reportaže, mama veda vaiką pas daktarus, nes jame rasti dideli kiekiai gyvsidarbio. Naudojant alternatyvius metodus, mama sugebėjo, vaistais, ir kitais preparatais, "chelation" dėka, pašalinti dalį toksiškų elemtų iš savo sūnelio kūno. Jo situacija gerėja pamažu...

O mokslininkas, kuris pasirodė viename iš reportažų, neseniai mirė. Jis aiškiai pasakė, "Niekada nesuklyskit apie industrijos (vaistu) galinguma".

Vitale
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Šeš 10 04, 2008, 20:45

Re: Skiepai kūdikiams; už ir prieš?

Standartinė Vitale » Šeš 10 04, 2008, 21:17

Tai, kad autizmo atvejai pastebeti praejus keliems metams nuo masisko vaiku skiepijimo pradzios kalba jau spec. pedagogai ir spec. psichologai oficialiuose kursuose pedagogams. Mes savo vaiko neskiepijome, jam jau 3 metai, problemu neturim :)

Skelbti atsakymą