Skambantys Kedrai

Noriu pasidalinti savo patirtimi. Nuo vaikystės tėvai labai mažai su manim bendravo, tiksliau mama viską stengėsi pati padaryti, neskatino domėtis, kurti, užaugau ir bijau žodžio pasakyti...Dabar, galiu tikrai pasakyti, gyvenu savo mamos vedama, žinau, kad tai blogai, bet labai sunku pasikeisti. Nors pati turiu du vaikus. Gėda, bet prisipažinsiu labai sunku taip gyvent, turbūt per mažai noro turiu pasikeisti..Kalbėkit su savo vaikučiais nuo pat pradėjimo, kol dar negimęs, kaip lygus su lygiu..Aš ŽINAU ką reiškia gyventi vadovaujama kito..

mazule, jei yra noro rodyti ir mokyti savo vaikeliu taip kaip Tave moke ir augino, tai ...na tada nereikia daryti kazka. bet jei nori ,kad Tavo vaikučiai užaugtų asmenybėmis stipriomis, kad žinotų patys kaip būt laimingiems, PASIKEISK! tai nelengva, bet ir nelengva po padu(iš kitos pusės)..
na pas mane kitokia situacija, buvau gan tylus maištininkas...iš namų nebėgau, tai man atrodė kvaila, bet kad priešinaus tam kas man nepatiko, tai jau taip... dar ir dabar sulaukiu priekaištų, kad kažkas su manimi darosi(na anot mamos, su manim kažkas daros nuo gimimo , matyt augau, ir atmečiau jos sisteminį mąstymą )
tai jei Tavo vaikai stiprios asmenybės, manau jie priešinsis TAvo auklėjimo politikai, kurią (tikiuosi ne)pasiėmiai iš mamos..o gal tu vaikelius kitaip mokai?savarankiškiems jiems padedi but?

Viskas keičiasi. Kai pradėjau save labiau mylėti, ir aplinkiniai ima mane labiau gerbt O vaikus žinoma ne taip auklėju.

as tai tikiuosi kad man kaip nors tas supratimas kaip auklet vaikus pats savaime issiugdys kai soda pasisodinsiu. tikiuosi, nes kaip dabar mama mane augina, na.. gal to nenoreciau savo vaikui. kaip manot? ar kai susikuri savo sodyba taip kaip sake nastianka tai ar kartu su tom Visatos ziniom ateis ir zinios apie zmogaus auklejima, ar tai mes jau turim? nzn, visai susipainiojau...

tai gerai tada kantriai lauksim