Loreta wrote:Būt gerai,kad Artūras ir čia parašytų apie Ščetinino mokyklą.
Tačiau yra vienas dalykas, kas man ten nepatinka (jei teisingai apie tą mokyklą supratau). Ten gyvena ir mokosi vaikai. Jie viską daro,stato patys. Daug išmoksta, tampa puikiais specialistais. Bet... Jie gyvena ne savo šeimose. Tėvų tai ten nėra. O gal klystu?
Ar tikrai gerai,kad vaikai atskiriami nuo tėvų?
Pamąstykit tie,kurie vaikų jau turi: ar jūs norėtumėt, ar jūsų vaikai taip norėtų?
Žinot,ką mano vaikai atsakė: kad ir ką ten mokytų,kad ir ką leistų patiem daryt, bet be mamytės ir tetuko nebūtų gerai. Jau dabar negerai,kad tetuko nėra...
Ir dar. Jei mes turėsim gyvenvietę, tai jau ne tik vaikai, bet mes visi kartu mokytis turėsim. Ir čia jau geriau tai,kad vaikai bus su savo šeimom, savo tėvų erdvėj, o ne kažkur atskirai,tik jų pačių sukurtoj.
Sveiki mielieji
Niekaip neprisiruošiu parašyti apie apsilankymą mokykloje.
Jaučiu kad jei pradečiau tai užimtu keletą ar net keliolika valandų
rašymo nes aš tai darau labai lėtai ir kaip pastebėjot su begale klaidų
Bet jei jau mane paviešino Mindaugas ir jei jau atsiranda klausimai
tai iškart atsakinėsiu.
Taip ta Ščetinino mokykla tai internatas , taip vaikai atskirti nuo tėvu.
Bet vaikai ten priimami maždaug nuo 8-10 metų. Viena iš sąlygu sugebėti pasirupinti savo buitimi. Tai yra mokėti išsiskalbti drabužius ( yra skalbimo mašinos) mokėti išsiplauti indus ir panašiai. Taigi tai ne visai mažiai o jau ugtelėje vaikai. Mokykloje yra ir mažesnių vaikų 4-7 metų, bet tai mokyklas baigusiųjų ir pasilikusiųjų dirbti vaikai. Taigi jie kartu su tėvais.
Kita ..niekur nesutikau straipsniuose kad būtų rašoma jog kitos išeities kaip kad internatas nėra. Aš klausiau vyresniųjų mokykloje ar jie isivaizduoja tokią mokyklą neinternatą. Man buvo pasakyta kad šiam laikotarpiui nerealu. Juk tai ne vien mokykla tai visai kitas gyvenimo būdas, radikaliai išsiskiriantis nuo iprastinio. Tokioje mokykloje kur tėvai būtų šalia kur vaikai pabuvę mokykloje grįžtu namo pagrindinė problėma būtų ne vaikuose o tėvuose.
Taip tėvai tėvams nelygus. Bet aš čia nuo savęs pridėsiu , kad nekekvienas suspėtu tiek keistis kartu su vaiku kiek keičiasi vaikas .Žinoma yra išimčiu bet būtų ir taip, kad vaikui dvigubas gyvenimas smarkiai veiktų psichiką.
O dabar mano nuomonė . Aš manau tokia mokykla kaip Ščetinino su neatitrauktais nuo tėvų vaikais dalinai įmanoma , bet tik "atsistosus ant kojų" gyvenvietėms ir smarkiai pasikeitus tėvams. Isivaizduoju kad imanomas tarpinis variantas , kad tėvai netoli ir karta per savaite vaikai turi galimybe grižti pas tėvus kelis kart matytis su tėvais. Bet minėjau tokiu būdų psichologinis kruvis vaikams dėl "atsiliekančių" gali būti labai nemažas.
Dar vienas momentas : Ščetinino mokykloje labai didelis dėmesis skiriamas pagarbai tėvams ir kontaktai su tėvais visada palaikomi. Jie atvažiuoja skambina. Santykiai su šeimomis tik gerėja.
Tėvams nelengvas apsisprendimas, atsisakyti visiškos įtakos savo tėvams.
I Ščetinino mokykla dažnai atvyksta vaikai su kuriais tėvai papraščiausiai "nesusitvarko" ir tiesiog nujaučia kad praras savo vaiką .
Žinoma yra ir tokiu kurie atsisako noro kištis vardan vaiko ateities.
Dar niekados vaikas neuždaromas prievarta. Net jeigu tėvai įkalbina pasilikti bandomajam 4-iu dienu laikotarpiui nevisai norint tam vaikui, tai poto jis turi pats pasakyti ar jis nori pasilikti. Pakanka tu keturiu dienu, kad tokiam vaikui taptu begalo idomu gyventi tą gyvenimą kuris vyksta
mokykloje. Na o noras grįžti namo atsiranda vėliau, niekada nėra varžomas vaiko pasirinkimas, bet tokie atvejai labai reti.
Patikėkit ten auga ne komūnų (kolchozų) nariai ten auga savarankiškos
brandžios, laisvos, kūrybiškos pasitikinčios savimi, mylinčios tėvus ,savo tautą ( ten mokosi 130 tautybių mokyniai) , mylinčios gamtą kitaip sakant visą aplink supantį pasaulį asmenybės.
Pabaigai aš ten prabuvau 3 dienas tai visai nedaug bet tai visai nemažai kad pajausti koks tai gyvenimas vyksta. Aš važiavau irgi turėdamas keleta abejonių. Bet būnan ten tiesiog jaučiant kas ten vyksta abejonės tirpsta. Juk aš nevien klausiau jų pasakojimų aš tiesiog gyvenau tarp jų, kartu su jais dirbau statybose, kartų valgydavome, va tik nakvodavau savoj palapinej mokyklos teritorijos pakrašty.
Juk tai kas vyko aplink nebuvo pateikiama tam kad nufilmuoti ar
Patikėkit tai labai nelengva perduoti.
Na užbaigiant man internatinė mokyklos forma nėra tokia baisi kaip atrodė ankščiau. Ir aš suvokaiu kad Rusijoje kolkas kitaip neimanoma
gal būt atsiras gyvenvietės juose bus pakankamai mokyklinio amžiaus vaikų o šalia "tinkamų" tėvų. Juk ta mokykla tai ne šiaip sau patalpos
pamokoms, juk ten ištisa gyvenviete su savo dirbtuvėm valgykla, bilioteka
gyvenamaisiais korpusais tai lebiau ne mokykla o jaunų žmonių gyvenvietė . Ir tam kad vyktu pilnatviškas gyvenimas reikia kad būtų galimybė įvairiapusiam gyvenimui.
Dar kas labai svarbu, kad būtų stiprus branduolys pasišventusių gyventi
vaikams vyresniųjų ir jie turėtų turėt ką perduoti.
p.s
Papildomai apie mokyklą siūlau persiskaityt gerą straipsnį :
http://www.ug.ru/99.18/t7.htm
Ir dar ...
aš važiavau pro Minską ir ten susitikau su minskiete Natalyja
kuri yra Baltarusijos inciatyvinės grupės kurti Baltarusijoje Ščetinino tipo mokyklą pagrindinis žmogus.
Taigi ji augina 2-u metų sūnelį ir turi daug praktikos ir informacijos apie ankstyvąjį vaikų auklėjimą. Taigi aš neužilgo pradėsiu
tema skirtą ankstyvajam vaikų ukdymui. Ten žinoma nešniakamą apie tėvų ( ir netgi dėdukų) atskirimą nuo šio proceso. Ten atvirkščiai .
Pradėjau šią temą ...
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopi ... =5101#5101...užsukit !