Ateities mokykla.

Forumas, skirtas mūsų vaikams, gimdymui ir vaikų auklėjimui

Moderators: Rytė, Visi tvarkytojai

Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Ateities mokykla.

Post by Rapolas »

Sukuriau šią tema tam kad apžvelgti įvarią kitokių nei iprastų mokyklų patirtį Lietuvoje. Aprašyti atskirų mokyklų ir mokytojų patirti.

Perkeliu žinutes iš temos
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopic.php?t=621

Loreta :

Laimi, o kiek tų Ščetinino mokyklų bus Lietuvoje? Iš pradžių vis tik viena bus. Realiausia, kad ji bus Gaveikiuose. Gaveikiečiai man atrodo patys iniciatyviausi, veikliausi: gyvenvietę pirmi stegia, Rapolą-Artūrą turi, mokyklą irgi turės. Kur tu žadi gyvent , Laimi? Gaveikių pašonėje? Tada žinoma,kad tavo vaikai tą mokyklą lankys. O jei kitur gyvensi, teks vaikus vežioti arba internate palikti? To nori (turiu galvoje, palikti ten juos)?. Aš tai nenorėčiau palikti. Tada : arba keliuosi gyventi šalia gaveikiškių (visai realu ), arba į tą mokyklą vaikų nevedu. Kadangi mano vaikams mokyklos reikia (ir aš kieta, ir mano vaikai kieti,bet jiems dar ir kažko daugiau reikia ), ieškausi geros jau esančios mokyklos (ar bent mokytojų). Tokią mokyklą ir tokią mokytoją jau turiu radusi (gaila,kad ta mokykla tik pradinė, bet rasiu nir kas ateity tiks...).

Bet dar karta sakau: kas tinka vienam vaikui, nebūtinai kitam tiks. Gal dar ir mano Rytis nenorės eiti į mokyklą ir kažką galvosiu kitaip. Dabar gi turiu konkretų vaiką Gabrielę ir duodu jai tai,ko būtent jai reikia.

Rapolas

Na jeigu jau mane čia minit tai reik ir man pasireikšti.
Man dabar šviečiasi, kad žiurint iš to taško kur mes esam šiandien, tai akivaizdu kad :
Kol atsiras gyvenvietės praeis keleta metų, dabar apsidairius kiek vaikų yra tai Gaveikiečiai suskaičiuoja 14 čia skaičiuojant nuo metukų , bet tai jeigu visi iškart pradeda gyventi ten. Taigi realiai pirmais metais bus
4,6 vaikai. Tai tokia mokykla ir tegali būti . Tai galėtu kelioms šeimoms susikoperavus ir dalyvaujant kaip mokytojams patiems tevams ir dar pastiprinimui pasikviečiant atvažiuojanti mokytoją kartui kitam per savaite. Kai bus keletą gyvenviečiu manau galimos sezoninės poilsio-mokymosi stovyklos. Taigi reik jieškoti kažkokių tarpinių variantų tarp mokymo šeimose ir tarp labiau yprastos mokyklos.

Pradėjau domėtis Valdorfo pedagogika, siūlau visiems susipažinti su ja.
Žinau Laimis ir Loreta turi apie tai informacijos ir pažinčių.
Vilniuje yra keleta tėvų kurių vaikai mokosi valdorfo mokykloje.
Vilniuje mokykla iki 9 klasės.
Bet jau mes nukrypstam nuo temos . gal geriau atidaryti naują
o šia palikti būtent mokymo šeimoje aptarimui.


Laimis

Loreta, senos žinios!

Artūras -Rapolas metė Ščetinino mokyklą ir užsiėmė realesne - Valdorfo pedagogika. Bent taip aš supratau. Va štai dar priedo ir parašė apie tai viršuje.

Ščetinino mokyklą darysiu aš, nes man jos reikia. Darysiu kartu su Irute, nes jai jos irgi reikia ir darysiu ne prie Gaveikių . O Sukiniuose, taip kad atvaryk gyventi pas mus Loryte .

O jei kas nors nepavyktų, nors tai ir nerealu, kad nepavyks, tai tada rinksiuosi galbūt mokymą namuose...Na čia apie tai tema, tai reikėtų daugiau info susirinkti kaip tai įmanoma padaryti mūsų šalyje...

Jei kas žinot parašykit, pravers...

Rapolas :
Vėl pasikeičiau... wrote:Loreta, senos žinios! :P

Artūras -Rapolas metė Ščetinino mokyklą ir užsiėmė realesne - Valdorfo pedagogika. Bent taip aš supratau. Va štai dar priedo ir parašė apie tai viršuje. ;)
...
Na kaip čia taip metė jeigu neturėjo. :-)
Valdorfo mokyklos viena kitai nelygios, viskas priklauso
nuo kolektyvo. Mokykloje nėra direktoriaus , vadovavimo organas kolegija, kurioje ir mokytojai ir tėvai. Apie valdorfo pedagogiką yra pakankamai literatūros, organizuojami seminarai, tėvams, mokytojams, darželių aukletojams.
Apie Ščetinino mokyklą informacija tik V.Megre knygose ir žurnalistų straipsniai. Taigi, kad kalbėti apie Ščetino mokyklos kūrimą gali tik tie , kurie toje mokykloje išbuve metus kitus. Artimesnis kelias nelaukiant kol tokie žmonės atsiras ruoštis valdorfo mokyklos seminaruose , bendrauti su dirbančiais valdorfo mokyklose, o jei kam pavyks ne 3-is dinenas ilgiau pabūti Ščetinino mokykloje tai nemaišys. Jei valdorfo mokyklų mokytojai susidomėje patys nuvyktų i Tekosą tai atsivežtų patirties ir pritaikytų metodus čia. Pasikvieti mokytojus iš ten taip pat nėra paprasta , juk reik nepamiršt kad mūsų kalbos skirtingos ir tiesiogiai toks mokytojas be vertėjo negalės pilnai dirbti čia su vaikais.
Taigi aš nešneku kad reik pamiršt apie Šetinino mokyklą aš kalbu kad galima nelaukiant ruoštis iš to ką mes dabar turime nieko nelaukiant.
Juk ne esmė pavadinime, kokia ji bus tokia ir bus.
Last edited by Rapolas on Fri 11 21, 2003, 9:42, edited 1 time in total.
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Kiek spėjau pastebėti abiejose mokyklose daug bendro .
Žymiai daugiau panašumu nei skirtumu.

Trumpai
Šetinino mokyklos ir valdorfo mokyklos sulyginimai.

1) Ščetinino mokykla internatas (gal galimas variantas ir ne, bet apie tai mokyloje nešnekama, t.y. jie mano kad turi būti internatas)

2) Valdorfo mokykloje klasės vienmečių . Ščetinino mokykloje mokymo procesui suformuojamos grupelės po 10-12 vaikų įvairaus amžiaus

3) Ščetinino mokykloje mokymuisi naudojamas pasinerimo ( pogruženije) metodas. Valdorfo mokykloje labai panašus metodas taikomas nuo 9-os klasės. Skirtumas tas kad Ščetinino mokykloje grupėje ruošia medžiaga kekvienas ir vienas kitam tampa mokytojų. Valdorfo mokykloja manau jei tas ir yra tai ne taip išreikštai.

Parašykit ką teko jums girdėti ar skaityti. Ką girdėjot apie kitokią atskirų mokytojų ar mokyklų ugdymo patirtį.

Aš manau, kad reikai surinkti informacija ir pasinaudoti tuo kas yra aplinkui ir žinoma nepaliauti domėtis ir Ščetinino mokykla. Gal su laiku pasirodys ir knygos ar metodinė medžiaga apie tai kas vyksta Ščetinino mokykloje. Man pasakojo kad tai turi pasirodyt po 2-3 jų metų . Bet vistiek visko neužrašysi ir neišmoksi iš knygų reikalinga gyva patirtis.

Artimiausia kur mes tos patirties galim surasti tai valdorfo ir gal but dar kokios nors kitokios mokyklos čia pas mus.
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Mano mergaitė nuo trijų metų "mokosi" M.Montessori metodu. Daug gerų dalykų jame randu. Bet labai labai svarbu,koks žmogus su vaikais dirba. Kol kas matau tik vieną minusą: ugdymas tik iki penktos klasės. Toliau tenka vaikui prisitaikyti prie kitokios sistemos. Tačiau montesoriukai vaikai yra labai darbštūs ir savarankiški, todėl tai jiems nesukelia jokių problemų. Beje, darželio grupėse kartu būna 3-7 metų vaikai. Klasėje taip pat teoriškai turėtų būti 1-4 klasių mokiniai. Rašau,kad teoriškai, nes mūsiškėje klasėje šiuo metu yra tik trečiokai ir ketvirtokai... Na, jei bus įdomu, galėsiu ir daugiau papasakot. :P
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Loreta wrote:Mano mergaitė nuo trijų metų "mokosi" M.Montessori metodu. Daug gerų dalykų jame randu. Bet labai labai svarbu,koks žmogus su vaikais dirba. ...

Klasėje taip pat teoriškai turėtų būti 1-4 klasių mokiniai. Rašau,kad teoriškai, nes mūsiškėje klasėje šiuo metu yra tik trečiokai ir ketvirtokai... Na, jei bus įdomu, galėsiu ir daugiau papasakot. :P
Labai įdomu , papasakok dar !
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Nutariau čia pasidėti įvairių pedagogikų sarašiuką
vėliau po truputi rinksiu informacija
(papildikit jei žinote ką nors dar )


Монтессори
Штайнера (Valdorfo)
Френе
Декроли
Гессена

Rusija

Толстого
школа Щетинина
школа самоопределения Тубельского.

Naujo tipo mokyklos
Ukraina
ЧАСТНАЯ ШКОЛА "АФИНЫ"
http://athens.kiev.ua/index-r.htm



Naujojo auklėjimo kryptys
1998 metų straipsnis žurnale "Mokslas ir gyvenimas" sausas bet informatyvus
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/98/1/01pedag.html
Last edited by Rapolas on Tue 10 14, 2003, 10:29, edited 1 time in total.
Vaidotas Špokauskas
Posts: 13
Joined: Tue 05 13, 2003, 8:22
Location: Kelmė

Post by Vaidotas Špokauskas »

Jei galite, papasakokite daugiau apie montesori mokykleles. Truputi zinau apie pacia metodika, labai ten man viskas patinka: mokymasis zaidziant, jokios prievartos. Gal tik kartais atrodo, kad daugiau ugdomos jusles ir kiek per mazai minties greitumas. Bet tikriausiai taip atrodo, nes per mazai visko zinau.
Labai pritariu Arturui, kad reikia dometis visomis galimomis metodikomis ir sirdimi atrinkti is ju geriausius dalykus. pats scetininas kurdamas savo metodika, remesi kitu darbais.
Vaidotas Špokauskas
Posts: 13
Joined: Tue 05 13, 2003, 8:22
Location: Kelmė

Post by Vaidotas Špokauskas »

Labas, noriu paprašyti visų pagalbos. Ryte pradėjau galvoti apie mokymosi būdus mano vaikui. Kad nenoriu, jog dukra eitų į tokią mokyklą, kokioje pats dirbu, tai jau tikrai. Manau, jog mokymasis namuose irgi ne pati geriausia išeitis. tai va, surašiau punktais, kas man nepatinka abiem atvejais. Gal turėjau pagalvoti ir kas ten gerai, bet šį kartą mačiau tik tai, kas man nepatinka. Prašau, pakritikuokite arba papildikyte mano sąašus, tai man lengviau bus pastebėti svarbiausius dalykus.

I. Nenoriu, kad mano vaikas eitų į įprastą mokyklą, nes:
1. Vaikų pasiekimai kas metai prastėja.
2. Patys vaikai kas metai vis mažiau nori eiti į tokią mokyklą.
3. Tokios pamokos prieštarauja vaiko fiziologijai.
4. Daug prievartos.
5. Beveik nėra galimybių vaiko saviauklai, jam viskas nurodinėjama.
6. Mokymo metodikos dažniausiai apsiriboja paskaita ar uždavinių sprendimu.
7. Mokytojams, norintiems dirbti kitaip, labai apribojama veikimo laisvė.
8. Daugumos vaikų tėvai savo vaikų auklėjimą linkę patikėti mokyklai ir nenoriai bendradarbiauja su mokykla.
9. Neretai tokiose mokyklose svarbiausiais tampa projektai pinigams gauti, o ne darbas su vaikais.

II. Nenoriu, kad mano vaikas mokytųsi namuose, nes:
1. Per mažai bendravimo.
2. Vaikai paprastai noriai mėgdžioja ir mokosi vieni iš kitų, namuose to nebūtų.
3. sumažėja naujų atradimų džiaugsmas (nėra su kuo dalintis).
4. Negalima žaisti žaidimų, kuriuos būtų smagu žaisti su draugais.
5. Daug naujų dalykų suvokiama diskutuojant, namuose nebūtų su kuo.
6. dideli darbai padaromi tik bendromis pastangomis - tas gali likti nesuprastu dalyku.
7. ,,Mamyt, ko nesakei, kad vaikai ne visi vienodi..."
8. jei mokyčiau pats, mano vaikas nebūtų apsaugotas nuo neapgalvotos ,,per didelės" meilės.

III. Noriu tokios mokyklos, kur:
1. Kur pripažįstama, kad kiekvienas vaikas unikalus.
2. Nėra tradicinio vadovėlių ,,griaužimo".
3. Mokomasi žaidžiant, bendraujant, kuriant.
4. Vaikas auklėjasi pats, suvokdamas savo vietą visuomenėje ir artimiausioje aplinkoje.
5. Vaikas gali daug bendrauti, bet tik tada, kai pats nori.
6. Mokymasis vyksta individualiu ritmu.
7. Besimokantis vaikas gali pats rinktis, kaip mokytis, o mokytojas tik pasiūlytų būdus.
8. Kur vaikas gali jausti atsakomybę už kitus.
9. Pateikiamos minimalios teorinės žinios, visa kita galima pačiam atrasti.

Labai prašau, nekibkite prie terminų. kai kuriuos parašiau tokius (auklėti vaiką, dirbti su vaiku), nes tiesiog greitai negalėjau sugalvoti geresnių. Aš stengiuosi vaiką laikyti asmenybe, ir tokiais terminais nenoriu jų sumenkinti, bet šį kartą nesuradau tinkamų žodžių. Ačiū visiems, kas kaip nors padės į viską pažiūrėti objektyviau.
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Vaidotas Špokauskas wrote:III. Noriu tokios mokyklos, kur:
1. Kur pripažįstama, kad kiekvienas vaikas unikalus.
2. Nėra tradicinio vadovėlių ,,griaužimo".
3. Mokomasi žaidžiant, bendraujant, kuriant.
4. Vaikas auklėjasi pats, suvokdamas savo vietą visuomenėje ir artimiausioje aplinkoje.
5. Vaikas gali daug bendrauti, bet tik tada, kai pats nori.
6. Mokymasis vyksta individualiu ritmu.
7. Besimokantis vaikas gali pats rinktis, kaip mokytis, o mokytojas tik pasiūlytų būdus.
8. Kur vaikas gali jausti atsakomybę už kitus.
9. Pateikiamos minimalios teorinės žinios, visa kita galima pačiam atrasti.
Sveikas,Vaidotai! :P Puikiai tave suprantu: ir aš savo mergytei tokios mokyklos norėjau. Na, čia kaip tik galiu pratęsti mintis apie M.Montessori metodu dirbančią dukros klasę. Pagal tuos punktus gal ir vardinsiu:
1. Jos klasėje mokytoja tai pripažįsta (ne tik ji, bet ir padedanti pedagogė, muzikos, dailės mokytojos). Tik gal ne tiek metode, o pačiuose dirbančiuose žmonėse, jų asmenybėje esmė..
2. Vadovėliai tie patys,kaip bet kurioje kitoje mokykloje, tik... Jų medžiagą reikia įsisavinti, bet kaip tai padaryti, kiekvienas pedagogas renkasi pats... Tiesiog šiuo metu tokia situacija Lietuvoje: vaikai gali mokytis kokiais tik nori metodais, bet programa yra visiems ta pati.
3. Taip: būtent mokomasi žaidžiant,bendraujant , kuriant. Kad žinotum, kiek trečiokė dukra visko jau kūrusi yra: ir eilėraščiai, ir pasakos, istorijos, studijos įvairios...
4. Manau,kad tai labai ir nuo šeimos priklauso. Man patinka,kad mergaitės mokytoja sako jiems: 'jūs nieko neprivalote daryti...' Bet kiek ji su jais kalbasi apie viską! Vaikai, matydami gerumą, jautrumą, supratimą, patys tokie stengiasi būti. Jie juk ir yra tokie!
5. 6. Kadangi nėra griežto skirstymo į pamokas, vaikai ir mokosi, ir konsultuojasi vieni su kitais, su mokytojomis individualiai, pagal savo poreikius.
Tik susirinkę į klasę, visi sėda ant kilimo ratu, sužino tos dienos užduotis, pasiaiškina,kas aktualu kuriam, aptaria praėjusią dieną ar kokį įvykį, artėjančią šventę ir skirstosi dirbti. Klasėje mokosi kartu ir trečiokai, ir ketvirtokai (M.Montessori siūlo neskirstyti vaikų pagal amžių, nes taip jie geriau patenkina bendravimo poreikius, vieni iš kitų mokosi, globoja jaunesnius, broliai ir sesės mokosi kartu ir pan.)
Kiekvienas vaikas turi savo ritmą: vienas ,tarkim, metų matematikos kursą jau bus išėjęs kovo mėnesį, kitas gal tik po mėnesio jį baigs. Nėra prievartos, nėra stabdymo.
7. Būdų įsisavinti naują temą yra įvairiausių: tai ir pratybos, vadovėlio medžiaga, ir daugybė montesorinių priemonių, su kuriomis dirbdamas vaikas pats daugelį dalykų supranta, atskleidžia dėsnius, sistemas.
8. Kartu daromos kolektyvinės studijos, renkama, apipavidalinama medžiaga. Vaikas - nedidelio kolektyvo dalis. Jis atsakingas už bendrą darbą ir stengiasi,kad grupė dėl jo kiek galima geriau pasirodytų. Be to, vyresni pripranta globoti jaunesnius, rūpintis, padėti. Gabesnieji patys medžiagą aiškina draugams.
9.Jau aukščiau apie tai minėjau.

Bet vėlgi: pati M.Montessori idėja yra puiki, bet labai svarbūs tie žmonės- pedagogai,kurie dirba su vaikais...
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Labas Artūrai - Rapolai :D

Į savo sąrašą gali įtertpti ir Sathya Sai Babos pedagogikos koncepciją. Ji apima tiek mokyklas, tiek universitetus :) Esu trumpai skaitęs, kad pavyksta pasiekti gerų rezultatų.

P.S. Daugiau informacijos gali rasti internete :)
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Aurimas wrote:Labas Artūrai - Rapolai :D

Į savo sąrašą gali įtertpti ir Sathya Sai Babos pedagogikos koncepciją. Ji apima tiek mokyklas, tiek universitetus :) Esu trumpai skaitęs, kad pavyksta pasiekti gerų rezultatų.

P.S. Daugiau informacijos gali rasti internete :)
Aurimui :
Gal žinot konkrečią vietą kur tai yra internete ?
Siūlykit dar ...:)

Taipogi aplanykit tinklapi :
http://www.tinklapis.lt/ateitiesmokykla/
Šis tinklapis bus MŪSŲ ! :)
1) Pažiūrėkit ar nėra klaidų (100 proc . kad yra tiesiog parašykit man
e-mailą ką pataisyti)
2) Pasiūlikit savo variantus apie ką jis tūretų būti, pasiūlikit
ką dar į jį galima būtų įdėti
3)Kvieskit kitus , ką domina naujoviško ugdymo tematika .
Jei jie negalės prisijungti patys prie siulomos (apačioje) naujienų prenumeratos parašykite jų el. pašto adresus man.
Rapolas
Posts: 346
Joined: Mon 01 20, 2003, 11:17
Location: Vilnius
Contact:

Post by Rapolas »

Sveiki

Truputi informacijos apie praėjusį penktadienį.

Kaip minėjau V.M.Putino muziejaus darbuotojai savo muziejuje
suorganizavo filmo apie Ščetinino mokyklą peržiūra.

Susirinko virš 20 . Labai jaukioje ir ramioje aplinkoje pasižiūrėjom šį filmą.
Truputėlį pabendravom iš kart po filmo , o poto dar grupelė pasiliko toliau bendrauti.

Buvo labai įdomių žmonių :

Profesorius,menotyros dr., edukologijos habil.dr.
Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro prezidentas ....
Albertas Piličiauskas.

Jis prieš kelis metus yra susidomėjęs Ščetinino pedagogiką,
na ir žinoma ir ne tik Ščetinino . Na keliai žodžiais nenupasakosi
koks tai idomus ir daug žinantis ir labai malonus žmogus.
Aplankykit http://www.mmm.tik.lt rasit įdomios informacijos.

Taip pat buvo labai įdomios mokyklos direktorė
Rožė Zinkevičienė .

Vilniaus “Saulėtekio“ vidurinė mokykla yra vienintelė sostinėje bendrojo lavinimo įstaiga, kurioje vykdomas kompleksinis kryptingas estetinis ir meninis kitakalbių Lietuvos piliečių ugdymas. Mokyklos struktūra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

Aplankykit mokyklos tinklapį http://www.multikultura.lt

Buvo svečių iš Panevėžio
Vygandas Aurelija ir su jais Aldona iš Ukmergės


Ilgesniems pokalbiams pasiliko 10
Šnekėjomės ką galim nuveikti.

Aptarėm kad reikia toliau siekti kad kuo daugiau
besidominčių apie vaikų ugdymą sužinotų apie Ščetinino mokyklą

Tam reikia toliau organizuoti filmo peržiūras , skleisti spausdintą informaciją
( kolkas tai ką turim iš interneto) . Buvo šnekėta kad reikėtų pradėti vertimus iš rusų kalbos.


Suradus kur galima būtų rinktis i nuolatos,
pradėsim susitikinėti, ruošti veiksmų planus ir veikti.

Aptarėm kokios veiklos formos galėtų būti šiame etape.
Atsiradus žmonėms kurie tiesiogiai galėtų ir norėtų išbandyti
įvairius ugdymo metodus galima būtų kviesti vaikus į savaitgalio užsiėmimus.

Galima būtų paruošt vasaros stovyklos vaikams programą.

Vygandas neužilgo važiuos į mokyklą, tam kad aptart , kokiom sąlygom
įmanoma būtų pasikviesti žmones iš tos mokyklos į Lietuvą.

Tai trumpai tiek.

Artūras
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Čia ištrauka iš Vladimiro Megre paskutinės konferencijos lapkricio 30d. Ir nors tema vadinasi "Ateities mokykla", o Vladimiras pasakoja apie praeitį, manau, vertinga paskaityti :)

Рассказывал Владимир Николаевич и о таких вопросах, как воспитание и образование.
Раньше, на ведической Руси, была совершенная система образования. Сейчас ведь что происходит? Вот, заставляют детей 45 минут сидеть на уроке. Сидеть без движения. Интересно тебе, не интересно - сиди. А раньше как было? Были такие люди, волхвы назывались. Так вот, оказывается, это были учителя. И, как и сейчас, они тоже преподавали каждый свой предмет: кто какой предмет знал лучше других, тот его и преподавал. И они ходили из селения в селение и учили детей. Обратите внимание, не детей водили к учителям, а учителя сами приходили к детям. И что было дальше? Собирались дети на какой-нибудь площади (конечно, были и такие формы обучения, когда дети вместе с родителями сидели на уроке и обосновывали своим родителям, например, как зародилась Вселенная.) Им не обязательно было приходить туда. Дети могли слушать учителя, могли, когда захотят, встать и пойти, вон, играть. Никто их не мог заставить слушать того или иного учителя. А вот задача учителя состояла в том, чтобы заинтересовать своим рассказом детей. Чтобы они слушали его с интересом. Если какой-то учитель не смог заинтересовать детей, приходил другой учитель. И таким вот образом происходил их естественный отбор. В итоге, оставался самый достойный учитель. И таким вот учителям оказывались особые почести. Его всем селением кормили, поили, содержали все время обучения, он у них жил. А по окончании обучения всем селением его могли проводить до другого селения.
Justas
Posts: 22
Joined: Thu 12 18, 2003, 8:30
Location: Kaunas

UNIVERSITETAI

Post by Justas »

Sweiki. Nezinau kur man pasireiksti, nes tokių temų neradau, t.y. apie universitetus. Turiu keletą nuomoniu apie juos. Neseniai buvau Kauno Anastasijecių susitikime. Ten nedaug buvo kalbama apie universitetus. Sake, kad reikės panašių universitetų kaip ir mokykla (pvz Ščetinino). Mano nuomonė, kad universitetų visai nereikia. Universitetai reikalingi specialybei išūgdyti, diplomą gauti ir pan. O mūsų tikslas nėra atgal į miestus grįžti ir dirbti... Beje kodėl pavadinimas mokykla jums atsosijuojasi tik pradžiamoksliams. Juk mokykloje galima mokytis universitetinių dalykų ir kam dar be reikalo statyti kokį atsikirą pastatą. Juk universitetas tikras aplink mus, ką matome, ką girdime... Mūsų specialybe - gyvenimas. Išmokti tai ką praradom - GYVENTI. Ką jūs manote apie universitetus?
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Sutinku su tavim Justai :D Gyvenvietėj turėsim savo universitetą-mokyklą :D
Justas
Posts: 22
Joined: Thu 12 18, 2003, 8:30
Location: Kaunas

Post by Justas »

Va taip jau geriau :wink:
Leonardas
Posts: 237
Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
Location: Kaunas - Sukiniai

pedagoginė opupema

Post by Leonardas »

Pasiroro Kurdiumovas parašęs knygas apie protingą sodą ir daržą, yra buvęs Ščetinino mokykloje ir ten dirbo biologijos dėstytoju, apie tai rašo savo esė „Pedagoginė opupema“
Gyventi pagal sąžinę
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Marija rašė:

Sveiki!

Noriu papasakoti, kad yra dar viena netradicine mokykla mokyti muzikos ir dalyku...muzikuojant... O, gal, ir ne taip... Reikia pasidometi...

Tai S.Suzuki metodas. Uzsiimama su labai mazais vaikais (nuo 8 men. gal, ir maziau...:)). Apie tai galima paskaityti adresu :arrow:

http://www.talentas.lt :wink:
Romas
Posts: 87
Joined: Thu 11 21, 2002, 15:38
Location: Vilnius

Post by Romas »

Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Čia įdedu Laimio laišką iš el.pašto koonferencijos "[email protected]" :mrgreen:

Sveiki vaikai!!!

(o jeigu ne vaikai, tai prašau, perduokit šį laiškelį vaikams ;) )

Mokykla, mokykla, mokykla... Kokia yra Jūsų svajonių mokykla? Ar galėtumėt
pasakyti, nupiešti aprašyti? Jei taip, tai pirmyn. Pasvajokit ir viską į voką
užklijuokit! O ant voko parašykit:

Konkursui "Mano svajonių mokykla"
Šiaurės pr. 24-3
Kaunas

Visų laukia prizai ir priziukai! O didysis prizas yra mokykla, sukurta pagal
Jūsų visų svajones...
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Permetu Laimio laiska is konferencijos [email protected]:

Sveiki, kviečiu visus sudalyvauti konkurse, kuriame visi yra nugalėtojai arba tiesiog atsiųsti savo svajonių mokyklos aprašymą, papaišymą, paklijavimą ar kt. :) O štai ir pirmoji svajonė...

Mano svajonių mokykla. (Saule 16metu.)

Mano svajonių mokykla yra kupina vaikų šypsenos.Aš noriu tokios mokyklos, iš kurios vaikai grįžtų laimingi, į kurią eitų su šypsena, be jokios baimės. Norėčiau, kad mokytojai būtų tarsi antri tėvai, kad jie visada išklausytų, patartų, paaiškintų. Norėčiau, kad klasėse būtų tik po 8 berniukus ir po 8 mergaites, nes taip, galbūt, būtų didesnė galimybė tapti gerais draugais, nesipykti. Norėčiau, kad vaikai nebūtų sunkiai užkraunami darbais, užduotimis ir pan. Noriu, kad vaikai nepervargtų, kad nejaustų streso, kad nemokės kažko ir t.t. Norėčiau, kad pažymiai būtų rašomi tik penktadieniais, už visos savaitės darbus. :) Norėčiau, kad vaiko nebaustų, jeigu jis padaro klaidą, o kad su juo gražiai pakalbėtų. Norėčiau, kad nebūtų labai reguliuojamas ėjimas į mokyklą, kad nebūtų būtinai reikalaujama pažymų už, kad ir 1 praleistą dieną, norėčiau, kad vaikas jaustųsi laisvas, kad jis nejaustų jokio spaudimo ar baimės, kad mokykla netraumuotų jo. Norėčiau, kad kas dvi savaites vyktu tėvelių, mokytoju ir vaikų bendras susitikimas, kuriame ne tik būtų aptariami visi mokslo dalykai, bet ir butu žaidžiama, šokama. Kad mokykla su tėvais ir vaikais būtų tarsi šeima, meilės šeima. :) Norėčiau, kad šiltomis pavasario dienomis pamokos vyktu lauke. Ir, kad mokslai visada baigtųsi iki birželio 1d. Svarbu, kad kiekvienas vaikas jaustų, kad mokykla yra ”už jį”, kad ji yra jo draugė, kad ji nėra kažkokia "kankinimo įstaiga".
Post Reply