2 dalis
Dešimtmetė Akiane stebina pasaulį savo kūriniais (II)
Vita MALINAUSKIENĖ
Tęsinys. Pradžia nr. 26/269
„Man labiausiai patinka piešti veidus. Veidai man yra prasmingiausi. Kai mes gimstame, pirma, ką pamatome, tai mamos, tėvo, sesers ar brolio veidus. Mes galime gyventi nematydami kraštovaizdžio ar gyvūnų, bet negalime gyventi laimingai nematydami veidų,“ – taip savo kūrybą pristato Akiane tinklapyje
http://www.artakiane.com, o kalbant su mergaite, ji gražiai lietuviškai paaiškina: „Aš negaliu daryti, kas man neįdomu. Negaliu piešti jūros ar dangaus. Turiu piešti ekspresiją. Portretai – mano širdies kalba su Dievu. Ten nėra žodžių ar maldų.“
Kaip viskas prasidėjo, arba pirmoji pažintis su Dievu
Kai ketverių metukų Akiane ėmė kalbėti apie vizijas ir susitikimą su Dievu, Fareli suprato, jog tai nėra iš kažkur atėjusios istorijos, o tikri mergaitės išgyvenimai. Nors ir labai tuo stebėjosi. Dar daugiau – tai laikė tarsi Dievo ženklu visai šeimai.
Pati Fareli buvo ateistė, tikėjimą laikė prasimanymu, o tikinčiuosius – naiviais lengvabūdžiais. Marcus buvo nepraktikuojantis katalikas ir bažnyčios nelankė. Tad šeimoje kalbų apie Dievą niekuomet nebuvę – mergaitei nebuvo iš kur prisiklausyti istorijų, galėjusių kažkaip paveikti jos vaikišką fantaziją. Šeima mėgo uždarą gyvenimo būdą ir nelabai su kuo bičiuliavosi, nebuvo tetulių ar draugų greta, galėjusių nukreipti mergaitę tikėjimo linkme.
Tai atėjo staiga ir be jokios pagalbos, kaip dabar atrodo – iš aplinkos. Akiane ėmė pasakoti mamai, jog buvo nukeliavusi pas Dievą, ir tai paskatino ją imtis pieštuko. Mergaitė ėmė vaizduoti veidus, kuriuos matė savo fantazijoje.
Būdama šešerių ji pirmą kartą išbandė pastelę, septynerių – akrilinius dažus, o aštuonerių jau buvo pasiruošusi dirbti su aliejiniais dažais.
Akiane’s darbų technika tobulėjo nepaprastu greičiu, nors ji dirbo savarankiškai, be jokio mokytojo pagalbos. „Mano mokytojas yra Dievas“, – sako Akiane, užklausta, kaip jai pavyksta išgauti tokias tobulas linijas. Nors prisipažįsta, jog metams bėgant ir dedant daug pastangų, jos technika keičiasi, o laukdama motyvo paveikslui nuolat meldžiasi.
Namų mokykla – pasirinkimo laisvė
Akiane nelanko reguliarios mokyklos, prie kokios yra įpratę daugelis vaikų. Pamėginusi eiti į pirmą klasę, mergaitė jautėsi blogai ir prašė mamos leisti jai mokytis namuose. Net lankydama katalikišką mokyklą, kur jai buvo išties smagu su draugais ir patiko mokymo sistema, mergaitė skundėsi, kad ten yra per didelis triukšmas, kuris ją vargina. Akiane (taip pat ir jos broliai) apsisprendė mokytis savarankiškai namų sąlygomis.
Fareli pasakoja, jog jų vaikai patys sprendžia, kuo norėtų tapti ateityje, ir pagal tai renkasi disciplinas, kurias jiems reikėtų išmokti. Pasak motinos, jų šeimos atžalos patys nuo mažų dienų mokomi savarankiškai užsidirbti pinigų savo reikmėms. Pavyzdžiui, vyriausias sūnus, 14-metis Delfini nori tapti advokatu, tad pats lanko advokatų kontoras ir ten semiasi jam reikiamų žinių. Jean Lu svajoja tapti investuotoju ir jau dabar mėgina savo jėgas šioje srityje.
Akiane visa atsidavusi kūrybai ir pasaulio pažinimui. Ji lengvai išmokusi net keturias kalbas – lietuvių, anglų, rusų ir nebylių, kurias nuolat praktikuoja, kad neužsimirštų. Fareli su dukra kalbasi tik lietuviškai, o rusų kalbą, kurią pati gerai moka, pasiūlė dukrai kaip alternatyvą, nesiedama tai su jokia politika ar kilme, o tiesiog galvodama, jog kalbų mokėjimas leidžia pažinti daugiau žmonių, su kuriais gali laisvai bendrauti jų kalba. Šiandien Akiane parodose sutinka daug rusakalbių, su kuriais gali kalbėtis jų kalba, o su nebyliais lengvai bendrauja ženklų kalba.
Užaugusi Akiane svajoja turėti savo dailės akademiją ant jūros kranto, kur galėtų nemokamai visiems norintiems padėti lavinti dailės įgūdžius.
Beje, Akiane’s mama nesibaimina, jog vaikai gali tingėti ir neskirti reikiamo dėmesio mokslams – pati po ligos mokiusis namuose ir savarankiškai išmokusi vokiečių ir anglų kalbas, Fareli tiki, kad jos vaikai supranta, jog nuo to, ką išmoks, priklauso jų ateitis.
Tapybą lydi poezija ir muzika
Prieš keletą metų Akiane ėmė kurti poeziją ir šiandien beveik kiekvienas jos dailės kūrinys yra lydimas eilių, kuriomis ji išsako savo jausmus ir kartu atskleidžia paveikslo paslaptį. „Žodžiai tiesiog ateina iš kažkur į mane. Sakyčiau, idėjos kažkokiu būdu yra įdiegiamos į mane. Aš nerašau to, ką žinau, bet tai, ką siela man atveria. Prieš maldą aš esu visiškai tuščia ir visiškai neturiu, ką parašyti. Bet žinau, kad po maldos, jei būsiu tyli, pradėsiu matyti paveikslus ir žodžius“, – mėgina paaiškinti Akiane savo poezijos ir paveikslų ištakas.
Neseniai mergaitė pradėjo dar ir skambinti pianinu. Pradžioje ji prašė mamos, jog pasamdytų jai mokytoją, kuris išmokytų pradmenų. Bet mama nesutiko, sakydama, jog jai ir taip puikiai pavyksta, o mokytojas tik išderins tai, kas duota Dievo. Ir palaipsniui mergaitė iš tiesų ėmė groti muziką, kurią ji girdi. Maža to – muziką ji gali užrašyti ant popieriaus, tik sakosi, jog gerai turi į ją įsiklausyti.
Šeimą aplankė tikėjimas
Nereikia ir sakyti, jog po Akiane’s praregėjimo, šeimos požiūris į tikėjimą iš esmės pasikeitė. Buvusi ateistinių pažiūrų, Fareli šiandien pati kiekvieną dieną meldžiasi ir kalbasi su Dievu. Kasdien ji pasiima su savimi iš eilės po vieną vaiką ir eina į gamtą, kur kartu dviese meldžiasi. Būtent tokį maldos būdą šeimai pasiūlė Akiane, kaip labiausiai priartinantį prie Dievo.
Šių maldų metu Akiane pradėjo matyti vis ryškesnes vizijas, kurias ji vis aiškiau galėjo apibūdinti. Kartą anksti rytą (Akiane keliasi 4:30 val. ryto ir ima tapyti) mama užtiko ją stovinčią prie lango, jos veidas švytėjo, o akys žėrėjo. Paklausta mamos, ką ji daro, ji atsakė, jog ką tik buvo vėl susitikusi su Dievu, kuris jai liepė nenustoti melstis. „Jis man parodė, kur gyvena. Aš lipau permatomais laiptais, o apačioje mačiau sraunius krioklius, ir kadangi buvau prie jo labai priartėjusi, mačiau, kad jo kūnas buvo skaistus ir stipriai švytėjo. Kelias sekundes aš jaučiausi visiškai prisipildžiusi. Nuo šiol aš kelsiuosi anksti ryte ir pradėsiu tapyti. Tikiuosi, kad vieną dieną sugebėsiu perteikti tai, ką mačiau.“
Paklausus, kaip suranda modelius, kurie gali perteikti jos matytas vizijas,
Akiane sakosi ilgai vaikštanti tarp žmonių ir ieškanti veido, kuris atkartotų vizijose matytus veidus. Taip buvo ir su Jėzaus portretu, kuriam mergaitė ilgai negalėjo atrasti modelio. Ji nuolat meldėsi ir prašė Dievo atsiųsti jai tinkamą modelį. Net tėvų prašė, kad šie melstųsi už tai. Ir kartą į jų namus užklydo stalius, ieškantis darbo. Pamačiusi jo veidą, Akiane nušvito – tai buvo tai, ko ji ieškojo.
Populiarumas leidžia aukoti silpnesniems
Ilgai niekieno nepastebėta mergaitė išgarsėjo staiga, lyg per vieną dieną. Pastebėta žiniasklaidos Akiane greitai tapo žinoma ir visur kviečiama. Jos ramus gyvenimo tempas staiga pasikeitė.
Žurnalai, televizija ir parodos išgarsino ją ir kartu leido įgyvendinti vieną iš mažosios Akiane’s svajonių. Ji nuolat troško padėti vargšams ir nelaimingiems vaikams visame pasaulyje, tačiau niekuomet neturėjo tokios galimybės, nes jos pačios šeima sunkiai vertėsi. Tačiau vos pasaulis išgirdo apie Akiane’s Dievo dovaną, jos paveikslai tapo itin perkami, o pati mergaitė galėjo įgyvendinti savo norą padėti vargstantiems vaikams.
Nuo kiekvieno parduoto paveikslo dalį gautų pinigų Akiane aukoja labdarai. Jos bendravimas su tūkstančiais žmonių parodose ir pristatymuose tapo savotiška misija – pasakoti apie Dievo dovaną, gautą iš aukščiau, ir savo kūriniais padėti kitiems. „Tik Dievas yra garsus. Dievo dovana man yra tai, ką aš galiu daryti su savo talentais. Kiekvieną minutę aš galvoju apie jį ir dėkoju už visus šiuos palaiminimus mano gyvenime. Kiekvienas mūsų turime skirtingas dovanas ir turime jausti pareigą pasidalinti jomis su kitais.“
Norintys plačiau susipažinti su mažojo genijaus darbais ir gyvenimu, gali ieškoti informacijos tinklapyje
http://www.artakiane.com
<nuotr>Akiane – nepaprasto talento mergaitė
Dalyvaudama garsiajame „The Oprah Winfrey Show“, Akiane prajuokino laidos vedėją Oprah, sakydama, kad, neradusi tinkamos spalvos perteikti savo odai, dažus ji mėgino tiesiog tepdama juos sau ant nosies
Paveikslą „Uždraustas vaisius“ Akiane sugebėjo nupiešti be papildomų eskizų. Nuotraukos iš
http://www.artakiane.com
Fareli, tel.: 208-773-2090.