Spinduliukas

Forumas, skirtas mūsų vaikams, gimdymui ir vaikų auklėjimui

Moderatoriai: Rytė, Visi tvarkytojai

Antanas
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: Pir 12 23, 2002, 14:59
Miestas: Telshiai

Spinduliukas

Standartinė Antanas » Tre 02 18, 2004, 20:34


Būkite sveiki!
Teko kalbėti su žmonėmis, kurie paskaitę V. Megre knygose apie Anastasijos spinduliuką, apie jos keliones į kitas planetas, nusprendė, kad tai pasakos. abejojantiems tokiomis galimybėmis galiu patarti nebeabejoti, bet geriau patiems pasistengti pramokti tokių, pasirodo vaikams visiškai natūralių ir įprastų dalykų. Aš astralines keliones išbandžiau pasiskaitęs Lobsang Rampos knygelę "Tu amžinas". Tada labai aišku pasidarė, apie kokį spindulėlį kalba Anastasija. Vėliau, apie savo labai įprastas panašias keliones prasitarė mano 10 metų mažiausias sūnus. Tarp kitko, jis penktas vaikas mūsų šeimoje ir pats mažiausias. Kodėl aš nieko panašaus negirdėjau iš vyresnių vaikų?... Matyt todėl, kad nemokėjau išgirsti. Bet, kai pats patyriau, ką tai reiškia, ta tema galėjom normaliai pakalbėti su sūneliu. Vėliau, mano paskatintas jis pabandė pasižvalgyti ne tik savo mokykloje, ar kieme, bet ir Afrikoje, Paryžiuje, Amerikoje. Ir tai jis darė labai lengvai, greitai, be jokio išankstinio pasiruošimo, be jokio susikaupimo. Jam nereikia net užsimerkti.
Kai paklausiau, kaip tau išeina taip matyti ką nori, jis man paaiškino, kad tai vyksta taip, lyg jis turėtų 4 akis. su tom "kitom" akimis jis mato lyg ekraną, kuriame gali "pasireguliuuoti" ką matyti. Prieš porą mėnesių buvau Psichoorientologijos SILVA proto valdymo kursuose, kur būtent ir pamokina "susikurti" tokį ekraną (aišku, ne tik), kuriame gali matyti tai, ko reikia, rasti atsakymus į įvairiausius klausimus. Beje, rekomenduočiau kiekvienam, kas turi galimybę, padalyvauti. Ten, tiek kursai man, atrodo nemažai ką išbandžiusiam, buvo lyg iš fantastikos pasaulio. Pasirodo, vaikams tokie dalykai nedidelė naujiena.
Tai va, po tokių patyrimų aš televizorių, kompiuterį vaikams laikau siaubingu kenkėju, labai gadinančiu gyvenimą, ateitį, sugebėjimus. Atsisėdę prie tv ar kompiuterio vaikai užmiršta apie savo turimas neįkainojamas Dievo dovanas. Užmiršta nors retkarčiais pasinaudoti tuo, ką turi, tomis fantastiškomis galimybėmis. Tuo įsitikinti man padėjo sūnus, kurio neparaginus, prie savo natūralių, įprastų, bet man atrodančių beveik fantastiškais sugebėjimų net nesugrįžta, juk čia jam įprsta kasdienybė, o va per tv rodo vis kažką nauja, ko rytoj neberodys... O Afriką ar mėnulį apžiūrėsiu bet kada, juk reikia tik panorėti. O tas "bet kada" taip ir nebeateina, nes nenaudojami sugebėjimai prarandami, neišnaudotos galimybės beldžiasi į kitas duris...
Geros kloties! :)
Antanas
Atkursime Dievišką tvarką,
Vėl bus mūsų Žemėje rojus,
Mintims duokim laisvę, sukruskim,
Te medžiai kareiviais mums stojas.
Mes Dievo vaikai! Jauskim vertę,
Geros valios galią beribę.
Nelengva bus vergui pakilti...
Padėt kiekvienam pasiryžę mes.

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Ket 02 19, 2004, 9:29

>Atsisėdę prie tv ar kompiuterio vaikai užmiršta apie savo turimas neįkainojamas Dievo dovanas


Idomu kaip jie sugebedavo uzmirsti kai dar nebuvo televizoriu. Matyt neeiliniu sugebejimu vaikai buvo :/
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

glesum
Pranešimai: 954
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 13:14
Miestas: Kaimas
Susisiekti:

Standartinė glesum » Ket 02 19, 2004, 10:06

Taip Kipseli, ne visi vaikai vienodi. Daug priklauso ir nuo tevu. Juk is tevu jie ateina. Tai ir perima dali to, kas tevams budinga. Dabar sis procesas matyt labai pagreitejes. Pabudimo procesas :wink:

Rytė
Pranešimai: 860
Užsiregistravo: Šeš 09 28, 2002, 11:30
Miestas: Kaunas
Susisiekti:

Standartinė Rytė » Ket 02 19, 2004, 10:12

Gražus pasakojimas, Antanai... Mano vaikai, nors mažesni už taviškį, tokių sugebėjmų neparodė.

Gal ir tikrai tiesa: vaika daug ką perima iš tėvų. Iš mūsų jiems kol kas tikrai nėra kaip tokių dalykų perimti. :?

Agnė
Pranešimai: 402
Užsiregistravo: Tre 02 19, 2003, 13:17

Standartinė Agnė » Ket 02 19, 2004, 11:03

Ačiū, Antanai, už pasakojimą. Vaikų natūralių sugebėjimų nykmo priežastis, manyčiau, slypi vaikų poreikyje perimti suaugusiųjų vertybes. Įsivaizduokim, jei tėveliai namuose diskutuotų apie Marso viršūnės xxx55, esančios kalnagūbryje yyy453 įtaką tos planetos sukimosi greičiui kai ją stebi 100 linksmų Žemės gyventojų. Jūsų atžalėlė momentaliai bus ten, net jei dėl to tektų pakoreguoti sąlygą (t.y. 101 linksmas Žemės gyventojas). Vaiko sąmonėje tokie dalykai užsifiksuoja kaip reikšmingi. Na, o ką Marse veikti vienam? Nuobodu. Ir įdomių uždavinukų niekas nepateikia... Įprasminimas vienų ar kitų dalykų ateina per tėvų pasaulį. Gerai pastebėjo Antanas – turim ypatingus vaikus, tik to nematom.

Antanas
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: Pir 12 23, 2002, 14:59
Miestas: Telshiai

Spinduliukas

Standartinė Antanas » Ket 02 19, 2004, 12:45

Būkite sveiki!
Kipšiukas spėja, kad seniau vaikai buvo gabūs... :) Palikime tai paspėlioti kiekvienam. Kad būtų ~ sunkiau :? užduosiu vieną kryptingą klausimėlį: Jūsų manymu, šių, ar senesnių laikų mąstytojai dažniau cituojami dabartinėje literatūroje, paskaitose, spaudoje... (Ypač jei dar įvertinsime jų bendrą skaičių seniau ir dabar)?
Dabar trumpai papasakosiu apie vieną prieš 100m atliktą eksperimentą:
Vienas turtingas bajoras, surinkęs iš aplinkinių kaimų 200 kūdikių, pasamdė jiems aukles, kurios turėjo, daugumos supratimu, idealiai prižiūrėti tuos kūdikius: pervystyti vos sušlapus, maitinti... Tačiau vienas dalykas, myluoti, glamonėti vaikus buvo kategoriškai draudžiama.
Eksperimento rezultatas -- nė vienas iš 200 kūdikių neišgyveno. Visi mirė :cry:
Kokiom sąlygom užaugę dabartiniai 20-mečiai, 30-mečiai? Gimdykloje ne kai kurie savo mamas I kartą pamatydavo (pajausdavo šalia) tik už kelių dienų. Toliau... lopšelis, darželis, mokykla, institutas (arba kalėjimas...) Ne, nenoriu labai suabsoliutinti, bet... yra ir dar prastesnių pavyzdžių. Juk aš čia kalbėjau apie "normalias", gal net pavyzdingas tarybines šeimas, kur abu tėvai gyvena kartu, myli vaikus ir Tėvynę, dirba "jų labui"...
Na, išgyveno tie vaikai. Kai kurie visai ant gyvybės ir mirties ribos, sirgdami įvairiausiomis ligomis, prifarširuoti vaistų...
Ar gali toks žmogus lengvai pakelti galvą, išsitiesti, pasijausti laisvu žmogum, mylimu Dievo sūnum ar dukra? Štai ir turim vergų visuomenę. O ar žinot iš istorijos nors vieną atvejį, kad vergai būtų gerbę savo vergvaldį. Vergai užvaldyti neapykantos visiems laisvesniems už juos, visiems laimingesniems. Jū supratimu meilė tai seksas. Kitokios jos net neįsivaizduoja. Jie nemoka tinkamai elgtis be prižiūrėtojo, o jam nematant elgiasi taip, kaip laisvas žmogus nesielgtų net kalėjime...
Norit visiems matomo šių dienų pavyzdžio?... Dabartinis mūsų prezidentas Rolandas Paksas. Tur būt kiekvienu atveju, kai reikia ką nors savarankiškai nuspręst, daro tipiškus vergo sprendimus. Nenoriu labai išsiplėsti, tai šį kartą susilaikysiu nuo pavyzdžių analizės.
Ar laisvi žmonės sugalvotų sau vadu rinkti vergą?
Ar daug aplinkui pažįstate laisvų žmonių, tikrų lyderių, kurie brangina savo žodį, jaučias savo vertę, moka kultūringai bendrauti ir vadovauti?
Kiek aš dairausi, žmonėms net tokio elgesio pavyzdžių sunkoka rasti. Iš ko mokytis? Koks universitetas to galėtų pamokyti? Juk ten dauguma dėstytojų irgi vergai... Džiaugčiausi, jeigu man kas padėtų patikėti kad klįstu, bet, mano manymu, šiuo metu beveik vienintelė institucija, galinti ugdyti laisvą žmogų, yra šeima. taigi, mielieji, padarykime ką sugebame, ką galime, kad kuo greičiau, kuo daugiau šeimų gyventų pagal Anastasijos pamokymus, gyventų arčiau TĖVO. Kad tose šeimose augtų mylimi ir mokantys mylėti vaikai, o dėl jų sugebėjimų... nesukite sau galvos dėl to, ko jūs dar šiandien nemokate... vaikai mus dar daug ko išmokys, jei mūsų širdys nebus aklos.
Geros kloties!
Antanas
Atkursime Dievišką tvarką,
Vėl bus mūsų Žemėje rojus,
Mintims duokim laisvę, sukruskim,
Te medžiai kareiviais mums stojas.
Mes Dievo vaikai! Jauskim vertę,
Geros valios galią beribę.
Nelengva bus vergui pakilti...
Padėt kiekvienam pasiryžę mes.

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

Standartinė Olga » Šeš 02 21, 2004, 9:34

O kam tos fantastiskos galimybes, jei tu nemoki jomis pasinaudoti?
Gal tavo vaikas tiesiog nezino, ka so tokiomis galimybemis daryti galima, kaip jas pritaikyti? Todel pasirenka televizoriu ar kopiuteri?
O pats tu ar zinai?
Kad tik pamatyti...tai ir nuvaziuoti i kitas salis galima...o koki Marsa ir per televizoriu pastoviai rodo.
Ir is tavo pasakojimo apie anu laiku bajora galima suprasti, kad vaikus pirmiausia myleti reikia...gal tu kitaip supratai?

O tavo meile (ir kitu) labiau musu prezidentui padetu, nei tokie zodziai...


Ir ant meslo kruvos isauga graziausios geles :wink:
Taip kad ne viskas blogis, kas taip atrodo.

Antanas
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: Pir 12 23, 2002, 14:59
Miestas: Telshiai

Standartinė Antanas » Šeš 02 21, 2004, 13:20

Būkite sveiki!
Olga rašė:O kam tos fantastiskos galimybes, jei tu nemoki jomis pasinaudoti?
Gal tavo vaikas tiesiog nezino, ka so tokiomis galimybemis daryti galima, kaip jas pritaikyti? Todel pasirenka televizoriu ar kopiuteri?
O pats tu ar zinai?
Miela Olga, ar tamsta išmoktum važiuoti dviračiu, jo neturėdama, ar gali išmokti plaukti, neįlipusi į vandenį? Manau, kad reikia turėti galimybes, žinoti, kad jas turi, norėti patirti kažką nepatirto, nuveikti kažką gero, o tada jau veikti. O veikdamas juk ir išmoksti. Nusipirkęs naują dviratį ar net lėktuvą, žiūrėdamas į jį nei važiuoti, nei skraidyti neišmoksi.
Kad tik pamatyti...tai ir nuvaziuoti i kitas salis galima...o koki Marsa ir per televizoriu pastoviai rodo.
Ar pamąstėte, kiek kainavo žmonijai ta galimybė parodyti Marsą per tv? Kiek milijardų išleidžiama kosmoso tyrinėjimams? Ar jų reikėtų, jei norintys pažinti kosmosą naudotųsi Dievo duotomis galimybėmis? Kiek namų benamiams būtų galima pastatyti vietoj vieno kosminio laivo?... Kiek sodų ir miškų reikia užsodinti, kad kompensuotų vieno kosminio laivo pakilimo padarytą žalą gamtai?
Ir is tavo pasakojimo apie anu laiku bajora galima suprasti, kad vaikus pirmiausia myleti reikia...gal tu kitaip supratai?
Manau, kad reikia visur rinktis meilę vietoj neapykantos, veiklą vietoj laukimo malonių iš kitų, manau, kad laaaaabai taikliai išsireiškė Anastasija, atsakydama į klausimą "Ko iš mūsų laukia mūsų gerasis Tėvas": "Bendros kūrybos, bendro džiaugsmo mums visiems ir kuriant, ir kūrybos vaisių regint"

O tavo meile (ir kitu) labiau musu prezidentui padetu, nei tokie zodziai...
Pasistenkime kartu. Nors vergams meilė tai seksas. Kitaip jie meilės nesuvokia, bet... labai kantriai stengiantis, po kurio laiko, truputį pajaučia.

Ir ant meslo kruvos isauga graziausios geles :wink:
Jei to gero per daug, gėlės neauga. Pradžioje tik atspariausios žolelės, ir os tik pašaliais. Kai palengva iš to Š pasidaro tinkamas dirvožemis, tada jau gali augti ir gėlė, ir vaisius... Kantrybės reikia net su Š. :?
Taip kad ne viskas blogis, kas taip atrodo.
O kas sakė, kad Š - blogis? Tik va - geriausia, kai viskas savo vietoje. Bet jeigu jo pritapšnota kur nereikia... pavargsim, kol apsivalysim. Bet... nėra to blogio, kas neišeitų į gera :wink:
Geros Kloties!
Atkursime Dievišką tvarką,
Vėl bus mūsų Žemėje rojus,
Mintims duokim laisvę, sukruskim,
Te medžiai kareiviais mums stojas.
Mes Dievo vaikai! Jauskim vertę,
Geros valios galią beribę.
Nelengva bus vergui pakilti...
Padėt kiekvienam pasiryžę mes.

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

Standartinė Olga » Šeš 02 21, 2004, 14:55

Mielas Antanai!

As ir taip zinau, kad turiu tokias ir dar netOkias galimybes:). Tik jas tureti -ne pats svarbiausias mano tikslas...Toli grazu ne...
Ir visai neturiu didelio noro, kad jas turetu mano vaikas, bet nezinotu kam jos reikalingos...
Tegu geriau jis buna laimingas ir mylintis, mokantis harmoningai gyventi gamtoje ir tarp zmoniu...

Kiek kainavo zmonijai - man nelabai rupi....
Zeme turi pakankamai istekliu, ir jie niekad nesibaigs, jei zmones ismoks myleti musu Zeme ir vieni kitus.
Pasikartosiu: svarbiausia ismokti vaika myleti save ir kitus, gamta, Zeme ir Kureja...

Ir aciu Dievui, kad tie, kurie dabar nori pazinti kosmosa, neturi tokiu galimybiu!!!

Zinote, kad kartais is zmogaus atimamos ne tik galimybes, bet ir rankos - kojos, kad jis negaletu nuzudyti kita zmogu...
Viskas siame pasaulyje ismintinga ir tobula!
Jei dar nepasiroses, tai nereikia bet kokiu budu stengtis gauti tai, ko troksti. Kai busi pasiruoses, tai ateis savaime. Galiu uztikrinti.

O del vergu meiles...
truksta zodziu... :cry:
O ka, vergai ne zmones? O zmones - ne vergai?
Ir visi mes padaryti ne is to pacio molio?

Ir Anastasijos zodzius kazkaip iskreiptai supratot...

Pavargsim....
O as matau tiek geru zmoniu aplinkui...ir taip myliu juos visus!

Žvaigždukas
Pranešimai: 378
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 23:13

Standartinė Žvaigždukas » Šeš 02 21, 2004, 15:22

Olga, kodėl dažnai sakai, kad Anastasijos žodžius iškreiptai vienas ar kitas žmogus suprato? Mane tas liūdina.
Kiekvienas jos žodžius supranta pagal save, kas tam žmogui būna aktualu tuo ar anuo gyvenimo momentu. Po kurio laiko paėmęs tą pačią knygą į rankas tas pats žmogus galbūt pamatys pasaulį kitomis akimis, nes jau bus pergyvenęs daug dalykų. Nereikia iškart nuneigti žmogaus nuomonės, nes nuomonė dažnai keičiasi su patyrimu. :)

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

Standartinė Olga » Šeš 02 21, 2004, 15:47

Tu visiskai teisi. Kiekvienas mato tai, ka nori matyti ir girdi tai, ka nori girdeti...
Skirtingi zmones, skaitant ta pacia knyga supranta ja savaip.
As visada skaitau tarp eiluciu ir labai pasitikiu savo jausmais, nes zodziai man mazai pasako... Savo jausmais pasitikiu 100 procentu.
Kai matau, kad zmogus akcentavo kazka, bet nepamate kitko, turiu tai pabrezti jam, turiu pasakyti, nes zmogus keliems menesiams ar metams nugrybaus ten, kur jam visai nereikia buti... Galiu jam leisti pasimokyti is savo klaidu...bet manau, kad mes neturime tiek laiko.
Jei mano ir kitu zodzius priimti kaip nora padeti, kaip pamoka, neisizeidziant ir be baimes, o ne kaip sausa pamokyma, tai tada mes tikrai padesime vieni kitiems.
As taip ir darau...Tavo, Kipsho, Agnes ir kitus skaitaiu ir tikrinu save, kodel jie mane ne taip suprato, kodel kazka pagalvojo? Ar as suprantamai parasiau? Ir svarbiausia- su kokiais jausmais rasiau...Ir jei - taip, reiskia tai ju pamoka...
Niekada nerasau kai bunu blogos nuotaikos ir tuo labiau neislieju ant kitu savo pykti.
Tiesog darau tai, ka privalau daryti. Negaliu tyleti ar sakyti: cia tik ju paciu reikalas. Ko nesuprantu, abiejoju, nezinau...- ten as nieko nerasau.

Antanas
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: Pir 12 23, 2002, 14:59
Miestas: Telshiai

Standartinė Antanas » Sek 02 22, 2004, 2:53

Būkite sveiki, Mielieji! Olga, ačiū už dėmesį ir gerus žodžius.

[[As ir taip zinau, kad turiu tokias ir dar netOkias galimybes:). Tik jas tureti -ne pats svarbiausias mano tikslas...Toli grazu ne...]]

Labai puiku, kad Tamsta jau žinai visas savo galimybes, bet va tiek aš, tiek, kaip pastebėjau, mano vaikai, nesame tokie gabūs, kad taip greit suvoktume mums TĖVO dovanotas galimybes ir išmoktume jomis teisingai naudotis. Gal aš nemoku aiškiai išsireikšti, bet aš 100% sutinku su tamsta, kad turimos galimybės - tai tik priemonės siekti kilniems tikslams. Taigi, manau, kad nebūtina šiandien su karučiu važiuoti 200km į susitikimą su bendraminčiais, jeigu tam geriau tinka automobilis. Bet, kai mes su tais bendraminčiais užmegsime ryšį patikimesnį ir greitesnį už internetą, telefoną ar automobilį, tai ir patiems bus patogiau dažniau pabendrauti, ir mažiau gamtą užteršime... Todėl aš ir pats noriu išmokti kuo geriau naudotis gautom dovanom, ir nepavydžiu to kitiems...

[[Ir visai neturiu didelio noro, kad jas turetu mano vaikas, bet nezinotu kam jos reikalingos...
Tegu geriau jis buna laimingas ir mylintis, mokantis harmoningai gyventi gamtoje ir tarp zmoniu...
Kiek kainavo zmonijai - man nelabai rupi....
Zeme turi pakankamai istekliu, ir jie niekad nesibaigs, jei zmones ismoks myleti musu Zeme ir vieni kitus. ]]

Ar tamsta čia truputį neprieštarauji pati sau? Ar tikrai mylintis žmogų ir gamtą, harmonijoje su ja gyvenantis, drįstų beatodairiškai naudodamas žemės išteklius elgtis taip, kaip Anastasijos pavyzdyje su žmogumi, pjaustančiu tobuliausio lėktuvo šonus ir gaminančiu primityvius žaisliukus?

[[Ir aciu Dievui, kad tie, kurie dabar nori pazinti kosmosa, neturi tokiu galimybiu!!! ]]

O aš pamaniau, kad jei mokėtų naudotis savo dieviškomis galimybėmis, tai jie pažintų geriau ir kosmosą, ir nereikėtų tam visos armijos žmonių, pjaustančių lėktuvą ir gaminančių barškučius...

[[Zinote, kad kartais is zmogaus atimamos ne tik galimybes, bet ir rankos - kojos, kad jis negaletu nuzudyti kita zmogu...]]

Aš vis dar tikiu, kad mūsų gerasis TĖVAS mus tikrai labai myli ir nieko iš mūsų neatima. Davė mums laisvę veikti taip, kaip patys norime ir turėti tai, ko norime.

[[Viskas siame pasaulyje ismintinga ir tobula!
Jei dar nepasiroses, tai nereikia bet kokiu budu stengtis gauti tai, ko troksti. Kai busi pasiruoses, tai ateis savaime. Galiu uztikrinti.]]

100% pritariu, Labai gerai parašei. Galėčiau dar pridėti,kad besistengdamas turėti tai, ko trokšti, bet dar neturi, įgyji daugiau stiprybės ir sugebėjimų siekti savo tikslų.

[[O del vergu meiles...
truksta zodziu... :cry:
O ka, vergai ne zmones? O zmones - ne vergai?]]

Mano manymu, vergai - tai žmonės, kurie elgiasi kaip biorobotai, kurie užmiršo savo dievišką prigimtį, kurių meilė miega kažkur giliai širdies kamputyje ir laukia, kol tas vergas pabus, kol iš pusgyvio monstro taps tikru Žmogumi, tikru Dievo sūnumi ar dukra. Pasakyk, miela Olga, kuo galėtų skųstis Visagalio Tėvo toks pat sūnus. Mano vaizduotė tikrai silpnoka, tad aš niekaip nesugebu įsivaizduoti Dievą besiskundžiantį mažu atlyginimu, ar kad jį nuskriaudė darbdavys. KAžkaip nelabai įsivaizduoju Dievą ir šlitinėjantį girtą, ar įsikandusį cigaretę, žalojantį tą kūną, kuris turėtų nešti Jį į kilnius, didelius tikslus. Neįsivaizduoju ir truputį nėščios moters... Tai va, mano, gal ir primityviu supratimu, arba aš einu per gyvenimą pakelta galva, kaip tikras šeimininkas, kuris tikrai savo valdose nešiukšlins kur papuolė, neterš aplinkos nei keiksmažodžiu, nei pikta mintim, nei nuorūka, kuris nenulauš be reikalo nė vienos šakelės nuo bet kurio augalėlio iš SAVO sodo, kuris sutikęs paguos kiekvieną savo vergą ar gyvulį. Arba... esu vergas, kuris, nekenčiamam, blogam, piktam vergvaldžiui (vergų akimis jie visi tokie) nusisukus galiu įspirti kaimynui, sutrypti gėlę, išbarti (o gal ir ne tik) vaiką, jei niekas nemato, ant tako išpilti šiukšles...

[[ Ir visi mes padaryti ne is to pacio molio?
Ir Anastasijos zodzius kazkaip iskreiptai supratot...]]

Kaip moku, taip šoku, bet tikrai pasistengsiu pramokti geriau :oops:

Pavargsim....
[[ O as matau tiek geru zmoniu aplinkui...ir taip myliu juos visus![/quote]
]]

Kad kuo daugiau tokių gerų ir mylinčių, tai tikrai greitai žemėje neliktų nelaimingų vergų, nes karšta žmoniška (o gal dieviška) meilė gali pažadinti kiekvieną.
Manykime, kad taip ir bus...
Geros kloties!
Su meile, Antanas
Atkursime Dievišką tvarką,
Vėl bus mūsų Žemėje rojus,
Mintims duokim laisvę, sukruskim,
Te medžiai kareiviais mums stojas.
Mes Dievo vaikai! Jauskim vertę,
Geros valios galią beribę.
Nelengva bus vergui pakilti...
Padėt kiekvienam pasiryžę mes.

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Pir 02 23, 2004, 9:59

>KAžkaip nelabai įsivaizduoju Dievą ir šlitinėjantį girtą, ar įsikandusį cigaretę, žalojantį tą kūną

Zmogus nuo Dievo skiriasi tuo kad ji gali zuvaldyti visokios nesamones kaip puikybe, neapykanta, smerkimas, nepasitenkinimas ir t.t.
Vienas is metodu uzpilti visa tai pakankamu kiekiu alkoholio, kuris tuo atveju sustabdo meiles duotos kiekvienam zmogui eikvojimasi per sias neigiamas emocijas.
Mes turime stiprinti meile savyje o ne eikvoti. Stai tiek.
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Linas
Pranešimai: 45
Užsiregistravo: Tre 11 26, 2003, 13:10
Miestas: Vilkaviskio raj. Pajevonys

apie mūsų mažuosius

Standartinė Linas » Pir 02 23, 2004, 13:32

Sveiki.Paskaites ką rašo Antanas apie spindulėlį ,gal šiektiek ir lliūdna pasidarė kad mano vaikai to jau nemoka.Bet vieną naktį pabudau ir sūnus pabudo .Pradėjom kalbėti, jis man daug ką papasakojo.Jam tas įra įprastas dalįkas.Kai paklausiau kodėl anksčiau nesakė apie tai,jis manė kad tai mums visiems suprantamas dalykas.Jis mokė kaip tai lengva padaryti,ir nesupranta kodėl man tai nesigauna.Gal pusantros valandos kalbėjomės,jis man pasakojo ką mato ir kaip mato.Septynių metų dukrytė to jau negali.Keista...
Po tos nakties kažkas tarp mūsų pasikeitė.Aš pradėjau kitaip žiūrėt į savo vaikus.Kartais atrodo kad aš pats prieš juos esu tik vaikas...
O kiek tokių sugebėjimų mes jau suspėjom sunaikinti juose....

Kipshas
Pranešimai: 788
Užsiregistravo: Pir 06 23, 2003, 9:39

Standartinė Kipshas » Pir 02 23, 2004, 13:58

Na, as susiduriu su zemiskais dalykais.

Vos ne kasdiena tenka vaikui aiskinti jog tarakoniukai yra geri, nesikandzioja ir ju musti nereikia. Prikisu pirsta prie tarakoniuko ir rodau -va matai koks, visai nekanda, tik usus kraipo.
Tuo tarpu senelis, sunkiai su tarakonais apsikencia. Bumpt ir uzmusa koki. O i klausima kodel jam atsako "kandziojasi" tarakonai.
Vienok manau gerai kad vaikas susiduria su dviems absoliuciai priesingom nuomonems, sitaip jis ismoks gyventi.
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

Standartinė Olga » Tre 02 25, 2004, 9:02

Ohhh....
Antanai...tiek daug visko ....tiek problemu sau paciam...
1. Netikejimas savo ir savo vaiku jegomis...
2. Teisimas
3.Kaltinimai

Tiesiog patarimas...
Universalus vaistas nuo visu ligu, problemu ir baimiu - meile.
Kaip naudoti:
1. matai kazka nelabai gero per TV - nusiusk jiems meiles.
2. bijai del vaiku/zemes/ateites ir t.t. - pagalvos su meile apie tai...
3.abiejoji savo jegomis - sau meiles(sau gerus zodzius ar net savo galva paciam paglostyti - padeda :D ) del vaiku- dar galima ju angelus paprasyti pasirupinti jais, taip pat jei bijai del kokiu daiktu ( masinos, palikto zemai sodo namelio ar pan. ) tik siuo atveju prasyk pasirupinti jau savo angelo, nes jie (angelai) tik ir laukia, kada mes pradesim duoti jiems uzdotis, nes cia ju tiesioginis darbas.

Jei as pastoviai pergyvensiu del visko, kas vyksta pasaulyje - man neliks laiko svajoti, kurti, myleti, dziaugtis..

Kodel tu abiejoji kad jau dabar negali bendrauti su bendraminciais be telefono, ar ineto? :) Tu jau gali ir tau nereikia laukti kokio stebuklo.. Tu gali tai daryti kiekviena nakti ir net diena. Kodel tu abiejoji, kad negali dar kazko? Tu gali viska!!!! Tik reikia neabiejoti tuo.

Linas
Pranešimai: 45
Užsiregistravo: Tre 11 26, 2003, 13:10
Miestas: Vilkaviskio raj. Pajevonys

apie musu mažuosius

Standartinė Linas » Tre 02 25, 2004, 10:01

:) Taip tu visiskai teisi Olga...

Antanas
Pranešimai: 16
Užsiregistravo: Pir 12 23, 2002, 14:59
Miestas: Telshiai

Standartinė Antanas » Tre 02 25, 2004, 13:54

Olga rašė:Ohhh....
Antanai...tiek daug visko ....tiek problemu sau paciam...
1. Netikejimas savo ir savo vaiku jegomis...
2. Teisimas
3.Kaltinimai
Tiesiog patarimas...
Universalus vaistas nuo visu ligu, problemu ir baimiu - meile.
Jei as pastoviai pergyvensiu del visko, kas vyksta pasaulyje - man neliks laiko svajoti, kurti, myleti, dziaugtis..

Būkite sveiki!
Labai ačiū, Olga, už dėmesį man. Labai įdomu su tamsta bendrauti...
Kažkaip nejučia tamsta sugebi viską apsukti antraip, savo mintis priskirti kitiems ir atvirkščiai...
Turbūt daugeliui dažnai kyla noras pasirodyti pagal galimybes gudresniems, teisesniems...
Bet... atsiminkime, kad mes mylime kitus ne už tai, kas jie yra, bet už tai,
kaip jie verčia mus jaustis.
Matyt, mieloji Olga, mes abu darome panašias klaidas ir abu turime nemažą norą pamokyti kitus :)
Geros kloties!
Antanas

Olga
Pranešimai: 145
Užsiregistravo: Šeš 02 22, 2003, 14:26
Miestas: Vilnius

Standartinė Olga » Tre 02 25, 2004, 15:16

[Būkite sveiki![/size]
Labai ačiū, Olga, už dėmesį man. Labai įdomu su tamsta bendrauti...
Kažkaip nejučia tamsta sugebi viską apsukti antraip, savo mintis priskirti kitiems ir atvirkščiai...
Turbūt daugeliui dažnai kyla noras pasirodyti pagal galimybes gudresniems, teisesniems...
Bet... atsiminkime, kad mes mylime kitus ne už tai, kas jie yra, bet už tai,
kaip jie verčia mus jaustis.
Matyt, mieloji Olga, mes abu darome panašias klaidas ir abu turime nemažą norą pamokyti kitus :)
Geros kloties!
Antanas
[/size][/quote]

Uz demesi prasom, jei tamstai jo truksta :D
Man su jumis bendrauti irgi malonu.
Kad sugebu daug - taip ir sakiau:)
.....cia pasirodo dar viena is mano galimybiu, apie kuria net nezinojau :D
Teisesniu nebuna! Gudresniu...gal but...Neveltui as darzely visada lape per naujosius metus buvau :)
O as myliu kitus uz tai kas jie istikruju ir dar visaip bandau padaryti taip, kad jie ta prisimintu!
Del klaidu - nesutinku(kad panasias darome)
Del pamokymu....as rasau nes turiu rasyti ir nenustosiu tik todel, kad vienam ar kitam tai atrodo kaip pamokymas...

Isivaizduoju save jusu vietoje...
Jei man kas nors parodytu mano pvz. lietuviu kalbos klaidas...:) buciau begalo dekinga, nes kitaip dar daug metu badysiu kitiems akys, o jie tyles is mandagumo ir nenores manes skaudinti...

Žvaigždukas
Pranešimai: 378
Užsiregistravo: Ant 02 18, 2003, 23:13

Standartinė Žvaigždukas » Tre 02 25, 2004, 23:19

Jei man kas nors parodytu mano pvz. lietuviu kalbos klaidas... buciau begalo dekinga, nes kitaip dar daug metu badysiu kitiems akys, o jie tyles is mandagumo ir nenores manes skaudinti...
Labas, Olga, man šis tavo pavyzdys atrodo turputį kitaip nei tai ką norėjo pasakyti Antanas :) Čia mes kalbame apie situacijas, kurias patys turime pergyventi, suvokti savyje. Nes kai pats suvoki, tada supranti ką kitas norėjo pasakyti.
O dėl kitų mokymo, Olga, tai kaip jau minėjau savo ankstesnėje žinutėje, nebūtinai tu konkrečiu atveju būni teisi. Galbūt kiti kokia nors tiesą atrado geriau nei tu :wink: Ar negali taip būti? :) Mane asmeniškai liūdina dažnai pasitaikantys Tavo žodžiai "trūksta žodžių", kai atsakai į kieno nors nuomonę. Tokiu atveju jaučiasi, kad asmuo yra visiškai nuvertinamas.
Tik nepagalvok, kad pykstu. Aš čia labai draugiškai norėjau viską susakyti :) :wink:
Paskutinį kartą redagavo Žvaigždukas Sek 12 18, 2005, 19:48, redaguota 2 kartą(us).

Skelbti atsakymą