Skambantys Kedrai

As manau, kad tas paikas ciulptukas nieko vertas, tik tolina vaikus nuo tiesos.

tikrai, o tai kas tada, tavo manymu, artina vaikus prie tiesos?.. Mama mane maitino savo pienu tik kokias dvi savaites (neturejo daugiau), o vaikas ciulpdamas mamos kruti (is bedos ir zinduka) nusiramina - panasiai ir suauges zmogus cigarete ar saldaini...

Visad teorija geriau nei praktika.
Aisku , kad ciulptukai ne visai gerai , bet kartais teveliai neranda kitos iseities.Siuo metu pazistu dvi moteriskes viena maitina suneli , kuriam jau 13 men ir jis ciulptuka spjauna lauk, o si mano drauge jokio vargo del maitinimo nepatiria .
Kita maitino keleta menesiu, bet sunus visiskai nenorejo paleisti kruties prazysdavo valanda ir ilgiau ir uz pusvalandzio vel prasydavo, tai tevai ikiso zinduka ir taip ji nuramindavo, o ka daryti mamai miegoti tai reikia , o vaikas megodamas zindzia
GAl cia vaikai pasirenka kaip manot?

Aisku, kad pasirenka - anksciau rasiau forume apie tokia Ania, tai jai pagimdzius buvo stipri depresija, bet bande dukrytei duot kruti, tai ana pati ja stume salin ir mielu noru valge misinukus - matyt, pienas buvo neskanus, o ir Ania turejo pradet gerti vaistus, tad apie maitinima savo pienu nebuvo jokios kalbos - aisku, gerai kai mamos pacios maitina, bet kiekvienu atveju buna skirtingai...

mano patirtis tik stebejimas mazo brolio.
kai buvo maziukas tai pirmais metais niekas jam nedave soskes (natural produkt naudojo-mamos kruti), o po to pabandymui davem ciulptuka, tai jis su pasislykstejimu isspjove ir supyko-kaip jam, mylimiausiam, TOKI SLYKSTYNE I BURNA DUODAM!!!!!!! veliau vel pasiulem, bet su pasibjaurejimu ismesdavo(visgi siltas mamos "papas" geriau o kai jau buvo samoningas, kalbet mokejo normaliau ir visa kita (kokiu 2-3 metu.. eh .. man skleroze-metu visai nepamenu) tai juokais sakydavo duokit soske ir zaisdamas ja ciulpdavo. be ne del to, kad vietoj kruties, o siaip. beje, mano mama broliuka zinde iki kokiu3 metu. tai kas. ir kox saunus vaikis isaugo

senovej kaime net iki penkiu pratraukdavo -na, gal del to, kad nepastotu - kaip sakoma, naturali kontracepcija, tik siuolaikinei moteriai tai nesuveiktu, nes jos organizmas jau isbalansuotas, ne taip, kaip buvo senoves kaime...

Basta wrote:Vaikus rekomenduojama iki 3 metų maitint.

Kas čia taip sakė? Aš kaip tik barti už tai gavau.

Basta wrote:

Tuomet, sako, vaikas būna sveikesnis visais atžvilgiais.

Nežinau ar dėl to, bet vaikai sveiki išties.

pasakyk, tfu tfu tfu per kairi peti...

O mano drauges pats vaikas po metu pradejo papo nebenoret -matyt, cia nera taisykliu...

darja wrote: pasakyk, tfu tfu tfu per kairi peti...

Pasakiau.

tebunie, Loreta, tavo vaikiukai ir namiskiai sveiki ir laimingi...

Pritariu - neatimt, jei tik įmanoma. Juk dažnai nusprendžiame nebemaitinti, nes į darbą reikia, aplinkiniai stebisi, daktarai bara...
Savuosius tris augindama nė karto nesusidūriau su atjunkymu. (Kuris dažnam vaikui ir jo mamai tampa tikru košmarų: vaikas rėkia, krūtys pritvinkusios skauda, pieną nutraukinėt tenka, šitaip ir iki mastito netoli. O kartais net ir vaistus tenka gerti, kad pienas nustotų gamintis.)
Kažkaip patys vaikai po truputį "pametė" krūtį.
Pirmagimė žindo iki 7 mėn., sūnus buvo tinginys ir jau nuo 2 mėnesių pasirinko buteliuką (savaitę po gimdymo negalėjau pati maitinti, o valdiškų buteliukų žindukai buvo su dideliausiomis skylėmis - "sugadino" man vaiką visai), jaunėlė iki metų. Paskui pradėjo atsisakyti krūties dieną, paskui žindo tik kartais, paskui vos kartą per kelias dienas, kol visai liovėsi - matyt ir pienas nebeskanus buvo. O ir krūtims toks palaipsnis "gamybos" nutraukimas praėjo natūraliai, be jokių nemalonių pojūčių ar pokyčių.
Tad aš agituoju už ilgą maitinimą. Jei tik norit ir galit - maitinkit metus du tris

kad ir darbe prie konvejerio...

O siaip tai, aisku, kad uz mamos piena vaikui nieko nera geriau - mane mama maitino tik dvi savaites, nes daugiau neturejo (nors, sako, kad per kara visos mamos turejo pieno, nes pakaitalu nebuvo, tai gydytojai pasakydavo, kad jei netures, tai ju vaikai mirs - visos turejo), tai ir buvau silpna - vaikystej daug sirgau, o ir dabar nesu labai stiprios sveikatos, bet kaip sakoma, aciu Dievuliui ir uz ta...

Hmmm, sakot, kol patys norės? Tada aš saviškį beveik septynerių vis dar maitinčiau. Ir dukrą trejų metų įkalbėjau pienuką broliui tuoj tuoj gimsiančiam atiduoti. Tik dar iki ketverių slapčia pribėgusi vis paragaudavo brolio pienuko.
Ne kiekvienas taip anksti ima ir atsisako...

Mažoji dar ilgai ateidavo ir paparašydavo "pienuko". Nei to pieno buvo, nei ji tikrai žindo, tiesiog pabūdavo minutėlę krūtį įsikandus - gal jai tiesiog norėdavosi pabūt šalia manęs tokioj pozoj?
Nustojus maitinti pirmąjį vaikelį, pieno lašas kitas dar ilgai krūtyse būdavo, bet vos pastojus su antru - "užsiraukė". Įdomu buvo sužinot, kad būna ir kitaip. Visi mes vis kitokie: ir vaikiukai, ir mamytės...

aha, ir tikrai kam jau kam, o tau, Loreta, nereikia saves smerkt, kad nemaitinai vaikiuku iki 7 m. - jiems visai pakako ir tu poros ar treju - va, mano virsininke ne metu nepratempe, atejo vasara ir pradejo vaistus gert, kad pieno nebutu, mat negraziai atrodys pliaze, vaikiukas dar labai norejo, buteliuka stume, va ir dabar su juo nelengva - sunkaus charakterio, gal kad pieno iki soties negavo...

maniske soske pripazino iki 6men.ir tai tik pries uzmingant lauke,po to visai atsisake,kai ikisi spjaudo.dabar jai 9men.ir labai puikiai apsieinam be jos.

Jau seniau norėjau parašyt, bet vis pamiršdavau.

Kažkur skaičiau, girdėjau (neprisimenu šaltinio :/), kad čiulptukai kenkia skrandžiui. Maždaug, pastoviai naudojant nuolat išsiskiria seilės, tačiau į skrandį maisto nepatenka. ? ?

Iš labai netolimų pavyzdžių mačiau, kad puikiai galima apsieiti ir be to, ir net minties nebuvo naudot, labai daug kas nuo tėvų požiūrio priklauso. Močiutė bandė karts nuo karto užsimint, kad reikia čiulptuko , bet kad nebuvo reikalo.
Tačiau viskas labai individualu. Ieškojau šios info šaltinio, neradau, bet užtat sužinojau kokios didelės aistros verda dėl čiulptukų - naudot, nenaudot, kaip įpratint, atpratint, kada..

Čia šioks toks straipsnis apie čiulptukus

Šis guminis „instrumentas” jau kelis dešimtmečius karaliauja mažųjų burnytėse. Daugeliui tėvų jis tikras išsigelbėjimas, kai kiekvieną vaiko pyptelėjimą lengvai galima nuslopinti „guminuku”. Tačiau logopedė Marija Ulienė sako, kad tik iš pradžių čiulptukas „dirba” gelbėtoju (pirmąjį pusmetį), o ilgėliau įsitaisęs burnoje, tampa kenkėju. „Niur-niur, niur-niur…” Ką, branguti, pasakei?

http://www.mamosdienorastis.lt/index.php?id=k-l-ugdymas

Lankiausi Semetos kursuose, tai ten pasake, kad ciulptukai ne tik kenkia dantukams, bet del ju mazeja pieno gamyba, nes vaikelis maziau zinda kruti. Va tada mamoms ir prireikia misinuku.
Dar intelektas leciau vystosi, nes vaikas nuolat ramybes -relakso busenoj , o jam reikia pazint pasauli, reikia dirgikliu ( kazkaip taip aiskino:) ). Cia naujausi mokslo tyrimai:)