Skambantys Kedrai

darja wrote: labai megstu malda Juodajai Madonai (kuri, manoma yra Kristaus dukte ):

Tavo, o Juodoji Madona, deka leidziu sau istarti: uztenka skausmo, uztenka sielos zaizdu, uztenka saves zeminimo ir menkinimo, nes esu tobula, nors tai nereiskia, kad nebedarau klaidu, bet del manojo visa apimancio zmogiskumo ir mano klaidos yra tobulos..."

Mano sviesios atminties senelis sakydavo: "Klysti - zmogiska, bet pasilikti klaidoje - nevalia "

nu as taip ir nesakau, Loreta, kaip ten: "...ir nepalik musu pagundoje..."

darja wrote: nu as taip ir nesakau, Loreta, kaip ten: "...ir nepalik musu pagundoje..."

Hmmm, nu keistas jausmas matyti savo vardą, bet žinoti,kad ne man rašo.

oi, cia ne tu, Loryte , o as maniau, kad cia tu ta pati Loreta...

darja wrote: oi, cia ne tu, Loryte , o as maniau, kad cia tu ta pati Loreta...

Juokauji. Man nešauna į galvą daugintis tokiu būdu.

ai, kad tu vis keiti vardus ir paveiksliukus, tai ir neatrenku, kuri tikroji - dabar zinosiu - ta kur zaliam fone...

darja wrote: ai, kad tu vis keiti vardus ir paveiksliukus, tai ir neatrenku, kuri tikroji - dabar zinosiu - ta kur zaliam fone...

Na, aš anksčiau tą pati piešinuką turėjau, tik vadinausi kitaip. Grįžau prie vaikystės vardo (tėčio sugalvoto )

aisku.

Sveiki, Bendraminčiai

apsilankiau po ilgos pertaukos forume, ir likau nustebinta, kad temose labai tylu...

Ir visgi - susiradau temą, kuri dabar man kaip tik svarbi. Ar per tiek metų neatsirado naujų patirčių, naujų šeimų? O kaip pačiam temos autoriui - ar pavyko planai, ar jau auga vaikučiai ?

Gyvenimas kuo toliau, tuo labiau materialėja, o į mano gyvenima vis stipriau veržiasi informacija, kuri tiesiog nori soti į kovą su besiritančiu "civilizuotu" gyvenimu...

Planuojam vaikelį, ir labiau už viską pasaulyje trokštu patirti TĄ momentą, kai susijungia trys taškai.

Jausmas keistas - Anastasijos mintys dėl vaikų pradėjimo labai stiprios, tačiau man jausmas toks, kad didžioji dalis vistiek pasidavė civilizacijos taisyklėms...

Išsklaidykit šį mano nerimą...

Planuoti yra gerai, bet pazvelgti reikia realybei i akis
Anastasija ne puse zodzio nepsake ka daryti kai vaikas pasisukes sonu
ir jokiu budu sitaip nesugebes gimti be cezario.
Taip nutiko mums, gimde gimde , gimde gimde, o vaikelis jau per didelis kad pasisuktu kaip reikia
jei butu sodyboje tai butu tik kapelis su dviem kryzeliais.

Skiepyti neskiepijom, vaikas sveikas, lavonienos nevartojame

Beveidis wrote:Planuoti yra gerai, bet pazvelgti reikia realybei i akis
Anastasija ne puse zodzio nepsake ka daryti kai vaikas pasisukes sonu
ir jokiu budu sitaip nesugebes gimti be cezario.
Taip nutiko mums, gimde gimde , gimde gimde, o vaikelis jau per didelis kad pasisuktu kaip reikia
jei butu sodyboje tai butu tik kapelis su dviem kryzeliais.

Skiepyti neskiepijom, vaikas sveikas, lavonienos nevartojame

Na kas liečia gimdymą - tai manau čia nereikia labai drąstiškai priešintis esamai tvarkai, juk Anastasija sakė, kad pirma susitarkykime aplink save, todėl jei nėra įstatymiškai dar leidžiama (ir juo labiau sudarytų tinkamų sąlygų gimdymui namuose) - tai reiškia dar aplik save tiek nesusitvarkėme, ir reikia priimti protingus sprendimus. Gydytojai juk irgi dirba iš pašaukimo,o juk tas pašaukimas jiems irgi duotas ne veltui.

O mane labiausiai domina tie trys taškai - na niekas apie tai daugiau nekalba nežinau, gal man čia vienai taip stipriai užkliuvo ta vieta? Vaiko atėjimas - tikras stebuklas, ir knygoje taip gražiai tas momentas aprašytas (ne iki visų smulkmenų, bet užuominos duotos)...

Turbūt kol pati neišmėginsiu, tol atsakymo negausiu... tad teks laukti kantriai

Nemazai saliu gimdyti namuose leidziama.

Kaip as supratau tie 3 taskai turi prasmes tik vaikui.
Tevams turi matyt auginant vaika, gal harmoninga vaika auginti lengviau, o gal sunkiau