VISIEMS TĖVELIAMS!!!! Vaikų auklėjimas - Jūsų pačių lūpomis!

Forumas, skirtas mūsų vaikams, gimdymui ir vaikų auklėjimui

Moderators: Rytė, Visi tvarkytojai

Vija
Posts: 46
Joined: Fri 05 07, 2004, 20:04

Post by Vija »

Visko seniai jau nekontroliuoju.
Jie beveik savarankiski, tik kol kas pinigu neuzdirba. Va cia elgimasis kaip su suaugusiais ir baigiasi. Suauges gauna pajamu ir planuoja islaidas. O vaikas gali tik noreti, planuoti jis negali, nes neturi pajamu.
Juk tevu pareiga ne tik tenkinti vaiku norus? Tevai turi paruosti vaika savarankiskam gyvenimui, kad isejes is tevu namu vaikas sugebetu ne tik isgyventi, bet gerai gyventi. I zodi "gerai" ieina ne vien materialus dalykai.
Incognito
Posts: 35
Joined: Fri 10 22, 2004, 10:35

Post by Incognito »

O kodel negalima svajoti ir be pinigu? Ir kodel negalima igyvendinti net savo svajones neuzdirbant?
O kaip manot toks variantas?: Na uzdirba suauge o biudzeta planuoja visi seimos nariai. Ta prasme, kad yra pjaamos ir islaidos ir visa sita reikia planuoti. Na manau is tokios veiklos greiciausiai vaikui ir atsakomybe atsiras uz savo veiksmus, finansus ir t,t.
Daznai pastebiu kai neleidziam vaikui pasireiksti, tai dazniausiai ir savo vystymasi stabdom nes bijom ir vaiko, nes irgi bijom.
Ka manot apie tai?
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Vija, o kodėl neduoti vaikui užsidirbti? :roll: Juk gali atlikti jam nepriklausančius darbus ir už tai gauti užmokestį? Aišku, mokymasis, kambario tvarkymas yra savaime suprantama. Bet gal yra kitų darbų namuose, kuriuos daryti vaikas neprivalo, bet žinodamas, jog už tai jam bus užmokėta, padarys? Kodėl ne? Ir jam nauda,nes pamažu, bet norimam daiktui pinigai kaupsis, ir jums, nes dalis nemalonių darbų pereis vaikui. ;)

Mūsų devynmetė dukra meilai sutinka kartais vakare mane su vyru kur išleisti ir pabūti su broliu. Galėtume juk pinigus auklei mokėti, o dabar juos gauna vaikai. Ir mažius (šešių metų) suinteresuotas sesės kalsyti, nes pinigėliai ir jo taupyklėn byra.

Sakysit, vaikai ir taip privalo būti geri, daug ką daryti, tėvams padėti. bet nepamirškim,kad jie - vaiaki. Ir mūsų atveju sesė tikrai enprivalo su broliu būti. Sėkmingai galim auklę pasikviesti, bet... Kodėl vaikui neleisti tų pinigų užsidirbti... :roll: Dabar mūsiškė ne pati didelių dovanų iš Kalėdų Senio laukia, o taupo pinigėlius, kad galėtų dovanas dovanoti. :)
Incognito
Posts: 35
Joined: Fri 10 22, 2004, 10:35

Post by Incognito »

O nesigauna taip kad vaikas jau iskarto supanciojamas. Nebus pinigu nebus ir svajoniu. Kazkaip man atrodo kad jau blokas nemazas. Gal leiskim vaikui svajoti realiai. nebutinai pirkti dovanas, galima ir pasidaryti. O ar nesigaus tada kad vaikams jau nebe kuryba svarbiau o kaip uzsidirbti pinigus. Nemanot kad energija veltui svaistoma?
O manau ir duoti vaikams pinigu yra gerai jei paaiskini uz ka gauna ir pan. jei Siaip sau nedaroma tai viskas manau tvarkoj. O jei siaip sau, na kad pagailejo ar dar kaip nors, tada ir nebemato vaikas prasmes ir naudoja bet kaip.
Kaip manot?
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Nemanau,kad pinigai yra blogis. Juk daugelį daiktų vis tik už juos ir galime įsigyti. O pinigai šiaip ar taip uždirbami. Tai tegu ir mokosi vaikai juos uždirbti. O svajonės ... Jos būna ne tik materialios. ;) Čia jau nuo šeimos priklauso. Štai manęs dukra klausia,apie kokią jos dovaną svajoju. Prisipažinau, kad man visų mieliausi jos pačios daryti atvirukai, pačios kurtas eilėraštis, pasaka. :P Beje, ji už dalį savo pinigėlių svajoja laukiniams katinėliams surengti Kūčių vakario puotą, kad ir tie niekieno gyvūnėliai patortų džiaugsmą. Pripažink, Incognito, kad be pinigų ji to nepadarytų. :wink:
Incognito
Posts: 35
Joined: Fri 10 22, 2004, 10:35

Post by Incognito »

Na tikrai nereikia galvoti kad as kazkoks fanatikas. Pinigus as labai myliu ir vaikams atiduociau visus ir ne tik jiems bet su ismintimi.
Ir nera blogio. Nera nei gero nei blogo. Yra tik daiktai, situacijos ir pan. ir mes tik tuos daiktus ir situacijas nupiesiam kaip "bloga" ir "gera". As manau kad dukra galejo padaryti ir be pinigu kaciukams puota. Mes patys turim kaciuku ir labai dziaugiames. ir manau kad jiems puota yra tada kad gauna is zmogaus meiles. Ar pastebejai kad skleidi Meile tai kaciukai neatkimba. Net nakti atsigula salia ir guli, o ryte i nosi baksnoja kad keltumeis, nes rytas grazus ir nori gauti dar daugiau Meiles. As manau kad jiems puota yra kiekviena diena, kad tik Meile butu. Ar ne taip?
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Incognito wrote: Ar pastebejai kad skleidi Meile tai kaciukai neatkimba. Net nakti atsigula salia ir guli, o ryte i nosi baksnoja kad keltumeis, nes rytas grazus ir nori gauti dar daugiau Meiles. As manau kad jiems puota yra kiekviena diena, kad tik Meile butu. Ar ne taip?
Gerai pastebėjai. :lol: Tik... Vien meile laukiniai katinėliai sotūs irgi nebūna. Ypač žiemą, kai patiems maistelio susirasti sunku. Beje, dukra ir taip kasdien ne tik saviems katinukams, bet ir laukiniams daug meilės, dėmesio duoda, gina juos nuo didelių vaikų, norinčių nuskriausti.
Iš tiesų aš džiaugiuosi, kad vaikas ne sau nori kažko prisipirkti, bet galvoja, ką galėtų gero kitiems padaryti, kuo galėtų pasidalinti. :D
ss
Posts: 177
Joined: Sun 08 15, 2004, 9:57

Post by ss »

Nors sunu matau 2d.per savaite,vistiek stebiu Ji,kaip save veidrodyje.Na visi turbut jau zino,kad vaikai atspindi mus.
Aisku,kad siandieninej maisati sunkoka suvokt rysi,bet,kad jis yra tai neabejotina.Net dalykai,kuriu JIs nezino,kuriuos slepiu nuo Jo.Vistiek atspindi.Kita karta net igarsina kaip savo minti.Jie puikiai zino kur mums gerai o kur skauda.Pastebejau,kad net savotiskai purto Tevus savo poelgiais,tipo-atsipeikekit prie tokio auklejimo tik toks tegaliu but!!!
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

vaikelis 4m

tetis: ar matei bazhiniukus
vaikelis: o kas yra tie bazhiniukai?

Pastaba: zodi "bazhiniukai" sukure tas pats vaikelis pries keleta metu nes negalejo istarti "balandzhiukai" . stai taip.
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Gluosnė
Posts: 513
Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
Location: Kaunas/
Contact:

Post by Gluosnė »

Uzsimane mama su Mindaugu prisiminti matematika.. Be sansu. Su geometrija-tas pats. Andrijana: "Tai kokio velnio jus mokykla lankete? Kad po to viska pamirsti???"
Kadangi dabar mokyklos nelanko, tai pratybas darome namie, kad visgi pervestu i trecia klase, nes siaip palieka antriems metams. Nera tokio dalyko kaip savarankiskas mokymas pradinukams :x Tai dukra pradejo spresti viska nuo paskutinio puslapio.. padariau isvada, kad tikrai visko galima mokytis greiciau ir labiau supaprastinti isisavinimo procesa.

Bet va problema turim-plepa nusustodama. Tik kai uzmiega nustoja kalbeti. Tiesa sakant, labai nuvargina, nesugebam visada klausytis, norisi ir tarpusavyje pakalbet, bet ji neleidzia.. Gal kas ka patarsit?
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Gal mazoji per daug laiko praleidzia viena??? ji tiek energijos turi... :) Reiktu jai draugiu...Didziausi linkejimai :H
Gluosnė
Posts: 513
Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
Location: Kaunas/
Contact:

Post by Gluosnė »

Aciu, Glesum, uz linkejimus :)
Ne, kol kas ji viena nebuna niekad. Buna arba su mumis arba su mergaitem. Tikrai turetu ishsibendrauti.
Pradedu galvoti, kad ji nesaugiai jauciasi ir plepedama bando uzsimirsti. Visgi svetima salis jai didelis stresas..
J

Post by J »

Mano gyvenimo patirtis sako, kad auklėjimas yra beprasmiškas dalykas. Jei ir gali daryti įtaką savo atžalai, tai tik savo pavyzdžiu. Kaip pats gyveni, kalbi, elgiesi.
Visas pedagogines knygas sudėčiau į pačią toliausią lentyną.
Auklėjau (ar įsivaizdavau, kad auklėju) savo sūnų. O rezultatas?.. O jis lygus apvaliam nuliui. Nepaisant mano pastangų ir energijos, jis išaugo į 100% savo senelio (mano tėčio) kopiją. Tas pats požiūris į gyvenimą, tie patys principai.
Teko susitaikyti su tuo ir priimti bei mylėti jį tokį, koks yra. Juk tai mano SŪNUS.
Beje, jam jau 25 m.
Kipshas
Posts: 788
Joined: Mon 06 23, 2003, 9:39

Post by Kipshas »

tas pats poziuris?

sunku patiketi kad vaikas nesivysto o sustingsta stagnacineje pozicijoje.
na bet visko buna, juk sistema visus pagal viena kurpali stengiasi pritempti stai ir gaunasi vienodos kopijos :)))

na o mano vaikelis tai daro kas jam i galva sauna, as jam tikrai nesu tas autoritetas kurio jis klausytu. prisimenant biblija: "savam vaikeliui pranasu nebusi"
Buvau as angelelis, ka gi man daryt
Be sparnu likau
Gluosnė
Posts: 513
Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
Location: Kaunas/
Contact:

Post by Gluosnė »

Jonė.S wrote:Mano gyvenimo patirtis sako, kad auklėjimas yra beprasmiškas dalykas. Jei ir gali daryti įtaką savo atžalai, tai tik savo pavyzdžiu. Kaip pats gyveni, kalbi, elgiesi.
Visas pedagogines knygas sudėčiau į pačią toliausią lentyną.
Auklėjau (ar įsivaizdavau, kad auklėju) savo sūnų. O rezultatas?.. O jis lygus apvaliam nuliui. Nepaisant mano pastangų ir energijos, jis išaugo į 100% savo senelio (mano tėčio) kopiją. Tas pats požiūris į gyvenimą, tie patys principai.
Teko susitaikyti su tuo ir priimti bei mylėti jį tokį, koks yra. Juk tai mano SŪNUS.
Beje, jam jau 25 m.
Na taip, vaikai is musu ima pavyzdi. Mes jiems iskiepijam vertybes..
Bet dabartiniams vaikams mes tikrai ne autoritetai :D Gal ir gerai..
J

Post by J »

:) Juk aš nesakiau, kad mano sūnus nesivysto. Tiesiog jis užaugo be galo panašus į mano tėtį. Ir ne tik išore, bet ir vidumi.
Širdy šilta ir labai gera, kai matau, kad procesas nesustojo. Sūnus keičiasi ir dabar - charakteris darosi švelnesnis, jau nebe taip slepia savo jausmus, nesistengia būti "visada be priekaištų".
Sutikite, gyvenimas nuostabus ir žmonės šaunūs!
Emuti
Posts: 45
Joined: Mon 12 20, 2004, 20:21
Location: Kaunas - Leeds
Contact:

Post by Emuti »

Sveiki, perskaiciau absoliuciai visa tema, kiekviena zodi tiesiog geriau ir siurbiau i save...Tai yra taip idomu...As neturiu vaiku, taciau buvau labai sunkus vaikais - buvau viena is tu, kuriems pranasaujama degradacija...Mano meile Mamai buvo pati egoistiskiausia pasaulyje - atrodo, kad as mylejau su isskaiciavimu, su salygomis, atrodo, as mylejau jos pinigus, o ne ja...Jei man ko nenupirkdavo, ar netenkindavo kokio noro - as griudavau ant zemes su asaromis ir isterija - su manim nesusitvarkydavo...As buvau gan agresyvi - visi vaikai, kuriuos kasnors skriausdavo man pasiskusdavo ir as tiesiog tuos isdykelius primusdavau...Mane pravardziavo "Museika raudona batareika" - as buvau gan fiziskai stipri, taciau kaip daznai pasitaiko, po stipria isore slypi jautri sirdis...As kartais nesuprantu kaip gali buti suderinami tokie dalykai kaip kitu vaiku negailestingas musimas ir nesiliaujantis verkimas ziurint multika, kai koks nors pingvinas zusta ar pan...As visada sakydavau Mamai, kad "tu man to neperki" ir ji isivarydavo i kaltes jausma...Ji buvo labai gera, ji nemokejo rekti - tik tyliai verkti...Viska ka ji padare gyvenime - ji dare del manes, 21 metus (iskaitant mano buvime jos pilve) - ji atidave save man. Dabar as matau jos anksciau laiko prazilusia galva ir daugybe per anksti atsiradusiu rauksliu aplink grazias akis ir zinau, kad tai - mano darbas. As ziauriai jauciu didele kalte uz viska ka ji patyre ir as nemoku apsakyti, kaip gerai as suprantu ja dabar...Kai man buvo 13-14 - as nelankiau mokyklos, rukiau, geriau ir begau is namu - mane grasino igrusti i nepilnameciu kolonija - tai buvo kazkas kas mane isgelbejo - as dar buvau vaikas, bet jau norejau vaidinti suaugusi, taciau reikia vaikams priminti, kad kai nori buti suaugusiu, reikia prisiimti suaugusio atsakomybe taip pat. Tada uz pabegima is namu atsiduriau policijoj ir tie pareigunai taip mane prigasdino, kad as verkiau krokodilo asarom susidurus su baisiom pasekmem - tada dingo mano polinkis i maista. Taciau as sakau aciu tiems policininkams dabar - nes jie mane "pastate i vieta". Pradejau ruosti pamokas, atidaviau skolas, islaikiau egzaminus ir 9 klasej jau mokiausi geriau nei vidutiniskai...11 klasej vel nusivaziavau, tik sikart i dvasines paieskas...Daug dalyku nesupratau ir tiesiog nebaigiau 12-os...Negalejau iveikti egzaminu baimes...Visa ta laika mano mama meldesi, tikejo, mylejo mane besalygiskai, tokia, kokia as esu - ji sugebejo isugdyti besalygine meile man ir kai man buvo 14-15 - mes tapom geriausiomis draugemis ir musu pokalbiai tesdavosi 4, 5, 6, 7 ir daugiau valandu...Mes negalejom nustoti kalbeti, mes negalejom atsidziaugti viena kita...As niekada jos neisileisdavau i save, as visada kovodavau su ja, as noredavau ja iskaudinti, isprovokuoti ginca, galinetis zodziais ir argumentais ir pajusti nugaletojo triumfa...Taciau karta pajutau, kad jai neskauda, kad as nepajegi ja iskaudinti...Jos akyse spindejo: "TU NEPRIVERSI MANES TAVES NEKESTI - TU MANO DUKRA IR AS TAVE MYLESIU KAD IR KA TU BESAKYSI IR KOKIA TU BEBUSI.." Tai buvo taip nenugalima, tokia begaline, triuskinanti jega ejo is jos - ji visa svytejo ir, atrode, tarsi pati MEILES JEGA stovetu pries mane. Uzsispyrusi, konfliktinga as nuleidau rankas ir pajutau, kad es nepajegi kovoti - nenoriu kovoti, noriu eiti pas mama i sviesa ir buti su ja, nes as pasijutau tokia mylima ir tokia alkana, as tiesiog buvau pritrenkta, abstulbinta ir suzaveta sitokio jos nenusileidimo mano provokacijoms...Ji stovejo ten viena sviesiame erdviame bute be baldu, be pinigu, be Kalediniu, Velykiniu dovanu, be mobiliaku ir vaizdo ploksciu, be daugybes galimybiu - be nieko - tik didelemis dregnomis melynomis akimis, kur as maciau begalini pasitikejima kazkuo, begaline jega, meile ir...jokiu salygu, reikalavimu - nieko...Tada prasidejo musu begaline kelione drauge - dabar mes esam daugiau nei mama ir dukra, daugiau nei drauges, daugiau nei bendrakeleives musu ilgoje kelioneje...Del to as zinau, kad viskas imanoma ir kad meile nugali viska...Mokytojai ir tevai tevu susirinkime klause jos kaip jai pavyko tai padaryti, jie prase patarimu ir ji sake, kad reik tiesiog myleti...Nelabai kas ja patikejo...Taciau as pati tada maniau, kad mane sutramdyti neimanoma - buvo imanoma. Mano mama man negalejo pasiulyti daug materialiu dovanu, nors jei turedavo pinigu - visus skirdavo man. Taciau as esu be galo laiminga del to dabar, nes (as zinau save) esu labai linkus prisiristi prie isoriniu blizguciu (kitam vaikui gal tai nera pavojinga) taciau man butu buve prazutinga....Mano mama man dave viska ka zmogus gali duoti zmogui - ji man perduodavo visa informacija is knygu, kurias ji perskaitydavo....Tos knygos buvo siela vystancios, kuriancios, statancios, kupinos meiles...Ta suvokima, ta dvasini pagrinda as nesiuos su savimi per gyvenimus, jis - daugiausia ka mama man galejo duoti...Dabar as dirbu au-pair ir daznai esu mamu sajungininke santykiuose su vaikais ir kartu rezgam planus kaip kovoti su vaiku gudravimais tokiuose dalykuose kaip ejimas laiku miegot, bandymas issisukti nuo namu darbu, bandymas nevalgyti pietu, bet gauti deserta ir taip toliau...Labai sunku, nes as absoliuciai suprantu vaikus ir absoliuciai suprantu mamas ir rasti ta viduri...KAIP ZINOTI KAIP IS TIKRUJU ELGTIS? Man ta pradeda darytis taip idomu, net nezinau nuo ko pradeti skaityti ar panasiai. Atleiskit mano ilga laiska - tiesiog man tai atrodo labai aktualu ir as labai noriu paklausti daug klausimu visu tevu, nes budama aukle esu keistoje savo mamos padetyje....(Galbut man Dievas suteike galimybe ispirkti savo kalte pries mama?)
Emuti
Posts: 45
Joined: Mon 12 20, 2004, 20:21
Location: Kaunas - Leeds
Contact:

Post by Emuti »

Man atrodo, kad pagrindine pamoka, kuria ismokinti yra siunciami vaikai - tai besalygine meile. Isiugde besalygine meile vienam zmogui, mes lengvai issiugdysim ja visiems, kol visas musu pasaulis taps tik absoliucia meile ir nieko daugiau. Man buvo lengva, nes as buvau tas, kuris atsake i kvietima myleti, as buvau pakviestasis, taciau turbut mes turime pakviesti bent viena zmogu savo gyvenime i besalygines meiles kelione kartu su mumis - bent karta turime buti kvietejais, meiles saltiniais, pagalbos rankomis...Cia tik mano pamastymas...Bet as juo tikiu...

As menesi dirbau 1 metu mergaites au-pair Londone. Mergaite kaip tik buvo atjunkoma nuo mamos pieno ir pratinama prie dirbtino pieno - "formuliu", jogurtu, koncervuotu makaronu su vistienom ir kitom mesom, sintetiniu arbateliu - as turejau jai visa tai duoti ir buvo baisu. Tai pirmas baisus dalykas - DIRBTINIS MAISTAS KUDIKIAMS.

Kita didziule problema buvo, kad as niekaip negalejau ieiti i kontakta su kudikiu - ji verkdavo ir verkdavo ir as nesuprasdavau ko ji nori ar nenori ir ka man daryti - nieks nepadedavo, ir as visa laika praleisdavau speliodama ka tas ar tas gali reiksti ir ka ji galvoja, ko ji nori ir pan...Tai buvo tikrai sunku ir as tikrai stengiausi, bet niekas neisejo, taigi GAL JUS ZINOTE KAIP BENDRAUTI SU KUDIKIAIS? Labai noreciau rasti su jais "bendra kalba" ir megautis bendravimu, dabar (as labai atvirai) as nezinau ka su jais veikti - jie nekalba - tik verkia ir as nepagaunu ju zaidimu filosofijos - ka jie megsta zaisti ir kodel, ka jie apie tai mano ir t.t.

Didele problema su kuria susiduriau anglu seimose - visi vaikai labai dideli materialistai ir be daiktu jiems niekas neidomu. Vienoj seimoj mergaites misdavo tik saldumynus, zuvies pirstelius, bulvytes fri ir pica ir tai mane siutindavo (neturetu, bet...).

Kitoje seimoje is vaiku gaunu labai daug priekaistu del aprangos. As turiu rengtis nepriekaistingai ir suderintais rubais, butinai kasnors turi buti ruzava - nes tai grazu. Mane gasdina ju grieztai materialistiskas suvokimas ir iprotis...saipytis is senu zmoniu...Taigi atrodo sureiksmintas kunas, jo grozis, rubai, daiktai...Tai yra vienisos mamos seima su dviem mergaitem 6 ir 9 metu. Tai milijonieriu seima ir labai didele disharmonija, nes nera tecio, o mergaites tiesiog eina is proto del jo, o jis gan vangiai bendrauja su jomis, nes turi kita seima...Mazesne mergaite gime Cezario pjuvio pagalba ir ant jos kuno yra daug randu - ji turi ir labai nezymu psichologini sutrikima, as neprisimenu ligos pavadinimo, taciau jei kas matet filma su Bruce Willis apie lietaus zmogu (ar kazkaip), kur jo brolis mego, kad viskas butu grieztai pagal iprasta tvarka...Tai mazesne mergaite turi ta sutrikima, jei jai nepatinka tonas kaip ja pasauki ar budas kaip pasiziuri i ja ji susiraukia ir pradeda saukti "iseik, palik mane ramybej arba nustok taip mane saukti" - ji gali pradeti mustis, bet as neturiu teises supykti, nes tai yra jos "liga". Man sunkiai sekasi tai, nes as tiesiog sakau, jei tu musiesi - as iseinu. Sita mazoji yra ypatingai susirupinusi isvaizda ir drabuziais - ji kasdiena devi iseiginius rubus - blizgancius pukuotus ryskiai ruzavus megztinius ir pustus banguotus dzinsinius sijonus ir ruzavas arba baltas pedkelnes su gelytem ar barbem. Labai daznas zodis jos zodyne yra "party" (vakarelis), ji piesia mums atvirutes i "party", yra Velyku "party", jos gimtadienio "party", kuris ivyks kita lapkriti ir taip toliau...Mane gasdina grazus ir stebuklingas pasaku pasaulis sumises su itin negailestingu materialistiniu ramsciu...Girdeti tuos dalykus is vaiku lupu....To jau per daug....As manau, kad tik gamta ir tik ju gimdymas ir auginimas naturalioje aplinkoje issprestu si klausima, gamta ir daiktai, kuriuos patys gaminame, suvokimas is ko jie, kas jie...As savo vaikams is vis nepirkaciau zaislu, nes praktikoj pasirode kaip pratinimas prie negyvo pasaulio...Stayti netikra nama, rengti netikra mergaite, apkabinti netikra meskiuka...Galbut galetumem pastatyti tikra nmauka, aprengti tikra mergaite, apkabinti tikra meskiuka....Manau tai suteiktu ne maziau dziaugsmo...Barbes, robotai, zaisliniai naikintuvai ir tie baisieji kompiuteriu zaidimai ar netgi Disney multikai kala vaikams i smegenis tam tikrus stereotipus apie tam tikrus standartus, kuriais sekdamas is tikruju busi nelaimingas...Tie Dysney filmuku herojai - visai ne herojai. Kodel visi filmuku herojai - savimi pasitikintys kampuotagalviai raumenuotarankiai plevesos ir lieknos aukstos stirnaakes grazuoles barbes - vienintelis sektinas tipazas pasaulyje?????????? Ir visa tai kalama vaikams???? Taigi mazesniosios sesuo - beveik desimtmete neatplesia akiu nuo baisiu laidu apie Amerikos top models ir mtv - ji nori buti Jennifer Lopez, ji nori buti - Britney Spears, ji nori buti Snieguole, Pelene (kuri veliau virto princese), Coliuke, ar graziausia barbe is visu 30 jos sesers barbiu...Bet ne! Ji negali buti nei viena is ju - nes ji yra maza, stora (patikekit, tiktai normali) ir storais zandais (jos mamos ir sesers zandai taip pat pilni) -taigi ji verkia vakarais, ji jauciasi atstumta ir nereikalinga mokykloje, ji jauciasi blogesne ir nepilnaverte...As manau, todel, kad neatitinka ikaltu i jos smegenis standartu apie tai, kokia ji turetu buti...Labai liudna ziureti, nes man ji labai grazi ir as nezinau kaip jai padeti, nes man paciai daznai uzplaukia panasus priepuoliai, ka galiu pasakyt, tai: "uzsiciaupk - tu labai grazi". Taciau jai tik 9 metai! Beje, bezaidziant su vaikais as vis dazniau save pagaunant galvojant apie tai kiek fabriku turejo pagaminti tiek plastmases ir tiek daug ruzavu dazu...Idomu, ar imanoma visa tai perdirbti ir didziuliu siuksliu kruvu vizija atplaukia i mano mintis...As matau juoda smaluota zeme, kalnus juodu maisu su varvanciom siukslem pro ju skyles, tie maisai dideja kas minute, nes 6 milijardai zemes gyventoju ismeta po viena toki maisa triskart per savaite ir tie maisai uzstoja saule, jie lipa ant miestu, uzplusta miestus, pasklinda po kaimus, miskus ir uzdengia visa Zeme...Kazkas panasaus neduoda man ramybes kai bandau uzdeti plastmasinius batus ant leles koju...Ir as galvoju, kad nereikia pirkti daugiau daiktu, nes mes didinsim siuksles ir reikia ismokti apsieiti su labai mazai, nes siek tiek isgelbesim zeme nuo jos isnaudojimo? Nuplaukiau siek tiek....:-)
Žvaigždukas
Posts: 378
Joined: Tue 02 18, 2003, 23:13

Post by Žvaigždukas »

Ačiū Tau, Emuti :)
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

Del daiktu, tai tikra tiesa: gyvenam tokiais laikais, kai tampame daiktu vergais -dirbame diena nakti, kad nusipirktume nauja masina, nauja skalbimo masina ir pan., nors senoji puikiai veikia, bet dabar yra naujesniu, tobulesniu - kaip skelbia "visazinancios" reklamos, bet sitaip juk skatiname ju gamyba, o padeveti daiktai baigia uztvindyti pasauli... Cia turi pasikeisti zmogaus samone, o ne santvarka ar gyvenamoji aplinka, nes ir i sodybas negaledamas nuo to mastymo atsiriboti zmogus pamazu susitemps visa ta balasta, o samoningas zmogus net ir didziausiame didmiestyje gali pragyventi su labai mazais istekliais, bet tai turi ateiti is vidaus, o ne paskaicius knygele ir viena diena nusprendus gyventi kitaip... :roll:
Post Reply