Page 2 of 5

Posted: Tue 06 24, 2003, 14:03
by AJA
Kitos istorijos iš mano dukrytės gyvenimėlio.

Valentina (3m) bėga į kioskelį kažko nupirkti. Kitą dieną kioskelio darbuotoja pasakoja: nusipirko jūsų panelė ko reikia ir bėga namo. Tik staiga sustojo, apsisuko ir grįžta. galvojam kažką pamiršo, o ji prbėga, ir sako :
- AČIŪ.
Ir patenkinta stryksi namo... (pasirodo tikrai buvo kažką pamiršusi...)

Valentina karstosi. Aš išsigandusi šaukiu:
- Lipk žemėn, -užsimuši. Ką tada darysiu.
Tina sako: - pagimdysi vėl...

Šiemet maudomės, o Tina sako "kaip šalta". O vėliau praneša, kad dabar jai nešalta pasidarė. Aš sakau, kad visda taip būna. Valentina klausia kodėl. Liepiu pačiai pagalvoti.
Ji sako, kad nuo ... žmonių vanduo sušilo.
Po valandos einam vėl maudytis. Tina sako:
Žinai, man atrodo, kad ne vanduo čia sušilo. Žinok, čia apie žmogų reikia galvot, o ne apie vandenį...

mažytė Tinutė niekada nesakydavo dieną - sakydavo "per SAULYTĘ"
pvz.: ką ryt veiksim "per saulytę?

Na, o dabar tai jūsų pagalbos reikia:
Tina išbėga į kiemą. Grįžta visa pikta ir sako:
-su manim Simona nedraugauja, NES AŠ NEPAISPUOŠUS.
- taip ir pasakė?- klausiu.
Ne, bet gi visada, kai gražiai pasipuošiu man žmonės sako, kokia graži ir miela mergytė. Ir vaikai gražiau elgiasi (SUSIMĄSTYKIM, suaugusieji ir pagirkim bjaurius ančiukus, o ne tik gražias mergytes)
- Ką darysi? - klausiu
- Ką? pasipuošiu ir eisiu į kiemą.
- Tu tikrai tuo tiki?
- Aš pabandysiu sako Valentina. Aš sukandus dantis rišu kaspinus (IŠEIGINIUS...).
Rezultatas - vaikų kieme nebebuvo, tačiau kažkokia močiutė pagyrė ir jos smagiai paplepėjo.
Žinote, aš SUPRATAU, kad vaikas pastebėjo, ko nemačiau aš: visada galvojau, kad drabužiai nieko nereiškia, tačiau gyvenimas rodo ką kita.
Gerai tai ar blogai? Aš asmeniškai supratau, kad jei rūbas suteikia džiaugsmo - tai nėra blogai. Valentina svajoja kurti grožio saloną. Na, jei tai pirmoji jos pamoka - grožis daro žmones laimingus - tegul ji padės kitiems tapti gražiais ir nuo to laimingesniais.
Ką Jūs manote? Ar man reikia jai aiškint, kad rūbai ir grožis - niekai ir kiti dalykai yra geresni. man taip atrodo. Bet ar turiu teisę formuoti jos nuostatą? Parašykit kaip pasielgtumėt jūs.

Posted: Tue 06 24, 2003, 14:15
by Kipshas
>Valentina karstosi. Aš išsigandusi šaukiu:
>- Lipk žemėn, -užsimuši. Ką tada darysiu.
>Tina sako: - pagimdysi vėl...

paklausk, kodel tada moterys stengiasi negimdyti jei tas gimdymas primityvesnis uz karstymasi medziais, tegul pamasto...

>Aš asmeniškai supratau, kad jei rūbas suteikia džiaugsmo - tai nėra >blogai.

visiskai pritariu


>Valentina svajoja kurti grožio saloną. Na, jei tai pirmoji jos pamoka - >grožis daro žmones laimingus - tegul ji padės kitiems tapti gražiais ir >nuo to laimingesniais.

saunuole ta valentina, galbut ji sukurs teorija, jog norint pailginti merginai blakstienas reikia ne tuso ar statybines smolos griebtis, o savo mintimis priversti blakstienas kiek paugeti.


>Ką Jūs manote? Ar man reikia jai aiškint, kad rūbai ir grožis - niekai ir >kiti dalykai yra geresni. man taip atrodo. Bet ar turiu teisę formuoti jos >nuostatą? Parašykit kaip pasielgtumėt jūs.

manau kad nurodineti ka jai reikia daryti o ka ne neverta - naudos nebus
taciau patarti konkreciais pavyzdziais is gyvenimo butu puiku
tai nera labai lengva, pavyzdziui paaiskinti kodel merginos devi sijonelius trumpesnius uz triusikelius, jei tai yra negerai.

Posted: Tue 06 24, 2003, 14:49
by Rytė
AJA wrote: Ką Jūs manote? Ar man reikia jai aiškint, kad rūbai ir grožis - niekai ir kiti dalykai yra geresni. man taip atrodo. Bet ar turiu teisę formuoti jos nuostatą? Parašykit kaip pasielgtumėt jūs.
Oi,AJA, čia pajudinai mano nuo mažų dienų likusį skaudulį. Mama VISADA sakė, kad svarbu ne išorė, o vidus. Nesu girdėjus (o gal jau nepamenu :roll: ), kad pagirtų mano aprangą, išvaizdą. O aš jaučiausi mažu bjauriu ančiuku. Nes klasiokė vieną kartą pasakė (ji nematė,kad aš tai girdžiu, bet išgirdau :( ), kad visos mergaitės savaip gražios, išskyrus akiniuotą Loretą. Na ir verkiau namusoe. Nes man, dešimtmetei tai buvo SVARBU! O mama tik kartojo,kad ne išvaizda svarbu. Net ne tai,kad aš kokia ten simpatiška ar šiaip miela, o kad nesvarbu. Ji lyg sustiprino mano įsitikinimą,kad esu baidyklių baidyklė.
Kai dabar pasižiūriu savo vaikystės nuotraukas, visur matau mažą, išgąsdintą mergaitę. O mama mano šiaip be galo nuostabi. Bet nesuprato,kad man svarbu tai,kas jai nerūpi.

Todėl mano mergytė žino,kad yra be galo graži (ji pati taip sako :wink: ), kad yra man mieliausia, nuostabiausia. Ir tėtis jai tai sako (o maniškis nė karto nesakė, nes jam tada ne dukrytė, o buteliukas svarbu buvo). Nepatinka man tie Gabrytės norai puoštis, gražintis, bet nedraudžiu. Patariu, abi renkam papuošaliukus, segtukus, suknytes. Ir ji jaučiasi tikrai gerai. Nors yra tik paprasta mergaitė. :P Ir ,beje, tikrai labai gera. :lol:

Posted: Tue 06 24, 2003, 14:53
by Rytė
Savaitgalį vaikai žaidė už namo aikštėje. Tik staiga parbėga abu susijaudinę namo. Rytis puola pasakot,kaip dideli berniukai jį nuskriaust norėjo, tik sesė išgelbėjo. Klausiu, kaip ji tai padarė?
- Tie berniukai ant Ryčio su dviračiais užvažiuot norėjo, o aš jį užstojau. Man į nugarytę pataikė.
- Išsigandai? - klausiu.
- Ne. Aš dėl broliuko net numirt galėčiau. Kad tik jį išgelbėčiau.
Rytis pribėga, apkabina ir pabučiuoja sesytę.
- Kokia tu gera, Gabriele... :P

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:23
by Gluosnė
Nuostabus tie vaikai.. :)
Maniske del rubu irgi gal kiek per daug stengias. Bet prisiminus save irgi nepriestarauju. Vaikystej buvo panasiai kaip Loretai, tai savo mazajai daznai sakau, kokia ji grazi..

Siaip idomus pastebejimas.. Po savaitgalio Sukiniuose ejome i miesta fotografuotis. Pasipuoseme abi. Esu pati megeja puostis..beje.. Ir dukra sako:"Matai mama.. atvaziavom i miesta ir panorom puostis, o gamtoj apie tai net negalvojom.." Kai paklausiau kodel mes taip darom, pasake, kad grazios mieste geriau jauciames. Nu ir viskas.. Nutariau del to nesukt galvos. Rubai irgi savotiska saviraiska ir tikrai nieko blogo tame nera, nebent tam tikras ivaizdis patampa ideja fix.. Ir matau, kai dukrai svarbu, kad mama grazi butu. Ji pataria kaip apsirengt, kaip susishukuoti ir manim didziuojasi. Taigi, mamos, turim buti grazios tiek vidumi, tiek ishore..

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:27
by Rytė
Gluosnė wrote: Taigi, mamos, turim buti grazios tiek vidumi, tiek ishore..
Žinot, o tie vaikai pastabūs. Nusipirkau naujas basutes ir ateinu Ryčio į darželį pasiimt. O jis kad apsidžiaugė:
- Žiūrėk, Laurynai, kokios mano mamytės basutės gražios.
Pribėgo, apsikabino mane:
- Oi tu mano gražioji mamyte, kaip aš tave myliu... :oops:

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:36
by Gluosnė
Taigi, Loreta :) Kaip jems tai svarbu.. Maniske tai irgi mane "reklamuoja":"Va mamyte kokia grazi, kaip jai tinka si spalva, o ta suknele ji pati pasisiuvo, ir ji dainuoja graziai ir t.t.t.t.t.t." Ir tada atsakomybes suvokimas daug stipriau pasijaucia.. Kad esu pavyzdys vaikui..

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:38
by Kipshas
Siulau prie kurybos skyrelio padaryti paciu padarytu kostiumu ir aprangu nuotrauku galerija.
Kaip ideja? Gera? Bloga?

PS. as kaip tik darau sau kostiumus

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:43
by Gluosnė
Kipshas wrote:Siulau prie kurybos skyrelio padaryti paciu padarytu kostiumu ir aprangu nuotrauku galerija.
Kaip ideja? Gera? Bloga?

PS. as kaip tik darau sau kostiumus
Ideja smagi labai :) Manau galima kol kas talpint tokias nuotraukas i nuotrauku ir piesiniu skyriu. O jei bus daug, tada jau ir atskira poskyri sudarysim :)

Posted: Tue 06 24, 2003, 15:45
by AJA
Apie ką TU? :lol:
(KIPSHUI)

Posted: Tue 06 24, 2003, 16:09
by Kipshas
Apie ka as?
Apie tai kad apsirengti paciam reiketu. Tai kas parduotuvese neaisku kokiu minciu lydeta ir kokias mintis sukelia. Savo darytas rubas, kad ir padarytas is jau gatavo, turi gamintojo mintis.
As asmeniskai nesiuvejas, siuvu kkreivai ir negraziai, todel savo kostiumus gaminu is jau gatavu rubu juos perdirbdamas ar kazkaip komponuodamas. Be abejo mano kostiumai netinka vaiksciojimui mieste, jei nesinori kad pirstais badytu :)))

Posted: Fri 06 27, 2003, 9:39
by AJA
Žinau tokį gražų eilėraštuką, gal ir visi jį žinot, bet kai kam gal ir bus negirdėtas:

Ramiu Oru
Griežia Žiogas
Žaist Muses
Vadina...

Tai eilėraštis apie vaivorykštę, mokytis spalvų:
R - raudona
O- oranžinė
G- geltona
Ž - žalia
Ž - žydra
M- mėlyna
V - violetinė

Paprastai vaikai jį kartoja pamatę vaivorykštę arba ją piešdami. Labai lengvai išmoksta spalvas ir visiems smagu būna.

Posted: Fri 06 27, 2003, 11:20
by kosmeja
Raudonai o gal žaliai žydi marių vandenai ;)

Pamastymas

Posted: Wed 08 06, 2003, 11:12
by Svaja
:) Sveiki forumo dalyviai,

Norejau trumpai savo nuomone issakyti.Musu seimoje auga du puikus vaikai.Diena is dienos jie keiciasi ir atskleidzia savo vidu,isreiskia tai kas jiems siuo metu aktualu.Be galo dziaugiuosi,kad savo vaikus nuo mazens auginame pati.pastebiu tai ,jog praleisti metai su jais nenuejo per niek.Kiekviena diena budama ju draugijoje as pati daug ko ismokau:svarbiausia elgtis su mazyliu kaip su sau lygiu,isklausyti jo nuomone ir neprimesti jam savosios.Taip pat didelio meno reikalaujantis darbas yra moketi vaikui perteikti zinias,taip kad jis jas priimtu lengvai,su susidomejimu.

Posted: Wed 08 06, 2003, 12:47
by Mindaugas
Svaja, dziaugiasi mano sirdis skaitant tavo pranesima :)

Posted: Wed 08 06, 2003, 13:43
by Mindaugas
Svaja, as is savo dukros daug ko ismokstu. Daugiausia bendravimo, ji taip lengvai minkstai bendrauja. O jai 4 m.
Heh pasiilgau jos, ji taip norejo i Palanga. Reikia pasiimti.

Pastebejau toki dalyka. Kad bendraujant su vaikais ir kai jie yra uzgozti truputi ivaizdziu. Na sakysim sako pastoviai noriu to noriu to , vis kazko noriu pastovus zyzimas ir jokio bendravimo. O kai pradedi bendrautu kur sode ir gamtoje. Pasikeicia vaikas, su susidomejimu skina lapelius kvepiancius citrina. Dar kojas kartu nusiplaunam itryne balandu laseliu i vandeni. Su susidomejimu dukra ta daro.

Pasirodo zmogus. O kas butu jeigu tai butu sava sodyba. Kur viskas auga del jos? Ir kitu busimu vaiku?

Posted: Fri 08 08, 2003, 10:22
by Ingrida
:P
Kūdikėliai mūsų, saulytės. Kalbėt ir kalbėt apie juos norisi.

Buvo savu laiku sunku bendraut su savo kūdikėliais. pastosvi įtampa. Judrūs, isteriški, pametinukai, nedarni šeima. Jau viena gyvenau su vaikais, vis nėra darnos, harmonijos. ir visai netikėtai atėjo išeitis. Į mūsų su Kajum gyvenimą įsiveržė jumoras. Labai daug jumoro. Pradžioje Kajus net ašarą nubraukdavo iš nuoskaudos - visiškai nubuvo supratimo, kad galima tiek daug juoktis, kad galima būt nerimtam. Ir atsipalaidavom mudu, ir išmokom džiaugtis vienas kitu, džiaugtis gyvenimu.
Manau, kad juokas, nerimtas požiūris į daugelį gyvenimo dalykų gali padėt pereinamajame laikotarpyje iš technokratinio pasaulio į savo Sodybą.
Ir širyt Kajus taip įdėmiai klausė pasakojimo, kurio neleisdavovo man seniau net įpusėt, ausytes užsidengdavo.


Pereinamasis.
Šiandien manau reikia kuo daugiau į laukus, miškus. Nepritaykysim jokių idėjų, jei jos bus tik teorija.
Marijus pirmą kartą su manimi keliavo ( Sukiniai ). Pasiimu krepšį ir einu žoliaut. M.: mama, aš labai mėgstu rinkt žoles, ar galiu su tavimi?
Ši frazė būtų eilinė, jei ne tai, kad jis ne tik gyvenime nėra žolių rinkęs, jis net žolių arbatų nelabai mėgsta ir sakydavo, kad tai mano ušsigalvojimas.
Grižynėjant iš Sukinių man teko gal valandos paskaitą atskaityt apie žoles, apie žemę, kaip kada ką sodint, kas su kuo dera, kas stiprina... Na, žodžių mano žinių patirkinimas buvo kaip reikiant.
Ir viso to nebūt buvę, jei nebūtume buvę gamtoj, jei nebūtume pabuvę be civilizacijos. Būčiau galėčiau kiek noriu aiškint apie kitokį gyvenimą, niekas jiems būt neįdomu.

Sau pasidariau išvadą: kuo greičiau sava žemė. Kol dar nevėlu. Kuo mažiau kalbų, teorijų, lai auklėja mus ir mūsų vaikus žemė mūsų.

Truputi apie juoka

Posted: Fri 08 08, 2003, 10:51
by Svaja
Pritariu nuomonei apie jumorą.Be galo smagu matyti kai juokiasi vaikai,o mes sau ne visuomet leidziame pabuti vaikais ir juoktis iki asaru.Su juoko asaromis,su besiverzianciu kvatojimu is musu iseina pilkuma ir vidu uzlieja dziaugsmo banga,nauja tyra energija.As megstu su vaikais sokti.Tai sokiai kai islaisviname savo vidu.Jiems tai be galo smagu,nes tokiomis akimirkomis jie jaucia kad nera tarp musu jokio barjero,tiek vaikai tiek ir suauges zmogus gali kvailioti.Smagu jiems mane mokinti ivairiu judesiu ir smagu juoktis kai mamai ne visuomet pavyksta.Juokas mus labai suartina. :)

Apie mazuosius

Posted: Wed 12 10, 2003, 11:38
by Linas
:D :D :D Viena vakara mano mergaite man uzdave klausima,(jai 7 m)teti is kur atsirado medziai?Sakau manau kad is seklos.O is kur atsirado sekla?????????????Gal kam nors buvo panasiai???Taip ir liko klausimas.Pasakyt kad is pelesiu ar dar ko nors atsirado,bet as pats tuo netikiu. :?: :?: :?:

Posted: Wed 12 10, 2003, 12:15
by Rytė
Kai maniškei buvo septyneri,kaip tik ta tema (net tokius pačius klausimus užduodama) ji mane atakavo. :lol: :lol: :lol: Išsiaiškinom paparstai. Medžiai iš sėklų užauga, o sėklas tie medžiai augina patys.
Tada klausimas: 'O iš kur pirma sėkla atsirado,kad pirmas medis galėtų užaugti? :roll: '
Aš į klausimą klausimu atsakiau:'O tu iš kur atsiradai?'
'Iš mamytės gimiau.'
'O prieš tai kur buvai?'
'A, tai aš pas Dievą prieš tai buvau. Tada ir sėklytė pas Dievą buvo,ar ne? Ir Dievas ją į žemę pasėjo,kad medelis gražus užaugtų. O tas medelis daug sėklyčių užaugino ir tada jau visas miškas medžių išdygo...'

Štai šią vasarą jai labai įdomu buvo,o kaip pomidorų sėklas galima gauti. Gerai,kad vyras su savo mama yra naminių pomidorų sėklų išiminėjęs, tai paaiškino. Vaikas visus vaisius , daržoves valgydama žiūrinėt ėmė,kokios ten sėklytės, aiškinosi,kaip čia jas išimti, sodinti reiktų... :P