Posted: Sat 03 19, 2005, 15:29
Aciu :-)
Skambantys Kedrai
Idėjos, aprašytos Vladimiro Megre knygose
https://forum.anastasija.lt/
VISIEMS TĖVELIAMS!!!! Vaikų auklėjimas - Jūsų pačių lūpomis!
Page 5 of 5
Posted: Sat 03 19, 2005, 16:30
Aciu :-) Kai bunu su vaikais, dazniausiai neimanoma apeiti tam tikru problemu ir issisukti nuo klausimu bei auklejimo - nors visada noriu auklejima palikti tevams ir neprisiimti jokios atsakomybes uz tai ir tarsi nesikisti - taciau tai neimanoma! Turiu kazkaip islaviruoti, kad bent nekenkt ju vystimuisi ir bent siek tiek nukreipti zvilgsnius kitur - i ju paciu vidu...Jeigu nusipelnai vaiku simpatiju - jie ima tave megdzioti, kopijuoti (viena mergaite pradejo valgyti vien riesutus ir dziovintus vaisius, kai palikau ju seima ir jos tetis labai ant manes pyko, kad rodau bloga pavyzdi, paskui jai pradejo skaudeti pilva ir ji nustojo juos valgyti)...Jei kopijuoja gerus dalykus - nuostabu, o su tais riesutais - tai nesusipratimas buvo, nes as valgau ne tik riesutus :-)
Posted: Sat 03 19, 2005, 18:27
Taip, butent - neutraliu islikti neimanoma ir tai vel irodo, kad mes visi - viena didele seima :-)
Posted: Sun 03 20, 2005, 16:05
kai dainuoja Grebenscikovas:vse my tut bratja, vse my semja -
tak kto iz nas ty i kto iz nas ja
(vise mes cia broliai, visi mes seima -
tai kas is musu tu ir kas is musu as
)Posted: Sun 03 20, 2005, 19:17
Eimuti, ačiū už tavo laiškus.Jie mane labai sujaudino.Tikrausiai jautiesi kaip Donchikotas su vėjo malūnais 
.Bet tai per daug rimta , kad būtų juokinga,greičiau graudu.Linkiu tau stiprybės vidinės ir didelės meilės tiems vaikams.Gal dėl to ten esi, kad juos to išmokytum, bent parodytum, kad pajaustų.Ačiū, ir aš gavau peno savo apmąstymams.
.Bet tai per daug rimta , kad būtų juokinga,greičiau graudu.Linkiu tau stiprybės vidinės ir didelės meilės tiems vaikams.Gal dėl to ten esi, kad juos to išmokytum, bent parodytum, kad pajaustų.Ačiū, ir aš gavau peno savo apmąstymams.Posted: Wed 03 30, 2005, 5:44
Prasom, dziaugiusi, kad dave kokios naudos...Dabar as jau gerai jauciuosi su vaikais savo seimoj...Jauciu tikra meile jiems ir niekada nesupykstu ir stengiuosi spresti bendravimo problemas...humoro pagalba :-) Vaikai yra jega!!! :-)
Posted: Wed 03 30, 2005, 20:13
zinai, kai vaika priimi kaip sau lygu (o greiciau, kai nepabijai nors kartais pati pabut vaiku ), tai ir vaikai tave priima kaip sava (o kartais ir ant galvos uzlipa... ). Sekmes tau tavam darbe 
Posted: Tue 04 12, 2005, 14:38
SveikiGluosnė wrote:.....Bet va problema turim-plepa nusustodama. Tik kai uzmiega nustoja kalbeti. Tiesa sakant, labai nuvargina, nesugebam visada klausytis, norisi ir tarpusavyje pakalbet, bet ji neleidzia.. Gal kas ka patarsit?
esu mama keturiu vaiku, nors paciai tai sunkiai suvokiama, nes gal su kiekvienu isgyvenu skirtingai. Ju amzius irgi super skirtingas- 22, 18, 13 ir dukryte -6. Tai skaitydama Gluosnes SOS kaip ir zinau kaip ji jauciasi, nes mano maziausias dziaugsmas toks pats-kalba, kalba ir kalba. Bet musu poziuris yra i tai tik salyginis. Kai esam pavarge ir norim poilsio sutinku kad erzina tas zyzimas...bet galim ir pasidziaugti kad vaiktis ismoningas ismintingas, nes kyla begales klausimu i kuriuos laukia atsakimu. Bet yra iseitis manau puiki, jei vargina kalbos, gal vaiko dainavimas patiks. Manoji dabar daunuoja ne tik darzelyje ismoktas dainas, bet ir savas kuria... o tuomet man labai idomu klausyt kokius zodzius ji derina. O pasirodo dainos apie tai ka mato-saule, debeseliai, zole, zmogus... ir begalybe nuostabi. Bet su vyresniuoju (18) jau man beda, noriu kalbetis as o jis ne... matyt kazkuriuo laiko periodu as buvau nekantresne ir dabar gaunu atsakyma
Posted: Tue 04 12, 2005, 14:57
Neseniai pakliuvo man skaityt knygas apie Anastasijos idejas, bet senia gyvenu jos rekomenduojamomis svajonemis.
Taigi kaip tik mano mazoji dukryte ryte nubudusi su placia sypsena manes is kart uzklause "mamyt, o apie ka tu svajoji" na zinoma as pradejau destyt, kas mano siela spaudzia- kad svajoju nors koki tureti maza nameliuka, kuris paskendes gelese ir mes jomis besirupindamos dziaugtumemes, kad ji turetu savo lysve zirniu(kuriuos be galo megsta) ir galetume rupintis dziaugtis grazia supancia gamta visi kartu, kad tai ir yra ta svajone kad jaustumemes laimingi. O dukryte iskalusiusi atsake: -kokia tu gera, juk tu apie mus(vaikus) svajoji. Nors as nesitikejau tokio atsakymo, bet buvo labai gera ypac tai kad jos atsakymas man pasirode kur kas didesnio vaiko mastymo, o jai tik seseri. Gal as ir per daug sureiksminau...
Taigi kaip tik mano mazoji dukryte ryte nubudusi su placia sypsena manes is kart uzklause "mamyt, o apie ka tu svajoji" na zinoma as pradejau destyt, kas mano siela spaudzia- kad svajoju nors koki tureti maza nameliuka, kuris paskendes gelese ir mes jomis besirupindamos dziaugtumemes, kad ji turetu savo lysve zirniu(kuriuos be galo megsta) ir galetume rupintis dziaugtis grazia supancia gamta visi kartu, kad tai ir yra ta svajone kad jaustumemes laimingi. O dukryte iskalusiusi atsake: -kokia tu gera, juk tu apie mus(vaikus) svajoji. Nors as nesitikejau tokio atsakymo, bet buvo labai gera ypac tai kad jos atsakymas man pasirode kur kas didesnio vaiko mastymo, o jai tik seseri. Gal as ir per daug sureiksminau...
Posted: Thu 05 12, 2005, 15:41
Nagi si vesu pavasario vakara sedim ir ziurim vakare visi televizoriu, (deje dar negalime atsisakyti jo ) na mano mergyte man ant keliu isirangiusi ir prisiglaudusi idemiai ziuri irgi. Tik viena akimirka kad uzsuks "sa, greit isjunkite garsa" visi suziurome klausiamai??? o ji ir sakys " as girdziu kaip mamos sirdis plaka, ir noriu ji girdet kai viskas tyli" Na va koks pasirodoi gali but vaikui atradimas net ir televizoriu ziurint
) na mano mergyte man ant keliu isirangiusi ir prisiglaudusi idemiai ziuri irgi. Tik viena akimirka kad uzsuks "sa, greit isjunkite garsa" visi suziurome klausiamai??? o ji ir sakys " as girdziu kaip mamos sirdis plaka, ir noriu ji girdet kai viskas tyli" Na va koks pasirodoi gali but vaikui atradimas net ir televizoriu ziurint Posted: Fri 05 13, 2005, 13:36
besisnekuciuojant po sventes darzelyje issiaiskinom si ta malonaus. Dukrute klausia: -kas tau mamyt patiko labiausiai sventeje.
Na zinoma atsakiau kad labai graziai vaikai dainavo. O ji praso kad pasakyciau kas man graziausiai is visu dainavo. Nagi pasakiau, kad jau taip Dievulis yra sukures, kad visiems tevams savi vaikuciai yra graziausi, tai jos dainavimas mano sirdukui ir buvo maloniausias. Na o ji ir sumaste atsakyti; -supratau kad mamos sukurtos ne groziui, bet vaikams.
Na zinoma atsakiau kad labai graziai vaikai dainavo. O ji praso kad pasakyciau kas man graziausiai is visu dainavo. Nagi pasakiau, kad jau taip Dievulis yra sukures, kad visiems tevams savi vaikuciai yra graziausi, tai jos dainavimas mano sirdukui ir buvo maloniausias. Na o ji ir sumaste atsakyti; -supratau kad mamos sukurtos ne groziui, bet vaikams.
Posted: Mon 05 16, 2005, 8:15
Vakar vakare grįžau namo ir ką pamatau. Spalvotomis kreidutėmis prie įėjimo į laiptinę užrašyta: "Nusišypsok, gyvenimas toks gražus" . Toliau pieva, gėlės ir besišypsantis veidas su užrašu šalia: "čia tu, kai šypsaisi. Matai, žydi gėlės nuo tavo šypsenos". Dar spalvotų vaizdų ir jau angliškai: "Be happy "
Parėjusią namo dukra klausia: "mamyte,matei, ką nupiešėm su Jurga?"
Šį ryta išeinat į Gabrielė pamatė, kad lietus visą piešinį nuplovė. "Nieko, nusipirksiu dar spalvotų kreidelių ir vėl piešiu. Tu kaskartą grįždama namo pamatysi, nusišypsosi ir bus mums visiems gera. Gėlyčių neturiu kur sodinti, tai nors piešiu piešiu piešiu... Ir kiti žmonės pamatę šypsosi..."
"Parėjusią namo dukra klausia: "mamyte,matei, ką nupiešėm su Jurga?"
Šį ryta išeinat į Gabrielė pamatė, kad lietus visą piešinį nuplovė. "Nieko, nusipirksiu dar spalvotų kreidelių ir vėl piešiu. Tu kaskartą grįždama namo pamatysi, nusišypsosi ir bus mums visiems gera. Gėlyčių neturiu kur sodinti, tai nors piešiu piešiu piešiu... Ir kiti žmonės pamatę šypsosi..."
Posted: Mon 05 16, 2005, 11:35
argi ne turtas tokie nuostabus vaikiukai, net ir po dienukes vargiuku, sirdukas dziaugias piestomis gelytemis, svajones realizacijos pradzia.... (nors isivaizduoju kad takiukas toli buvo nupedintas kreida) bet uzpykt jau nera vietos. Va kad mes taip moketume kaip vaikai...na gal is ju ir mokomes Posted: Mon 05 16, 2005, 12:52
Ne, pykčio tikrai jokio, beje ir teplionių ar nupėdinimų jokių. Taip gražu ten viskas buvo... Tokia amžinai susiraukusi kaimynė ėjo, sustojo, perskaitė ir taip nusišypsojo
Va taip ir mokaisi žmogus sugrįžti į metą, kai viskas pildosi, viskas lengva, paprasta. Kai po 5 minučių nuo susipykimo nelikę nuoskaudų ir dar tą pačia dieną parnešama gėlytė...
Tokia amžinai susiraukusi kaimynė ėjo, sustojo, perskaitė ir taip nusišypsojo Va taip ir mokaisi žmogus sugrįžti į metą, kai viskas pildosi, viskas lengva, paprasta. Kai po 5 minučių nuo susipykimo nelikę nuoskaudų ir dar tą pačia dieną parnešama gėlytė...
Posted: Mon 05 16, 2005, 12:58
Svajukė wrote:Vakar vakare grįžau namo ir ką pamatau. Spalvotomis kreidutėmis prie įėjimo į laiptinę užrašyta: "Nusišypsok, gyvenimas toks gražus" . Toliau pieva, gėlės ir besišypsantis veidas su užrašu šalia: "čia tu, kai šypsaisi. Matai, žydi gėlės nuo tavo šypsenos". Dar spalvotų vaizdų ir jau angliškai: "Be happy
Parėjusią namo dukra klausia: "mamyte,matei, ką nupiešėm su Jurga?"
Šį ryta išeinat į Gabrielė pamatė, kad lietus visą piešinį nuplovė. "Nieko, nusipirksiu dar spalvotų kreidelių ir vėl piešiu. Tu kaskartą grįždama namo pamatysi, nusišypsosi ir bus mums visiems gera. Gėlyčių neturiu kur sodinti, tai nors piešiu piešiu piešiu... Ir kiti žmonės pamatę šypsosi..."
Posted: Sun 05 22, 2005, 8:45
As auginu tris vaikus..21,16 ir 3 ju metuku mergyte.Labai dziaugiuosi ,kad galiu ja aukleti Anastasijos patarimais.Salia namu turim nuostabu gamtos kampeli,tad kasdien ir einame ten.Mano maziuke vis stebi skruzdelynus ,zaidzia su sraigem ,kartais jau as nepastebiu gamtos grozio ,o ji man vis parodo pirstuku ir pasako..mama,ziurek koks grazus menulis.Labai dziaugiasi mano sirdis ,kad vaikas viska pastebi.Neseniai vaiksciojom po Kauno senamiesti ir isgirdome Katedros varpu skambejima...tai mazoji sako" Cai gyvena Marija" Po to pamaciusi vienuole ,rodo pirsteliu ir sako "Cia Marija"
Posted: Thu 06 01, 2006, 19:51
ak ta meile 
Meilė - tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.
Meilė - tai vieškelis i saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas
Meilė - tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.
Meilė - tai vieškelis i saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas
Posted: Mon 07 17, 2006, 19:09
Na, o dabar tai jūsų pagalbos reikia:
Tina išbėga į kiemą. Grįžta visa pikta ir sako:
-su manim Simona nedraugauja, NES AŠ NEPAISPUOŠUS.
- taip ir pasakė?- klausiu.
Ne, bet gi visada, kai gražiai pasipuošiu man žmonės sako, kokia graži ir miela mergytė. Ir vaikai gražiau elgiasi (SUSIMĄSTYKIM, suaugusieji ir pagirkim bjaurius ančiukus, o ne tik gražias mergytes)
- Ką darysi? - klausiu
- Ką? pasipuošiu ir eisiu į kiemą.
- Tu tikrai tuo tiki?
- Aš pabandysiu sako Valentina. Aš sukandus dantis rišu kaspinus (IŠEIGINIUS...).
Rezultatas - vaikų kieme nebebuvo, tačiau kažkokia močiutė pagyrė ir jos smagiai paplepėjo.
Žinote, aš SUPRATAU, kad vaikas pastebėjo, ko nemačiau aš: visada galvojau, kad drabužiai nieko nereiškia, tačiau gyvenimas rodo ką kita.
Gerai tai ar blogai? Aš asmeniškai supratau, kad jei rūbas suteikia džiaugsmo - tai nėra blogai. Valentina svajoja kurti grožio saloną. Na, jei tai pirmoji jos pamoka - grožis daro žmones laimingus - tegul ji padės kitiems tapti gražiais ir nuo to laimingesniais.
Ką Jūs manote? Ar man reikia jai aiškint, kad rūbai ir grožis - niekai ir kiti dalykai yra geresni. man taip atrodo. Bet ar turiu teisę formuoti jos nuostatą? Parašykit kaip pasielgtumėt jūs?
As galvojau...apie puosimasi-geles pavasari puosiasi, medziai ir t.t. zmoguje igimtas noras buti graziam ir daryti grazia aplinka apie save, tik... kazkas tuo gudriai pasinaudojo...anksciau zmones patys siuvinedavo,patys ausdavo juosteles ir t.t.,ta kuryba teikdavo jiems dziaugsmo, o pasipuosus savo kuriniais dar smagiau budavo
Dabar kazkas mums bruka savo gatavus ruosinius,apraizge savokomis "madinga", "stilinga" ir pritempe prie minties, kad tai yra grazu - sugriove tikraji grozio supratima, del to mes nusiviliame igytais daiktais, jie mums nusibosta, ismetam, oar ismestume skarele, kuria pacios issiuvinejom? Vaiku noras puostis dar nera sugadintas, jis tyras ir jie dar nenusivyle "padielkomis", juk ir mums nesmagu pasidaro, kai pamatome kazka vilkint tokiu pat apdaru kaip ir mes.Todel mergaite reiketu skatinti paciai kurti papuosalus ir jos grozio salonas bus unikalus!
Tina išbėga į kiemą. Grįžta visa pikta ir sako:
-su manim Simona nedraugauja, NES AŠ NEPAISPUOŠUS.
- taip ir pasakė?- klausiu.
Ne, bet gi visada, kai gražiai pasipuošiu man žmonės sako, kokia graži ir miela mergytė. Ir vaikai gražiau elgiasi (SUSIMĄSTYKIM, suaugusieji ir pagirkim bjaurius ančiukus, o ne tik gražias mergytes)
- Ką darysi? - klausiu
- Ką? pasipuošiu ir eisiu į kiemą.
- Tu tikrai tuo tiki?
- Aš pabandysiu sako Valentina. Aš sukandus dantis rišu kaspinus (IŠEIGINIUS...).
Rezultatas - vaikų kieme nebebuvo, tačiau kažkokia močiutė pagyrė ir jos smagiai paplepėjo.
Žinote, aš SUPRATAU, kad vaikas pastebėjo, ko nemačiau aš: visada galvojau, kad drabužiai nieko nereiškia, tačiau gyvenimas rodo ką kita.
Gerai tai ar blogai? Aš asmeniškai supratau, kad jei rūbas suteikia džiaugsmo - tai nėra blogai. Valentina svajoja kurti grožio saloną. Na, jei tai pirmoji jos pamoka - grožis daro žmones laimingus - tegul ji padės kitiems tapti gražiais ir nuo to laimingesniais.
Ką Jūs manote? Ar man reikia jai aiškint, kad rūbai ir grožis - niekai ir kiti dalykai yra geresni. man taip atrodo. Bet ar turiu teisę formuoti jos nuostatą? Parašykit kaip pasielgtumėt jūs?
As galvojau...apie puosimasi-geles pavasari puosiasi, medziai ir t.t. zmoguje igimtas noras buti graziam ir daryti grazia aplinka apie save, tik... kazkas tuo gudriai pasinaudojo...anksciau zmones patys siuvinedavo,patys ausdavo juosteles ir t.t.,ta kuryba teikdavo jiems dziaugsmo, o pasipuosus savo kuriniais dar smagiau budavo
Dabar kazkas mums bruka savo gatavus ruosinius,apraizge savokomis "madinga", "stilinga" ir pritempe prie minties, kad tai yra grazu - sugriove tikraji grozio supratima, del to mes nusiviliame igytais daiktais, jie mums nusibosta, ismetam, oar ismestume skarele, kuria pacios issiuvinejom? Vaiku noras puostis dar nera sugadintas, jis tyras ir jie dar nenusivyle "padielkomis", juk ir mums nesmagu pasidaro, kai pamatome kazka vilkint tokiu pat apdaru kaip ir mes.Todel mergaite reiketu skatinti paciai kurti papuosalus ir jos grozio salonas bus unikalus!
Posted: Tue 07 25, 2006, 20:10
taigi,ir man taip atrodo...gal dar nevelu paskatint ja uzsiimt savo grozio kuryba,taip atrodys tik DAR graziau...o juk kazkada ir kosmetika naudotis ims del tokiu nieku,nors vidinis grozis svarbesnis o pati kosmetika tik gadina,nes yra nesveika,negyva...Gal galima ja nuvesti i koki rankdarbiu bureli,gal pasipuosusi sava austa juosta pasijaus geriau
o pati kosmetika tik gadina,nes yra nesveika,negyva...Gal galima ja nuvesti i koki rankdarbiu bureli,gal pasipuosusi sava austa juosta pasijaus geriau