nu ir kaip - atsirado koks su limuzinu...
PS as tai patebejau, kad jei kokio vyriskio - pvz., Grebenscikovo ar siaip kokio , nuotrauka ar koki paveiksliuka savo kambary laikau, tai tuo gyvenimo momentu mano kely panasus tipazas ir pasipainioja... Tai dabar net bijau laikyt, nes nezinau kokio tipazo man reiktu (pvz, pagal mano dvasini lygi, kad tiktu... )
Kai širdis nežino kas su ja darosi...
Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai
-
- Posts: 264
- Joined: Tue 01 14, 2003, 10:40
- Location: Vilnius
- Contact:
Kažin, ar būtų iš to naudos .Viena tema jau sukurta - Jieškantiems savo antrosios puselės - panašu, ji baigia išsikvėpti...Ingrida wrote: Pazinciu tarnyba anastasiuku steigt ar ka, po tokiu eiliu nuostabiu, po tokiu minciu?
Taigi, mieli anastasijiečiai (jei leisite save taip vadinti ) nepavyks tokį svarbų "darbą" kitiems užkrauti, teks patiems, po truputį, po žingsniuką, link laimės...
-
- Posts: 44
- Joined: Thu 01 29, 2004, 15:24
- Location: telsiai
x
Kiekvienas tapsi į savo laimę savais žingsniukais, kas plačiais, kas mažais, kas tyliais, o kai kas ir triukšmingais. Kam kaip išeina, na bet širdis vis vien radusi properšą tarp storų kasdienybės sienų ima ir užtuksena sumaišydama visą mūsų ramybę. Ko ji nori, ką su ja daryti, kai ji ilgisi to, kurio nepažįsta, kai ji šaukiasi darnių, harmoningų, pilnaverčių vyro ir moters santykių. Kai ji prieštarauja ir kaip koks pretenzingas egzaminatorius griauna visą tavo realybę, kurią taip kruopščiai rinkai į patį geriausią variantą. Atsakymas vienas: Drąsiai visko atsisakyti ir leisti permainų vėjui nešti tave link svajonių, bet yra įsipareigojimai, kuriuos pamynusi jausčiausi nieko verta. Pareiga ir širdis. Kas svarbiau. Ką renkiesi tu? O gal yra būdas gyventi viduryje tarp pareigos ir širdies? Aš tik balsiai mąstau, nebandau išprovokuoti nei diskusijos rimtos, nei patarimų bangos. Aš tik garsiai mąstau...
Mąstau:" jeigu vilku užstaugčiau,
Galbūt vilkai geriau mane suprastų nei žmonių minia?"
Bet ką gi aš tuo atvėju apgaučiau?
Tikriausiai kaip ir visada-save...
Mąstau:" jeigu vilku užstaugčiau,
Galbūt vilkai geriau mane suprastų nei žmonių minia?"
Bet ką gi aš tuo atvėju apgaučiau?
Tikriausiai kaip ir visada-save...
-
- Posts: 229
- Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
- Location: Panevėžys
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
Siaip savo dainu i foruma nededu... Na tiesiog neiseina idainuoti , bet sita kazkaip labai i tema... Kad linksmiau butu... nes daina tikrai linksma
Naktimis ruduo į žemę grįžta,
Žvaigždės mums kas naktį vis arčiau...
Padariau atrodo lyg ir viska,
TIk tavęs tavęs nesuradau.
Pried. Heeeeyyyy
-Kur tu esi? Ka tu darai??
-Laukiu tavęs, kur žydi jazminai...
Ant peties užsimetu gitara
miegančius visus apkabinu.
Bet širdy vis vien man baisiai gera --
iseinu ieskoti jazminu
Heyy
dar palūkėk.. dar neiseik...
as ateinu, kur kvepai jazminai...
Klaidzios pugos paskandino žemę...
Šalta, kad net pirštų nejaučiu...
KOks kvailys galėtų šią naktelę
dar tikėtis rasti jazminų...
(liūdnai)
Hei
negi tikrai... negi tikrai..
tu mane tik apgavai...
Štai jazminas...
Virpa sniego kekės...
Keistą sniego kalną surandu...
JUk tai tu... sušalęs ir užmigęs...
saugai man du žiedus jazminų...
Naktimis ruduo į žemę grįžta,
Žvaigždės mums kas naktį vis arčiau...
Padariau atrodo lyg ir viska,
TIk tavęs tavęs nesuradau.
Pried. Heeeeyyyy
-Kur tu esi? Ka tu darai??
-Laukiu tavęs, kur žydi jazminai...
Ant peties užsimetu gitara
miegančius visus apkabinu.
Bet širdy vis vien man baisiai gera --
iseinu ieskoti jazminu
Heyy
dar palūkėk.. dar neiseik...
as ateinu, kur kvepai jazminai...
Klaidzios pugos paskandino žemę...
Šalta, kad net pirštų nejaučiu...
KOks kvailys galėtų šią naktelę
dar tikėtis rasti jazminų...
(liūdnai)
Hei
negi tikrai... negi tikrai..
tu mane tik apgavai...
Štai jazminas...
Virpa sniego kekės...
Keistą sniego kalną surandu...
JUk tai tu... sušalęs ir užmigęs...
saugai man du žiedus jazminų...
-
- Posts: 7
- Joined: Fri 08 06, 2004, 21:18
TKRAI TEISINGA MINTIS-
Taip, svarbiausia LEISTI tam nuostabiam permainų vėjui padaryt savo darbus nuostabius. LEISTI. Ir ne tik čia, paviršiuje jam pūst. O įsileist giliai giliai, į savo vidų. Ir ten permainas įnešt. Pakeist. Svarbiausia LEIST.
pirmas ir pats svarbiausias dalykas - REIKIA NORĖTI PERMAINŲ
kartais mėginame padėti kitiems, įdedame daug pastangų, tačiau žmogus, kuriam padedi, tave apkaltina visomis nelaimėmis - TAI AKIVAIZDUS PAVYZDYS, kad jam tavo pagalbos nereikėjo. dar dažniau mes patys nežinome ko norime.
Todėl, pirmiausia - reikia NORO. Kai žinai ko nori (o ne atrodo, kad nori) - atlekia tas ĮSTABUSIS PERMAINŲ VĖJAS. IR VISKAS. VĖJAS ŽINO KĄ DARO - VISI JO DARBAI NUOSTABŪS!!!!
DABAR GALI VĖL NORĖTI
Todėl linkėčiau būti atsargiems su savo norais, nes jie linkę išsipildyti tuomet, kai mažiausiai to tikiesi.......
Taip, svarbiausia LEISTI tam nuostabiam permainų vėjui padaryt savo darbus nuostabius. LEISTI. Ir ne tik čia, paviršiuje jam pūst. O įsileist giliai giliai, į savo vidų. Ir ten permainas įnešt. Pakeist. Svarbiausia LEIST.
pirmas ir pats svarbiausias dalykas - REIKIA NORĖTI PERMAINŲ
kartais mėginame padėti kitiems, įdedame daug pastangų, tačiau žmogus, kuriam padedi, tave apkaltina visomis nelaimėmis - TAI AKIVAIZDUS PAVYZDYS, kad jam tavo pagalbos nereikėjo. dar dažniau mes patys nežinome ko norime.
Todėl, pirmiausia - reikia NORO. Kai žinai ko nori (o ne atrodo, kad nori) - atlekia tas ĮSTABUSIS PERMAINŲ VĖJAS. IR VISKAS. VĖJAS ŽINO KĄ DARO - VISI JO DARBAI NUOSTABŪS!!!!
DABAR GALI VĖL NORĖTI
Todėl linkėčiau būti atsargiems su savo norais, nes jie linkę išsipildyti tuomet, kai mažiausiai to tikiesi.......
-
- Posts: 44
- Joined: Thu 01 29, 2004, 15:24
- Location: telsiai
x
Nebežinau kas su manimi darosi, bijau, kad pasillydau savo dvasinės aušros rytą rūke. Pagal gamtos dėsnius rūkas turėtų išsisklaidyti, bet niekada nebūna vienodo ryto, tad bijau, kad šio ryto šviesoje pamatysiu tai ko nemačiau anksčiau. Plaukiu per rūką ir širdis tikrai nebežino ko nori...
-
- Posts: 44
- Joined: Thu 01 29, 2004, 15:24
- Location: telsiai
ž
Noriu susiriest į kamuoliuką ir sėti ašaras, kaip pupas į minkštą pagalvę. Viskas gerai mielieji. Tolimą kelią nuėjau į save, jaučiu, kad einu į aušrą, turiu ir tikslus ir ateities vizijas, bet aš ir mano tikslai pasiklydome. Žinau, kad reikia tik išlaukt, bet aš taip senai jau stengiuos, taip senai, tokia tvirta buvau, o dabar . Kartais man sunku nuo to, kad tiek daug atkapsčiau savyje, tai nebeleidžia man būti silpna. MAN VISKAS GERAI, AŠ SUSITVARKYSIU. Šiuos žodžius iškelsiu, kaip vėliavą virš savo pasaulio ir kartosiu juos nors tūkstantį kartą, kol pati patikėsiu. Daug kartų jie man padėjo, turi padėįti ir dabar. išlauksiu, Susitvarkysiu. Viskas gerai. Skauda-vadinasi augu. MAN VISKAS GERAI.
-
- Posts: 2703
- Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
- Location: Vilnius
Zinai, axnoli, ir man dabar ruko periodas, bet kaip sako rasytojas Coelho, kad rukas - tai moteriskojo dievo aspekto pasireiskimas - rukas ir vanduo, nes jie neturi konkreciu ribu, tad ruke ar vandenyje galima bet kokias ribas iveikti... Painiai as cia kalbu, bet kad as is ruko...
O jei rimciau, tai nuvaziavau prie dolmeno ir nesakyciau, kad kazkas konkreciai paaiskejo, bet kazkaip nurimau - ten tarsi susiduri su amzinybe, pries kuria musu visi isgyvenimai ir nerimas atrodo tokie menki, tikrai taip pasijutau - tik nepamanyk, kad noriu tavo sirdies nerima sumenkinti, jokiu budu, tiesiog ten pajunti kuklia gyvybes didybe, jos amzinuma...
Zinai, tas ruko periodas - tai dievo dovana, nes kai viskas pasidarys aisku ir paprasta, tai su nostalgija prisiminsim sita ruko perioda...
Laikykis, viskas bus gerai... Kaip ten dainuoja BG:
kagda pri mne govoriat, stho vsio budet chorosho,
ja neznaju, shto oni imejut v vidu...
O jei rimciau, tai nuvaziavau prie dolmeno ir nesakyciau, kad kazkas konkreciai paaiskejo, bet kazkaip nurimau - ten tarsi susiduri su amzinybe, pries kuria musu visi isgyvenimai ir nerimas atrodo tokie menki, tikrai taip pasijutau - tik nepamanyk, kad noriu tavo sirdies nerima sumenkinti, jokiu budu, tiesiog ten pajunti kuklia gyvybes didybe, jos amzinuma...
Zinai, tas ruko periodas - tai dievo dovana, nes kai viskas pasidarys aisku ir paprasta, tai su nostalgija prisiminsim sita ruko perioda...
Laikykis, viskas bus gerai... Kaip ten dainuoja BG:
kagda pri mne govoriat, stho vsio budet chorosho,
ja neznaju, shto oni imejut v vidu...
Last edited by darja on Tue 10 05, 2004, 20:41, edited 1 time in total.
-
- Posts: 44
- Joined: Thu 01 29, 2004, 15:24
- Location: telsiai
x
Nuoširdžiai ačiū už rūpestį, sėdžiu dabar ant savo minčių pasaulio stogo ir mojuoju savo vėliava, kurioje parašyta:MAN VISKAS GERAI. rūkas toks tirštas, o aš vis tiek mojuoju savo vėliavą ir laukiu aušros. Niekis ištupėsiu.
O jei rimtai, tai manau jeigu jau galiu juokauti, reiškia vėl imu atsigauti, jūsų palaikymas man labai padėjo.LABAI.
-TOKIA BUVAU KOL LIPAU ANT SAVO MINČIŲ PASAULIO STOGO)
(TOKIA BUVAU KAI GALIAUSIAI UŽSIKABAROJAU)
(-tokia esu,kai išpūtusi akis laukiu pirmųjų aušros spindulių.)
TOKIA ESU, KAI BENDRAUJU SU JUMIS.
SĖKMĖS.
O jei rimtai, tai manau jeigu jau galiu juokauti, reiškia vėl imu atsigauti, jūsų palaikymas man labai padėjo.LABAI.
-TOKIA BUVAU KOL LIPAU ANT SAVO MINČIŲ PASAULIO STOGO)
(TOKIA BUVAU KAI GALIAUSIAI UŽSIKABAROJAU)
(-tokia esu,kai išpūtusi akis laukiu pirmųjų aušros spindulių.)
TOKIA ESU, KAI BENDRAUJU SU JUMIS.
SĖKMĖS.
-
- Posts: 402
- Joined: Wed 02 19, 2003, 13:17
Labas, Axnoli, Niekaip neatsikratau įspūdžio, kad nėra taip viskas gerai, kaip parašyta vėliavoje. Ne visada nuo problemų, iškilusių klausimų įmanoma užsidengti šūkiais. Pozityvus mąstymas reikalingas, bet būtinas ir veiksmas lipimui iš duobės. Situacijos analizė, jos įvertinimas, kelių numatymas. Kartais situacija užspaudžia emociškai, kad blaiviai įvertinti nebeįmanoma. Tada padėti galėtų draugas/ė, kuriuo pasitiki. Bandyk, ieškok to, kas veikia, neužstrik stereotipinių veiksmų klišėje, būk kūrybinga ir ...paisitenk pamatyti grožį ir prasmę esamoje situacijoje. Nežinodami konkrečios situacijos mes mažai galime padėti. Na, nebent nusiųsti spinduliuką. Ką ir darau.
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact: