Jei kalbėt apie plaukus žilus, tai aš kitą įdomybę turiu-ogi vieną antakio plauką, kuris tris ar kėturis kartus ilgesnis už likusius antakių plaukus. Gal čia ir iš jumoro serijos, bet kai aš tą betiją išpešu, tas dar ilgesnis užauga.
O jei diskutuoti apie bėgančio laiko pagreitį, tai esu girdėjusi tokį teiginį, kad Dievas jį pagreitino norėdamas, kad mes greičiau ir mažiau skausmingiau pereitume per permainų laikotarpį. Daug knygų yra prirašyta apie l;aiką, bet manau, kad laikui vieninteliui nerūpi niekas kitas, kaip tik tvarkingai ir be nuklydimų vykdyti dievo jam pavestą misiją- lygiai ir vienodai visiems dalinti save.Pernai prieš adventą buvau parašiusi laišką nuo pono laiko ir savo darbe vykdžiau akciją "Laiškai po durimis" kiekvieną rytą atėję mano kolegos rasdavo po laišką, kuris kalbėjo apie širdžiai artimus dalykus. Gal ir jums patiks šis laiškas.
Sveikas žmogau,
Kap, kap, kap. Krentu į tavo kasdienybę. Kiekvienas mano lašelis užfiksuoja tavo gyvenamą akimirką, prisipildo tavyje esančių jausmų, įsimena tariamus žodžius. Aš ne angelas sargas, todėl nesitikėk iš manęs malonių ir stebuklų. Aš nesu mintys, todėl visai netrokštu tavęs valdyti. Aš esu laikas, dosniai dovanojantis tau metus, dienas, minutes, o po to lyg senas metraštininkas susumuojantis kam panaudojai mano dovanas. Man visai nerūpi tavo socialinė padėtis: ar tu būtum karalius, ar darbininkas, ar valkata – kasdien gauni nei daugiau, nei mažiau, lygiai 24 valandas. Aš tau leidžiu pačiam rinktis, kaip išnaudoti šią parą: gali darbuotis, gali ilsėtis, gali svaigintis, gali maištauti, gali džiaugtis ar ką kita veikti.
Aš niekad nenurodinėju, kaip elgtis su mano dovanomis.Gal dar nesupratai, bet esu labai brangus, kai šioje žemiškoje kelionėje manęs turėsi tik truputį, įvertinsi mano vertę.
O dabar spręsk pats ką su manimi veiksi: ar ir toliau leisi man tekėti pro pirštus, ar suspausi mane į kumštį stengdamasis kiekvieną minutę išnaudoti savo svajonių įgyvendinimui. Kas jau suprato mano vertę, - atsisakė tinginiavimo ir verkšlenimo. Jie skaito, keičia mintis, stengiasi kabintis į gyvenimą, bando po truputį eiti į priekį.
Ir neapgaudinėk savęs sakydamas “Kada nors…”, “Kai laiko daugiau turėsi…”. Šitie žodžiai mano karalystėje prilygsta vienam žodžiui – niekada. Tavo turtas ši minutė, kurios motina dabartis. Ir jei tu šiandien galvoji apie vakarykštę dieną – tavęs vadinasi nėra dabartyje, nes tu ten, kur durys jau užsivėrė. Ir jei tu šiandien galvoji apie rytojaus dieną – tavęs irgi nėra čia, nes tu ten, kur durys užvertos ir net nežinai ar jas kas tau atidarys. Tai kur tu dabar, atsakyk pats sau? Labai norėčiau, kad tavo atsakymas būtų – esu čia ir dabar, adventinės rimties susikaupime, šventės laukimo džiaugsme, galiu apkabinti širdžiai mielą žmogų, pasakyti jam gerą žodį”. Dabar pats tinkamiausias metas tai padaryti, nes esi čia ir dabar, o ryt nežinai ar turėsi tokią galimybę… Pamąstyk apie tai.
Tai va mano mielas žmogau, trauktis neturi kur. Laikas suprasti, kad pats esi savo gyvenimo šeimininkas. Tavo vakarykštės mintys sukūrė tavo dabartį, tad šiandien jas pakeisk, kad rytojus būtų šviesesnis. Tu valdai visą kas su tavimio vyksta, o jei dar neišmokai valdyti, čia jau kita tema į kurią atsakymus tikrai rasi, jei norėsi.
Aš esu tavo laikas ir nesistengiu tau nei įtikti, nei patikti. Lašu iš visatos šaltinio po sekundę į tavo delnus ir užfiksavęs tavo gyvenimą, nuteku į negyvąją praeities jūrą, kad grįžęs į amžinybę galėtum rasti ir pats įvertinti savo gyvenimą. Kaip manai, turėsi kuo džiaugtis?
Okol kas esi čia ir dabar, turi mane, turi patirtį, turi galimybę, esi turtuolis, ar žinojai tai?
Girdi: KAP, KAP, KAP, -tai aš lašu sekundžių lašais į tavo delnus. Pagavai mane? Atsakyk.
Tavo dabartis
[/b]