Atejo laikas atsisveikint su kai kuriais eilerasciai, is kuriu isaugome.
Keiciasi musu samoningumas, daug kas jau isgyventa, ir prie to stoviniuoti nebera prasmes. Palieku forume tik tuos eilerascius, kurie siandien man regis prasmingi, kurie susisaukia su gelmem sieloje. Keliaukime i Sviesa nesidairydami, nestoviniuodami, tiesiu spinduliu.
Kiek tik mano sirdis siandien aprepia siunciu jums didziuli meiles spinduli.
Neringa
2005 08
***
Saulės pasveikinimas
Kai tūkstantį kartų
Saulę sveikinau
Kai į žemę guliau
Ir kai žvėrim kėliau
Kai banga per bangą
Per kūną mano
Pulsavo ramiai lyg tekėjimas
Rytas atėjo
Vienintele saule
Kaktą dabindamas
Vieninteliu spinduliu
Uždegęs širdį
Naują paslaptį
Šiandien atvėrė
***
Mano Kūdiki,
Tau dar bevaikštant po Orioną
Lopšinę dainuoju
Meldžiu kad pro langą
Kur kasryt saulę sveikinu
Nepraeitum
Kad dainą mano išgirstum
Sėsk ant palangės
Žiūrėk, Kūdiki,
Tau gėlės auga
Tavo vardas
Tai spalvos
Kurias naktimis
Tarsi mažą mozaiką dėlioju
Kūdiki mano
Šviesiąją Žvaigždę
Į tavo kišenę dedu
Su Šviesa tu ateik
Tarsi naujas žvaigždynas
Tau žinau pasaką
Apie svaigų kelią per Žemę
***
Languota žemė
O pro langus
Ten milijonai ilgesingų
Žvilgsnių į žvaigždes
Nukrypsta
Ir aš pavasarį kiekvieną
Į skliautą užsikorus
Bandau surasti savo
Andromedą ir Kasiopėją
Ir nusitvėrus vieną
Kyboti virš nutolusių langų
Gėlėtos pievos
Jose
Daugybė užsimiršusių žmonių
Užvertę galvas, ištiesę kūnus
Bites sekioja akimis
Ir mano guolis
Kiekvieną vasaros atokaitę sušyla
Bekramtant saldų smilgos smaigą
Ten visos sutemos išgyja
O mano plaukuose apsigyvena šieno kvapas
***
Aš laukiu lietaus
Tos liūties begalinės
Su savo griausmu ji pasaulį užgrius
Ir plaudama akmenis
Nešdama smėlį
Išplaus išvelės mūsų sielas
Ir pėdos išbals
Jomis aš per žolę
Per rasą ir gėlą
Žengiu išpažinti tau savo širdies
Skaidrumu suspindusi
Žaibo paglostyta
Mano širdis tau tesako meilę
Ir žvaigždės aukštai
Seka mano kelionę
Nei vieno akis nesuranda manęs
Tik tylinčios žvaigždės
Jos mano laimės kalėjos
Tiltus ir lieptus į tavo širdį tiesia
O tu ar laukei
Naktinio svečio
Ar laukei laumės audimų audikės
Ar laukei mergaitės iš žiedo lelijos
Ar laukei laukinės stichijų sesers?
Ir laiko atsakymui duota tik mirksnis
Ar laukei manęs
Iš liūties iš žaibų?
***
Leisk man svajoti, mama
Aš noriu susigūžt į rožės žiedą
Tarp žiedlapių skaisčių aš noriu pasislėpt
Su savo mintimis
Su savo svajone
Leisk man svajoti, mama
Aš noriu vaikščioti pušų viršūnėmis
Ir palydėti saulę vakarop
Ir pabarstyti kelią jai baltom lelijom
Leisk man svajoti, mama
Aš noriu virš bedugnės paukščiu skrist
Ir skrydyje bučiuoti vėją
Apglėbti žemę begaliniais aš sparnais
Ir noriu padėkoti Tėvui
Panėrus į dangaus aukštybę
Nunešti Jam visas,
Visų, kurie dar žemėje
Maldas
***
Paukščių takas pragydo
Aušros atėjo
Pasitikti Naujo
Sidabro upėmis teka
Lyg upės
Didžiuliai žvaigždynai
***
Palinkusi laumė po eglės skarom
Audžia kalbą, mezga žodžius
Į lietuvišką mandalą
Kurią
Ant stalo Kūčioms klos
Su balta staltiese
Praamžių Motina
Ir prašys duonos šeimai
Dvasia šventoji
Sės už stalo
Barstys grūdus
Mandalos vingiais
Žali daigai
Iš ąžuolinio stalo
Dainuodami plėšis
Į gimtąją erdvę
Ir duonos kvapas
Užgniauš ašaras
Gyvybė į lopšį
Paryčiui gulsis
O kūdikio juokas tarp žalių daigų
Pasilėpęs kutens mūsų širdis
***
Tik vienas maldos atodūsis
Atsigręžiu
-ten praeitas ilgiausias kelias
Aš nuleidžiu akis
Dar nežinau, kur kelio pabaiga
Ir kiekvieną pėdą matuodama
Pabundu
Iš kasdienybės
Baltas takas ėmė kilti į dangų
Plazdena lengvai mano rūbas
Aš veidą savo atiduodu šviesai
Ir leidžiuosi į kitą kelionę
Svaiginančią, lengvą
Tarytum žinotų širdis
Ir laukia didingo stebuklo
Matau
Kaip brėkšta rytas horizonte
Lėtai ir didingai
Kiekvieną jo mirksnį geriu aš giliai į save
Ir kylanti saulė pašventina laukiantį
Bučiuoja į kaktą
Žegnoja
Pina vaivorykščių kaspinus
Suskyla mano kevalas
Ir su lukštais atpuola skausmo dalelės
Kiekvienas sluoksnis krenta taip negailestingai
Ir likusi nuoga
Aš droviai nuimu rankas nuo savo veido
Ir regiu
Kaip skleidžiasi sparnai balti
Kiap skleidžiasi širdy švytėjimas
Pulsuoja jis ritmu kaip rytas
Kaip saulė
Kaip gaiva
Kaip tas
Kuris grąžino mano kelią man
Aš parėjau iš tų bevaisių klystkelių
Į savo rytą
***
Šviesa tarp debesų
Nusileidžia į platybes
Tarp didžiulių horizontų
Virš žydinčių pievų
Į užsimiršusias širdis
Į skraidančias sielas
Pamiršusias kūnus
Palikusias rūpesčius
Žavingas gervių skrydis
Užgniaužia kvapą
Ir kyla rankos pačios į dangų
Delnais atgniaužtais į šviesą
Ir didelės upės atspindi
Dangaus šnabždesį šviesų ir gerą
Vėjas žaismingai kilnoja drabužius
Ir plaukus suvėlęs pabėga
Ir stoja ramybė lyg amžinas laikas
O medžiai pagerbdami viešpaties žingsnį
Pabudę
Išeina į pievas
***
Šviesią naktį aš pas jus ateisiu
Lengvai nužengs į tylą
Mūsų juokas
Pažinę savo veidus
Ir akis užmerkę
Žvaigždynuose keliausim
Nuo žvaigždės prie žvaigždės
Smagu vėl tėtį, mamą
Sutikti šviesią naktį
Po Viešpaties laukus
Uliojančius tenai
Pažinę mano veidą
Ir vėl akis užmerkę
Keliauja mano užgimimo prisimint
Pažinę mano veidą
Papuošia mano sapną
Ir veda vėl už rankos
Pasaulio paregėt
Toli į aukštą erdvę
Kur vienaragiai ganos
Atves
Ir veidą vėl pamiršę
Savais keliais nulėks
Gražu šią šviesią naktį
Sutikti vienaragį
Regėti kaip jis geria
Gyvybę iš vandens
Kaip galvą savo šviesią
Pakeldamas sužvengia
Ir krinta žvaigždės pievon
Žvaigždynų sidabru
***
Viešpatie
Ką man daryt
Kai tokios jaukios dienos
Kai žydruma iš ryto
Man į širdį liejas
Kai pabundu lyg bitė
Ramiai akis pramerkiu
Už lango medžiai žydi
Vilioja į pasaulį
Kai pulkeliu baltu žuvėdros
Ratus virš galvos suka
Ir į krutinę vėjas
Linkėjimus užsagsto
Kai šitaip jaukiai dienos
Skandina žydrumoj
Ką man daryti Viešpatie
Kieno akis nuo žemės
Galiu pakelt į dangų
Ir širdį kam atvert
Kam dovanoti juoką
Į plaukus kam įsegt
Kai šitaip jaukiai dienos palydi mus tolyn
Kai motina žemyna
Papuošia mums kelius
Ir kai pavasarį paklydę vaikščios
Praeiviai nuo savų minčių
Kartoju erdvei tyliai
Myliu
Visus
Myliu
***
Kai Tu pasieksi
Amžinybės kraštą
Kai eidamas tu per
Nesibaigiantį aukso lauką
Ir darbus jau nudirbęs
Kas paskirta buvo
Ir žodžių taręs šiam gyvam pasauliui
Kai tu pasieksi
Amžinybės kraštą
Tave palydžiu aš baltom lelijom
Palydžiu raudonais gvazdikais
Raudonom tulpėm ir raudonom rožėm
Spalva – kurią tu taip mylėjai
Kai tu pasieksi amžinybės kraštą
Nebepaduosi man tu rankos
Bet spindulį į mano širdį juk nutiesi
Aš savo ašara paliesiu tavo sielą
Nuplausiu praeito gyvenimo tau dulkes
O tu kaip feniksas atgyk
Kai tu pasieksi amžinybės kraštą
Kas tau duris atvers tenai
Meldžiu aš Viešpatį
Tenai tegul težydi tavo sodai
Tegul bekraštės pievos sklinda ten kvapai
Tegul vaivorykštės tau lenkiasi
Ak kai pasieksi amžinybės kraštą
Ar angelus tu juos matai
Tuos didelius dangaus globėjus
Ir žemės sargus iš aukštai
Jiems atviri dangaus skliautai
***
Nebijok jei angelas nutūps tau ant peties
Nebijok jei laikas sustos
Nebijok prisiliesti meilės
Imk ir nešk ją pažint nepažinusiems
Nebijok jei paukštis paklaustų
Jis turi tyrą širdį
Nebijok jei žvėris pakviestų
Jis atskleis tau miško takus
Eik regėk kaip miglos šoka
Saulė audžia
Žiedai linguoja
Debesys slapta žemėn leidžias
Bučiuoja žemę
Ir sausrą pagirdo
Nebijok tu tamsos
Nes šviesa iš tamsos ir tu
Joje pirmapradė ramybė
Joje ir žemės juodumas
Geroji didžioji Žemė
Nebijok šviesoje paskęsti
Tu Visatoj žmogau
Pasiklysk
***
Lopšinė kūdikiui
Tegul naktis bus tau motutė
Tegul apklos tave šiltai
Tegul danguj aukštai žvaigždutė
Apdovanos tave sapnais
Tegul ji švies mums ligi ryto
Kol mes stebuklų šalyje
Tegul iš ryto išsipildo
Gražiausi tos šalies vaizdai
Kai saulė leidžiasi ir kyla
Praeina ji tarp žemės ir dangaus
Pamerkę kojas sau į tylą
Linguoja medžiai, gėlės
Jų dieviška jėga sušildo širdį paukščiui
O jo švelni giesmė iš žydro aukščio
Paglosto širdį kūdikiui žmogaus,
O mažojo vaikužio juokas
Nuskaidrina Visatos erdvę
Gyvenimas gražus jam duotas
Jam laumės laimę verpia
***
Neringos eilėraštukai
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Neringos eilėraštukai
Last edited by Neringa on Fri 08 05, 2005, 9:40, edited 1 time in total.
Aciu...
***
Menu mergyte ta,
kuri eilerascius rasyt
mane ismoke
mazus
ir nerimuotus.
Menu tuos
savo bandymus
sudet eilen
kazka taip
panasaus
i jos eiles
Ir prisiminsiu
Neringos eilerascius
kaip pursla is upelio
kaip zaibo kibirksti
kaip saules plyksni
kaip maza
bet reiksminga:
-"Tau eilerascius skiriu..."
Labai aciu Neringa uz Tavus eilerascius. Man labiausiai patinka tokie kaip Tavo, mazi trumpi, be rimo be tvarkos, bet is minties ir is sirdies. Tokius geriausiai suprantu, kiti supranta labiau kitokius. Taip ir gyvenam vieni kits kito suprasti. Iki.
Menu mergyte ta,
kuri eilerascius rasyt
mane ismoke
mazus
ir nerimuotus.
Menu tuos
savo bandymus
sudet eilen
kazka taip
panasaus
i jos eiles
Ir prisiminsiu
Neringos eilerascius
kaip pursla is upelio
kaip zaibo kibirksti
kaip saules plyksni
kaip maza
bet reiksminga:
-"Tau eilerascius skiriu..."
Labai aciu Neringa uz Tavus eilerascius. Man labiausiai patinka tokie kaip Tavo, mazi trumpi, be rimo be tvarkos, bet is minties ir is sirdies. Tokius geriausiai suprantu, kiti supranta labiau kitokius. Taip ir gyvenam vieni kits kito suprasti. Iki.
-
- Posts: 860
- Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
- Location: Kaunas
- Contact:
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Pavasarinis eilerastukas
Sveiki,
turejau jau pries gera menesi sita eilerastuka idet i puslapi. Bet kadangi dar vis pavasaris, tai dar turetu buti aktualu
Nuslinko tamsos
Ir rytai
Jie pasitinka mus glėbiais šviesos
Aukštai padangėj vyturiai
Būriuojas kiemuose vaikai
Didžiulis klegesys pietuos
Ana, ateina debesis
Žuvėdros, antys ir kovai
Prarėkdami net savo triukšmą
Parlėks jie upės lydimi
O upėje ledai poškės
Griausmingai šūsnimis į srovę pasileis
Vanduo trimfuos atgavęs laisvę
Džiaugsme jo šokčios spinduliai
O šniokščia klega, o plasnoja –
Sustos pusiaukely ir traukiniai
Langai atsilapos, o pro tuos langus
Blizgės senučių akiniai
Styros į dangų milijonų nosys
Ir taip pavasarį visi jie susitiko
Pametę kepures, pametę galvas
Skrajoja atlapi skvernai
Ir krenta žydruma į delnus
Ir štai vėl skirstosi – būreliais ar porom
Po du ir vyturiai, po du jaunimas
Man kužda vėl kažkas giliai
Dabar – jau viskas bus gerai
turejau jau pries gera menesi sita eilerastuka idet i puslapi. Bet kadangi dar vis pavasaris, tai dar turetu buti aktualu
Nuslinko tamsos
Ir rytai
Jie pasitinka mus glėbiais šviesos
Aukštai padangėj vyturiai
Būriuojas kiemuose vaikai
Didžiulis klegesys pietuos
Ana, ateina debesis
Žuvėdros, antys ir kovai
Prarėkdami net savo triukšmą
Parlėks jie upės lydimi
O upėje ledai poškės
Griausmingai šūsnimis į srovę pasileis
Vanduo trimfuos atgavęs laisvę
Džiaugsme jo šokčios spinduliai
O šniokščia klega, o plasnoja –
Sustos pusiaukely ir traukiniai
Langai atsilapos, o pro tuos langus
Blizgės senučių akiniai
Styros į dangų milijonų nosys
Ir taip pavasarį visi jie susitiko
Pametę kepures, pametę galvas
Skrajoja atlapi skvernai
Ir krenta žydruma į delnus
Ir štai vėl skirstosi – būreliais ar porom
Po du ir vyturiai, po du jaunimas
Man kužda vėl kažkas giliai
Dabar – jau viskas bus gerai
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Keletas nauju eilerastuku
Grazaus jums skaitymo
Kai vėjai aštuoni
Paženklins
Išmatuos erdve
Daina jau nebetils
Ir liepos jau skubės kvepėti
Ir upės ims greičiau tekėti
Aš plauksiu dar greičiau už srovę
Nes pabudime aš atrasiu šviesą
Many jau žydi ištisos alėjos
Dangumi
Mano svajonės teka
***
Ar vėtros vidury
Tarp saulių keturių
Tu motiną šaukei?
Ar keikei ir raudojai?
Ar vardą savo pamiršai?
Ar tu tapai sudžiūvusiu lapu
Ar vėjyje šnekėjai?
Ar tu tapai beržų rieve
Ar tu metus žymėjai?
Pareik
Ratus vėl suka sakalai
Ir vėl visi pareina
O motina jau krosnin duoną šauna
***
Kai gimiau
Mačiau aš angelą
Sparnų galais jis lietė debesis
Toks aukštas ir šviesus
O prasivėrusiam danguj
Pasveikino mane giesmėm
Kaip dideli fontanai
Liejosi šviesa
Ji sveikino mane
Ir davė naują rūbą
Ir ta šviesa jau neapleido ji manęs
Gali tu ją ir šiandien pamatyti
Mano
Akyse
***
Grazaus jums skaitymo
Kai vėjai aštuoni
Paženklins
Išmatuos erdve
Daina jau nebetils
Ir liepos jau skubės kvepėti
Ir upės ims greičiau tekėti
Aš plauksiu dar greičiau už srovę
Nes pabudime aš atrasiu šviesą
Many jau žydi ištisos alėjos
Dangumi
Mano svajonės teka
***
Ar vėtros vidury
Tarp saulių keturių
Tu motiną šaukei?
Ar keikei ir raudojai?
Ar vardą savo pamiršai?
Ar tu tapai sudžiūvusiu lapu
Ar vėjyje šnekėjai?
Ar tu tapai beržų rieve
Ar tu metus žymėjai?
Pareik
Ratus vėl suka sakalai
Ir vėl visi pareina
O motina jau krosnin duoną šauna
***
Kai gimiau
Mačiau aš angelą
Sparnų galais jis lietė debesis
Toks aukštas ir šviesus
O prasivėrusiam danguj
Pasveikino mane giesmėm
Kaip dideli fontanai
Liejosi šviesa
Ji sveikino mane
Ir davė naują rūbą
Ir ta šviesa jau neapleido ji manęs
Gali tu ją ir šiandien pamatyti
Mano
Akyse
***
Last edited by Neringa on Fri 08 05, 2005, 9:47, edited 1 time in total.
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Va taip ir virpa širdys
Prisiliečia viena jos prie kitos
Žodžiu švelniu
Eilėraščiu
Daina
Ir grįžta dideliais srautais
Kurie Visatoje užburs visas kertes
Gražiai jie nusileis kaip šilkas vėl į žemę
Kaip vyšnių žiedlapiai vėjelio nešami
Kaip pienės pūkas
Kaip tas pavasario lietutis pirmas
Kuriam ir aš vaikystėje braidžiau...
Prisiliečia viena jos prie kitos
Žodžiu švelniu
Eilėraščiu
Daina
Ir grįžta dideliais srautais
Kurie Visatoje užburs visas kertes
Gražiai jie nusileis kaip šilkas vėl į žemę
Kaip vyšnių žiedlapiai vėjelio nešami
Kaip pienės pūkas
Kaip tas pavasario lietutis pirmas
Kuriam ir aš vaikystėje braidžiau...
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Dar trupiniukas eilerasciu
Kaip šventai mano dienos skrenda
Koki šviesūs nauji rytai
Visos dienos kupinos paukščių klegesio
Plauna praeitį jūros banga
Ir kiekvieną popietę saulė
Pasilenkusi glosto medžius
Begaliniais vaivorykščių tiltais
Aš sujungsiu kas buvo, kas bus
Ir taip tobulas vakaras merkiasi
Jis užbaigdamas dieną šią
Kai pro pravirą langą smelkiasi
Naktibaldų kvapas į mano sapnus
***
Nebe tos jau akys
Tik daug mėlynesnės
Tik daug daugiau vaivorykščių paliko savo ženklą jose
Nebe tie jau namai
Tik gera pareiti
Tik jauti kaip uždžiūvusiom gyslom gyvybė į šerdį teka
Tik sukepusiom lūpom
Pažįsti vandens iš šulinio skaidrą
Nebe tie jau metai
Tik medžiai praaugo, pranoko
Tik vaikai ant upės skardžio į tolius dairos
Tik popiet į paunksmę šeima susirinkus klega
Nebe ta jau žolė
Tik žalesnė, aukštesnė
Tik pareiti namo jau minkščiau
Ir parklupęs į žolę nebe tais pačiais žodžiais
O malda
Į aukštybes šventas kreipies
***
Kaip žvakė plazda
Kaip žvaigždė plevena
Tu lengvai per tą naktį brendi
Savo baltu rūbu pasipuošus
Tarsi dieviškas žiedas esi
Suplasnosi vėjeliui pakylant
Gal net pėdom nesiekdama žemės
Kad miegotų žolė ramiai
Apsisuksi, pašoksi, nusklęsi
Šoka taip gal tiktai angelai
Ir lelijos pravers
Savo žiedus
Ežere jaunatis tau spindės
Kai tu šoksi ir žuvys šokčios
Palaimingai vanduo virpės
Ir pamatę tave apsiverks rasos
Įsikibę į meldus krante
Nuriedės jos skubriai - kaip lietūs
Ir pavirs begaline upe
***
Kaip šventai mano dienos skrenda
Koki šviesūs nauji rytai
Visos dienos kupinos paukščių klegesio
Plauna praeitį jūros banga
Ir kiekvieną popietę saulė
Pasilenkusi glosto medžius
Begaliniais vaivorykščių tiltais
Aš sujungsiu kas buvo, kas bus
Ir taip tobulas vakaras merkiasi
Jis užbaigdamas dieną šią
Kai pro pravirą langą smelkiasi
Naktibaldų kvapas į mano sapnus
***
Nebe tos jau akys
Tik daug mėlynesnės
Tik daug daugiau vaivorykščių paliko savo ženklą jose
Nebe tie jau namai
Tik gera pareiti
Tik jauti kaip uždžiūvusiom gyslom gyvybė į šerdį teka
Tik sukepusiom lūpom
Pažįsti vandens iš šulinio skaidrą
Nebe tie jau metai
Tik medžiai praaugo, pranoko
Tik vaikai ant upės skardžio į tolius dairos
Tik popiet į paunksmę šeima susirinkus klega
Nebe ta jau žolė
Tik žalesnė, aukštesnė
Tik pareiti namo jau minkščiau
Ir parklupęs į žolę nebe tais pačiais žodžiais
O malda
Į aukštybes šventas kreipies
***
Kaip žvakė plazda
Kaip žvaigždė plevena
Tu lengvai per tą naktį brendi
Savo baltu rūbu pasipuošus
Tarsi dieviškas žiedas esi
Suplasnosi vėjeliui pakylant
Gal net pėdom nesiekdama žemės
Kad miegotų žolė ramiai
Apsisuksi, pašoksi, nusklęsi
Šoka taip gal tiktai angelai
Ir lelijos pravers
Savo žiedus
Ežere jaunatis tau spindės
Kai tu šoksi ir žuvys šokčios
Palaimingai vanduo virpės
Ir pamatę tave apsiverks rasos
Įsikibę į meldus krante
Nuriedės jos skubriai - kaip lietūs
Ir pavirs begaline upe
***
-
- Posts: 291
- Joined: Sat 08 02, 2003, 10:25
- Location: Vilnius
- Contact:
Kaip tekanti upė...
Pilni gyvybės, žmogaus, jausmo, netikėtumų... Virpa, kaip mėnulis tekančioje upėje — bėgi, bėgi ir geniesi tuos žodžius ir jausmus... Ir dar — tas nepakartojamas laukų, miškų, žemės ir pasaulio dvelksmas...
Linkiu tolimesnės kūrybinės sėkmės.
Linkiu tolimesnės kūrybinės sėkmės.
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Sveikuciai,
galit paskaityt sio rudens eilerastuka:
Vėl rudenio alėjos
Spiegs klevo raudoniu
Tarp lapų slankios kielės
Tarp lapų eisi tu
Tas skaudžiai žydras skliautas
Patikrins kuo tikiu
O aš tikiu šiuo vėju
Ir rudenio kvapu
Tikiu sugrįš kurie išėjo
Parskris ir nusileis
Rudens pakvaišęs vėjas
Jis mūsų neapleis
Sugrįš tos šviesios akys
Joms šis dangus prilygs
Kuo vėl tikėsim patys
Tas širdyje išliks
Glaudžiu tave šventovėj
Rudens skaudžiai skaidraus
Užmigs laiškai rankovėj
Jų tau nebeprireiks
galit paskaityt sio rudens eilerastuka:
Vėl rudenio alėjos
Spiegs klevo raudoniu
Tarp lapų slankios kielės
Tarp lapų eisi tu
Tas skaudžiai žydras skliautas
Patikrins kuo tikiu
O aš tikiu šiuo vėju
Ir rudenio kvapu
Tikiu sugrįš kurie išėjo
Parskris ir nusileis
Rudens pakvaišęs vėjas
Jis mūsų neapleis
Sugrįš tos šviesios akys
Joms šis dangus prilygs
Kuo vėl tikėsim patys
Tas širdyje išliks
Glaudžiu tave šventovėj
Rudens skaudžiai skaidraus
Užmigs laiškai rankovėj
Jų tau nebeprireiks
-
- Posts: 860
- Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
- Location: Kaunas
- Contact:
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
-
- Posts: 513
- Joined: Thu 04 24, 2003, 13:26
- Location: Kaunas/
- Contact:
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Draugams susildyti rasau dar viena, skirta trims karaliams pazymeti, tikiuosi, kad kazka suprasite ar pajausite. Juk zinot, kad zodziais jausmus labai sudetinga perduoti, jie tik nedidelis atspindys viso to. Tai neziurekit tik i atspindi, isijauskit
Trims karaliams nužengus
Šią sekundę čia ir dabar
Viską turiu ir niekas nesu
Begalės mano gyvenimų
Laike ir ervėj į šviesos spektrą pavirsta
Ir esu visame į kur žvilgsnį kreipiu
Ir esu bet kada
Esu tobula
Gal sukūriau aš save pati
Ir kuriu kiekvieną minutėlę
Taip pasineriu į begalybę
Protas čia manęs nevaržo
O kas aš esu?
Aš iš niekur, o esu visur
Tyluma ašis būtis
Mano taškas atskaitos
Ta maža šilta šerdis
Ta akis tas spindesys
Sugrįžtu ir nieko nėr daugiau tik aš pati
Tai galiu save sukurt iš naujo
Laisvas mano spindulys
Ką sukursiu tuo ir būsiu
Taigi kas gi aš?
Begalybės paslaptis aš
Aš pati
Taigi aš tas begalybės garsas
OM - aukštyn platyn
- centras ir aplink
- tėvas ir sūnus
- obuolys ir sugrįžimas
Vėl taškelis aš esu
Kur esu?
Kosmoso bedugnėj
Kosmoso bekraštėj
Kosmoso belaikėje erdvėj
Tai visatos paslaptis
Juk tai aš esu pradžia
Aš esu pradžios ir nebuvimas
Taigi kasgi aš
O iš pradžios visi mes – kuris ir esu aš
Aš Dievas
Kalbu rimtai
Visi mes esam – aš – Dievulis
Per amžių begalybę aš kalbu
Esu kiekvienoje sėklelėj
Esu aš tobulas beribis
Ką pasvajoju tas sukurta
Ir buvo tai sukurta jau seniai
Aš tavyje dabar
Juokinga, tu tuo ir tiki ir ne
Kaip gali Viešpatis kalbėti per dalelę savo
O kalba ir pats tai ir supranta ir nusistebi
Tarytum veidrody žiūrėtų į save
Ar aido atliepiant klausytų
Ir aš ir tu tai mes tas pats didingas absoliutas
Vėl begalybė atliepia tavy-many
Į begalybę pažiūrėjęs suvoki, kad protas nebereikalingas
Tiesiog pasitikėjime esi
Nes kaip kitaip su begalybe?
Belieka plaukti srovėje
Ir tarsi nieko nežinoti
Tik džiaugtis nes nieko kito nežinai
Tik švęsti – nes belieka tiktai vienas
Tobulas atskaitos taškas
Tobulas aš pats – aš Dievas – aš ir begalybė
O dabar tiesiog stebėsiu deimantą
Šviesoj iš visų pusių ir
Spindesy paskęsiu vėl laimingas
Trims karaliams nužengus
Šią sekundę čia ir dabar
Viską turiu ir niekas nesu
Begalės mano gyvenimų
Laike ir ervėj į šviesos spektrą pavirsta
Ir esu visame į kur žvilgsnį kreipiu
Ir esu bet kada
Esu tobula
Gal sukūriau aš save pati
Ir kuriu kiekvieną minutėlę
Taip pasineriu į begalybę
Protas čia manęs nevaržo
O kas aš esu?
Aš iš niekur, o esu visur
Tyluma ašis būtis
Mano taškas atskaitos
Ta maža šilta šerdis
Ta akis tas spindesys
Sugrįžtu ir nieko nėr daugiau tik aš pati
Tai galiu save sukurt iš naujo
Laisvas mano spindulys
Ką sukursiu tuo ir būsiu
Taigi kas gi aš?
Begalybės paslaptis aš
Aš pati
Taigi aš tas begalybės garsas
OM - aukštyn platyn
- centras ir aplink
- tėvas ir sūnus
- obuolys ir sugrįžimas
Vėl taškelis aš esu
Kur esu?
Kosmoso bedugnėj
Kosmoso bekraštėj
Kosmoso belaikėje erdvėj
Tai visatos paslaptis
Juk tai aš esu pradžia
Aš esu pradžios ir nebuvimas
Taigi kasgi aš
O iš pradžios visi mes – kuris ir esu aš
Aš Dievas
Kalbu rimtai
Visi mes esam – aš – Dievulis
Per amžių begalybę aš kalbu
Esu kiekvienoje sėklelėj
Esu aš tobulas beribis
Ką pasvajoju tas sukurta
Ir buvo tai sukurta jau seniai
Aš tavyje dabar
Juokinga, tu tuo ir tiki ir ne
Kaip gali Viešpatis kalbėti per dalelę savo
O kalba ir pats tai ir supranta ir nusistebi
Tarytum veidrody žiūrėtų į save
Ar aido atliepiant klausytų
Ir aš ir tu tai mes tas pats didingas absoliutas
Vėl begalybė atliepia tavy-many
Į begalybę pažiūrėjęs suvoki, kad protas nebereikalingas
Tiesiog pasitikėjime esi
Nes kaip kitaip su begalybe?
Belieka plaukti srovėje
Ir tarsi nieko nežinoti
Tik džiaugtis nes nieko kito nežinai
Tik švęsti – nes belieka tiktai vienas
Tobulas atskaitos taškas
Tobulas aš pats – aš Dievas – aš ir begalybė
O dabar tiesiog stebėsiu deimantą
Šviesoj iš visų pusių ir
Spindesy paskęsiu vėl laimingas
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Užmerkiu akeles
prisiglaudžiu prie deimanto-kristalo
prisiglaudžiu prie žiedo viduje
Ir prie Baltos Šviesos
Tirpstu vel begalybėje...
Ir kai savy sutalpinu pasaulį
Jau galiu istart -
Myliu
Ar girdite mane erdvej?
Kaip motinos dvasia,
Kaip gaivuma versmes,
Kaip jaukuma sirdies
Tiesiu jums ranka...
-Eikš į šviesą,
Prisiglausk prie plakančios širdies
Plakimas šitas gyvastingas -
Tai Žemės ritmas
Tai lopšinė kūdikiui užgimusiam
Lopšinė Tau...
Gražios jums dienos
prisiglaudžiu prie deimanto-kristalo
prisiglaudžiu prie žiedo viduje
Ir prie Baltos Šviesos
Tirpstu vel begalybėje...
Ir kai savy sutalpinu pasaulį
Jau galiu istart -
Myliu
Ar girdite mane erdvej?
Kaip motinos dvasia,
Kaip gaivuma versmes,
Kaip jaukuma sirdies
Tiesiu jums ranka...
-Eikš į šviesą,
Prisiglausk prie plakančios širdies
Plakimas šitas gyvastingas -
Tai Žemės ritmas
Tai lopšinė kūdikiui užgimusiam
Lopšinė Tau...
Gražios jums dienos