Mačernio eilėraščiai

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderator: Visi tvarkytojai

Post Reply
Beveidis
Posts: 218
Joined: Mon 09 30, 2002, 19:49

Mačernio eilėraščiai

Post by Beveidis »

Žiemos sonetai

2

Pasiilgau savo mylimos dukrytės,
Ji vadinasi Naktis,
Jos plaukučiai tamsūs, ant akių užkritę,
Kaspiniukais papuošti.

Mano kambarin jinai ateina tyliai,
Nusiteikusi rimtai...
- Tėte, - sako ji, - tave be galo myliu
Tiek, - ir išskečia rankas. - Matai?

Pabučiavusi veidan,
Žiūri į mane. Staiga sušunka:
- Ką? Skaitysi knygą man?..

Mylimos dukrelės nematai?..
Ir, sumaišiusi knygas, pasprunka,
Krykšdama ir sukdamos linksmai.

[Šarnelė, 1943.12.12.]


20

Aš esu girtuoklis, palaidūnas,
Be garbės ir sąžinės žmogus.
Širdyje įlindęs velnias tūno:
Jo klausau kaip vergas paklusnus.

Ir vergaudamas dažnai svajoju
Apie širdis tyras ir šventas.
Aš nevertas pulti jums po kojų
Ir nuplauti ašarom rankas.

Tos svajonės, blizgančios kaip sniegas
Manyje kaskart skaisčiau pražysta,
O pro šalį metų metai bėga,

Kaupdami širdy dėmes, menkystą, -
Vaikštau po smukles, kur kekšės zuja,
Ir skaitau gyvenimus šventųjų.

[Šarnelė, 1944.1.23]
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Patinka ir mūsų šeimai Mačernis...
Gaila, neturiu dabar pacituot vieno tokio:'kažkada šventai tikėjau meile, aš buvau tikėjimo kvailys...' :wink:
Jelizaveta
Posts: 21
Joined: Tue 05 20, 2003, 15:52
Location: Kaunas
Contact:

Post by Jelizaveta »

O man patinka shitas (sorry, jei klaidingai cituoju ar su punktuacija kas negerai):

Ash pazhinau karaliu tavyje ish zhingsniu aido
Ir ish akiu blizgejimo ashtraus,
Nors kartais jos ish tavo liudno ir pailgo veido
Man shviete giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Kiekvienas tavo zhodis ishdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus
Kalbejo apie didzhia, grazhia siela,
Praaugusia lyg aukshtas medis girioje visus medzhius.

Nes tu sakei: "Per zheme mes praeinam
Tik viena syk, tai bukime tvirti!"
Kieno gyvenimas bus panashus i sodria daina,
Tas nesutirps mirty.

Todel (nors neturejai tu namu, kai saule leidos,
Nei sosto, nei tarnu karalishkam dvare)
Ish tavo liudno ir pailgo veido
Ash pazhinau karaliu tavyje.
1942 m.
Jei tu teisi zhmones, vadinasi, neturi laiko ju myleti. (c) MOTINA TERESE
Rytė
Posts: 860
Joined: Sat 09 28, 2002, 11:30
Location: Kaunas
Contact:

Post by Rytė »

Lengva save rast jo eilėraščiuose. Tada ir pačiai rašyt nebereikia: tik gert tai,kuo jau vaišina...

Iš "Žiemos sonetų"

4

Aš buvau visada per daug rimtas,
Man patiko tik vandenys gilūs.
Buvo siela dažnai susikrimtus:
Savimi ir viskuo nusivylus.

Nepabūgęs gelmėn pasinerti
(Šito niekad lengvai nepamiršiu),
Iš gilių vandenų vieną kartą
Iškilau vėl į patį paviršių.

Vėl niekingi dalykai patinka,
Greit sudūžtančių stiklo žaislų
Ieško blizgančios akys aplinkui.

Vėl šiandien lengvapėdiškai myliu...
Nors tikrai, nemeluotai turiu
Sielą liūdną, skausmingą ir gilią.

28

Norėčiau jums kaip knygą nuo pradžios atskleisti
Save ir visą perskaityti ištisai.
Bet mano knygos puslapiai taip išsisklaistę:
Jos galo ir pradžios neberandu patsai.

Negaila jos... Ji nuobodi, kaip visos knygos,
Gyvenimo rašytos žmogiškon širdin,
Ir ką paaiškins tie periodai nelygūs,
Ta jų gaida, kaskart vis krintanti žemyn.

Bet kas gi aš esu?.. Jūs norite žinoti...
-Turbūt kažkoks keistų troškimų lydinys,-
Ne vienas, į mane pažvelgęs, pasakys.

Taip! Trokštu - nes esu gyvenimo besotis -
Gyvent, gyvent, visus kaskart mylėt labiau,
Galbūt ir dar ko nors... Argi aš pats žinau...

31

O buvo metai, gyvenau kaip neregys,
Gyvenimui sakiau palenkęs galvą : Taip!
Buvau bevardis, savo veido neturįs,
Nei vieno žodžio nemokąs ištart savaip.

Bet kartą pabudau, ir didelėm akim
Save ir visą svietą niūriame fone
Staiga išvydęs, siaubo suspausta širdim
Tariau gyvenimo aklam žaidimui: Ne!

Nenoriu aš gyvent, jeigu neaišku,
Kodėl liūstu, verkiu, juokauju ir šypsaus;
Kodėl naktis ir Paukščių Takas ant dangaus,

O sieloj keistas noras išsiaiškint,
Kodėl gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!
Ir visada tik šitaip, ne kitaip?
ieva
Posts: 21
Joined: Sat 06 21, 2003, 13:41
Location: Kaunas
Contact:

:)

Post by ieva »

o is eilarustuko "as pazinau karaliu tavyje" yra labai grazi daina padaryta... mmmm.
ieva
Posts: 21
Joined: Sat 06 21, 2003, 13:41
Location: Kaunas
Contact:

Post by ieva »

As laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nera.
Netikekite mano skausmu,
As laimingas esu
Tarp nakties valandu
Svaigulingos kancios ugnyje...
As laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nera.
ireFeud
Posts: 2
Joined: Sat 05 22, 2004, 19:54
Location: Siauliai

Post by ireFeud »

Macernis - lietuviskasis Sekspyras.
-paris-
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

ireFeud wrote:Macernis - lietuviskasis Sekspyras.
Per trumpas ir per tragiškas jo galas, kad Šekspyru vadint. Gal kitokių analogijų paieškokim.
loreta
Posts: 711
Joined: Thu 10 20, 2005, 2:40
Location: ant kalno

Post by loreta »

ireFeud wrote:Macernis - lietuviskasis Sekspyras.
Taip vadinamas Sekspyras, tai ne kas kita, kaip keliu autoriu sindikatas:Edward de Vere (is Loxley), Sir Francis Bacon, John Dee ir Edmund Spenser. Bacon taip pat "priziurejo" verciant King James Biblijos tekstus. Bacon taip pat parase knyga "Naujasis Atlantis", kurioje aprase visuomene, veliau tapusia Jungtinemis Valstijomis...Sekspyro dramos yra simboliais uzkoduotos ezoterines zinios, etc.
Stai tau ir Macernis;)
batuotas katinas
Posts: 157
Joined: Mon 01 22, 2007, 17:43

Post by batuotas katinas »

Visgi ieškokim į ką panašus Mačernis, o ne į ką panašus Šekspyras.
kakadu
Posts: 1
Joined: Thu 09 25, 2008, 21:18

Re: Mačernio eilėraščiai

Post by kakadu »

aš Mačernio "Vizijom" alpstu, ypač "Trečiaja"

Kai vieną rytą, eidamas pro seną ir apleistą sodą,
Per statinius vidur pasižiūrėjau,
Tenai virš tvenkinio praėjusios nakties šešėliai tingūs
Lyg paukščiai pašautais sparnais plazdėjo,
Ir vandenin palinkusios obels šakoj, matyt, seniai jau padžiauta skara
Pleveno ryto vėjuj.

Kutai mirgėjo tarp baltų žiedų, kuriuos mieguistos bitės
Varpeliais tolimais dūzgeno...
Atsiminimai lyg iš ūkanų iškilo, pagalvojus,
Jog tai skara seniai jau mirusios senolės mano.

Aš pažvelgiau į tėviškės laukus, dar rytmečio tyloj paskendusius,
Kai jie prieš saulę tekančią suklaupę meldės tyliai,
Ir šviesiame regėjime mačiau jaunosios rūbuose senolę skaisčią
Iš seno sodo vienumos pakylant.
Jinai lengvučiais žingsniais pasikėlė eit per žemę kvepiančią,
Jos akys buvo skaisčios lyg kalnuos du ežerėliai gilūs.

Priėjo ji upelį ir ranka vandens pasėmė,
Šaltais šaltais lašais suvilgė kaktą, lūpas,
Paskui drąsiu mostu laukus palaimino
Ir vėl, pečius šilton skaron susupus,
Nuklydo ji tolyn, kur tolimam danguj du debesėliai
Balti balti lyg jūroj du maži laiveliai supos.

Dabar, kada einu pro seną, statiniais aptvertą sodą,
Kur tvenkinys niūrus, žaliais maurais užžėlęs,
Tenai, kur lyg tie paukščiai pašautais sparnais
Plevena praeities šešėliai,-
Aš vis matau, matau aš ją jaunosios rūbais.
Jinai lengvučiais žingsniais pro vartus išeina vėlei:
Jos akys tokios skaisčios mėlynos tarsi kalnuos du gilūs ežerėliai.
Dabar, kada širdis lyg tas keleivis, tyrų smėlyje suklupęs,
Kada svajonės lyg silpni drugeliai prieblandoj paklydę miršta,-
Dažnai jaučiu gaivinančius lašus ant lūpų lašant
Nuo jos į dangų iškeltų ekstazėj pirštų.
Post Reply