Moderatoriai: Mdsts, Visi tvarkytojai
), paskui ateina supratimas, kad visas gyvenimas tokia joga, kad jokie pratimai JAM (gyvenimui) neprilygs... 
Bet tu ieskok savo kelio, neklausyk ka cia kalbu - kiekvienam reikia paciam, per savo patirti susirast savaji takeli... Sekmes 
) Klausyk, Gyti, as pazistu toki viena Gyti is Kauno - mano pusbrolio vaika, atsimenu, kai karta paliko man juos dabot: buvau kokia dvyliktoke, atvare i Vilniu, paliko man ta Gytuka toki visai maza, kokiu puses metu, o jo broliukas buvo tada ketveriu, ir isvare teveliai i Gariunus, pasake, kad miegos, o jei pabus - pasildyk ir duok pienuko. O pas man atejo drauge, kad jai paaiskinciau matematika, tai mano sunekas pradejo lot, Gytis rekt, as nezinau ka daryt - nei jam to pieno reikia, nei ko, tik rekia, maniau, kad plaucius isreks 
, tai sugalvojau nunest i laiptine, tai susidomejo ir nurimo, tada atsinesem i kambari, pasisodinom vidury stalo: jis zaidzia sau su tusinukais, as aiskinu draugei matematika, ir staiga tik svyst - staigiai apsisuko ir butu nulekes stacia galva nuo to stalo, bet kazkokia intuicija, matyt, kad vienu akimirka anksciau, nei jis sugalvojo apsisukt, meciau tusinuka ir istiesiau ranka ji suciupti... Net drauge stebejosi, kaip as taip suspejau, o as uzsizadejau visam gyvenimui, kad nepasiliksiu su tokiais mazais svetimais vaikais Dabar tas Gytukas jau didelis - kokiu trylikos metu - interesna, gal tu cia tas pats, tada nenuvirtes nuo stalo... 
... argi ir tu darja nesijauti retkarciais kaip trylikos? gi visai malonus jausmas... 
Labas visi!gyti,man irgi taip buna,tavo zodziai man pasirode tokie artimiGytis rašė:atorodo lyg viena diena gyvenimas pasidaro tuscias, kita jau vel viskas gerai.. nzn , nemoku to kontroliuoti..
puikiai suprantu siuos zodzius,man tai tenka patirti kone kasdien pvz ryte bunu laiminga,atrodo viskas ok,o vakare atrodau surugusi,liudna,ir nieko nebenoriu,arba kaip tik ryte liudziu,o jau po pietu svyciu 
as ir gal dar telpu i ta "iki 18" man 18 :p (tai tu turbūt ne jauniausia ) 
