Ka manote apie nuogumą, tai yra atvirą kūną tokį, kokį sukūrė Dievas?
Puikiai žinome posakį, kad nė vienas negimėm su marškiniais. Tai tuomet kodėl apsirengėme?
Kai Baltijos Jūros paplūdymy (oi, viena fantastiškiausių vietų Lietuvoje! Gyvenu šalia ir negaliu atsidžiaugti!) palaksčiau nuogas (nudistų papūdimy), suteikiau kūnui visišką judesių laisvę (na, proto ribose..), mintimis pajaučiau orą, vėją, saulės spindulius švelnius, jūros bangas, švelnų įkaitūsį smėlį, žuvėdrų dainas... tai jis (kūnas) apie tai ir tesvajoja dabar. Bemąstant apie tai, priėjome su Vaiduže išvadų šokių tokių. Supratom, kad drabužiai- negeras dalykas.

Nuo pat gimimo vaikas suvystomas į vystyklus- suvaržomas jo kūnelis, negali vystyti judesių, raumenys miega. Vėliau įkišamas į "pampersus"- gali neva judėti, bet uždengiamas labai svarbus odos lopinėlis (praktiškai vienas svarbiausių- gyvybiškai svarbus!). Ir, pagalvokit, mes jį dengiame visą likusį gyvenimą. Ir tik trumpomis akimirkomis jį atidengiame (maudantis, mylintis, jei kas tai daro...).
O gaunasi taip. Kūnas spinduliuoja energją, kaip saulė šviesą, ją taip pat ir iš aplinkos sugeria- vyksta natūrali energijos apykaita


Natūrali energijos apykaita:
Žmogus, būdamas nuogas savoje Meilės erdvėje, gauna energijos iš Saulės, miegodamas po atviru dangumi- Mėnulio ir Žvaigždžių, iš aplininių augalų, medžių- jie visi spinduliuoja nuostabiai, ypač gėlės savo žiedais į aplinka išspinduliuoja energjos Žemės gausybę. Gauna žmogaus kūnas per odą vėjo energijos, vandens gyvybingo besimaudydamas upėj, ežerėly ar jūrojnuostabioj. Ir gaudamas gali daugiau išspinduliuoti pats- aplinka daugiau gauna žmogaus energijos, džiaugsmingesnė ji tampa (visiems patinka žmogaus energija


Žinoma, galima pridėti fizinius nuolatos bėvimų brabužių negatyvius poveikius: pūsles, odos sušutimus, sąnarių negalavimus netgi (kiek sveria žieminiai kailiniai???) ir pan..
Taigi. Tokia štai nuomonė apie kūną mūsų. Koks Jūsų požiūris į nuogumą? Ką jūs manote?
Be to. Klausimas:
Kaip išlikt nuogam Žiemą? (būna ganėtinai šalta...
