Neringos eilėraštukai

V.Megre knygų skaitytojų kūryba.
Svajonės, eilėraščiai, mintys...

Moderator: Visi tvarkytojai

Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Perkėliau iš temos "Tiesiog eilėraščiai":


Ir aš buvau ten - senolių žemėje
Kaip motina sava
Žydrom akim
Neramus buvo laikas
Nujautimas nepaliaujamai artėjo
Migs užmigs didi tauta

Kai visi skubėjo, kai pro šalį ėjo
Dainius baltas žilas pakelėj sėdėjo
Kankliais atitardams pynė amžių giesmę
Palydėjo mus žodžiais nemariais
Kaip bangų sūpavimas
Tylus nepaliaujamas
Dar ir šiandien mano dvasioje giesmė ši skamba
Šviesų aukštą dangų dainius mums dainavo
Ramią gilią naktį su žvaigždėm papuoštą
Ilgą plačią upę per tėvynės širdį
Meilę begalinę
Vėl visus apjungiančią
Tyrą vaiko juoką
Motinos ramybę
Dūzgesį bitelių soduose po liepom
Ir tvirtybę amžių ąžuolų platybėj
Dainius mums įdėjo į tą ilgą kelią

Po galybės amžių ant baltųjų kopų
Mergelė skaisčioji
Vienumoj vaikščiojo
Bangos šurmuliuoja
Kojeles nuplauna
Ir po kojom meta gintaro vainiką
Dainiaus apdainuota
Marelių platybė
Kaip kankleliai aidi
Budina praamžį

Skaisčioji mergelė
Į platybes žvelgė
Lenkė savo galvą
Vainikėlį dėjo
Savo sielos stygom
Dainą uždainavo
Tautos dvasią žilą
Iš sapnužio kelia

Iš bangų atgimsta
Keliasi ir tiesias
Daug seselių, brolių
Jie vainikais puošias
Sudėtais iš saulės
Iš dangaus skaistybės
Žemę motinėlę
Vėl į saulę kelia

Į aukštybes širdis
begalybėn žvilgsnius
Tai tautos atgimstant
puošias lino rūbas

Ant kalnelio šoka
Rankos pinas, audžia
Sutartinėm slėniai
Ir sodybos gaudžia

Tavo siela šoka
Džiaugiasi be galo
Su tavim ir dainius
Amžiais kur dainavo

Tavo delne žiedas
Pasodink į žemę
Teatgyja ainių
Dvasia-
Ir Čia - amžinai gyvena!
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Palaukėje vakarėjo. Saulė švelniai slydo per medžių viršūnes, glostė žolynus, glamonėdama kiekvieną smilgelę, kiekvieną lapelį, stiebelį. Saulės spinduliuose maudėsi visa žaluma. Visa kas gyva buvo paskendę vakarinio vėjelio gaivumoj. Stovėjo ten uosilėlis, žalią veidą į saulę atsukęs, ir gerdamas į save vakaro ramybę klausėsi vėjo šnaresio. Vėjyje jis išgirdo šnekant...
Tai buvo trys pumpurėliai. Jaukiai susiglaudę kaip maži vaikeliai dairėsi į dangų, dairėsi po lauką besidriekiantį iki pat saulės tolybėse. Vėjas juos siūbavo ir ėmė pumpurėliai svajoti.
-Ak! Kokia kraži saulė!-tarė pirmasis,-kad aš būčiau saulė va šitaip gražiai spinduliuočiau ir visą pasaulį apglėbti galėčiau, visus prajuokinti ir šypsenom apdovanoti. Visiem būtų saldu ir gera. Kaip norėčiau būti saule.
-O aš,- tarė antroji,-aš taip myliu šį žydrą dangų! Kad galėčiau, pasistiebčiau ir visas visas jame ištirpčiau! Tokia palaima būti dangumi-kas į jį pažiūri, to akys tampa žydra šviesia gelme, jose telpa visa kas matoma ir dar daugiau...Kaip norėčiau būti dangum.
-Jūs taip gražiai svajojat. O aš net nedrįstu pagalvoti, kaip būtų gera būti liepsna. Ji tokia lengva, skaisti, ji taip gražiai moka plazdėti ir šokti. Kas daugiau gali šitaip lengvai lėkti į aukštybes ir ištirpti kažkur erdvėje? Jei būčiau liepsna - tai man didi laimė būtų!
Su tokiu džiaugsmu jie įkvėpė vėjo svajodami apie tuos nuostabius dalykus, kad net rodės, pasistiebė aukštyn į dangų, rodos delneliais apkabino savo šviesią svajonę erdvėje. Tokia tikra svajonė, ji liejosi ir virpėjo erdvėje.
...Išmintingasis uosis šypsojosi. Pamažu leidosi sutemos, miglos apkaišė visą žemę, rasos ištryško ir nuklojo vabalėlių takelius pievoje. Žibėjo žibėjo visa Žemė, nešė nešė ant savo delnų savo vaikelius - tris gležnus pumpurus, nešė juos žvaigždynų keliais, galaktikos vingiais, šviesmečių greičiu, meilės kupina. Ir surinko visas spalvas, ir sudėjo į save visus garsus, visą harmoniją. Uosilėlis lingavo šakelėm, dainavo, krikštolinė erdvė mainėsi, raibuliavo, pumpurėliai miegojo sidabriniame sapno debesyje...
Patekėjo saulė, ir pirmus tris spindulius į punpurus tiesė:
-Kelkites, vaikeliai, žiūrėkit rytmetį nešu jums!
Ir atmerkė akeles pirmasis pumpuras, ir pavirto medaus pilna piene... Ir atmerkė antrasis - ir pavirto žydrąja rugiagėle... O tas trečiasis skleidėsi ir aguonos rūbu pasipuošė, vėjyje plazdėjo plazdėjo, iš laimės rasomis apsiverkė...
kosmeja
Posts: 111
Joined: Tue 10 01, 2002, 16:08
Location: Vilnius

Post by kosmeja »

aciu Neringute! :love:
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Nuostabu !!!! :love:
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Aš skrendu
Dievas davė man skrydžiui sparnus
Ir dabar negaliu aš sustoti
Kai žygiuoju aš miesto asfaltu
Vėl kylu
Vėl nešu savo šokį į erdvę
Nenurimdama sukas šviesa
Ir plazdendama ritmo banga
Ir praeivio paliečia širdį
Atsisuks - dvelks vėjelio banga
Ir už rankos paims, ves į šokį

O pasauli, aš šoku, aš šoku,
tegul mato kas regi širdim
Gal ateis ta diena kai į laisvę
Veršis siela kiekvieno skriste
Ir tada išsipildys svajonė
Šoksiu, bet jau nebe viena
Mus apjungs mus išlaisvins mus mokys
Palaiminga erdvių šviesa
Liūtaširdė
Posts: 538
Joined: Sun 08 07, 2005, 10:45
Location: Alytus

Post by Liūtaširdė »

Net žadą prradau... :o :shock:
Aš ne liūtukė,bet širdis tokia...
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Privet Sestra, milaja, svabodnaja ptica,
Privet Solnyshko nebesnoje i zemnoje,
Privet Doch vedrussa
Voskreshshaja, obnovlionnaja,
Privet - s novym utrom tebia pozdravliaju
V etom utrennem svete xochetsia radostju s taboj delitsia -

Prileteli dve ptici
Kosnulis drug druga krylishkami
I poneslis na volnax vetrov
Pogliadet s vysoka na Zemliu
Obniat i radovatsia
Radovatsia i liubit
Igrat i zhit

Voskresla Zemlia novym vzgliadom oblaskana
Nezhnym vzgliadom iz serdca
Zhivi Zemlia - nashe telo radnoje
Rascvetaj
Poka do konca osoznajem
Cvetenje svajo - radugu nezhnuju

Skolko raz by ty ptica nepriletala vstretitsia
Ja vo veki vechnyje tebe svet posylaju
Vo vse vremena, vo vse prostranstva
I ty majo lico poznajesh
Dazhe jesli by ja stala travoj il zvezdoj
Il nebom chrustalnym
Il luchikom sonca
Gospodu spasibo za bezkonechnost etu...
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

:P :D :wink:
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Apie dainų vakarą prie akmens Simono
šventajame Dūkštų ąžuolyne...


Ten miško fėjos audė juostas
ir mylinčias širdis apsupo,
apjuosė į spindinčias baltąsias rožes,
skaistybės žiedus amžinuosius,
apkaišė ąžuolo lapeliais
ir smilgomis rudens auksinėm
Ir tyliai glostė švelniom rankom
Vaikelių galveles mažųjų
Ir didelių vaikelių - brolelių ir seselių

O akmenužis Simas ramybėje paskendęs
Mąsliai giesmelių klausė
Atvėręs gelmę žilą
Žvaigždelės krito krito
Saulelė leidos leidos
Į jo širdelę tyrą
Ir amžinai paliko

Palaiminti šviesieji
Basieji paprastieji
Tyrieji atvirieji
Šiltieji mylintieji
Palaiminti kelužiai
Juose maldas šventąsias
Jiems kužda akmenužiai
Prabudę budintieji

O Rasos krito krito
Iš meilės kas sukurta
Iš paukštės giedančios
Tegul šventoj giružėj
Ilgai dar tebeskamba
Ir ąžuolų senolių
Karūnose tespindi
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Iš amžių glūdumos
pašnibždom
puse lūpų
akmuo prabilo
vedų kalbą tarė
Širdis atgimusi suspurda
Tai aš, tai aš
tai mano balsas amžinybėje vibruoja
Skaidrumas - krištolinė jūra
Ir meilės žiedas - žydinti baltoji rožė
Auksiniais bokštais iš gelmės
Jau kyla Saulės miestas
Atras kiekvienas jo vartus
Tyrumo savo kviestas
Ir skambina varpais
Aukštieji saulės bokštai
Dvasia pabudusi kuždės
Spindės kaip saulės pluoštai
Tai aš tai aš
Matau akis gelmėj
Banguojančioj kaip okeanas
Vedrusų bunda padermė
Jos deimantas kristalas
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

O pasitiko du balti gandrai
Prie kelio pasitiko
Tėvulių mūsų pranašai
Paušteliai mūs sargeliai
Galvelę baltąją lenkiau
Tiesiau lininį taką
Ir mylimasis juo žygiavo
Į tėviškėlę savo
Didžiulės girios - kiek matai
Nei trobesių nei kelio
Širdies čia palikti namai
Žaliasis girios trakas
Tai lankėme ąžuolėlius
Ir žilus akmenėlius
Mažus spalvotus paukštelius
Ir žydrus šaltinėlius
Tai augom augome ligi dangaus
Dvasia ramybe plaka
Atradome širdim žmogaus
Gyvybės baltą taką
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Oho rylio Nemunėlio
Ėjau vandenėlio
Susitikau puošnią
Laimą Deivužėlę

Ėhė rylium rylio
Dievulio raselėm
Gražiai pasipuošus
Deivužėlė Laima

Ką širdelėj neša?
Šventą kibirkštėlę
Oho rylium rylio
Širdelei nuskaidrint

Ėhėj rylium rylio
Pamečiau ąsotį
Su kuom skaidrumėlės
Gražiai pasisemsiu?

Į baltus delnelius
Į gelsvus plaukelius
Į širdelę savo
Į melsvas akeles

Ėhėj rylium rylio
Baltieji laukeliai
Ratutėlio rylio
Šviesiosios lankelės
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

SU MEILE SŪDUVAI

Sūduva - kiek amžių
tu ant slenksčio duoną suvyniotą gyvą išlaikei?
Sūduva – kiek upių
giriomis vingiavo Šešuvos krantais?
Sūduva – praamžių
Siela grįžtant pasitiks
Du gandrai prie kelio
Kol sugrįši liks
Sūduva – prabočių Saulės išmintis
Sodžiuose prie kelio šilumėlė sklis
Sūduva – bekraštė tu darnos šalis
Tavo taurios dvasios neįveiks mirtis
Sūduva – tu lašas mano praeities
Daugel daugel metų man į priekį švies
Sūduva – lietuvių tautos paslaptis
Sakė man Dievulis – čia žvaigždė nukris
Čia nušvito rytas
Gimė giminė
Nauja nematyta aisčių padermė
Begalybės skonis
Ašara džiaugsme
Negi pagaliau jau
Atradau save?

***
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Buvo viena tokia juokinga mergaitė
Prirašė eilėraščių
Galvojo kad niekas neskaito
Truputėlį nusiminė
O paskui perskaitė visus laiškelius
Apie tai kaip širdelės sušilo beskaitant
Tylius nuostabius ir šiltus laiškelius

Ir buvo dygo toliau tie eiliukai mergaitės
Maži patyliukais žmogiukai juos skaitė
Ir skaitė tol skaitė
Kol riestainius raitė
Ir vėl patyliukais gal laukė mergaitės
Naujų sidabriukais papuoštų eiliukų...

O žvaigždės mirgėjo
Ir atsidūsėjo
Į dangų galveles jievi pakėlę
Ir krito ir snigo
Ir daug ten stebuklų
Per tą gražią naktį
Tyliukais nutiko

iki :wink:

Be dviejų savaičių papildymų nebus
Išeinu Bonifacijaus atostogų
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Kas ten šneka palei taką?
Kas tylioj nakty nemiega?
Mažos fėjos po žolynais
Po žaliaisiais papartynais
Nutarė šiąnakt išmesti burtus.
Fėja iš paparčio žiedo
Ąžuolą tris kart papurtė
Ir nukrito burtų burtai -
Tūkstančiai rasos lašų.
Ir sumanė pienės fėja
Tiesti juostą kaip austėja
Ir sutyvuliavo šičia
medaus upė nematyta.
O mažoji Pakalnutė
Fėja su šimtais skambučių
Metė skambantį varpelį
Ir visa erdvė dainuot pradėjo
Sukosi bangavo kilo
Džiaugsmą barstė viršum šilo
Kvietė aikčiot nuostabumu
Tuo žaviu netikėtumu
Krištolo garsais, gaivumu,
Tų spalvų miriadais, klodais
Samanų išpuoštais plotais...
Visa tai vingiavo sukos
Ir sapnų pūkais pavirto
Pusnimis namuosna virto
Kur miegojo gražūs žmonės
Tyliai pildės jų svajonės...
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

:P Džiaugiuosi kad tau patinka
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

:D
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Dar viena diena sunoks kaip grūdas
Tarsi auksas byra esaties žiedai
Ant švelnių akuotų supasi jinai
Gera gera būti tuo - ką auginai
Ką ilgai ir tyliai širdyje nešei
Kol i šviesą tiesės sielos pumpurai
Kol į erdvę skleidės plintantys žiedai
Auginai taip šviesiai meilę savyje
Ją supai ant rankų, o jinai tave
Tyliai tyliai plazda virpanti diena
Vėl javužiais plaukia siela amžina
Ir kai duona kvepia tavo širdyje
Džiaugsmo ašarėlė plauna vėliai ją
Norisi pakelti danguna rankas:
- Tėve - Sutvėrėjau - ačiū už dienas!..
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

O jau mano mielas
Tu naujai atgimęs
Ne dėl senos giesmės
Dėl naujo ryto

O jau mano mielas
Naujuoju rūbu puošės
Atgimus siela vėl dainuos
Tik dėl žalio žolyno

Tik dėl tos mylimos erdvės
Kur amžiais meilė dega
Tik dėl tos amžinos erdvės
Kur mūsų žvilgsniai regi

O jau mano mielas
Tai šviesus veidas tavo
Atrasiu jam tai, ką seniai
Seniai buvau praradus

O jau mano mielas
Ir aš anksti pakilsiu
Kartu kad saulę šitą
Galėtume vėl kviesti

O jau mano mielas
Tai dega mano liepsnos
Širdy giliai - galiu sutvert
Ką pasvajosim dviese

O jau mano mielas
Vardan Kūrėjo Tėvo
Jo amžinos prasmės
Skaisčioji Meilė teka
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Ir kas gi gali nuspėti,
ką šiandien Visatoj surasiu?
Gal žiemą pražydusį karklą,
gal lapės mažyti pėdsaką?
Ir kurgi mane veda žingsniai?
Ar tai taip svarbu kur erdvėj tu?
Juk tuoj pat kiekvieną akimirką
esi ten kur tavo širdis virpa.
Paleidžiu neramią mintį
Prisėdu ant savo kelmelio
Prie dar visai mažutėlės
Linksmosios žaliosios eglelės
Ir taip netikėtai išnyra
Sidarbo pasakos burtai
Nauji kaip rasotas rytas
Vidiniai tie dvasios turtai
Lengvumas ramybė stebuklas
Sidabro vingrios gėlės
Iš sniego bekraščiai raštai
Bekylantis fėjų vėjas
Ir šitą akimirką tylią
Kas buvo aplink pasimiršta
Energiją šviesią atpučia
Kažkas per tą rūką tirštą
Būties tą lengvumą vaiskų
Dabar ir čia dosniai plaiksto
Last edited by Neringa on Mon 11 28, 2005, 19:57, edited 1 time in total.
Post Reply