Pavardės pakeitimas

Moderators: Rolandas, Visi tvarkytojai

vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

dabar supratau ką reiskė Tavo atsidusimas...
ačiu dar kartą :H
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Ar amžina meilė nėra amžina? Ar rekia tai slėpti? Jeigu ji tokia trapi, tai ko gero nereikia nieko veikti tik,saugoti, kad nesudužtų?
Dievo karys
Posts: 398
Joined: Mon 07 25, 2005, 5:37

Post by Dievo karys »

pavardes keitimas yra viena is seimos keitimo ritualo daliu
ta prasme moteris pereidama i vyro gimine pririsa savo dvasines strukturas prie vyro seimos dvasiniu strukturu atsirisdama nuo ankstesniu

zemiskiau kalbant moteris turetu palaikyti savo vyra o ne koki Stalina, visuomene ar zynius, kurie galbut visiskai priesiski vyro seimos dvasinems strukturoms.
jei vyro dvasines strukturos tau nepriimtinos - pasiusk ji kuo toliau, o tekek uz to kuri tu palaikysi.

imanomas atvejis kada vyras gali pereti i moters seimos dvasines strukturas. na bet tai sunkiai tiketina, is stebuklu srities :)
tada teoriskai jam reiketu keisti pavarde ir teisine galimybe tam jau yra :)
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:lol: :lol: :lol:
J

Post by J »

Dievo karys rašo:
imanomas atvejis kada vyras gali pereti i moters seimos dvasines strukturas. na bet tai sunkiai tiketina, is stebuklu srities :)
tada teoriskai jam reiketu keisti pavarde ir teisine galimybe tam jau yra :)
Žinau visiškai neseną atvejį, kai besituokdamas vyras ėmė žmonos pavardę. Tarp kitko, žmona buvo išsiskyrusi ir vyras gavo jos pirmo vyro pavardę.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: va taip ateina matriarchatas - vyrai moteriskeja, silpneja, tad nieko kito nebelieka, kaip imti zmonu pavardes, ju visur aklai klausytis ir sleptis po ju sijonais... :? :P :wink:
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Moterų reikalas priimti po tais sijonais ar ne.Gal geriau ramiai priminti kas jis yra ir palaikyti.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:? nu jau dabar, sakiau, nei vieno neramstysiu - tegu jie mane remia, as jau savo atsiramsciau (nors, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada, bet pasistengsiu... :wink: )
J

Post by J »

Sraigute, ar jau tokia stipri tapai, kad kitus ramstyt susirengei? :lol: :lol: :lol:
Man kartais norisi gryžtamojo ryšio - ne tik kitus palaikyti, bet ir pačiai atsiremti... :roll: :lol:
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink:
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Žinai, ko gero sustiprėjau ir pajutau ribas, taip kaip tas toltekų principas:padaryk ką gali, nei daugiau nei mažiau.Prisimenu, kaip norėdavau padaryti tai, kas neįmanoma :P
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: va va - nei daugiau, nei maziau - kai bandai nugyvent uz kita, tai tada nieko gero neiseina, tik padarai zmogeliui meskos paslauga - ir zinot, reikia tikros tvirtybes ir gelezines valios palikti likimo valioj, kai zinai, kad nera gerai, bet imestas i vandeni zmogus pradeda mokytis plaukti - svarbiausia tiketi juo, kad issikapstys, ir atiduoti Dievuliui... :? :wink:
J

Post by J »

Kažkur skaičiau labai išmintingus žodžius. Galiu ir nebeatkurti tikrosios jų prasmės, bet maždaug taip - reikia rasti ribą tarp paramos davimo ir vergavimo. Kad parama nepereitų į vergavimą, savęs aukojimą.
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

bet taip nelengva taip imti ir palikti žmogų pačiam sau,...atrodo juk žmogus ir turi pats gyventi, bet jei jau tu viską matai tai gal ir turi padėti jam?.. :?
o tos ribos tarp padėjimo ir aukos tikrai slidžios....labai slidžios.. :(
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:? va va, labai teisingai - pereina i vergavima: drauge dabar man pasake, kad tuo metu, kai draugavau su tuo zmogum, tai manes tarsi nebuvo - gyvenau tik jo problemom (nors mano pacios ne mazesnes buvo, bet pirmiausia stengiaus padeti jam), o dabar atsigavau, draugai sako, kad net pagrazejau, ir bandintai taip nebepuola, tfu tfu tfu per kairi peti... :wink:
J

Post by J »

Vaiduze, palikti žmogų, kai jam reikalinga pagalba, tikrai negalima, juolab, kai jis jos prašo. Tačiau čia mes kalbame apie tai, kad dažnokai mes, moterys, vedinos motiniškų instinktų, pamirštame pačios save. Aukojamės iki tokio laipsnio, kad, kaip sakė Darjos draugė, nebelieka mūsų pačių. Viskas labai subtilu ir neapibrėžta. Taip sunku suvokti tą ribą, kai jau "pastatei ant kojų" ir žmogus pats gali vaikščioti. Dažnai ir pats žmogus jau būna pamiršęs vaikščioti. Prie gero greit priprantama. Kaip toj Filips firmos reklamoj - taip gyventi patogiau...
Bet ir vel nereikia pulti į kitą kraštutinumą. Jei žmogus guli baloje ir tyli. tai nereikia pulti jo traukti iš ten. Gal toje baloje žmogui patogu ir gera ir jam visiškai nereikia jūsų gerų ketinimų. Prisimenat rusišką filmuką, kaip asiliukas labai norėjo ką nors išgelbėti. Tai driežiuką bandė gaivinti nuo saulės "perkaitimo", tai "skęstančią" varlę iš balos traukė...
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Labai paprasta padėti, laikantis tokio principo:jei tavo pagalba išlaisvina žmogų, suteikia jam galių, tada reikia padėti, bet jei sukelia priklausomybę,atima iš jo galią, tada nenaudinga Ir teik pagalbą, tokios kokios prašo, o ne pagal tavo supratimą, žinoma laikantis, aukščiau išdėstytų teiginių. :P Mane tai išlaisvina ir kaip žmogų, kuris pasiruošęs padėti.
darja
Posts: 2703
Joined: Sat 02 07, 2004, 20:04
Location: Vilnius

Post by darja »

:wink: žinot, ką - o aš esu dėkinga savo mamai, kuri mane nuo mažens ūdė - vis aš jai neįtikdavau, nors vaikystėj ir stengiaus visaip įtikti, beveik niekad manęs nepagirdavo, nors tikrai buvo už - ir dabar taip elgiasi, bet... aš jai dėkinga, nes tai mane labai užgrūdino, ypač tada, kai mirė tėvelis (kuris mane visad skatindavo ir girdavo, net ir tada, kai nelabai buvo už ką :wink: ), nes jei būčiau nuo vaikystės tik glostoma ir giriama, tai kažin ar būčiau ištvėrus tai, ką man teko pergyventi (aišku, tėveliui aš dėkinga dar labiau, nes be jo paramos ir globos, kurią jaučiu ir dabar, irgi kažin ar būčiau visa tai ištvėrus...) Taigi dėkui Dievuliui už juos abu (nors kartais ta mama galėtų per nago juodymą mažėliau ūdyt - mažiau tada abi rietumės ir abiem būtų geriau, bet Dievas žino, ką daro... :wink: )
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

O gal kažką galima dabartinėje situacijoje pakeisti, darja? Gal yra galimybės pajudėti pirmyn?
vaiduze
Posts: 517
Joined: Tue 08 30, 2005, 0:18
Location: klaipeda

Post by vaiduze »

va su mama ir pas mane....tačiau, kai daug daug kalbėjomės daug šaukėm daug verkėm- pradedam susikalbėt :D o nesusikalbėjom per puikybę ir norą vadovauti, kad būtų taip kaip kažkuri iš mūsų norėjo...o dabar aš supratau, kad neturiu teisės norėti, kad žmonės būtų tokie kokie aš noriu kad būtų, o ir Ji pradeda tai suprast, tai reikalai taisosi :) mokausi priimti žmones tokius, kokie yra :) ir tai padeda visose situacijose (beveik..) :D
<a href="http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... >Projektas "Pasodinau medį - esu laimingas"</a>
Post Reply